Mokyklose ir universitetuose, populiariosios
\npsichologijos bro\u0161i\u016brose ar tiesiog m\u016bs\u0173 pokalbiuose nuolat \u0161m\u0117s\u010dioja \u017eod\u017eiai
\n\u201emelancholikas\u201c, \u201eflegmatikas\u201c, \u201echolerikas\u201c ir t.t. Taip m\u0117gstame skirstyti ir
\nlipdyti etiketes, kad lengva ranka kolegai mestelim: \u201eNa, tu ir flegma\u201c arba
\n\u017emonai papriekai\u0161taujame: \u201eIsterik\u0117, – na, bet tavo am\u017einai choleri\u0161kam
\ncharakteriui tai b\u016bdinga!\u201c.<\/p>\n
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanaliz\u0117s centro psicholog\u0117 Agn\u0117 Gru\u0161auskait\u0117
\nsi\u016blo nepamir\u0161ti, kad \u017emogus, kaip ir visas gyvenimas, labai \u012fvairiapusi\u0161kas.
\nTad vertindami save ir aplinkinius pro pam\u0117gt\u0173j\u0173 tipa\u017e\u0173 prizm\u0119, apribojame savo
\nm\u0105stym\u0105. Kaip lengva manyti, kad \u0161tai, – akimirka, kita, ir jau \u017einome, kas yra
\nprie\u0161 mus esantis \u017emogus.<\/p>\n
Deja, darydami tokias skubotas ir supaprastintas i\u0161vadas, rizikuojame smarkiai
\nsuklysti. Kiekvienas \u017emogus gali elgtis skirtingai: syk\u012f – kaip melancholikas,
\nkit\u0105 kart\u0105 \u2013 kaip kar\u0161tako\u0161is cholerikas. Tai priklauso nuo daugyb\u0117s dalyk\u0173:
\nnuotaikos, gyvenimo aplinkybi\u0173, kompanijos, savijautos ir t.t.<\/p>\n
Tod\u0117l neprisistatin\u0117kime optimistais ar pesimistais, flegmatikais ar
\nsangvinikais \u2013 visi \u0161ie tipai yra m\u016bs\u0173 viduje, tik proporcijos, kuriomis
\npasirei\u0161kia jiems priskiriami bruo\u017eai, skiriasi.<\/p>\n
Nepamir\u0161kime, kad toks anks\u010diau m\u0117gtas klasifikavimas n\u0117ra objektyvus, nes
\nskirtingi \u017emon\u0117s mus mato skirtingai, vadinasi, jei vienam b\u016bsiu pana\u0161esnis \u012f
\ncholerik\u0105, kitam galiu atrodyti tiesiog aktyvus sangvinikas. O besim\u0117tantiems
\n\u201eisterik\u0173\u201c etik\u0117te reikt\u0173 pam\u0105styti, ar taip jie neatsikrato atsakomyb\u0117s u\u017e
\ngalb\u016bt sukelt\u0105 reakcij\u0105 ir nuvertintas kito \u017emogaus emocijas?<\/p>\n
Tyrimai rodo, kad \u017emogus turi savo paties vaizdin\u012f, susidedant\u012f i\u0161 daugyb\u0117s
\ndali\u0173: kok\u012f nor\u0117\u010diau save matyti, kok\u012f mane mato kiti, k\u0105 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 apie save
\ngalvoju ir pan. Kai kurie autoriai, tyrin\u0117jantys \u017emoni\u0173 m\u0105stym\u0105, i\u0161skiria
\nskirtingas jo r\u016b\u0161is: kritin\u012f, pozityv\u0173, negatyv\u0173, apibendrinant\u012f, perd\u0117to
\noptimizmo ar magi\u0161k\u0105j\u012f.<\/p>\n
Kritinio m\u0105stymo \u017emogus stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos, \u012fvertinti
\nvisk\u0105, kas \u012fmanoma, i\u0161laikydamas \u012fvairiapus\u012f matym\u0105 ir taip priimti tinkamiausi\u0105
\nsprendim\u0105. \u0160is m\u0105stymas b\u016bdingesnis tam tikr\u0173 \u017eini\u0173 ir noro gilintis
\nnestokojantiems \u017emon\u0117ms, gebantiems priimti tiek maloni\u0105, tiek nemaloni\u0105
\ninformacij\u0105.<\/p>\n
Neigiamai m\u0105styti link\u0119s \u017emogus i\u0161sirankios i\u0161 gaunamos informacijos negatyvius
\nmomentus ir taip \u201esurink\u0119s\u201c informacij\u0105 tarsi patvirtins jau anks\u010diau apie save
\nar kitus tur\u0117t\u0105 nuomon\u0119. Be abejo, taip m\u0105stant sunkiau priimti tinkamiausi\u0105
\nsprendim\u0105, nes vaizdinys yra vienpusis.<\/p>\n
Pozityvaus m\u0105stymo atstovai da\u017eniau bet kurioje situacijoje siekia \u012f\u017evelgti
\npliusus \u2013 kuo konkretus dalykas gali b\u016bti man naudingas, k\u0105 gero duos patirtis.
\nTuo tarpu m\u0105stant apibendrintai priimama ir negatyvi, ir pozityvi informacija.
\nAnkstesni\u0173 patir\u010di\u0173 ir \u0161ios informacijos pagrindu daromi dideli apibendrinimai,
\nda\u017enai \u201elinkstantys\u201c arba \u012f pozityv\u0105, arba \u012f negatyv\u0105.<\/p>\n
Tam tikrose situacijose \u017emogus gali m\u0105styti neadekva\u010diai, tarkim, su\u017einoj\u0119s apie
\nmirtin\u0105 lig\u0105 ar pavoj\u0173, juoktis, \u0161ypsotis, sakyti, kad viskas bus gerai ir t.t.
\n– tai vadinamasis perd\u0117to optimizmo m\u0105stymas. J\u012f i\u0161provokuoti gali ir stresas ar
\nstipr\u016bs emociniai sukr\u0117timai.<\/p>\n
Daugeliui m\u016bs\u0173 b\u016bdinga ir ka\u017ekokia magi\u0161kojo m\u0105stymo dalis \u2013 taip m\u0105stant
\nvadovaujamasi ne loginiais ry\u0161iais, bet nuojautomis, paties sugalvotais ar kit\u0173
\nlemtingais laikomais \u017eenklais, pavyzd\u017eiui: \u201eJei eidamas gatve suskai\u010diuosiu
\ndevynis m\u0117lynus automobilius, egzamin\u0105 i\u0161laikysiu puikiai, jei ne \u2013
\nsusimausiu<\/i>\u201c.<\/p>\n
Atitr\u016bkusiam nuo realyb\u0117s magi\u0161kajam m\u0105stymui priskiriamas ir tik\u0117jimas
\nhoroskopais. Tiesa, neb\u016btinai vienas ar kitas m\u0105stymo b\u016bdas mums kenkia, tarkim,
\nmagi\u0161kasis m\u0105stymas praple\u010dia \u012fprast\u0105 kasdienyb\u0119, daro j\u0105 \u012fdomesn\u0119. Anot
\npsicholog\u0173, negerai, jei toks m\u0105stymas dominuoja, nes toks \u017emogus negali pats
\npriimti efektyvi\u0173 sprendim\u0173, gali tapti priklausomas nuo mistini\u0173 \u017eenkl\u0173 ar kit\u0173
\n\u017emoni\u0173. Daugiausiai aspekt\u0173 ir argument\u0173 apr\u0117piame m\u0105stydami kriti\u0161kai, tod\u0117l
\n\u0161is b\u016bdas laikomas efektyviausiu.<\/p>\n
Joks \u017emogus nem\u0105sto tik ka\u017ekuriuo vienu b\u016bdu. Tam tikroje situacijoje Jonas
\nm\u0105stys pozityviau, kitoje \u2013 negatyviau, o tre\u010dioje bus nusiteik\u0119s kriti\u0161kai.
\nM\u0105stymo b\u016bd\u0173 pa\u017einimas naudingas tuo, kad kuo daugiau \u017einome apie save ir kitus,
\ntuo lengviau randame \u012fvairi\u0173 problem\u0173 sprendimo b\u016bdus. B\u016btent tod\u0117l verta
\nvystyti visas savo savybes: intuicij\u0105, kritin\u012f m\u0105stym\u0105, pozityvias \u012f\u017evalgas, o
\nne \u012ftik\u0117jus ka\u017ekieno kito ar savo paties prikabinta etikete, ja dangstytis: \u201eA\u0161
\nesu toks ir viskas!\u201c<\/p>\n
\u017dmogus turi daugyb\u0119 savybi\u0173. Kuo jis k\u016brybi\u0161kesnis, tuo labiau stengiasi pa\u017einti
\nkitus ir save. Iki \u0161iol populiaru \u017emones vertinti pagal tai, kiek jie
\nmelancholi\u0161ki, pesimisti\u0161ki ar optimisti\u0161ki. Bet i\u0161 ties\u0173, yra daug svarbesni\u0173
\nbruo\u017e\u0173 ar vertinimo kriterij\u0173. Tos svarbiosios savyb\u0117s b\u016bdingos tik \u017emogui.
\nTod\u0117l paklauskite sav\u0119s, kiek esu \u0161velnus ar u\u017ejau\u010diantis? Kiek egocentri\u0161kas ar
\nsugebenatis suprasti kit\u0105, \u012fsijausti \u012f j\u012f? Ar esu toleranti\u0161kas? Kiek moku b\u016bti
\nsuprantamas kitiems? Kiek a\u0161 suprantu kitus? Kiek esu aktyvus ar pasyvus, rodau
\niniciatyvos ar laukiu jos i\u0161 kit\u0173? Ar a\u0161 energingas? Kiek esu agresyvus ar
\nbambeklis? K\u0105 duodu kitiems?<\/p>\n
M\u016bs\u0173 turtingas ir \u012fvairalypis vidus reikalauja nors retkar\u010diais padaryti
\n\u201erevizij\u0105\u201c \u2013 pasitikrinti, koks a\u0161. Sau ir kitiems. Nes svarbu ne tik, kaip pats
\nsave \u012fsivaizduoju, bet ir k\u0105, \u017ei\u016br\u0117dami \u012f mane, mato aplinkiniai.<\/font><\/p>\n
Saul\u0117 Gradait\u0117<\/font><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokyklose ir universitetuose, populiariosios
\npsichologijos bro\u0161i\u016brose ar tiesiog m\u016bs\u0173 pokalbiuose nuolat \u0161m\u0117s\u010dioja \u017eod\u017eiai
\n\u201emelancholikas\u201c, \u201eflegmatikas\u201c, \u201echolerikas\u201c ir t.t. Taip m\u0117gstame skirstyti ir
\nlipdyti etiketes, kad lengva ranka kolegai mestelim: \u201eNa, <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6012,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-6011","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6011","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6011"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6011\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6012"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6011"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6011"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6011"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6011"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6011"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}