Dant\u0173 valymas ir apsilankymas kirpykloje kiekvienam seniai tapo \u012fpro\u010diu.
\nTuo tarpu \u012f gydytoj\u0105 da\u017eniausiai kreipiamasi tik k\u0105 nors suskaudus ar pasijutus
\npras\u010diau.<\/p>\n
Kada ir pas kok\u012f specialist\u0105 geriausia apsilankyti, pataria Vilniaus \u017dv\u0117ryno
\nklinikos bendrosios praktikos gydytoja Egl\u0117 Markovski:<\/p>\n
Kraujo tyrimas – <\/b>
\nsvarbiausias \u017eini\u0173 apie \u017emogaus sveikat\u0105 \u0161altinis.Tod\u0117l kas penkerius metus
\nreikia atlikti bendr\u0105 kraujo tyrim\u0105.<\/p>\n
Po trisde\u0161imties, be bendrojo kraujo tyrimo, reikia tirti ir cholesterolio kiek\u012f
\nkraujyje. Jeigu tyrimo rezultatai nerodo sveikatos pakitim\u0173, j\u012f u\u017etenka kartoti
\nkas penkerius metus. Nuo trisde\u0161imt penkeri\u0173, kas dvejus metus, reikia tikrinti
\nir cukraus kiek\u012f kraujyje. Sulaukus penkiasde\u0161imties, nurodytus tyrimus reikia
\natlikti kas dvejus metus, o perkopus per septyniasde\u0161imt – kasmet (vyresniems
\ntaip pat reikia tirti gele\u017eies kiek\u012f).
\n
\nKraujosp\u016bd\u017eio matavimas – <\/b>
\njei jis padid\u0117j\u0119s, gali sukelti insult\u0105, infarkt\u0105 ar kitus sveikatos sutrikimus.
\nPerkopus per trisde\u0161imt, kraujosp\u016bd\u012f reikia tikrintis kasmet (geras rezultatas –
\n120\/80 mmHg). Sulaukus keturiasde\u0161imties, kraujosp\u016bd\u012f reikia tikrintis kelis
\nkartus per metus, nes su am\u017eiumi jis neretai kyla. Taip nutikti gali ir d\u0117l
\ngenetinio paveld\u0117jimo, antsvorio ar r\u016bkymo bei kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Jeigu
\nkraujosp\u016bdis padid\u0117j\u0119s, j\u012f reikia kontroliuoti kasdien. Tai galima daryti
\nsavaranki\u0161kai, namuose turint kraujosp\u016bd\u017eio matuokl\u012f. Kad duomenys b\u016bt\u0173 tiksl\u016bs,
\nkraujosp\u016bd\u012f reikia matuoti penkias minutes pails\u0117jus, s\u0117dint, atpalaidavus
\nrank\u0105. Tyrim\u0105 reikia atlikti prie\u0161 valg\u012f.<\/p>\n
Rekomenduojama kraujosp\u016bd\u012f matuoti du kartus per dien\u0105 tuo pa\u010diu metu.<\/p>\n
EKG tyrimas –<\/b>
\nelektrokardiograma (EKG) padeda nustatyti \u0161irdies raumens sutrikimus. Kadangi
\ninfarkto gr\u0117sm\u0117 labiausiai padid\u0117ja keturiasde\u0161imtme\u010diams, vyresniems nei
\ntrisde\u0161imt penkeri\u0173 vyrams privalu atlikti \u0161\u012f tyrim\u0105, net ir nejau\u010diant joki\u0173
\nnerim\u0105 kelian\u010di\u0173 simptom\u0173. Jeigu tyrimas geras, j\u012f pakanka kartoti kas penkerius
\nmetus.<\/p>\n
Moterims infarkto gr\u0117sm\u0117 da\u017eniausiai kyla po menopauz\u0117s. Iki tol moter\u0173 \u0161ird\u012f
\napsaugo moteri\u0161ki hormonai – estrogenai, ta\u010diau po menopauz\u0117s j\u0173 organizme
\nstipriai suma\u017e\u0117ja.
\n
\n\u0160lapimo tyrimas –<\/b>
\npadeda nustatyti daug rimt\u0173 lig\u0173, \u012fvairius u\u017edegimus, inkst\u0173 ir kepen\u0173 ligas,
\ndiabet\u0105. Taip pat galima nustatyti, ar kyla inkst\u0173 akmenlig\u0117s gr\u0117sm\u0117. <\/p>\n
\u0160lapimo tyrim\u0105 reikia atlikti:<\/b>
\niki keturiasde\u0161imties – kas penkerius metus,
\npo keturiasde\u0161imties – kas dvejus metus,
\nperkopus per penkiasde\u0161imtmet\u012f – kasmet.
\n
\nPlau\u010di\u0173 per\u0161vietimas –<\/b>
\natlikus rentgeno tyrim\u0105 galima nustatyti daugel\u012f plau\u010di\u0173 lig\u0173 – plau\u010di\u0173
\nu\u017edegim\u0105, tuberkulioz\u0119 ir kt. Iki keturiasde\u0161imties met\u0173 plau\u010dius reik\u0117t\u0173
\n\u0161viesti kas dvejus trejus metus, o perkopus per keturiasde\u0161imtmet\u012f – kart\u0105 per
\nmetus.<\/p>\n
Odontologo konsultacija –<\/b>
\n\u0117duonies pa\u017eeisti dantys ir danten\u0173 u\u017edegimai gali tapti ir labai rimt\u0173 lig\u0173,
\npvz., reumatinio s\u0105nari\u0173, \u0161irdies raumens u\u017edegimo, inkst\u0173 ir aki\u0173 lig\u0173,
\nprie\u017eastimi. Tod\u0117l tiek vaikams, tiek suaugusiems kas pusmet\u012f reikia apsilankyti
\npas stomatolog\u0105.<\/p>\n
Aki\u0173 tyrimas –<\/b>
\njei reg\u0117jimas normalus, \u012f aki\u0173 gydytoj\u0105 reikia kreiptis kas penkerius metus.
\nTrumparegiams ir toliaregiams, ar j\u0173 rega nepablog\u0117jo, vert\u0117t\u0173 tikrintis kas
\nvienerius dvejus metus. Sulauk\u0119 keturiasde\u0161imties, \u012f gydytoj\u0105 oftalmolog\u0105
\nkreipkit\u0117s d\u0117l akini\u0173, skirt\u0173 dirbti, nes b\u0117gant metams, akies l\u0119\u0161iukas kiet\u0117ja
\nir gali sutrikti rega i\u0161 arti. Be to, \u0161io am\u017eiaus \u017emon\u0117ms padid\u0117ja glaukomos ir
\nkit\u0173 aki\u0173 lig\u0173 gr\u0117sm\u0117. Tod\u0117l akis reik\u0117t\u0173 tirtis da\u017eniau, geriausia kas dvejus
\nmetus.
\n
\nDensitometrija –<\/b>
\ntyrimas kaul\u0173 tankiui pamatuoti. Juo galima nustatyti, ar gresia osteoporoz\u0117 ir
\nkokia \u0161ios ligos stadija. Densitometrija tur\u0117t\u0173 b\u016bti atlikta kiekvienai vyresnei
\nnei 40 met\u0173 moteriai, nes jos paprastai da\u017eniau suserga osteoporoze. Be to, per
\nmenopauz\u0119 suma\u017e\u0117ja estrogen\u0173 kiekis, organizmas ma\u017eiau pasisavina kalcio. Jeigu
\ntyrimo rezultatas geras, galima j\u012f kartoti kas penkerius metus. Vyresn\u0117ms nei
\npenkiasde\u0161imties, \u0161\u012f tyrim\u0105 reik\u0117t\u0173 atlikti kas dvejus – trejus metus.<\/p>\n
Specialiai moterims –<\/p>\n
Kr\u016bt\u0173 tyrimas –
\n<\/b>
\nvyresniems nei 20 met\u0173 moterims bent kart\u0105 per m\u0117nes\u012f (geriausia po m\u0117nesini\u0173)
\nb\u016btina savaranki\u0161kai pasitikrinti kr\u016btis. To paties papra\u0161yti reikia ir per
\nkiekvien\u0105 apsilankym\u0105 pas gydytoj\u0105 ginekolog\u0105. <\/p>\n
Perkopus per trisde\u0161imt, kr\u016btis reik\u0117t\u0173 tirti ultragarsu. Geriausia \u0161\u012f tyrim\u0105
\nkartoti kasmet. Jeigu \u0161eimoje buvo sergan\u010di\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eiu, tyrim\u0105 ultragarsu
\nreikia atlikti dar jaunesniame am\u017eiuje.<\/p>\n
Po keturiasde\u0161imties, kart\u0105 per dvejus metus b\u016btina pasidaryti mamografij\u0105.<\/p>\n
Sulaukus penkiasde\u0161imties, mamografij\u0105 reikia atlikti kasmet.<\/p>\n
Ginekologiniai tyrimai –<\/b>
\nmoterims po dvide\u0161imties kart\u0105 per metus b\u016btina kreiptis \u012f gydytoj\u0105 ginekolog\u0105,
\nkuris i\u0161tiria lytinius moters organus ir paima citologin\u012f gimdos kaklelio
\ntepin\u0117l\u012f. Kasmet lankantis pas ginekolog\u0105 galima apsisaugoti ne tik nuo daugelio
\n\u201cmoteri\u0161k\u0173\u201d lig\u0173, bet ir anksti nustatyti gimdos kaklelio v\u0117\u017e\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Dant\u0173 valymas ir apsilankymas kirpykloje kiekvienam seniai tapo \u012fpro\u010diu.
\nTuo tarpu \u012f gydytoj\u0105 da\u017eniausiai kreipiamasi tik k\u0105 nors suskaudus ar pasijutus
\npras\u010diau.<\/p>\n
Kada ir pas kok\u012f specialist\u0105 geriausia apsilankyti, pataria Vilniaus \u017dv\u0117ryno
\nklinikos bendrosios praktikos gydytoja Egl\u0117 Markovski:<\/p>\n
Kraujo tyrimas –
\nsvarbiausias \u017eini\u0173 apie \u017emogaus sveikat\u0105 \u0161altinis.Tod\u0117l kas penkerius metus
\nreikia atlikti bendr\u0105 kraujo tyrim\u0105.<\/p>\n
Po trisde\u0161imties, be bendr<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5797,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5796","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5796","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5796"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5796\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5797"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5796"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5796"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5796"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5796"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5796"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}