Vasara – palankus metas automobiliu keliauti su \u0161eima po \u0161al\u012f. O sustojus trumpai pertraukai – taip ir knieti sukrimsti m\u0117sain\u012f. Greitas maistas, reikia pripa\u017einti, turi daug privalum\u0173:\u00a0 greitai paruo\u0161iamas, patogus valgyti ir da\u017enai yra skanus. Bet ar yra sveikas? Ir kod\u0117l jo norisi? Tyr\u0117jai turi kelet\u0105 versij\u0173 \u0161iais klausimais.<\/p>\n
Natrio glutamatas<\/b><\/p>\n
Daug kas \u012ftaria, kad greito maisto sud\u0117tyje prid\u0117ta \u201eka\u017eko\u201c, sukelian\u010dio priklausomyb\u0119. Ir tai yra mononatrio glutamatas: nat\u016bralus maisto papildas (E621), gautas fermentacijos b\u016bdu i\u0161 j\u016bros dumbli\u0173, soj\u0173. Maistas, pagardintas glutamatu, \u012fgyja b\u016bding\u0105 „m\u0117sos” skon\u012f ir smegenyse suprantamas kaip \u00a0patinkantis. Tai vyksta tod\u0117l, kad n\u0117ra universaliojo receptoriaus, skirto nustatyti baltymus maisto produktuose, \u017emogaus receptoriai atpa\u017e\u012fsta tik jo strukt\u016brinius elementus – aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 skon\u012f.<\/p>\n
Ta\u010diau anksti pasakyti, kad glutamatas sukelia priklausomyb\u0119 ar kenkia sveikatai. 1960-1980 m. buvo atlikta daug tyrim\u0173. Kai kurie i\u0161 j\u0173 tariamai sugeb\u0117jo \u012frodyti \u0161io priedo pavoj\u0173, ta\u010diau paai\u0161k\u0117jo, kad doz\u0117s, skiriamos laboratoriniams gyv\u016bnams, buvo pernelyg didel\u0117s. Apskai\u010diuojant analogi\u0161kai\u00a0 \u017emogui – apie 600 kart\u0173 daugiau nei dienos norma. Kiti \u00a0placebu kontroliuojami tyrimai pakartotinai paneig\u0117 glutamato \u017eal\u0105. Jo santykiai su alergija taip pat negal\u0117jo b\u016bti \u012frodyti. Tyrimai atliekami ligi \u0161iol.<\/p>\n
Li\u016bdnai glutamatas gars\u0117ja d\u0117l savybi\u0173 skatinti apetit\u0105, maskuoti ir pagerinti skon\u012f neapetiti\u0161k\u0173 komponent\u0173 \u2013 kaip kiaulienos oda, kaul\u0173 miltai, nekondiciniai riebalai. Ir d\u0117l to produkt\u0173 suvalgoma daugiau nei reikia. Maksimali glutamato doz\u0117 – apie 1 g per par\u0105. 3 g doz\u0117 gali b\u016bti labai pavojinga sveikatai ir sukelti taip vadinam\u0105 kin\u0173 restorano sindrom\u0105: kr\u016btin\u0117s skausm\u0105, veido raudon\u012f, pakilusi\u0105 temperat\u016br\u0105. M\u016bs\u0173 \u0161alyje mokykl\u0173, dar\u017eeli\u0173, ligonini\u0173 maitinimosi \u012fstaigose glutamat\u0105 vartoti patiekal\u0173 gamybai yra draud\u017eiama. Vie\u0161os maitinimo \u012fstaigos glutamat\u0105 \u012f patiekalus gali d\u0117ti, nenurodant to valgiara\u0161tyje.<\/p>\n
Umami skonis<\/b><\/p>\n
<\/b><\/p>\n
Profesorius Richard Mattes Indianos universitete daugel\u012f met\u0173 eksperimentavo su gyv\u016bnais ir \u017emon\u0117mis ir nustat\u0117, kad skoni\u0173 asortimentas neapsiriboja saldumu, kartumu, r\u016bg\u0161tumu, s\u016brumu. <\/b>Umami\u00a0\u2013 penktasis i\u0161 pagrindini\u0173\u00a0skoni\u0173.\u00a0Kin\u0173 virtuv\u0117je\u00a0\u0161is skonis vadinamas\u00a0xi\u0101nwei<\/i>\u00a0(\u9bae\u5473). \u00a0Pasirodo, mes galime pajusti ka\u017ek\u0105 kito \u2013 ir jo yra greitame maiste. Japon\u0173\u00a0mokslininkas\u00a0Kikunae Ikeda\u00a01908\u00a0metais apra\u0161\u0117 umamin\u012f skon\u012f ir nustat\u0117, kad \u0161\u012f skon\u012f suteikia\u00a0min\u0117tasis natrio glutamatas.<\/p>\n
Pavojingasis riebus – saldus derinys<\/b><\/p>\n
\u201eEksperimento dalyviai, nes\u0105moningai reagavo net \u012f nedidel\u012f kiek\u012f riebal\u0173, net kai ant lie\u017euvio nebuvo slidaus jausmo, esan\u010dio riebal\u0173 tekst\u016broje. Didel\u0117se koncentracijose riebalai sukelia nemalonius jausmus – sako Richard Mattes.- Ma\u017eose, kaip mes atradome, prie\u0161ingai, didina bet koki\u0173 produkt\u0173 patrauklum\u0105.”<\/p>\n
Ir svarbiausia – riebalai sukelia priklausomyb\u0119, beveik kaip narkotikas. Ypa\u010d derinant su sald\u017eiu skoniu, kuris i\u0161gaunamas, pavyzd\u017eiui, leduose arba poroje m\u0117sainis+ saldus g\u0117rimas. Profesor\u0117 Nicola Avens i\u0161 Niujorko tyr\u0117 \u017eiurkes, kurios buvo \u0161eriamos riebaus ir saldaus maisto mi\u0161iniu. Pamaitinus pasteb\u0117tas stabilus su\u017eadinimas tokiuose pa\u010diuose smegen\u0173 regionuose, kaip ir nuo narkotik\u0173. Gyv\u016bnai tapdavo agresyv\u016bs, kai jiems gr\u0105\u017eindavo i\u0161 riebaus – saldaus \u00a0\u012fprast\u0105 maist\u0105.<\/p>\n
Greitame maiste gausu transriebal\u0173. Tai vienas i\u0161 labiausiai kenksming\u0173 maisto komponent\u0173, susijusi\u0173 su blogo cholesterolio padid\u0117jimu bei u\u017edegimini\u0173 reakcij\u0173 organizme suaktyv\u0117jimu. Kyla rizika susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos ligomis, diabetu ar net v\u0117\u017einiais susirgimais.<\/p>\n
Druska<\/b><\/p>\n
Maisto patrauklum\u0105, \u017einoma, didina ir druska, \u00a0taip pat dosniai beriama \u012f greito maisto patiekalus. Druska \u00a0\u00a0yra stiprus skonio stimuliatorius, sukeliantis tam tikr\u0105 priklausomyb\u0119. Vien\u0105 i\u0161 \u012fdomiausi\u0173 darb\u0173, susijusi\u0173 su druskos \u012ftaka smegenims, 2008 m. paskelb\u0117 Ajovos universiteto mokslininkai. Autoriai padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad tai yra viena i\u0161 med\u017eiag\u0173, \u00a0tampanti pavojinga,\u00a0 vir\u0161ijus tam tikr\u0105 doz\u0119. \u017diurk\u0117s, kurioms nutraukiamas druskos davimas, greitai tampa li\u016bdnos ir sudirgusios, bet kai maistas tampa s\u016brus, jos demonstruoja linksm\u0105 ir ger\u0105 nuotaik\u0105. Kai mokslininkai nuskanavo grau\u017eik\u0173, besikankinan\u010di\u0173 nuo druskos tr\u016bkumo, ir kontrolin\u0117s grup\u0117s grau\u017eik\u0173, i\u0161gyvenusi\u0173 tikr\u0173 narkotik\u0173 sulaikym\u0105, smegenis, rezultatai buvo beveik identi\u0161ki! Pasak mokslinink\u0173, „druska, kaip ir seksas, fiziniai pratimai, riebalai, angliavandeniai ir \u0161okoladas turi savyb\u0119 i\u0161vystyti priklausomyb\u0119. Tuo pa\u010diu metu tai narkotikas ir antidepresantas. „<\/p>\n
Produkt\u0173 gamintojams druska yra universali pagalbinink\u0117, galinti pa\u0161alinti beveik bet koki\u0105 problem\u0105. Kukur\u016bz\u0173 dribsniai be jos \u012fgyja metalin\u012f skon\u012f, krekeriai atrodo kart\u016bs ir nei\u0161kepti, kumpio skonis primena gum\u0105. Druska gerai u\u017emaskuoja kartum\u0105, \u00a0kylant\u012f m\u0117soje d\u0117l riebal\u0173 oksidacijos ruo\u0161iant pusgamin\u012f. D\u0117l gero skonio vartotojai rizikuoja susirgti \u0161irdies kraujagysli\u0173 ligomis, kent\u0117ti d\u0117l auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio ir kaul\u0173 ret\u0117jimo \u2013 osteoporoz\u0117s.<\/p>\n
Druska sukelia tro\u0161kul\u012f, kuris da\u017eniausiai greito maisto restoranuose slopinamas sald\u017eiaisiais vaisvandeniais. Ir \u010dia jau kyla u\u017edaras ratas: kuo daugiau valgoma \u0161io maisto, tuo daugiau norisi gerti. Ir kuo daugiau geriama sald\u017ei\u0173 g\u0117rim\u0173, tuo daugiau i\u0161siskiria\u00a0 hormono insulino, kuris greitai sukelia bado jausm\u0105.<\/p>\n
\u0160alti g\u0117rimai<\/b><\/p>\n
Tai, kad valgoma daug greito maisto, kalta ir … g\u0117rim\u0173,\u00a0 kuriais u\u017esigeriama, temperat\u016bra. Paprastai g\u0117rimai pateikiami su ledukais. „\u0160altojo maisto” poveik\u012f atrado rus\u0173 rentgenologai. Jie tur\u0117jo pasiekti „bario ko\u0161\u0117s” i\u0161saugojim\u0105 pacient\u0173 skrand\u017eiuose per rentgenologiniam tyrimui reikaling\u0105 laik\u0105. Radiologai pasteb\u0117jo, kad kai teik\u0117 „ko\u0161\u0119” be pa\u0161ildymo (tiesiogiai i\u0161 \u0161aldytuvo), tada ji palikdavo skrand\u012f grei\u010diau nei jie\u00a0 prisitaikydavo savo \u012frang\u0105. \u0160iuo klausimu Vitalij Lindenbraten 1969 m. apgyn\u0117 savo daktaro disertacij\u0105. Nustatyta, kad at\u0161aldytas maistas, neatsi\u017evelgiant \u012f jo sud\u0117t\u012f, pasi\u0161alina i\u0161 skrand\u017eio po 15-20 minu\u010di\u0173, vietoj nustatyt\u0173 3-4 valand\u0173.<\/p>\n
Neai\u0161ku, ar greito maisto gamintojai susipa\u017ein\u0119 su \u0161ia disertacija, bet jie tikriausiai \u017eino apie \u0161alt\u0173 g\u0117rim\u0173 poveik\u012f. Kai m\u0117sain\u012f, bulvytes praskied\u017eia ledinis g\u0117rimas, maistas tinkamai nesuvir\u0161kinamas, \u00a0nekyla sotumo jausmas ir norisi valgyti daugiau. Kyla vir\u0161kinimo sutrikimai<\/a><\/strong>, pu\u010dia pilv\u0105, raug\u0117jama<\/b>.<\/a><\/p>\n Nevalgyk greito maisto \u2013b\u016bsi protingesnis<\/b><\/p>\n Dr. Alexis Stranahan, Gruzijos universiteto profesorius, atliko plataus masto tyrim\u0105, kurio rezultatai yra \u0161okiruojantys. Viena peli\u0173 grup\u0117 buvo valgydinta normaliai- 10% kalorij\u0173 sudar\u0117 riebalai. O kita- (kaip valgo greito maisto gerb\u0117jai) – su 60% riebal\u0173 kalorijomis. Bendras kalorij\u0173 kiekis dietoje buvo toks pats, ta\u010diau jau 12-osios savait\u0117s metu mokslininkai nustat\u0117, kad antroje peli\u0173 grup\u0117je be svorio padid\u0117jimo atsirado ir \u00a0smegen\u0173 poky\u010diai. Gr\u012f\u017eus \u012f normali\u0105 diet\u0105, simptomai i\u0161nyko per du m\u0117nesius.<\/p>\n I\u0161vada<\/b><\/p>\n Maisto pagrindu pasirinkti \u201egreit\u0105 maist\u0105” negalima.\u00a0 Mokslininkai jau ne kart\u0105 \u012frod\u0117 jo santyk\u012f su nutukimo, diabeto, \u0161irdies lig\u0173 ir vir\u0161kinimo trakto susirgim\u0173 rizika. Jei nedelsdami suma\u017einti \u00a0kiekio nepaj\u0117giate, tai pabandykite bent jau pasirinkti ma\u017eiau sald\u0173, ma\u017eiau s\u016br\u0173, ma\u017eiau rieb\u0173 analog\u0105. Ir neu\u017egerkite m\u0117sainio sald\u017eiais gazuotais g\u0117rimais!<\/p>\n Pareng\u0117: L.Varanavi\u010dien\u0117<\/p>\n \u00a0<\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Vasara – palankus metas automobiliu keliauti su \u0161eima po \u0161al\u012f. O sustojus trumpai pertraukai – taip ir knieti sukrimsti m\u0117sain\u012f. Greitas maistas, reikia pripa\u017einti, turi daug privalum\u0173:\u00a0 greitai paruo\u0161iamas, patogus valgyti ir da\u017enai yra skanus. Bet ar yra sveikas? Ir kod\u0117l jo norisi? Tyr\u0117jai turi kelet\u0105 versij\u0173 \u0161iais klausimais. Natrio glutamatas Daug kas \u012ftaria, kad…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":599,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[174,1342,52,184,26038,26039,26037,567,131,295],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-598","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba","tag-alergija","tag-druska","tag-maistas","tag-maiste","tag-mattes","tag-narkotikas","tag-protingesnis","tag-riebalai","tag-seksas","tag-skonis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/598","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=598"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/598\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/599"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=598"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=598"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=598"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=598"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=598"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}