vir\u0161kinimo sutrikim\u0173<\/a><\/strong>, v\u0117\u017eines bei \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas. Ir tarp t\u0173, kurie apskritai nevalg\u0117 m\u0117sos, mirtingumas buvo dar ma\u017eesnis.<\/p>\nRimtas argumentas prie\u0161 m\u0117sos produktus buvo Oksfordo universiteto mokslinink\u0173 tyrimas. Jame dalyvavo beveik pus\u0117 milijono brit\u0173 nuo 40 iki 69 met\u0173. Per ketverius metus trukus\u012f steb\u0117jim\u0105 \u017earnos v\u0117\u017eys buvo diagnozuotas 1500 \u017emoni\u0173. Buvo nustatyta, kad tiems, kurie valg\u0117 raudon\u0105 m\u0117s\u0105 arba m\u0117sos produktus daugiau kaip 4 kartus per savait\u0119, v\u0117\u017eio rizika buvo didesn\u0117 42%, palyginti su tais, kurie valg\u0117 tik vien\u0105 kart\u0105 per savait\u0119 ar re\u010diau. Ir atrodo, kad rezultatuose n\u0117ra klaid\u0173. „Mes pasteb\u0117jome, jog m\u0117gstantys valgyti m\u0117s\u0105, da\u017eniausiai r\u016bko, geria daugiau alkoholio ir re\u010diau sportuoja. Statistin\u0117s analiz\u0117s metu buvo atsi\u017evelgta \u012f \u0161iuos duomenis, tai yra, mokslininkai laik\u0117 gyvenimo b\u016bd\u0105 vienu i\u0161 kolorektalinio v\u0117\u017eio veiksni\u0173. Ta\u010diau analizuojamas b\u016btent m\u0117sos valgymo poveikis”, – ai\u0161kina Oksfordo universiteto dietolog\u0117 Kathryn Bradbury.<\/p>\n
Raudona ar balta?<\/b><\/p>\n
At\u0117jo laikas priminti, kad b\u016btent raudona m\u0117sa pateko \u012f juod\u0105j\u012f PSO s\u0105ra\u0161\u0105. Tai yra \u017einduoli\u0173 ir pauk\u0161\u010di\u0173 m\u0117sa, turinti raudon\u0173 atspalvi\u0173 d\u0117l mioglobino baltymo. Triu\u0161io raudonos ir baltos m\u0117sos \u00a0santykis yra apie 40:60, o augant gyv\u016bnui padid\u0117ja baltos m\u0117sos. Vi\u0161tienoje \u00a0balta laikoma kr\u016btin\u0117l\u0117, o raudona – \u0161launys.\u00a0 Jautiena yra visi\u0161kai raudona, kaip \u0117riena ir kiauliena. Ta\u010diau \u00a0kiauliena turi savybi\u0173, kuri\u0173 daugelis ne\u012fvertina.<\/p>\n
Pasirodo, kad kiauliena, nors ir laikoma riebia, yra lengviau vir\u0161kinama nei \u0117riena ar jautiena. Jos skilimui organizme reikia ma\u017eesn\u0117s temperat\u016bros ir ma\u017eiau tul\u017eies. Bet svarbiausia – kiauliena turi daug vitamino B3, kuris taip pat vadinamas niacinu. Mokslininkai i\u0161 Ciuricho universiteto atliko eksperimentus su apvaliosiomis kirm\u0117l\u0117mis ir laboratorin\u0117mis pel\u0117mis, nustat\u0117, kad niacinas\u00a0 prailgina pastar\u0173j\u0173 \u00a0gyvenim\u0105 10%, ir u\u017etikrino, kad vitaminas B3 taip pat gali veikti ir \u017emones. \u0160is vitaminas yra b\u016btinas cholesterolio kiekio suma\u017einimui ir \u00a0cukraus kiekio kraujyje reguliavimui. Net nedidelis niacino deficitas sukelia apatij\u0105 ir depresij\u0105. Taigi, tradicija kepti \u0161a\u0161lykus i\u0161 kiaulienos pavasar\u012f ar vasar\u0105 kilo ne be reikalo. „Mes dar ne\u017einome, kokios med\u017eiagos raudonoje m\u0117soje kenkia organizmui. Galb\u016bt (m\u0117sos pusgaminiuose) tai yra druska. \u00a0Arba med\u017eiagos, kepimo auk\u0161toje temperat\u016broje tampan\u010dios \u00a0kancerogenin\u0117s, – sako Helsinkio universiteto medicinos profesorius Mikael Fogelholm.- Bet a\u0161 \u017einau, kad kiaulienoje daug neso\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173, tod\u0117l kiauliena\u00a0 geriau nei jautiena. Kiauliena, palyginti su jautiena, turi daug ma\u017eiau \u201ehemo ” tipo gele\u017eies.<\/p>\n
\u201eHemo\u201c tipo gele\u017eis<\/b><\/p>\n
\u201eHemo\u201c tipo gele\u017eis yra cheminiai junginiai, turintys gele\u017eies, \u00a0suteikian\u010dios m\u0117sai raudon\u0105 spalv\u0105. Ji yra baltym\u0173 dalis. Raudonoje m\u0117soje yra daug daugiau nei baltoje. Olandijos mokslininkai atliko kelet\u0105 bandym\u0173 su pel\u0117mis ir nustat\u0117 \u017ealing\u0105 hemo poveik\u012f \u017earnyno sienel\u0117ms. „Mes dvi savaites \u0161\u0117r\u0117me peles gyvuline\u00a0 hemo gele\u017eimi, – sako profesorius Sander Kersten i\u0161 Wageningeno universiteto.- Ir daliai peli\u0173 \u0161virk\u0161t\u0117me lygiagre\u010diai \u00a0antibiotikus. Taigi, pra\u0117jus dviem savait\u0117ms, pastar\u0173j\u0173 \u017earnos buvo pakenktos ma\u017eiau! Antibiotikai \u017eud\u0117 bakterijas, kurios naikina gleivin\u0119, o tai savo ruo\u017etu apsaugojo \u017earnyn\u0105. „<\/p>\n
Kad raudona m\u0117sa (arba, tiksliau, jos perteklius) yra blogai,\u00a0 sako ir diabeto, nutukimo ir metabolizmo tyrimo centro Wake Forest universiteto (JAV) mokslininkai. Jie i\u0161tyr\u0117: jei laboratorini\u0173 peli\u0173 maiste yra daug gele\u017eies, jos valgo daugiau maisto. Pasirodo, kad \u0161io mikroelemento turtinga dieta suma\u017eina leptino kiek\u012f, baltymo, reguliuojan\u010dio med\u017eiag\u0173 apykait\u0105 ir apetit\u0105! „Gele\u017eis yra tikrai naudinga, ji generuoja\u00a0 mums\u00a0 energij\u0105, perne\u0161a deguon\u012f. Bet perteklius pavojingas,\u00a0 gali i\u0161provokuoti oksidacinius procesus, prad\u0117ti „deginti” baltymus ir DNR, – sako centro direktorius, profesorius Donald McClain.- Raudonoje m\u0117soje gele\u017eies yra\u00a0 hemo pavidalu, ji daug geriau absorbuojama organizme nei gele\u017eis i\u0161 dar\u017eovi\u0173. Pavyzd\u017eiui, gele\u017eies daug \u0161pinatuose, bet i\u0161 ten organizmas gali „imti” tik 1\/10 \u0161io mikroelemento. Kitaip tariant, reguliarus m\u0117sos, ypa\u010d raudonos, vartojimas gali lemti tai, kad gele\u017eies organizme bus per daug – su visomis tolesn\u0117mis pasekm\u0117mis „.<\/p>\n
Pareng\u0117: L.Varanavi\u010dien\u0117<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vasara – kepsni\u0173 ant lau\u017eo i\u0161siilgtas metas. Bet ar sveika m\u0117s\u0105 valgyti apskritai? Pasak mokslinink\u0173, yra pagr\u012fst\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ma\u017einti m\u0117sos kiek\u012f mityboje. 2015 m. ruden\u012f Pasaulin\u0117 sveikatos organizacija, remdamasi autoritetingais moksliniais duomenimis, \u012ftrauk\u0117 raudonos m\u0117sos produktus \u012f labiausiai pavojing\u0173 kancerogen\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Kartu su asbestu ir cigaret\u0117mis! Tai buvo \u0161okas. \u017diniasklaida\u00a0 triuk\u0161mingai pasauliui paskelb\u0117 PSO citat\u0105:…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":615,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[17676,39,26027,2402,95,549],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-614","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba","tag-balta","tag-dieta","tag-eriena","tag-jautiena","tag-vezys","tag-vitaminas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/614","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=614"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/614\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/615"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=614"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=614"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=614"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=614"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=614"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}