Kai syk\u012f i\u0161gaud\u017eiau minut\u0119 Gedimino prospekte kavin\u0117je i\u0161gerti kavos,
\nsupratau, kad jau labai seniai ni\u010dnieko nebesp\u0117ju. Net \u0161tai taip pas\u0117d\u0117ti ir
\npa\u017ei\u016br\u0117ti, kaip bunda pagrindin\u0117 miesto gatv\u0117, kaip valso ritmu \u012f \u0161lav\u0117jos
\ngr\u0117blio gl\u0117b\u012f krenta paskutiniai med\u017ei\u0173 lapai, kaip vinguriuoja senamies\u010dio
\nstog\u0173 kamin\u0173 balti d\u016bmai.
\n<\/b>
\nDar daugiau, – nors keliuosi kone dviem valandom anks\u010diau, nei prie\u0161 penkmet\u012f \u2013
\nkasdien jau\u010diuosi nesp\u0117jusi galyb\u0117s dalyk\u0173: beveik visada lieka nepadaryt\u0173
\ndarb\u0173, kurie \u012fsirango \u012f rytojaus langel\u012f ir taip perpildytame darbo
\nkalendoriuje, draugus matau per did\u017ei\u0105sias met\u0173 \u0161ventes, o da\u017eniau \u2013 tiesiog
\natsitiktinai gatv\u0117je, tame pa\u010diame mieste gyvenan\u010dius t\u0117vus lankau syk\u012f \u012f
\nm\u0117nes\u012f, jokio laisvalaikio neturiu jau seniai.<\/p>\n
\u0160eimai numetami laiko trupiniai tokie menki, kad j\u0173 \u010dia n\u0117 nemin\u0117siu. Kas antr\u0105
\ndien\u0105 man kyla nenumaldomas noras visk\u0105 keisti. Ne, gal net visk\u0105 mesti. Nes
\nkiek gi galima b\u0117gti, b\u0117gti, b\u0117gti ir niekur nesp\u0117ti?<\/p>\n
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanaliz\u0117s centro vadovas, psichoterapeutas
\nRaimundas Alekna teigia, kad toki\u0173 \u017emoni\u0173, – manan\u010di\u0173, kad b\u0117gdami jie sp\u0117s
\ndaugiau ir kada nors m\u0117gausis viso to rezultatu \u2013 galyb\u0117. Tarsi vover\u0117s rate \u2013
\njie nesuvokia realyb\u0117s ir jau\u010dia poreik\u012f kas sekund\u0119 ka\u017ek\u0105 dirbti – tik taip
\njie jau\u010dia, kad gyvena.
\n<\/b>
\nVilniaus psichoterapijos ir psichoanaliz\u0117s centras
\nDaugelis knyg\u0173 d\u0117l pasikeitusio \u017emoni\u0173 gyvenimo b\u016bdo kaltina globalizacij\u0105,
\nvartotoji\u0161kum\u0105. Kas gi i\u0161 ties\u0173 ver\u010dia gyventi tokiu beproti\u0161ku tempu? Pasak R.
\nAleknos, \u201esukti plok\u0161tel\u0119 grei\u010diau, nei groja muzika\u201c, save ver\u010diame patys. Na,
\ndar ir m\u016bs\u0173 santyki\u0173 provincialumas. Kai syk\u012f ka\u017ekas sulygino skandinav\u0173, \u010dek\u0173
\nir lietuvi\u0173 darbo stili\u0173 bei na\u0161um\u0105, pasirod\u0117, kad skandinavai visi\u0161kai nedirba,
\n\u010dekai dirba \u201eatsip\u016bt\u0119\u201c, o mes \u201eariame\u201c. Tuo tarpu \u0161ved\u0173 darbo na\u0161umas \u2013
\ndid\u017eiausias, \u010dekai \u0161ioje srityje antri, o mums ir iki \u010dek\u0173 toloka…<\/p>\n
Esm\u0117 ta, kad skiriasi, kaip skandinavai ir \u010dekai dirba, kai dirba. Pas mus labai
\ndaug nerimo, daugelis turi per daug veiklos. O ir darbui skiriam\u0105 laik\u0105 neretai
\npraleid\u017eiame tiesiog neproduktyviai. Esminis momentas \u2013 sugeb\u0117ti nuspr\u0119sti, kad
\ndarbui skirtas \u201ekoncentruotas\u201c laikas, tai rei\u0161kia, kad tur\u0117tume sustumti
\nrealiai nuveikiamus darbus \u012f real\u0173 laiko tarp\u0105, kurio reikia \u0161iems darbams
\natlikti. Nesibla\u0161kant. Be nerimo. Ramiai.<\/p>\n
Pripa\u017einkite, juk ir j\u016bs neretai jau\u010diat\u0117s tarsi nieko nenuveik\u0119, nors darbe
\nbuvote nuo ankstyvo ryto iki sutem\u0173? Koncentruotai dirbant, pasak psicholog\u0173,
\nnuveikiama daug daugiau. Taigi, nors dirbtume trumpiau, rezultatai b\u016bt\u0173 tokie
\npatys, kaip dabar, arba dar geresni. Be to, likt\u0173 laisvo laiko.<\/p>\n
Dar syk\u012f l\u0117tai perskaitykite ir pam\u0105stykite, k\u0105 \u0161ie \u017eod\u017eiai reik\u0161t\u0173 jums \u2013
\nlaisvas laikas, priklausantis tik jums<\/b>. Tapytum\u0117te? Eitum\u0117t pasivaik\u0161\u010dioti?
\nGal prad\u0117tum\u0117t ra\u0161yti knyg\u0105? Arba pavykt\u0173 i\u0161simiegoti? Su vaikais gal\u0117tum\u0117t eiti
\nrinkti rudenini\u0173 lap\u0173 ar pa\u017eaistum\u0117te kok\u012f stalo \u017eaidim\u0105…<\/p>\n
Svarbiausia, kad kiek pristabd\u0119 t\u0105 \u201evoverin\u012f\u201c rat\u0105, ni\u010dnieko neprarastume.<\/b>
\nPatik\u0117kite, tai jau i\u0161bandyta. Jau gird\u017eiu prie\u0161taraujant: \u201eO kaip gi
\nvir\u0161ininkas?\u201c. Mes per daug m\u0105stome, ar \u012ftiksime vir\u0161ininkui, ir per ma\u017eai –
\nkaip jau\u010diam\u0117s patys. Tai ir yra mano anks\u010diau pamin\u0117tas m\u016bs\u0173 santyki\u0173
\nprovincialumas.<\/p>\n
Civilizuotame pasaulyje \u017emogus vis\u0173 pirma gerbia save ir kit\u0105, \u017ei\u016bri savo
\ninteres\u0173. B\u016btent d\u0117l to u\u017esienio valstyb\u0117s m\u0117gsta steigti \u010dia savo padalinius ir
\nnaudojasi Lietuva kaip provincija, santykinai pigios ir geros darbo j\u0117gos
\n\u0161alimi. Realyb\u0117 tokia \u2013 jei \u012fmon\u0117 didel\u0117, nuo m\u016bs\u0173 darbo priklauso ne tiek daug,
\nkaip atrodyt\u0173. Kitaip tariant, pl\u0117\u0161ymasis \u012fmon\u0117s nei\u0161gelb\u0117s. O ji nei\u0161gelb\u0117s
\nm\u016bs\u0173.<\/p>\n
Ar pasteb\u0117jote? Rodos, sutalpiname \u012f dien\u0105 daugiau, nei \u012fmanoma, o sp\u0117jame kuo
\ntoliau, tuo ma\u017eiau. Nieko nesp\u0117jame, nes esame pavarg\u0119. Paradoksas \u2013 kuo labiau
\npavargstame, tuo daugiau stengiam\u0117s nuveikti. Ir taip \u2013 iki kol \u201eu\u017ever\u010diame
\nkanopas\u201c. Arba mus atleid\u017eia, nes nuvarytus arklius, voveres ir kitus gyvius
\ntiesiog nu\u0161auna.<\/p>\n
Ma\u017ea to, dirbant daugiau, did\u0117ja ir i\u0161laidos \u2013 b\u0117gimas kainuoja labai daug
\npinig\u0173 ir sveikatos. Taigi, u\u017euot veik\u0119 tai, kas priklauso ir tiek, kiek
\npriklauso, lenktyniaujame su savimi, kaskart vis labiau pavargdami, daugiau
\ni\u0161leisdami ir… ma\u017eiau nuveikdami.<\/p>\n
Beje, da\u017ena \u201evover\u0117\u201c b\u0117ga ne tiek d\u0117l pinig\u0173, kiek d\u0117l pripa\u017einimo.
\nKlausimas, ar taip pervargus, pripa\u017einim\u0105 i\u0161ties gauname?… \u012esivaizduodami, kad
\ngauname pinigus, mes darome labai daug neproduktyvios veiklos, kuriai
\ni\u0161naudojame daug daugiau energijos, nei gauname atgal satisfakcijos.
\n<\/b>
\nI\u0161eitis, be abejo, yra. Reikia paklausti sav\u0119s, kiek geriau jau\u010diam\u0117s,
\ndarydami tai, k\u0105 darome? Nes daryti gyvenime reikt\u0173 tai, kas padeda gerai
\njaustis. Ai\u0161ku, daugelis \u201evoveri\u0173\u201c bijos s\u0105\u017einingai atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105.<\/b>
\nNes, kaip rodo praktika, \u2013 vover\u0117, tai save nuvertinti link\u0119s \u017emogus.<\/p>\n
Paradoksas, ta\u010diau da\u017enai \u0161ie \u017emon\u0117s b\u016bna puik\u016bs, daug nuveik\u0119 specialistai, bet
\nto nepakanka, kad jie patik\u0117t\u0173, kad yra ka\u017eko verti, kad jiems nereikia tiek
\ndaug dirbti. Pakakt\u0173 tiesiog dirbti. <\/b><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kai syk\u012f i\u0161gaud\u017eiau minut\u0119 Gedimino prospekte kavin\u0117je i\u0161gerti kavos,
\nsupratau, kad jau labai seniai ni\u010dnieko nebesp\u0117ju. Net \u0161tai taip pas\u0117d\u0117ti ir
\npa\u017ei\u016br\u0117ti, kaip bunda pagrindin\u0117 miesto gatv\u0117, kaip valso ritmu \u012f \u0161lav\u0117jos
\ngr\u0117blio gl\u0117b\u012f krenta paskutiniai med\u017ei\u0173 lapai, <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5767,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5766","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5766","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5766"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5766\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5767"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5766"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5766"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5766"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5766"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5766"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}