Mes \u012fpratome g\u0117dytis nieko neveikimo. Nema\u017ea dalis \u017emoni\u0173 bijo b\u016bti aptikti
\ndienos metu gulintys ant sofos. Jie i\u0161sigand\u0119 pa\u0161oka ir ima atsipra\u0161in\u0117ti. \u201eKo
\ntu \u010dia nieko nedirbi?\u201c ir \u201eK\u0105 veiki?\u201c \u2013 \u0161iuose \u012fprastiniuose klausimuose
\natsispindi automati\u0161kai daroma prielaida: \u017emogus visuomet privalo ka\u017ek\u0105 veikti!<\/p>\n
Vaikai, dienos metu s\u0117dintys vienoje vietoje ar gulintys ant sofos, yra laikomi
\nligoniais arba tinginiais, slunkiais ir velt\u0117d\u017eiais. Priimta manyti, kad
\nnormalus sveikas vaikas turi arba \u017eaisti, arba sportuoti, arba mokytis. O
\nnormalus suaug\u0119s – arba dirbti, arba ka\u017ek\u0105 naudinga veikti, arba seksu
\nu\u017esiimin\u0117ti. Atleid\u017eiama yra tik miegantiems, ligoniams ir lavonams! Ir i\u0161
\ndalies atleid\u017eiama – besiilstantiems po darbo. Ta\u010diau jokiu gyvu mes
\nneatleid\u017eiame \u017emogui, kuris yra sveikas, nepavarg\u0119s ir vis d\u0117lto nieko neveikia!<\/p>\n
O toki\u0173 \u017emoni\u0173 yra nema\u017eai, ir jie tiesiog nat\u016braliai atrodo neveikl\u016bs. Susij\u0119
\ntai anaiptol ne su aukl\u0117jimu, kaip priimta manyti. Netgi labai atlaid\u016bs t\u0117vai
\nvargu ar priverst\u0173 tapti tinginiu \u017emog\u0173, kuris da\u017enai yra apimtas stiprios
\naistros veikti arba i\u0161gyvena nuolatin\u012f \u201enie\u017eul\u012f\u201c visk\u0105 tvarkyti. <\/p>\n
Emocijos prikelia ir tingius \u017emones. Tarkime, garsusis Ilja Oblomovas i\u0161
\nGon\u010diarovo romano i\u0161tisas dienas praleisdavo lovoje. Ta\u010diau i\u0161\u0161okdavo i\u0161 jos
\ndviem atvejais: kai atva\u017eiuodavo jo geriausias draugas ir kai atvykdavo jo meil\u0117
\n– gra\u017euol\u0117 kaimyn\u0117. <\/p>\n
\u012evair\u016bs jausmai – aistringa meil\u0117 ir neapykanta, baim\u0117 ir nerimas taip pat
\nver\u010dia mus impulsyviai ir chaoti\u0161kai veikti. Priimta manyti, kad m\u016bs\u0173 poreikiai
\n\u2013 fiziologiniai, saugumo, savigarbos, meil\u0117s, sav\u0119s realizacijos – per min\u0117tas
\nemocijas motyvuoja mus veikti. Ta\u010diau ar visus \u017emones vienodai? <\/p>\n
Ne tik emocija, bet ir intensyvus fizinis poj\u016btis neleid\u017eia mums tinginiauti.
\nPastaruoju gali b\u016bti noras nusilengvinti, durianti \u012f koj\u0105 rak\u0161tis, skaudantis
\ndantis, \u0161altis, alkis, lytinis geismas. Skubiai veikti, tik ne taip absoliu\u010diai,
\ntaip pat mus ver\u010dia ai\u0161kiai suvokiamas aplinkinis pasaulis su jo netvarka:
\nnukritusiu ant grind\u0173 r\u016bbu, i\u0161lietu vandeniu, nutr\u016bkusia u\u017euolaida.<\/p>\n
Ta\u010diau jau \u010dia j\u016bs galite paprie\u0161tarauti. \u0160tai \u017emogus, kuris, atrodyt\u0173, tur\u0117t\u0173
\nveikti: kambaryje j\u012f supa siaubinga netvarka, o jis nieko nedaro!<\/p>\n
\u017dinoma, jis gali b\u016bti apimtas slopinan\u010di\u0173 emocij\u0173 – prisl\u0117gtas, apati\u0161kas,
\nnusimin\u0119s. Jis taip pat gali b\u016bti \u017eemo energetinio tonuso d\u0117l pervargimo ir
\nligos. Ta\u010diau j\u016bs, be jokios abejon\u0117s, pa\u017e\u012fstate sveikus ir nedepresyvius
\n\u017emones, kurie jus erzina savo nieko neveikimu b\u016btent tada, kai, atrodyt\u0173, jiems
\nb\u016btina veikti!<\/p>\n
\u012ed\u0117miai panagrin\u0117j\u0119 \u0161iuos \u017emones, j\u016bs atrasite, kad j\u0173 pagrindin\u0117s psichin\u0117s
\nfunkcijos anaiptol n\u0117ra nei emocijos, nei poj\u016b\u010diai. Da\u017eniausiai j\u016bs atrasite
\nkitokias psichines funkcijas – m\u0105stym\u0105 ir intuicij\u0105.<\/p>\n
M\u0105stantys \u017emon\u0117s arba logikai, da\u017eniausiai nieko neveikia tik i\u0161ori\u0161kai. j\u0173
\nviduje vyksta nuolatinis apm\u0105stymo procesas. Vieni i\u0161 j\u0173 kuria visko, kas
\nvyksta, teorijas. Juos vadina \u201eteoretikais\u201c ar \u201efantazuotojais\u201c. Kiti kuria ne
\nabstrakcijas, o konkre\u010dios veiklos planus. Veikla trukdyt\u0173 tokiam darbui –
\nprisiminkite \u017einom\u0105 Rodeno skulpt\u016br\u0105 -\u201eM\u0105stytojas\u201c arba R\u016bpintoj\u0117l\u012f.<\/p>\n
Intuicijos \u017emon\u0117s taip pat ilg\u0105 laik\u0105 nieko neveikia, tik d\u0117l kitos prie\u017easties.
\nJie nuolat laukia tinkamo momento, ir, atrodo, visai nesutvarko gyvybin\u0117s
\nerdv\u0117s, nes gyvena ne tiek erdv\u0117je, kiek laike. J\u0173 elgesys pana\u0161us \u012f kai kuri\u0173
\nropli\u0173 ir v\u0117\u017eiagyvi\u0173 med\u017eiokl\u0119: ilgai tup\u0117ti vienoje vietoje ir prisiartinus
\ngrobiui \u017eaibi\u0161kai j\u012f su\u010diupti. Tod\u0117l tokio \u017emogaus nieko neveikimas – tai tik
\n\u012ftemptas laukimas. <\/p>\n
J\u016bs pasakysite, kad \u017emon\u0117s turi visus psichinius procesus – ir emocijas, ir
\npoj\u016b\u010dius, ir m\u0105stym\u0105, ir intuicij\u0105. Tai tiesa, ta\u010diau pasteb\u0117ta, kad vienatv\u0117je
\npas mus da\u017eniausiai vyrauja vienas i\u0161 j\u0173, o b\u016bnant su \u017emon\u0117mis – kitas. Tarkime,
\nj\u016bs esate m\u0105stytojas \u2013 logikas, kai esate vienas. Tuomet j\u016bs galite ilgai
\nnetvarkyti nei savo kambario, nei r\u016bb\u0173. Jums yra apie k\u0105 svarbesnio pagalvoti!<\/p>\n
Ta\u010diau \u0161tai draugai j\u016bs\u0173 papra\u0161\u0117 pad\u0117ti remontuoti namus arba j\u016bs dirbate
\ndizaineriu, o gal siuvate r\u016bbus. \u0160iai veiklai jau reikalingi poj\u016b\u010diai, erdvin\u0117
\norientacija, tod\u0117l j\u016bs imate steb\u0117tinai aktyviai stengtis, pad\u0117dami draugams ar
\natlikdami darbin\u0119 funkcij\u0105! Sau – ne, kitiems – taip. Tai – batsiuvio be bat\u0173
\ntipi\u0161ka situacija.<\/p>\n
Arba \u0161tai j\u016bs esate emocij\u0173 \u017emogus. Apimti jausmo j\u016bs nenuilstamai trok\u0161tate
\n\u012ftikti mylimam \u017emogui. Veikloje d\u0117l sav\u0119s j\u016bs – darboholikas. Ta\u010diau darbin\u0117je
\nveikloje jums tenka vadovautis intuicija – tarkime, j\u016bs dirbate analitiku. Tod\u0117l
\natlikdami darb\u0105 j\u016bs sul\u0117t\u0117jate, neskubate, laukiate \u012fkv\u0117pimo, tinkamos progos,
\nmomento. J\u016bs\u0173 tiesiog ne\u012fmanoma \u012fsprausti \u012f r\u0117mus, jei dirbate k\u016brybin\u012f darb\u0105.
\nIntuicija nepaken\u010dia apribojimo laike! Tai koks j\u016bs – aktyvus (kai b\u016bnate vienas
\n) ar pasyvus (kai r\u016bpinat\u0117s darbo reikalais)? <\/p>\n
Aktyviausi tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u017emon\u0117s, kuri\u0173 vyraujantys psichiniai procesai – jausmai
\nir poj\u016b\u010diai. Tokie \u017emon\u0117s da\u017eniausiai vadinami cholerikais, nes ir emocijos, ir
\nai\u0161kus reagavimas \u012f aplink\u0105 (poj\u016b\u010diai) sukelia reakcijas, kuri\u0173 negali
\natid\u0117lioti. <\/p>\n
O pasyviausi tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u017emon\u0117s, pas kuriuos vyrauja m\u0105stymas ir intuicija.
\nDa\u017eniausiai jie atrodo melancholi\u0161ki, u\u017esiima analitiniu darbu, kuria projektus.
\nAktyvesnieji pragmatikai nami\u0161kiai be jokios abejon\u0117s mano, kad jie tiesiog
\ntingi!<\/p>\n
Ta\u010diau ir tuos, ir anuos, aplanko ir pasyv\u016bs, ir aktyv\u016bs procesai. Tai, kad kai
\nkurie \u017emon\u0117s puikiai r\u016bpinasi kitais (tampa aktyv\u016bs) ir tuo pa\u010diu visi\u0161kai
\nnesir\u016bpina savimi (tampa pasyviais) arba atvirk\u0161\u010diai, leid\u017eia teigti, kad
\nabsoliu\u010dios tinginyst\u0117s b\u016bti negali. Viskas priklauso nuo momento, nuo b\u016bsenos
\nir nuo to, \u012f k\u0105 \u017emogus \u0161iuo metu kreipia savo veikl\u0105 – \u012f save ar \u012f kitus. <\/p>\n
Taigi pagerbkime ir savo \u201etingi\u0105j\u0105\u201c ir \u201eaktyvi\u0105j\u0105\u201c dalis! Gal tuomet b\u016bsime
\npakantesni kitiems?<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mes \u012fpratome g\u0117dytis nieko neveikimo. Nema\u017ea dalis \u017emoni\u0173 bijo b\u016bti aptikti
\ndienos metu gulintys ant sofos. Jie i\u0161sigand\u0119 pa\u0161oka ir ima atsipra\u0161in\u0117ti. \u201eKo
\ntu \u010dia nieko nedirbi?\u201c ir \u201eK\u0105 veiki?\u201c \u2013 \u0161iuose \u012fprastiniuose klausimuose
\natsispindi automati\u0161kai daroma prielaida: \u017emogus visuomet privalo ka\u017ek\u0105 veikti!<\/p>\n
Vaikai, di<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5915,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5914","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5914","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5914"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5914\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5915"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5914"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5914"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5914"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5914"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5914"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}