Dant\u0173 akmenys \u2013 tai kalkin\u0117s dant\u0173 apna\u0161os. Atrodyt\u0173, kalk\u0117s yra baltos
\nspalvos, bet dant\u0173 akmenys yra pakankamai tams\u016bs. O taip yra d\u0117l to, kad jo
\nsud\u0117tyje be kalcio drusk\u0173 dar yra maisto liku\u010di\u0173, apmirusi\u0173 l\u0105steli\u0173, bakterij\u0173,
\nfosforo ir gele\u017eies drusk\u0173 bei \u012fvairiausi\u0173 kit\u0173 dalyk\u0173.<\/p>\n
Dant\u0173 akmen\u0173 susidarymo prie\u017eastys<\/p>\n
Dant\u0173 akmenys gali susidaryti, jei \u017emogus:
\n<\/b>
\n\u2022 visai nevalo dant\u0173, pamir\u0161ta juos valytis reguliariai (ryte ir vakare) ar valo
\njuos neteisingai;<\/p>\n
\u2022 naudoja nekokybi\u0161kus dant\u0173 \u0161epetukus ar dant\u0173 pastas;<\/p>\n
\u2022 priprat\u0119s valgyti vien mink\u0161t\u0105 maist\u0105;<\/p>\n
\u2022 kramto tik viena \u017eandikaulio puse (kaire arba de\u0161ine);<\/p>\n
\u2022 serga med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimu, da\u017eniausiai \u2013 drusk\u0173 apykaitos.<\/p>\n
Taip pat dant\u0173 akmen\u0173 susidarymo prie\u017eastis gali b\u016bti nepakankamai lygus
\n(gruobl\u0117tas) dant\u0173 pavir\u0161ius ir neteisinga j\u0173 pad\u0117tis.<\/p>\n
Kas vyksta?<\/b><\/p>\n
Dant\u0173 apna\u0161os pradeda formuotis pra\u0117jus jau 1-2 valandoms po dant\u0173 valymo. Jau
\npirmosios dant\u0173 apna\u0161\u0173 formavimosi faz\u0117s metu, o tiksliau, per 12 valand\u0173,
\nmikroorganizmai pradeda savo \u201edarb\u0105\u201c. <\/p>\n
Jie sudaro tvirt\u0105 angliavandeni\u0173 karkas\u0105, gerai prisitvirtinus\u012f prie danties
\npavir\u0161iaus. Susidaro pakankamai patvari danties pl\u0117vel\u0117. Veikiant bakterijoms
\n(kokams ir laktobakterijoms) pradedama gaminti r\u016bg\u0161tis, kuri yra viena i\u0161 dant\u0173
\n\u0117duonies atsiradimo prie\u017eas\u010di\u0173. Bakterijos dauginasi, o dant\u0173 pl\u0117vel\u0117 auga ir
\nleid\u017eiasi vis giliau \u012f danten\u0173 duobut\u0119.<\/p>\n
Palaipsniui vis tank\u0117janti danties plok\u0161tel\u0117 pageltonuoja. Tank\u0117jant ir
\nskverbiantis \u012f danten\u0173 duobutes \u012f plok\u0161tel\u0117s vid\u0173 nebepatenka deguonis, tod\u0117l
\nskatinamas anaerobini\u0173 bakterij\u0173 \u012fvairov\u0117s vystymasis. Danties plok\u0161tel\u0117 pereina
\n\u012f antr\u0105j\u0105 ir tre\u010di\u0105j\u0105 savo vystymosi faz\u0119. \u0160ioje stadijoje da\u017eniausiai jau b\u016bna
\nprasid\u0117j\u0119s danten\u0173 u\u017edegimas.<\/p>\n
Dant\u0173 apna\u0161os susidaro ant vis\u0173 dant\u0173, bet stabilesn\u0117s j\u0173 formos da\u017eniau
\nsusidaro ar\u010diau did\u017ei\u0173j\u0173 seili\u0173 lauk\u0173 (apatini\u0173 dant\u0173 centrin\u0117s grup\u0117s lie\u017euvin\u0117
\ndalis). Seil\u0117s, kurios yra mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173, labai teigiamai veikia dantis,
\no \u0161iuo atveju dant\u0173 nesiekia ir labai teigiamai veikia dant\u0173 apna\u0161as. <\/p>\n
D\u0117l i\u0161 seili\u0173 gaunam\u0173 mineral\u0173 apna\u0161os palengva tams\u0117ja ir tank\u0117ja, virsta dant\u0173
\nakmenimis, prie\u0161 kuriuos dant\u0173 \u0161epetukas yra bej\u0117gis.<\/p>\n
Da\u017eniausiai akmenys atsiranda prie pat danten\u0173, ties danties kakleliu ir tose
\nvietose, kurios gars\u0117ja savo neprieinamumu dant\u0173 \u0161epetukams.<\/p>\n
Kuo pavojingi dant\u0173 akmenys?
\n<\/b>
\nDant\u0173 akmenys susidaro tarp danten\u0173 kra\u0161telio ir danties pavir\u0161iaus. Juos nuolat
\npadengia naujos apna\u0161os. O apna\u0161os, kuriose yra gausyb\u0117 mikroorganizm\u0173, gali
\nsukelti gretim\u0173 danten\u0173 audini\u0173 u\u017edegimin\u012f proces\u0105. Vystosi gingivitas, dantenos
\npradeda kraujuoti vos prilietus.<\/p>\n
D\u0117l padid\u0117jusio seil\u0117tekio dar labiau aktyvinamas dant\u0173 akmen\u0173 formavimasis. D\u0117l
\nto akmenys pradeda augti ir toliau gilintis po dantenomis. Tose vietose, kur
\ndanties \u0161aknies pavir\u0161ius padengtas sukiet\u0117jusiomis apna\u0161omis, apmir\u0161ta dant\u0173
\natraminio aparato audiniai. <\/p>\n
\u017dandikaulio kaulas, \u0161ioje vietoje tap\u0119s nebefunkcionaliu, nyksta ir pradeda
\nformuotis patologin\u0117s parodontin\u0117s ki\u0161en\u0117s. Vystosi vis\u0173 aplink dantis esan\u010di\u0173
\naudini\u0173 pa\u017eeidimas \u2013 parodontitas. B\u0117gant laikui parodontitas progresuoja.<\/p>\n
Deja, nedaug kas susim\u0105sto, kaip gali pakenkti dant\u0173 apna\u0161os su milijardais jose
\nesan\u010di\u0173 bakterij\u0173. Nors ne paslaptis, kad da\u017enos vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173
\nligos, vir\u0161kinimo trakto infekcijos, \u012fvairiausios kraujo ligos yra tiesiogiai
\nsusij\u0119 su ilgalaikiais burnos ertm\u0117s u\u017edegiminiais procesais (gingivitu,
\nparodontitu).<\/p>\n
Kaip atpa\u017einti?
\n<\/b>
\nDant\u0173 akmenys, esantys vir\u0161 danten\u0173, matomi plika akimi. Akmenis,
\nsusiformavusius po dantenomis, pamatyti gali tik odontologas, naudodamas
\nspecialius odontologinius instrumentus.<\/p>\n
Kad nelikt\u0173 abejoni\u0173, ar turite problem\u0173 su dantimis, atlikite nedidel\u012f
\neksperiment\u0105. Paimkite vatos tampon\u0117l\u012f ir patrinkite juo dantis (ar\u010diau
\ndanten\u0173). Po tokios proced\u016bros dant\u0173 apna\u0161os kartu su akmenimis i\u0161ry\u0161k\u0117s lyg
\nnuotrauka fotoalbume.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Dant\u0173 akmenys \u2013 tai kalkin\u0117s dant\u0173 apna\u0161os. Atrodyt\u0173, kalk\u0117s yra baltos
\nspalvos, bet dant\u0173 akmenys yra pakankamai tams\u016bs. O taip yra d\u0117l to, kad jo
\nsud\u0117tyje be kalcio drusk\u0173 dar yra maisto liku\u010di\u0173, apmirusi\u0173 l\u0105steli\u0173, bakterij\u0173,
\nfosforo ir gele\u017eies drusk\u0173 bei \u012fvairiausi\u0173 kit\u0173 dalyk\u0173.<\/p>\n
Dant\u0173 akmen\u0173 susidarymo prie\u017eastys<\/p>\n
Dant\u0173 akmenys gali susidaryti, jei \u017emo<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5829,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5828","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5828","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5828"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5828\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5829"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5828"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5828"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5828"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5828"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5828"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}