Nors i\u0161tisus metus sporto klubai b\u016bna perpildyti, medikai \u012fsp\u0117ja, kad da\u017enas
\n\u010dia ne tik nesuliekn\u0117ja, bet netgi rizikuoja sugadinti sveikat\u0105. Niekas
\nneabejoja, kad sportas \u2013 energijos ir sveikatos \u0161altinis, ta\u010diau sportuojantys
\n\u017emon\u0117s, ne\u017einodami elementari\u0173 jud\u0117jimo taisykli\u0173, ne tik gali pakenkti k\u016bnui,
\nbet ir nualina savo psichik\u0105. Mat sportas, kaip beb\u016bt\u0173 ne\u012ftik\u0117tina, yra labai
\nintensyvus protinis darbas.<\/p>\n
Ko ie\u0161koma klube<\/b><\/p>\n
Anot kineziolog\u0117s ir kineziterapeut\u0117s Dalios Siudikien\u0117s, nors paprastai
\nteigiama, kad fizinis kr\u016bvis yra prie\u0161ingas protiniam darbui, i\u0161 ties\u0173 taip
\nn\u0117ra. Sportuodami nuolat turime galvoti apie judesius, kontroliuoti k\u016bn\u0105, be to,
\ngalvos smegenis pasiekia impulsai ir i\u0161 judan\u010di\u0173 k\u016bno viet\u0173. Tod\u0117l mes dvigubai
\nnuvargstame.<\/p>\n
Taigi jei \u017emogus, nor\u0117damas atsikratyto protinio ir emocinio streso, labai
\nintensyviai treniruojasi, jis tik dar labiau save nualina. Nenuostabu, kad kit\u0105
\nryt\u0105 jis jau\u010diasi kaip sumu\u0161tas ir vos i\u0161 lovos i\u0161sirita. Norintiems i\u0161 ties\u0173
\natsikratyti streso, medik\u0117 patart\u0173 rinktis jogos ar kitus ramesnio pob\u016bd\u017eio
\npratimus.<\/p>\n
Tuo tarpu sporto klubuose si\u016blomos metodikos skirtos ne sveikatinimui, o savo
\nk\u016bno form\u0173 tobulinimui. <\/p>\n
\u201eYra paklausa, bus ir pasi\u016bla. Da\u017eniausiai moterys \u012f sporto klub\u0105 eina tod\u0117l,
\nkad nori numesti svorio. Manoma, kad kuo labiau \u017emogus i\u0161prakaituos, tuo
\ngrei\u010diau suliekn\u0117s. \u0160iame teiginyje dalis tiesos yra. Ta\u010diau kita dalis tiesos,
\nkad nusipl\u016bk\u0119 netenkame daug skys\u010di\u0173, tod\u0117l i\u0161kart puolame gerti ir valgyti.
\nTaip svoris palaikomas, o kartais ir did\u0117ja\u201c, – teig\u0117 pa\u0161nekov\u0117. <\/p>\n
Anot jos, m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je dominuojanti gro\u017eio tendencija yra i\u0161kreipta, kadangi
\npamir\u0161tama, kad gro\u017eis neatsiejamas nuo sveikatos. \u201ePaprastas pavyzdys. Jei
\nturime problem\u0173 su vir\u0161kinimo sistema, nor\u0117damos gra\u017eiai atrodyti, pas
\nkosmetolog\u0119 turime lankytis vos ne kas savait\u0119. Ta\u010diau pakakt\u0173 susitvarkyti
\nvir\u0161kinimo sistem\u0105, ir pamir\u0161tume, kad tokia paslauga apskritai egzistuoja\u201c, –
\nsvarst\u0117 medik\u0117.<\/p>\n
Kaip pasirinkti kr\u016bv\u012f<\/b><\/p>\n
Anot D. Siudikien\u0117s, vienas pirm\u0173j\u0173 simptom\u0173, \u012fsp\u0117jan\u010di\u0173, kad sportuojame
\nneteisingai, yra skausmas. Nors skausmas paprastai laikomas rodikliu, kad raumuo
\ndirbo, specialist\u0117 \u0161\u012f sen\u0105 mit\u0105 neigia.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 k\u016bnas turi savo gyv\u0105 biomechanik\u0105, kuri da\u017enai neatitinka standarto, pagal
\nkur\u012f parengtos treniruo\u010di\u0173 programos ar sureguliuoti treniruokliai. Kai k\u016bnas
\nver\u010diamas jud\u0117ti jam ne\u012fprastai, atsiranda skausmas. O kai \u012f skausm\u0105 nekreipiame
\nd\u0117mesio, atsiranda ir liga\u201c, – persp\u0117jo specialist\u0117.<\/p>\n
Anot jos, sporto klubuose treniruokliai paprastai b\u016bna sureguliuoti vieno \u016bgio
\n\u017emon\u0117ms. Da\u017enai treneriai net neakcentuoja, kad \u017emogus gali reguliuoti k\u0117d\u0117s
\npad\u0117t\u012f ar rankenos auk\u0161t\u012f, kas bent \u0161iek tiek pad\u0117t\u0173 treniruokl\u012f priderinti prie
\nsavo k\u016bno proporcij\u0173. D\u0117l to da\u017enas jau\u010dia vienok\u012f ar kitok\u012f diskomfort\u0105, o
\nv\u0117liau \u2013 ir didesnes ar ma\u017eesnes problemas.<\/p>\n
\u201eJei raumuo yra kietas, vadinasi jame susikaup\u0117 pieno r\u016bg\u0161tis \u2013 \u0161alutinis
\nproduktas, kuris i\u0161siskiria raumeniui judant. Jei \u017emogus \u012f tai nekreipia d\u0117mesio
\nir sportuoja toliau, raumenyje besikaupusios med\u017eiagos ima pl\u0117\u0161yti jo
\nmikroskaidulas. <\/p>\n
Tai ypa\u010d aktualu \u012fvairias treniruotes lankantiems vaikams. Juk jie n\u0117ra
\nmasa\u017euojami, j\u0173 nemoko atsipalaiduoti, atsikratyti fizinio ir psichologinio
\nstreso, d\u0117l to \u012fvyksta grubesn\u0117s traumos per var\u017eybas ar tiesiog pramogaujant,
\n\u017eaid\u017eiant\u201c, – teig\u0117 D. Siudikien\u0117.<\/p>\n
Taigi jos patarimas paprastas. Jei siekiame sportinio rezultato, norime \u017eenkliai
\npagerinti savo fizinius rodiklius, tai padaryti i\u0161 ties\u0173 \u012fmanoma tik per
\nskausm\u0105. Ta\u010diau jei sportuojame sau, po treniruot\u0117s netur\u0117tume jaustis labai
\npavarg\u0119, o atvirk\u0161\u010diai \u2013 \u017evalesni, pakilesn\u0117s nuotakos. Orientuojantis \u012f
\nsveikatingum\u0105, raumenys po treniruot\u0117s skaud\u0117ti netur\u0117t\u0173.<\/p>\n
\u201eJeigu vakare vis dar esate \u017eval\u016bs ir nenorite miego, vadinasi, j\u016bs\u0173
\nsveikatinimo treniruot\u0117 buvo vykusi. Jei kr\u016bvis per didelis, paprastai i\u0161kart po
\ntreniruot\u0117s u\u017esimanome nusn\u016bsti, o vakare jau\u010diam\u0117s visai leisgyviai\u201c, – ai\u0161kino
\nkineziterapeut\u0117. <\/p>\n
Dar vienas paprastas b\u016bdas, norint i\u0161siai\u0161kinti, ar pasirinkome tinkam\u0105 sporto
\nkr\u016bv\u012f \u2013 vakare, jau atsigulus, ir atsik\u0117lus ryte pasitikrinti savo puls\u0105. Jei
\nryte pulsas bent 10 d\u016b\u017ei\u0173 didesnis nei vakare, ramyb\u0117s b\u016bsenoje, kr\u016bvis yra per
\ndidelis.<\/p>\n
Kod\u0117l pirmadienis \u2013 sunki diena<\/b><\/p>\n
Prie\u0161 pradedant sportuoti, taip pat labai svarbu \u017einoti savo organizmo
\ngalimybes. Sporto klub\u0173 treneriai tai i\u0161siai\u0161kina pasi\u016blydami \u017emogui b\u0117gimo
\ntakel\u012f. Pagal \u0161io treniruoklio pateiktus duomenis parenkamas treniruot\u0117s
\nintensyvumas. <\/p>\n
Ta\u010diau D. Siudikien\u0117 pastebi, kad si\u016blomos programos standartin\u0117s ir tinka ne
\nvisiems. Tod\u0117l ji pataria pasitarti su sporto mediku, kuris, \u012fvertin\u0119s vis\u0105
\nfizin\u0119 b\u016bkl\u0119 bei individualius negalavimus, kr\u016bv\u012f nurodys patikimiau.<\/p>\n
Grie\u017et\u0173 rekomendacij\u0173, kiek reik\u0117t\u0173 sportuoti, n\u0117ra. \u201ePopulistiniai standartai
\nteigia, kad tai daryti reik\u0117t\u0173 2-3 kartus per savait\u0119, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 tai
\npajausti turi kiekvienas asmeni\u0161kai. Vienam teikia malonum\u0105 p\u0117s\u010diomis nueiti \u012f
\ndarb\u0105 ir gr\u012f\u017eti. Ir \u0161io kr\u016bvio jam visi\u0161kai pakanka. Kitas nori po darbo kasdien
\ni\u0161sikrauti sporto klube. Negerai nei skub\u0117ti, jaudintis, kad nuken\u010dia kiti
\ndarbai, nei teisintis, kad n\u0117ra laiko jud\u0117jimui\u201c, – \u012fsitikinusi pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n
Bene labiausiai medik\u0117 apgailestauja, kad d\u0117l visuomen\u0117je vyraujan\u010di\u0173 nuostat\u0173
\n\u017emon\u0117s link\u0119 save alinti darbu, u\u017euot pasak\u0119: \u201eGeriau ma\u017eiau u\u017edirbsiu, bet
\nb\u016bsiu sveikesnis\u201c. Dar blogiau, kai u\u017edirbti pinigai i\u0161leid\u017eiami i\u0161sikraunant
\nbare.<\/p>\n
Nors medik\u0117 nesi\u016blo persistengti sportuojant, ji taip pat nepataria savaitgalio
\npraleisti lovoje. Kasdien\u012f ritm\u0105, prie kurio priprat\u0119, b\u016btina i\u0161saugoti. \u017dinoma,
\nneb\u016btina savaitgal\u012f keltis \u0161e\u0161t\u0105 ryto, ta\u010diau \u2013 ir ne \u0161e\u0161t\u0105 vakaro. Poils\u012f
\nb\u016btina derinti su aktyviu re\u017eimu, antraip pirmadienis bus sunki diena.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nors i\u0161tisus metus sporto klubai b\u016bna perpildyti, medikai \u012fsp\u0117ja, kad da\u017enas
\n\u010dia ne tik nesuliekn\u0117ja, bet netgi rizikuoja sugadinti sveikat\u0105. Niekas
\nneabejoja, kad sportas \u2013 energijos ir sveikatos \u0161altinis, ta\u010diau sportuojantys
\n\u017emon\u0117s, ne\u017einodami elementari\u0173 jud\u0117jimo taisykli\u0173, n<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5925,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5924","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5924","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5924"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5924\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5925"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5924"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5924"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5924"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5924"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5924"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}