Keisdami gyvenamąją vietą, \u017emonės gana da\u017enai pasikeičia ir patys: vieni \u2013
\nį gerąją pusę, kiti \u2013 atvirk\u0161čiai. Kodėl taip atsitinka? Nieko paslaptingo čia
\nnėra. Kiekvienas namas ar butas turi savo charakterį ir savaip veikia tuos,
\nkurie jame apsigyvena.<\/b><\/p>\n
Ra\u0161ytojas Herbertas Velsas buvo kilęs i\u0161 neturtingos \u0161eimos. Jis niekada
\nneturėjo namų, kuriuos galėtų pavadinti tėvi\u0161ke. Nusprendęs kurti \u0161eimą,
\nHerbetas visus pinigus i\u0161leido ne dovanoms ar puotai, bet tam, kad i\u0161sinuomotų
\ni\u0161taigingą namą. Tuo metu H.Velsas dėstė koled\u017ee, tačiau jau mąstė apie kūrybą.
\nNutiko taip, kad erdviame name jis niekaip negalėjo rasti vietos, kurioje galėtų
\nsusikaupti darbui. Velsui pradėjo atrodyti, kad savo svajonių name jis dūsta.
\nPaai\u0161kėjo ir kitas dalykas: \u0161iame name gyvenę \u017emonės i\u0161va\u017eiavo į Europą ir dabar
\ngydosi nuo d\u017eiovos. Herbertas pradėjo pra\u0161yti \u017emonos: \u201eI\u0161sikraustome!\u201c Tačiau jo
\nantroji pusė apie tai nė girdėti nenorėjo. Prisikankinusiam ra\u0161ytojui teko
\npalikti ir namus, ir \u017emoną.<\/p>\n
Kai jis susiruo\u0161ė vesti dar kartą, i\u0161 Londono persikėlė gyventi į ma\u017eą miestelį.
\nI\u0161sinuomojo namą, kuris buvo ank\u0161tas ir labai nei\u0161vaizdus. Herbertas ra\u0161ė
\ntiesiog prie pietų stalo, tačiau jam atrodė, kad kambarys pilnas gaivaus oro.
\n\u0160iame kambaryje 1895 metais ir gimė pirmasis H.Velso romanas \u201eLaiko ma\u0161ina\u201c,
\nkuris tapo bestseleriu.<\/p>\n
Nuo to laiko, kai dingdavo įkvėpimas, ra\u0161ytojas keitė gyvenamąją vietą.<\/p>\n
Svajonę perdavė namas<\/b><\/p>\n
Garsiosios seserys \u0160arlota, Emilija ir Ena Brontės, sukūrusios \u201eD\u017eeinę Eir\u201c bei
\nkitus romanus, tapo anglų literatūros klasikėmis, tačiau nedaug kas \u017eino, kad u\u017e
\nsavo kūrybą jos turi būti dėkingos gimtojo namo sienoms. Jaunystėje seserys
\ndrauge su savo tėvu pastoriumi gyveno kukliame kaimo name, ganėtinai niūriame \u2013
\npro jo langus matėsi kaimo kapinės.<\/p>\n
Tačiau ank\u0161čiau \u0161iame name gyveno kitas pastorius, kuris \u017eavėjosi nuo\u0161ird\u017eia ir
\njautria kūryba ir svajojo pats i\u0161spausdinti savo pamokslus. Pats jis to
\nnesulaukė, bet senas namas persiėmė jo svajone ir perdavė ją seserims Brontėms.<\/p>\n
Dailininkai per prievartą<\/b><\/p>\n
Sėkmingai dirbantis advokatas Vac\u00aclovas Nemcovas 1820 metais nusipirko dviauk\u0161tį
\nnamą Prahoje. Nuosavybės dokumentuose jis perskaitė: \u201eJokiu būdu nieko neatremti
\nį sienas ir nieko ant jų nekabinti\u201c. Keistas punktas? Tačiau buvęs namo
\nsavininkas jį pardavė beveik du kartus pigiau, kad tik būtų laikomasi to, kas
\nnurodyta dokumentuose.<\/p>\n
Advokatas buvo prakti\u0161kas \u017emogus. Jis patraukė pečiais ir sumokėjo u\u017e namą tiek,
\nkiek u\u017e jį pra\u0161ė. Kartą \u0161iame name apsigyveno profesionalus dailininkas.
\nNetrukus jis ėmė nerimauti, nes name gyvenantys \u017emonės vis ne\u0161ė ir ne\u0161ė jam savo
\npie\u0161inius ir klausė patarimų. Nei\u0161laikęs dailininkas su\u0161uko: \u201eJūs \u2013 nemok\u0161os!\u201c
\nKaimynai supyko ir pradėjo jį ignoruoti. Dailininkas protestavo, sakė, kad \u0161is
\nnamas apsėstas velnio, o jo gyventojai \u2013 vampyrai. Supykęs nutarė atker\u0161yti.
\nNaktį, prie\u0161 i\u0161sikraustydamas, jis nupie\u0161ė ant kiek\u00acvienos i\u0161 \u0161e\u0161ių pastato
\nkolonų po velnią ir pavadino namą septynių velnių buveine. Jo nuomone,
\nseptintasis velnias buvo pati namo \u0161eimininkė.<\/p>\n
Varg\u0161ė panelė Aloiza tapo visos Prahos pajuokos objektu. Ji taip i\u0161gyveno, kad
\nnutarė parduoti namą, bet niekas nepirko. Mirdama namą paliko Gailestingųjų
\nseselių ordinui, tačiau su sąlyga, kad nebus pa\u017eeisti senieji reikalavimai.
\nSeselės laikėsi duoto \u017eod\u017eio, tačiau bėgant metams namas pradėjo irti, verkiant
\nreikėjo jį remontuoti. Tuomet ir paai\u0161kėjo, kad jo sienos \u2013 dvigubos, o u\u017e jų \u2013
\nnuostabios senos freskos, kurias nutapė garsus \u0161veicarų dailininkas Johanas
\nRudolfas Bisas, gyvenęs septynioliktame am\u017eiuje. Jį persekiojo ba\u017enyčios tarnai
\nir dailininkas pasislėpė pas pirmąjį namo \u0161eimininką, o atsidėkodamas i\u0161pai\u0161ė jo
\nsienas. \u0160eimininkas, bijodamas dėl savo gerovės, paslėpė freskas, bet dailininko
\naistra pie\u0161ti persiduodavo visiems, kas tik čia apsigyvendavo.<\/p>\n
Namas, gyvenantis naktimis<\/b><\/p>\n
Persikėlusi į naują butą Maskvoje viena moteris pastebėjo, kad visi jo
\ngyventojai naktinėja, triuk\u0161mauja iki trečios valandos nakties, tačiau dieną
\nname tvyro ypatinga tyla. Nesigirdi, kad kuriame nors bute veiktų radijas ar
\ntelevizorius. Moteris pradėjo domėtis keistu namo gyventojų charakteriu ir
\ni\u0161siai\u0161kino, jog čia ka\u017ekada gyveno \u017emonės, kurie naktimis dirbo metro.
\nPasirodo, namas perėmė pastarųjų gyvenimo būdą.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Keisdami gyvenamąją vietą, \u017emonės gana da\u017enai pasikeičia ir patys: vieni \u2013
\nį gerąją pusę, kiti \u2013 atvirk\u0161čiai. Kodėl taip atsitinka? Nieko paslaptingo čia
\nnėra. Kiekvienas namas ar butas turi savo charakterį ir savaip veikia tuos<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5729,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5728","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5728","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5728"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5728\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5729"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5728"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5728"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5728"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5728"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5728"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}