Mokslininkai beveik nustatė molekulinius veiksnius \u2013 taip pat genus ir
\nvirusus \u2013 kurie turi įtakos jūsų svoriui. O apsiginklavę sukauptomis \u017einiomis
\njie auk\u0161tyn kojomis apvertė visuotinai priimtą suvokimą apie tai, kas yra
\nveiksminga dieta.<\/b><\/p>\n
Įvairūs aspektai, kuriais visuomenės sveikatos ekspertai, medikai, psichologai,
\ngenetikai, molekuliniai biologai ir mitybos specialistai tyrinėja nutukimą,
\ntarpusavy yra tiek pat pana\u0161ūs, kiek dramblio uodega yra pana\u0161i į jo iltis. Kai
\nkurie mokslininkai teigia, kad nutukimą labiausiai lemia mūsų genai ir biologija
\n– esame nutukę dėl virusinės infekcijos, insulino ar metabolinis sąlygų, su
\nkuriomis teko susidurti gimdoje. Kiekvienas laikosi savo ma\u017eutės teorijos,
\nkurias ir aptarsime.<\/p>\n
Tačiau \u0161ioje smarkiai suskaidytoje informacijos plynėje kai kurios tendencijos
\nyra visi\u0161kai ai\u0161kios. Bendrai sutariama, kad visuomenei priimtina i\u0161mintis \u2013
\nvalgyti ma\u017eiau, sportuoti daugiau \u2013 yra ma\u017eų ma\u017eiausiai neadekvati.<\/p>\n
Prabėgomis pa\u017evelgus į visų mūsų liemens linijas pasidaro skausmingai akivaizdu,
\nkad sena lygtis \u2013 įeinančios kalorijos minus i\u0161einančios kalorijos lygu svorio
\npasikeitimas \u2013 yra klaidinga i\u0161 esmės.<\/p>\n
Tyrimais nustatyta, kad kalorija kalorijai nelygu, o skirtingi kūnai kalorijas
\nnaudoja nevienodai. Esame u\u017eprogramuoti saugoti organizme esančius riebalus, o
\nkai kurie \u017emonės i\u0161 prigimties linkę saugoti didesnį riebalų kiekį nei kiti.
\nDieta ir sportavimas padeda, bet galų gale sprendimas nei\u0161vengiamai bus
\nsudėtingesnis nei lėk\u0161tės atstūmimas ir ėjimas pasivaik\u0161čioti.<\/p>\n
\u201eTai nėra taip paprasta, kaip pasakyti \u201eEsi storas, nes esi tinginys\u201c. Valios
\njėga nėra būdinga i\u0161skirtinai tik liekniems \u017emonėms. Ji pasiskirsčiusi
\ntolygiai\u201c, – "Psychology Today" sako Penningtono biomedicininių tyrimų centro
\n(JAV) atstovas Nikhilas Dhurandharas.<\/p>\n
Mokslas gali būti vis dar toli nuo stebuklingos svorio metimo formulės. O iki
\ntokios formulės sukūrimo kiekvienam i\u0161 mūsų tas riebalų klostes teks mesti
\nindividualiai. Tačiau pasakyti lengviau nei padaryti \u2013 juk galbūt iki \u0161iol
\nelgėmės visi\u0161kai neteisingai. Naujausi netikėti atradimai i\u0161 mitybos ir nutukimo
\ntyrimų fronto padės jums palenkti reikalus į gerąją pusę.<\/p>\n
Fizinis aktyvumas: kodėl pasivaik\u0161čiojimo prie\u0161 miegą nepakanka?<\/b><\/p>\n
JAV vyriausybė jau ilgą laiką rekomenduoja kasdieninį vidutinį fizinį aktyvumą \u2013
\npasivaik\u0161čiojimo prie\u0161 miegą ar lipimo laiptais į vir\u0161ų pavidalu. Bet toks
\naktyvumas nelabai tegali padėti suma\u017einti svarstyklių rodomus skaičius.<\/p>\n
70 kg sveriantis \u017emogus per pusvaland\u017eio trukmės pasivaik\u0161čiojimą sudegina vos
\n150 kalorijų \u2013 tai atitinka du obuolius. \u0160ird\u017eiai tai tikrai sveika, o \u0161tai
\nsvorio nelabai veikia.<\/p>\n
\u201eBūtini radikalūs pokyčiai. \u017dmonių svoris nekrenta dėl to, kad jie pasirenka
\nma\u017eesnę gruzdintų bulvyčių porciją ar per dieną \u0161iek tiek pasivaik\u0161čioja\u201c, –
\nsako Harvardo medicinos mokyklos (JAV) psichologė Deirdre Barrett.<\/p>\n
Kaip pavyzdį ji siūlo Nacionaliniame svorio kontrolės registre (National Weight
\nControl Registry – NWCR) įra\u0161ytus \u017emones \u2013 daugiau nei 5000 motyvuotų \u017emonių,
\nkurie sėkmingai numetė vidutini\u0161kai po 30 kg ir ma\u017eesnį svorį i\u0161laikė
\nvidutini\u0161kai 5,5 metų.<\/p>\n
Kai kurie registre įra\u0161yti \u017emonės svorį metė besilaikydami suma\u017einto
\nangliavandenių kiekio dietos, kai kurie rinkosi mitybą su ma\u017eai riebalų, treti
\natsisakė tam tikrų patiekalų. Vieni dietos laikėsi patys, kitiems reikėjo
\nparamos. Tačiau kalbant apie ilgalaikį suma\u017einto svorio i\u0161laikymą, vienas
\ndalykas visiems jiems buvo bendras: didelis fizinis krūvis bent valandą beveik
\nkiekvieną dieną. Daugelis jų taip pat u\u017esiima bent viena papildoma veikla ar
\nsporto \u0161aka.<\/p>\n
\u201eNCWR įra\u0161yti \u017emonės daug sportuoja\u201c, – sako D.Barrett. Ji suskaičiavo, kad \u0161ie
\n\u017emonės per savaitę sudegina vidutini\u0161kai 2800 papildomų kalorijų.<\/p>\n
Be abejo, ne kiekvienas sugeba numesti 30 kilogramų \u2013 ne kiekvienam to ir
\nreikia. Tikslas neturėtų būti ma\u017eas svoris \u2013 tikslas yra sveikata. Pakanka
\nnustumti savo svorį į įgimto intervalo apačią, sako Rockefeller universiteto
\n(JAV) genetikas Jeffrey Friedmanas.<\/p>\n
Netgi 4,5 kg numetimas gerokai suma\u017eina riziką susirgti diabetu, \u0161irdies
\nligomis, suma\u017eina kraujospūdį. Esmė yra nepasiduoti vien dėl to, kad neatrodote
\nkaip supermodelis.<\/p>\n
\u201eMes daugiausiai dėmesio skiriame i\u0161vaizdai, nes tą pastebi visi. Jei nutukimo
\nnebūtų gėdijamasi, mes nesirūpintume dėl nepasiekiamų tikslų. Rūpintumėmės tik
\nsavo sveikata\u201c, – sako J. Friedmanas.<\/p>\n
Nė\u0161tumas: nagi, apkaltinkite savo mamą<\/b><\/p>\n
Derybos tarp jūsų genų ir aplinkos prasideda nuo pirmos egzistavimo dienos. Jūsų
\noptimalus svoris, įra\u0161ytas genuose, pasirodo, yra redaguojamas aplinkos dar
\nprie\u0161 gimimą, gimdoje. Jei moters kraujyje nė\u0161tumo metu cukraus kiekis yra
\ndidelis, jos vaikai bus labiau linkę į nutukimą \u2013 tokia i\u0161vada pateikta i\u0161tyrus
\ndaugiau nei 10 tūkst. motinų ir vaikų porų.<\/p>\n
Nė\u0161tumo diabetas gali sąlygoti vaiko nutukimą per procesą, vadinamą metaboliniu
\nįspaudu, sako Kaiser Permanente sveikatos tyrimų centro (JAV) endokrinologė
\nTeresa Hillier, vadovavusi \u0161iam tyrimui.<\/p>\n
Didelis cukraus kiekis motinos kraujyje rei\u0161kė, kad kūdikis gimdoje buvo
\npermaitinamas, tokiu būdu tikriausiai įskiepijant polinkį į nutukimą. Netgi tos
\nmotinos, kurių cukraus kiekis kraujyje buvo ties vir\u0161utine normos riba, da\u017eniau
\nsusilaukdavo į nutukimą linkusių vaikų. Gera naujiena yra tai, kad didelis
\ncukraus kiekis kraujyje nė\u0161tumo metu (vadinamasis gestacinis diabetas) yra
\nvisi\u0161kai i\u0161vengiamas dalykas. Vaikai, gimę moterims, kurios nė\u0161tumo metu gydėsi
\ndiabetą, buvo nė kiek ne storesni u\u017e vidutinius bendraam\u017eius.<\/p>\n
I\u0161vada ai\u0161ki: \u017emogaus svoris gali būti apsprend\u017eiamas labai anksti, o nutukimas
\ni\u0161 esmės yra paveldimas i\u0161 motinos. Daugelis \u017emonių ir gyvūnų tyrimų parodė, kad
\nmoters nutukimas tiesiogiai didina vaiko riziką priaugti daugiau svorio nei
\nreikia.<\/p>\n
Geriausias patarimas būsimoms mamoms: prie\u0161 nė\u0161tumą suliesėkite. Dėl to ne tik
\npadidės galimybė susilaukti normalaus svorio kūdikio, bet ir suma\u017eės nė\u0161tumo
\nkomplikacijų tikimybė. Bet jei manote, kad jums vis vien gresia gestacinis
\ndiabetas, nė\u0161tumo metu kreipkitės į medikus, kurie atliks jums hiperglikemijos
\ntyrimą.<\/p>\n
Jei cukraus kiekis kraujyje tikrai per auk\u0161tas, pasitarkite su savo gydytoju dėl
\ngydymo keičiant mitybą ir fizinį aktyvumą. O jei tai nepadeda, gydytojas gali
\nskirti insulino.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai beveik nustatė molekulinius veiksnius \u2013 taip pat genus ir
\nvirusus \u2013 kurie turi įtakos jūsų svoriui. O apsiginklavę sukauptomis \u017einiomis
\njie auk\u0161tyn kojomis apvertė visuotinai priimtą suvokimą apie tai<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5727,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5726","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5726","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5726"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5726\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5727"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5726"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5726"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5726"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5726"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5726"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}