\u012eVADAS <\/b><\/p>\n
Poros nevaisingum\u0105 ar vaisingumo sutrikim\u0105 gali lemti ir moters, ir vyro nevaisingumas. Pa\u017eymima, kad vyr\u0173 sper\u00admos kokyb\u0117 nuolat prast\u0117ja ne tik d\u0117l \u017einom\u0173 rizikos veiksni\u0173 (r\u016bkymas, alkoholis, infekcijos, \u012fgimti defektai ar genetin\u0117s ligos), bet ir d\u0117l naujai nustatom\u0173 (plastiko gaminiai, aplin\u00adkos u\u017eter\u0161tumas, mitybos \u012fpro\u010diai, mobilieji telefonai, kom\u00adpiuteriai, kt.). Taip pat nustatyta, kad tam tikr\u0173 lig\u0173 ir b\u016bkli\u0173 metu gali b\u016bti pa\u017eeistas spermatozoid\u0173 vystymasis, sutrikti spermos gamyba, tod\u0117l gali suma\u017e\u0117ti vyr\u0173 vaisingumas arba i\u0161sivystyti nevaisingumas. Ta\u010diau dabartin\u0117s biomedicinin\u0117s technologijos gali pasi\u016blyti tam tikrus b\u016bdus, kaip i\u0161saugo\u00adti vyr\u0173 vaisingum\u0105 prie\u0161 ar net ir po sud\u0117ting\u0173 lig\u0173 gydymo, kad ateityje jie gal\u0117t\u0173 susilaukti savo genetini\u0173 palikuoni\u0173. Labiausiai pasaulyje paplitusi biotechnologija \u2013 spermato\u00adzoid\u0173 apdorojimas konservuojan\u010diomis med\u017eiagomis, j\u0173 u\u017e\u00ad\u0161aldymas ir ilgalaikis saugojimas specialiomis s\u0105lygomis iki jos panaudojimo. Svarbiausia nedelsti, kuo grei\u010diau priimti sprendim\u0105 ir sperm\u0105 u\u017e\u0161aldyti i\u0161 karto po sud\u0117tingos ligos pa\u00adsirei\u0161kimo ir diagnoz\u0117s nustatymo.<\/p>\n
VYR\u0172 VAISINGUM\u0104 MA\u017dINANTYS RIZIKOS VEIKSNIAI <\/b><\/p>\n
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pa\u017eymi, kad vyr\u0173 spermos kokyb\u0117 nuolat prast\u0117ja. Pagal 1999 met\u0173 PSO sper\u00admos i\u0161tyrimo rekomendacijas, normali spermos koncentraci\u00adja buvo laikoma 40 mln.\/ml spermatozoid\u0173 [1], o paskelbus naujas 2010-\u0173j\u0173 PSO rekomendacijas, riba buvo suma\u017einta \u2013 normospermija laikoma jau ir 15 mln.\/ml spermatozoid\u0173 [2].<\/p>\n
Pasaulyje apie 15\u201320 proc. por\u0173 susiduria su nevaisin\u00adgumo problema (PSO duomenys). Ma\u017edaug pus\u0117 \u0161i\u0173 atvej\u0173 siejama su vyr\u0173 nevaisingumu, tai yra d\u0117l nuolat blog\u0117jan\u00ad\u010dios vyr\u0173 spermos kokyb\u0117s. Daugelis pasaulyje atlikt\u0173 tyrim\u0173 rodo, kad spermos kokyb\u0117 blog\u0117ja ne tik d\u0117l pla\u010diai \u017einom\u0173 rizikos veiksni\u0173 (r\u016bkymas, alkoholis, mitybos ypatumai, in\u00adfekcijos, \u012fgimti defektai ar genetin\u0117s ligos) [3], bet ir d\u0117l nau\u00adjai nustatom\u0173 bei labai paplitusi\u0173 m\u016bs\u0173 kasdien\u0117je aplinkoje (mobilieji telefonai, kompiuteriai, plastiko gaminiai, aplin\u00adkos u\u017eter\u0161tumas, kt.).<\/p>\n
\u0160iame straipsnyje aptarsime naujus ir ma\u017eiau \u017einomus rizi\u00adkos veiksnius bei organizmo b\u016bkles, turin\u010dias \u012ftakos vyr\u0173 vai\u00adsingumo suma\u017e\u0117jimui. Apie \u0161i\u0173 rizikos veiksni\u0173 poveik\u012f vyro spermos kokybei ir galimam nevaisingumui i\u0161sivystyti tur\u0117\u00adt\u0173 \u017einoti ir gydytojai, ir kiekvienas vyras. Pastaruoju metu vis da\u017eniau kreipiamas d\u0117mesys \u012f neigiam\u0105 plastiko poveik\u012f orga\u00adnizmui, sen\u0117jimo \u012ftak\u0105 spermos kokybei ir sunki\u0173 lig\u0173 \u2013 onko\u00adhematologini\u0173 bei nugaros smegen\u0173 traumos \u2013 \u012ftak\u0105 vyr\u0173 vai\u00adsingumui, b\u016btinyb\u0119 laiku i\u0161saugoti vaisingum\u0105.<\/p>\n
CHEMINIAI VEIKSNIAI <\/b><\/p>\n
Bisfenolis A <\/b><\/p>\n
Bisfenolis A (BFA) priklauso pasaulyje pla\u010diausiai sinte\u00adtinam\u0173 chemini\u0173 jungini\u0173 grupei [5]. Tai monomeras, pla\u010diai naudojamas polikarbonat\u0173, polivinilchlotido (PVC) sintez\u0117\u00adje, \u012fvairaus plastiko, epoksitini\u0173 derv\u0173 gamyboje. BFA pla\u010diai paplit\u0119 ir m\u016bs\u0173 aplinkoje. I\u0161 jo gaminamos plastikin\u0117s pakuo\u00adt\u0117s, virtuv\u0117s \u012frankiai ir kiti reikmenys, juo dengiamos puod\u0173 ir keptuvi\u0173 vidin\u0117s sienel\u0117s [6]. BFA \u012fvairiais b\u016bdais patenka ir \u012f \u017emogaus organizm\u0105 \u2013 peroraliniu (per burn\u0105 su maist\u0173), in\u00adhaliaciniu (per kv\u0117pavimo takus) ar transderminiu (per od\u0105). Pagrindiniai \u0161altiniai, i\u0161 kuri\u0173 BFA da\u017eniausiai patenka \u012f \u017emo\u00adgaus organizm\u0105, yra maisto ir g\u0117rim\u0173 pakuot\u0117s, indai, padeng\u00adti specialia antikorozine danga [7], sveikatos ir dant\u0173 prie\u017ei\u016b\u00adros reikmenys [8], \u017eaislai.<\/p>\n
Kaitinant BFA turin\u010dius indus, virtuv\u0117s reikmenis ar pa\u00adkuotes maistui ruo\u0161ti, BFA dalel\u0117s patenka \u012f maist\u0105, o val\u00adgant \u2013 ir \u012f \u017emogaus organizm\u0105 [9]. Did\u017eiausi BFA kiekiai maiste nustatomi kaitinant produktus 121 \u00b0C temperat\u016broje 90 min. Pa\u017eym\u0117tina, kad kaitinimo temperat\u016bra atlieka svar\u00adbesn\u012f vaidmen\u012f nei kaitinimo laikas. Pavyzd\u017eiui, sterilizuo\u00adjant maisto produktus, net 80\u2013100 proc. nekonjuguoto BFA patenka \u012f maist\u0105 [10]. BFA patenka \u012f m\u016bs\u0173 organizm\u0105 kas\u00addien, jame kaupiasi, tod\u0117l jo poveikis akumuliuojasi ir suke\u00adlia daugel\u012f organizmo sutrikim\u0173.<\/p>\n
Taip pat BFA atlieka tam tikr\u0105 vaidmen\u012f dalyvaudami kai kuri\u0173 endokrinini\u0173 sutrikim\u0173 patogenez\u0117je, tod\u0117l da\u017eniausiai jo neigiama \u012ftaka pasirei\u0161kia vystantis vyr\u0173 ir moter\u0173 vaisin\u00adgumo sutrikimams, nevaisingumui ar nuo hormon\u0173 priklauso\u00admiems navikams (kr\u016bties ir prostatos v\u0117\u017eys). D\u0117l fenolio struk\u00adt\u016bros, BFA organizme s\u0105veikauja su estrogeno receptoriais ir veikia kaip agonistai ar antagonistai per nuo estrogen\u0173 recep\u00adtori\u0173 (ER) priklausomu signaliniu keliu [11]. Estrogen\u0173 akty\u00advumo imitavimas, hipotalamo srityje sutrikdo gonadotropin\u0105<\/p>\n
atpalaiduojan\u010di\u0173 hormon\u0173 (GnRH) funkcij\u0105, d\u0117l ko sutrinka folikulus stimuliuojan\u010dio hormono (FSH) ir liuteinizuojamojo hormono (LH) sintez\u0117 organizme [12]. Organizme BFA meta\u00adbolizuojamas kepenyse, kur virsta BFA gliukuronidu ir tokios formos pa\u0161alinamas i\u0161 organizmo su \u0161lapimu.<\/p>\n
Nustatyta, kad padid\u0117j\u0119s BFA kiekis \u0161lapime koreliuoja su suma\u017e\u0117jusiu spermatozoid\u0173 skai\u010diumi ejakuliate, taip pat su su\u00adma\u017e\u0117jusi\u0173 j\u0173 judrumu ir gyvybingumu [13]. Taip pat sergan\u010di\u0173\u00adj\u0173 prostatos v\u0117\u017eiu \u0161lapime nustatoma kelis kartus didesn\u0117 BFA koncentracija nei sveikiems asmenims [14].<\/p>\n
Biologinis vyro am\u017eius <\/b><\/p>\n
Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais vis daugiau asmen\u0173 kuria \u0161ei\u00adm\u0105 ir gimdo vaikus sulauk\u0119 vyresnio am\u017eiaus. Gerai \u017einoma vyresni\u0173 moter\u0173 rizika pagimdyti ma\u017eesn\u0117s k\u016bno mas\u0117s k\u016b\u00addik\u012f ar pagimdyti ji pirma laiko. Taip pat \u012frodyta, kad vyres\u00adnio am\u017eiaus motina gali patirti kartotinius persileidimus ar pagimdyti k\u016bdik\u012f su genetiniais defektais (chromosom\u0173 ano\u00admalijos). Ta\u010diau labai nedaug tyrim\u0173 atlikta ai\u0161kinantis, kaip susij\u0119s vyro am\u017eius ir b\u016bsimo vaiko sveikata [15]. Naujausio\u00adje mokslin\u0117je literat\u016broje nurodoma, kad vyresnis t\u0117vo am\u00ad\u017eius yra siejamas su sunkiomis sveikatos problemomis b\u016bsi\u00admam k\u016bdikiui. Tai da\u017eniausiai siejama su poky\u010diais, atsiran\u00addan\u010diais vyro spermoje. Anks\u010diau buvo manoma, kad sper\u00admatozoidai gaminasi nuolatos, vis\u0105 vyro gyvenim\u0105, o kiau\u00ad\u0161ial\u0105st\u0117s turi ribot\u0105 rezerv\u0105. Ta\u010diau ir spermatozoid\u0173 l\u0105stel\u0117s pirmtak\u0117s \u2013 spermatogonijos \u2013 iki berniuko brendimo patiria 30 l\u0105stel\u0117s dalijimosi cikl\u0173. Po brendimo spermatogonijos ka\u00admienin\u0117 l\u0105stel\u0117 dalijasi kas 16 dien\u0173, t. y. apie 23 kartus per metus. Jei imsime vidutin\u012f vyro brendimo am\u017ei\u0173 14\u201315 met\u0173, jam sulaukus 70 met\u0173, kamienin\u0117 l\u0105stel\u0117 jau bus patyrusi apie 1 300 mitotini\u0173 pasidalijim\u0173. O l\u0105steli\u0173 mutacijos da\u017eniau\u00adsiai formuojasi kaip neteisingos DNR replikacijos ir nei\u0161tai\u00adsyt\u0173 DNR pa\u017eaid\u0173 dalijimosi proceso metu padarinys. \u012evai\u00adr\u016bs defektai akumuliuojasi vystantis spermatozoidams, pras\u00adt\u0117ja spermatozoid\u0173 judrumas ir morfologija, tod\u0117l formuojasi nekokybi\u0161kas embrionas [16]. Tod\u0117l vyresnio am\u017eiaus t\u0117vai turi padid\u0117jusi\u0105 rizik\u0105, kad j\u0173 vaikai tur\u0117s \u012fvairi\u0173 neurodege\u00adneracini\u0173 defekt\u0173 ar jiems i\u0161sivystys onkologin\u0117s ligos, kiti sindromai, kas siejama su \u012fvairiais chromosom\u0173 defektais bei aneuploidijomis ar de novo <\/i>mutacijomis.<\/p>\n
Taip pat vyresnio am\u017eiaus vyrams nustatomi poky\u010diai sper\u00admoje, kurie siejami su sen\u0117jimo procesu ir s\u0117klid\u017ei\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jimu. S\u0117klid\u017ei\u0173 audinyje suma\u017e\u0117ja Leidygo, Sertoli ir germinatyvini\u0173 l\u0105steli\u0173 [15]. Tiriant sperm\u0105, stebimas jos kie\u00adkio, spermatozoid\u0173 judrumo ma\u017e\u0117jimas, morfologi\u0161kai netai\u00adsykling\u0173 (patologini\u0173) form\u0173 did\u0117jimas [17]. Vyresnio am\u017eiaus vyr\u0173 spermatozoidai pasi\u017eymi suma\u017e\u0117jusiu apvaisinimo poten\u00adcialu, ir tai siejama su spermatozoid\u0173 deoksiribonukleor\u016bg\u0161ties (DNR) tr\u016bkiais ir fragmentacija. DNR fragmentacija did\u0117ja su vyro am\u017eiumi [17, 18], taip pat da\u017enai ji yra padid\u0117jusi onko\u00adhematologin\u0117mis ligomis sirgusiems ir gydytiems asmenims ar asmenims, sergantiems varikocele. \u012evairiais tyrimais nustatyta, kad 60\u201380 met\u0173 vyr\u0173 spermoje net 88 proc. spermatozoid\u0173 turi DNR fragmentacij\u0173 [19]. DNR fragmentacijos indeksas dau\u00adgiau nei 30 proc. siejamas su suma\u017e\u0117jusiu spermos geb\u0117jimu apvaisinti kiau\u0161ial\u0105st\u0119 [20].<\/p>\n
ORGANIZMO SVEIKATOS SUTRIKIMAI IR LIGOS, <\/b><\/p>\n
SUKELIAN\u010cIOS VYR\u0172 NEVAISINGUM\u0104 <\/b><\/p>\n
Taip pat yra tam tikros ligos ir organizmo b\u016bkl\u0117s, kuriomis sergant pa\u017eeid\u017eiamas s\u0117klid\u017ei\u0173 audinys, sutrinka spermatozoi\u00add\u0173 gamyba arba spermatozoidai tampa nepilnaver\u010diai, tod\u0117l gali sutrikti vyr\u0173 vaisingumas ar jie tampa nevaisingais. Tokios li\u00adgos diagnozuojamos ir jauniems pacientams, net paauglyst\u0117je, kai apie \u0161eimos planavim\u0105, k\u016brim\u0105, o tuo labiau apie b\u016bsimus vaikus dar negalvojama. Problemos gali i\u0161ry\u0161k\u0117ti daug v\u0117liau, jau siekiant tikslingai susilaukti vaik\u0173.<\/p>\n
Kai kurios ligos gali labai anksti, dar vaikyst\u0117je, pa\u017eeisti spermatozoid\u0173 gamyb\u0105. Tai da\u017eniausiai gali b\u016bti visiems \u017eino\u00admas parotitas, kuriuo persirgus gali b\u016bti pa\u017eeista spermatozoi\u00add\u0173 gamyba iki visi\u0161ko j\u0173 nebuvimo ejakuliate. Spermos gamy\u00adb\u0105 gali sutrikdyti ir kitos infekcin\u0117s ligos.<\/p>\n
Straipsnyje pla\u010diau pakalb\u0117sime apie tam tikras ligas ir b\u016b\u00adkles, kuriomis gali susirgti jauni vyrai, apie \u0161i\u0173 lig\u0173 rizik\u0105 vai\u00adsingumui ir galimyb\u0119 j\u012f i\u0161saugoti \u2013 spermos u\u017e\u0161aldym\u0105 ir i\u0161\u00adsaugojim\u0105 atei\u010diai.<\/p>\n
Tokios ligos ir b\u016bkl\u0117s \u2013 tai onkologin\u0117 liga ar sunkios trau\u00admos su nugaros smegen\u0173 pa\u017eeidimu.<\/p>\n
ONKOLOGIN\u0116S LIGOS IR NEVAISINGUMO RIZIKA <\/b><\/p>\n
Onkologin\u0117 liga da\u017eniausiai u\u017eklumpa asmenis netik\u0117\u00adtai, da\u017enai esant aktyviausiems j\u0173 gyvenimo periodams darbe ir siekiant karjeros. Taip pat v\u0117\u017eys vis da\u017eniau diagnozuoja\u00admas jauno am\u017eiaus asmenims. Kadangi liga yra agresyvi, gydymas da\u017eniausiai pradedamas nedelsiant. Pagrindiniai onkologin\u0117s ligos gydymo metodai yra chirurgija, chemo\u00adterapija ar spindulinis gydymas. Visi \u0161ie gydymo metodai gali tur\u0117ti neigiamos \u012ftakos spermatogenezei ir vyro vai\u00adsingumui. Esant s\u0117klid\u017ei\u0173 v\u0117\u017eiui, pavyzd\u017eiui, skiriamas operacinis gydymas, gali b\u016bti \u0161alinama viena, o kartais ir abi s\u0117klid\u0117s, jei procesas yra abipusis (tokie atvejai labai reti). V\u0117liau gali b\u016bti skiriami papildomi v\u0117\u017eio gydymo metodai \u2013 spindulinis gydymas ar chemoterapija. Po skir\u00adto spindulinio gydymo (radioterapijos) ar chemoterapijos spermatozoid\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117ja, da\u017eniausiai iki azoos\u00adpermijos lygio (kai spermoje visi\u0161kai nerandama sperma\u00adtozoid\u0173), kuri gali trukti kelet\u0105 met\u0173 ar net ir vis\u0105 likus\u012f gyvenim\u0105. Spermos kokyb\u0117s poky\u010diai \u2013 nuo visi\u0161kos azo\u00adospermijos i\u0161sivystymo gydymo metu iki parametr\u0173 atsi\u00adk\u016brimo \u2013 priklauso nuo individualaus organizmo ir germi\u00adnacini\u0173 l\u0105steli\u0173 jautrumo. Chemoterapijos ir spindulinio gydymo tikslas yra sunaikinti spar\u010diai besidalijan\u010dias v\u0117\u00ad\u017eio l\u0105steles. Ta\u010diau ir spermatozoid\u0173 kamienin\u0117s l\u0105stel\u0117s \u2013 spermatogonijos \u2013 yra spar\u010diai besidalijan\u010dios, ir taip pat jautriausios spindulinio gydymo ar chemoterapijos povei\u00adkiui l\u0105stel\u0117s [21]. Nors po keleri\u0173 met\u0173 spermos gamyba gali normalizuotis, ta\u010diau spermatozoid\u0173 funkcija gali b\u016bti<\/p>\n
nevisavert\u0117. Esant prostatos ar \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eiui, ope\u00adruojant gali b\u016bti \u0161alinamos ir kitos vyro organizmo liau\u00adkos, b\u016btinos spermos gamybai. D\u0117l to v\u0117liau gaminasi ne\u00adpakankamas ejakuliato kiekis.<\/p>\n
Spindulin\u0117 terapija, net ir skiriama ne tiesiogiai \u012f s\u0117kli\u00add\u017ei\u0173 plot\u0105, d\u0117l gydymui skiriam\u0173 spinduli\u0173 didelio skvarbumo da\u017enai pa\u017eeid\u017eia s\u0117klides ir spermatozoid\u0173 gamyb\u0105. Esant kai kurioms hematologin\u0117ms ligoms ar prie\u0161 kaul\u0173 \u010diulp\u0173 trans\u00adplantacij\u0105, skiriama viso k\u016bno ap\u0161vita, kurios metu labai pa\u00ad\u017eeid\u017eiama spermatozoid\u0173 gamyba, da\u017eniausiai iki absoliutaus nevaisingumo (azoospermijos \u2013 spermatozoid\u0173 nebuvimo eja\u00adkuliate). \u0160vitinant galvos sritis, pa\u017eeid\u017eiama tam tikr\u0173 hor\u00admon\u0173, reguliuojan\u010di\u0173 vyri\u0161k\u0173j\u0173 hormon\u0173 gamyb\u0105, sekrecija.<\/p>\n
Spindulinio gydymo metu suma\u017e\u0117ja spermatocit\u0173 (sper\u00admatozoid\u0173 pirmtak\u0173). Pra\u0117jus 10 savai\u010di\u0173 nuo spinduliuot\u0117s, suma\u017e\u0117ja spermatozoid\u0173 skai\u010dius spermoje [22], ta\u010diau net ir po 18 savai\u010di\u0173 visi\u0161ka azoospermija (spermatozoid\u0173 nebu\u00advimas spermoje) nestebima, matyt, d\u0117l spermatozoid\u0173 san\u00adkaupos s\u0117klid\u0117s prielipe ar spermatogonij\u0173 (kamienini\u0173 l\u0105s\u00adteli\u0173) buvimo [23].<\/p>\n
Spinduliuot\u0117 veikia tiesiogiai veikdama l\u0105steles apoptoz\u0117s b\u016bdu. Ta\u010diau pa\u017eeidimai priklauso nuo gautos spinduliuot\u0117s doz\u0117s. Esant vienkartinei spinduliuot\u0117s dozei nuo 0,2 iki 4 Gy, spermatozoid\u0173 skai\u010dius ma\u017e\u0117ja ne staiga, o palaipsniui [22, 23]. Taip pat ir spermatozoid\u0173 skai\u010diaus atsik\u016brimas po gydy\u00admo did\u0117ja palaipsniui. Jis pradeda did\u0117ti pra\u0117jus 7 m\u0117nesiams po spinduliavimo 1 Gy vienkartine doze, ir trunka iki 24 m\u0117\u00adnesi\u0173, buvus 6 Gy vienkartinei spinduliavimo dozei [24]. Po gydymo spermatozoid\u0173 skai\u010dius toliau tolygiai did\u0117ja ir ga\u00adlutinai atsikuria tik po 2 met\u0173 po spinduliavimo 1 Gy vien\u00adkartine doze ir ilgiau buvus didesn\u0117ms spinduliuot\u0117s doz\u0117ms.<\/p>\n
Didel\u0117s spinduliavimo doz\u0117s gali sukelti laikin\u0105 azoosper\u00admij\u0105 d\u0117l kamienini\u0173 l\u0105steli\u0173 pa\u017eeidimo. Ta\u010diau esant 10 Gy spinduliuotei, vos 15 proc. pacient\u0173 atsikuria spermatozoid\u0173 gamyba ir vaisingumas. Taip pat spermatogenez\u0117 ir vaisin\u00adgumas po spindulinio gydymo atsikuria gerokai l\u0117\u010diau, nei po chemoterapijos, kurios metu kamienin\u0117s l\u0105stel\u0117s n\u0117ra pa\u00ad\u017eeid\u017eiamos [21].<\/p>\n
\u017dalojan\u010diu poveikiu pasi\u017eymi ir chemoterapija. Kai kurie skiriami vaistai pa\u017eeid\u017eia ir spermatozoid\u0173, ir testosterono (vyri\u0161kojo lytinio hormono) gamyb\u0105 s\u0117klid\u0117se.<\/p>\n
Chemoterapija deriniais taip pat sukelia spermatogenez\u0117s sutrikimus ir spermos kokyb\u0117s pablog\u0117jim\u0105 pana\u0161iais laiko intervalais kaip ir spindulin\u0117 terapija. D\u0117l toksinio povei\u00adkio kamienin\u0117ms l\u0105stel\u0117ms spermos koncentracija per 1 ar 2 m\u0117nesius nuo chemoterapijos prad\u017eios gali suma\u017e\u0117ti 10\u2013 100 kart\u0173, ta\u010diau visi\u0161ka azoospermija da\u017eniausiai nei\u0161sivys\u00adto, nes spermatozoidai gali i\u0161sivystyti i\u0161 jau diferencijavu\u00adsi\u0173 spermatogonij\u0173. Taip pat reikia \u017einoti, kad po chemote\u00adrapijos kurso dar kelis m\u0117nesius reik\u0117t\u0173 vengti n\u0117\u0161tumo d\u0117l atsiradusi\u0173 genetini\u0173 spermatozoid\u0173 pa\u017eaid\u0173 chemoterapi\u00adjos metu. Spermatogenez\u0117 trunka kelis m\u0117nesius, tod\u0117l nau\u00adja spermatozoid\u0173 karta i\u0161sivystys tik po kurio laiko [21]. Po taikytos chemoterapijos, kurios metu gal\u0117jo b\u016bti sunaikintos kamienin\u0117s l\u0105stel\u0117s, pacientui gali kur\u012f laik\u0105 gali pasireik\u0161ti azoospermija, trunkanti kelet\u0105 met\u0173. V\u0117liau spermatogenez\u0117 gali atsikurti, ta\u010diau atsik\u016brimo periodas gali trukti net iki 5 met\u0173. Spermos kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai da\u017enai atsikuria iki normos rib\u0173, nors kartais i\u0161lieka ir oligosper\u00admijos diagnoz\u0117, kai nuolatos stebimas nepakankamas sper\u00admatozoid\u0173 skai\u010dius spermoje.<\/p>\n
Yra apra\u0161yta atvej\u0173, kai po terapijos nusta\u010dius azoospermi\u00adj\u0105, spermatozoidai buvo i\u0161gaunami tiesiogiai i\u0161 s\u0117klid\u017ei\u0173, pa\u00adnaudojus transepidermin\u0117s spermatozoid\u0173 aspiracijos (TESA) metod\u0105. Tyrimai rodo, kai spermoje yra vos keli milijonai spermatozoid\u0173, da\u017enai jie nepraeina s\u0117klid\u017ei\u0173 prielipo barje\u00adro ir nepatenka \u012f ejakuliat\u0105 [25].<\/p>\n
Dauguma chemoterapijai skiriam\u0173 vaist\u0173 pasi\u017eymi toksi\u00adniu poveikiu kamienin\u0117ms l\u0105stel\u0117ms ir sukelia azoospermi\u00adj\u0105. Tai alkilinantys agentai, cisplatina, nitrozourea (BCNU, CCNU), pasi\u017eyminti taip pat alkilinan\u010diu poveikiu DNR mo\u00adlekul\u0117ms. Pavyzd\u017eiui, skiriant vien ciklofofamid\u0105 19 g\/M2 doze, jau sukeliama ilgalaik\u0117 azoospermija [26]. Skiriant su\u00add\u0117tin\u012f CY(V)ADIC gydym\u0105, daugiau nei 7,5 g\/M2 doz\u0117 jau sukelia azoospermij\u0105 daugeliui pacient\u0173. Skiriant ma\u017eiau nei 7,5 g\/M2 doz\u0119, spermos gamyba atsikuria daugiau nei 70 proc. pacient\u0173. Kiti chemopreparatai tik laikinai pablogina sper\u00admos kokyb\u0119, ta\u010diau gali sukelti DNR grandin\u0117s tr\u016bkius, d\u0117l ko spermatozoidai gali b\u016bti nepaj\u0117g\u016bs apvaisinti kiau\u0161ial\u0105s\u00adt\u0117s ar po apvaisinimo gali formuotis nekokybi\u0161kas embrionas ir \u012fvykti persileidimas.<\/p>\n
TRAUMOS SU NUGAROS SMEGEN\u0172 PA\u017dEIDIMAIS IR NEVAISINGUMAS <\/b><\/p>\n
Kitos b\u016bkl\u0117s, kai gali sutrikti vyr\u0173 vaisingumas ar jie tapti nevaisingais, yra sunkios traumos su nugaros smegen\u0173 pa\u017eei\u00addimais. Statistiniai duomenys rodo, kad Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose (JAV) kasmet registruojama apie 10 t\u016bkst. nauj\u0173 nu\u00adgaros smegen\u0173 traum\u0173 kasmet. \u0160ias traumas da\u017eniausiai pati\u00adria sveiki, jauni, reprodukcinio am\u017eiaus (apie 30 met\u0173) vyrai. Da\u017eniausiai tai gali nutikti sportuojant, treniruo\u010di\u0173, var\u017eyb\u0173 metu, aktyviai leid\u017eiant laisvalaik\u012f, \u012fvykus automobilio ava\u00adrijoms keliuose ar kitais b\u016bdais. Tokie pa\u017eeidimai gali sukelti sunki\u0173 seksualumo, lytinio gyvenimo sutrikim\u0173, ir galiausiai suma\u017einti vyro vaisingum\u0105.<\/p>\n
Lietuvoje \u0161iuo metu situacija taip pat yra gr\u0117sminga. Ke\u00adliuose vis did\u0117ja avarij\u0173 skai\u010dius, j\u0173 metu susi\u017ealoja jauni vyrai. Esant sunkiems pa\u017eeidimams, jie gali likti i\u0161 dalies ar visai ne\u00advaisingi. O tai v\u0117liau sukelia nema\u017eai psichologini\u0173 problem\u0173.<\/p>\n
Priklausomai nuo nugaros smegen\u0173 su\u017ealojimo laipsnio, vyrai da\u017enai patiria suma\u017e\u0117jus\u012f lytin\u012f potrauk\u012f, turi problem\u0173 d\u0117l erekcijos ir ejakuliacijos, tod\u0117l galimyb\u0117 tur\u0117ti vaik\u0173 tam\u00adpa ne\u012fmanoma.<\/p>\n
Taip nutinka, nes d\u0117l nugaros smegen\u0173 pa\u017eeidim\u0173 sul\u0117t\u0117ja kraujo apykaita ma\u017eajame dubenyje ir lytiniuose organuose, tokia b\u016bkl\u0117 ilgainiui blogina spermos kokyb\u0119. Po keleto met\u0173 spermos gamyba visai sul\u0117t\u0117ja arba nutr\u016bksta. Pirmiausia su\u00adtrinka ejakuliacija, v\u0117liau stebima sutrikusi spermos gamyba, dar v\u0117liau pradeda vystytis l\u0117tin\u0117s infekcijos, u\u017eanka s\u0117klid\u017ei\u0173 latak\u0117liai, kas apsunkina spermatozoid\u0173 pratek\u0117jim\u0105. Visi\u0161kai u\u017eakus latakams, ilgainiui spermatozoid\u0173 spermoje visai neran\u00addama. Diagnozuojama azoospermija ir visi\u0161kas nevaisingumas.<\/p>\n
KLAUSIMAI, KURIUOS REIK\u0116T\u0172 APTARTI SU PACIENTU, KURIAM DIAGNOZUOTA ONKOLOGIN\u0116 LIGA AR \u012eVYKO NUGAROS SMEGEN\u0172 TRAUMA <\/b><\/p>\n
Kod\u0117l reikia kalb\u0117ti apie spermos \u0161aldym\u0105 ir ateit\u012f, nusta\u00ad\u010dius onkologin\u0119 lig\u0105? <\/i><\/b><\/p>\n
Visuomen\u0117je vis dar gyvuoja nuomon\u0117, kad diagnoz\u0117 v\u0117\u00ad\u017eys <\/i>prilyginama mirties nuosprend\u017eiui. Ta\u010diau pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais labai tobul\u0117jo v\u0117\u017eio diagnostika ir gydymas. V\u0117\u017eys vis da\u017eniau diagnozuojamas ankstyvose stadijose. O kuo anks\u010diau diagnozuojamas v\u0117\u017eys, tuo geresni yra jo gy\u00addymo rezultatai, vis daugiau pacient\u0173 i\u0161gyvena po \u0161ios ligos ar visi\u0161kai pasveiksta. Tod\u0117l jau pa\u010dioje prad\u017eioje reikia gal\u00advoti ir apie gyvenim\u0105 po v\u0117\u017eio ligos, o ypa\u010d gyvenimo koky\u00adb\u0119 ir visaverti\u0161kum\u0105. Da\u017enai \u0161eimos ir savo genetini\u0173 vaik\u0173 tur\u0117jimas yra siejamas su gera psichologine asmens b\u016bsena, gera gyvenimo kokybe. Tod\u0117l net ir atrodo toks nesvarbus dalykas, i\u0161girdus diagnoz\u0119 v\u0117\u017eys<\/i>, kaip lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 u\u017e\u0161al\u00addymas atei\u010diai, jau gal\u0117t\u0173 nukreipti paciento mintis \u012f ateities planavim\u0105 ir tik\u0117jim\u0105 s\u0117kmingu v\u0117\u017eio gydymu bei pilnu pa\u00adsveikimu nuo jo.<\/p>\n
Kada galima si\u016blyti \u0161aldyti sperm\u0105? <\/i><\/b><\/p>\n
Apie \u0161i\u0105 galimyb\u0119 reik\u0117t\u0173 informuoti pacient\u0105 i\u0161 karto nu\u00adsta\u010dius onkologin\u0117s ligos diagnoz\u0119. Kadangi da\u017eniausiai sper\u00admos m\u0117ginys yra gaunamas masturbacijos b\u016bdu, tod\u0117l tai gali atlikti tik vyrai ar tokio am\u017eiaus paaugliai, kuriems jau pasi\u00adrei\u0161kia erekcija (ma\u017edaug nuo 12\u201313 met\u0173).<\/p>\n
Ar po patirtos traumos \u012fmanoma susilaukti vaik\u0173? Ko\u00adkios nevaisingumo gydymo galimyb\u0117s gal\u0117s b\u016bti pritaiky\u00adtos ateityje? <\/i><\/b><\/p>\n
Naudojant \u0161iuolaikines biotechnologijas, poroms galima pa\u00adgelb\u0117ti daugeliu atvej\u0173, net ir po sunki\u0173 lig\u0173 \u012fmanoma susilaukti vaik\u0173. Esant nugaros smegen\u0173 traumai, galimi keli b\u016bdai gauti ejakuliat\u0105 ir j\u012f u\u017e\u0161aldyti. U\u017e\u0161ald\u017eius sperm\u0105, v\u0117liau gali b\u016bti atlie\u00adkamos \u012fvairios pagalbinio apvaisinimo proced\u016bros. Proced\u016bros parenkamos pagal at\u0161ildytos spermos kokyb\u0119. Jos gali b\u016bti ir ma\u00ad\u017eiau sud\u0117tingos (esant pakankamai spermatozoid\u0173 koncentraci\u00adjai), ir sud\u0117tingesn\u0117s (jei spermos kokyb\u0117 labai bloga). Esant sunkaus laipsnio nugaros smegen\u0173 pa\u017eeidimui, eja\u00adkuliatas taip pat gali b\u016bti gaunamas panaudojant \u012fvairius ins\u00adtrumentinius metodus.<\/p>\n
Vibracijos technika. <\/i><\/b>Jei nugaros smegen\u0173 pa\u017eeidimas yra T-12 slanksteli\u0173 auk\u0161tyje ar auk\u0161\u010diau. Tuomet galima naudo\u00adti vibracin\u012f stimuliatori\u0173 ir stimuliuoti varpos k\u016bn\u0105 ar galvut\u0119. Metodas ma\u017eiau s\u0117kmingas, jei yra pa\u017eeisti \u017eemesnieji moto\u00adriniai neuronai (arefleksijos atvejais).<\/p>\n
Tiesiosios \u017earnos ElectroEjakuliacija (EEJ). <\/i><\/b>Naudojant \u0161\u012f metod\u0105, ma\u017eo galingumo elektros srove yra stimuliuoja\u00adma prostatos zona (per tiesi\u0105j\u0105 \u017earn\u0105). Tokiu b\u016bdu skatinama ejakuliacija ir spermos i\u0161siliejimas. Ta\u010diau gali pasireik\u0161ti ir nepageidaujamas poveikis \u2013 tiesiosios \u017earnos gleivin\u0117s u\u017e\u00addegimas elektros stimuliacijos vietoje. Da\u017enas nepageidau\u00adjamas poveikis yra u\u017edegimas tiesiosios \u017earnos gleivin\u0117je. Pacientams, turintiems spazmini\u0173 pa\u017eeidim\u0173, tokia proce\u00add\u016bra gali sukelti vegetacin\u0119 disrefleksij\u0105 (refleks\u0173 regulia\u00adcijos sutrikimai).<\/p>\n
S\u0117klid\u017ei\u0173 biopsija arba aspiracija. <\/i><\/b>Tai yra invaziniai sper\u00admos pa\u0117mimo b\u016bdai, da\u017eniausiai naudojami pacientams su \u012fgytomis ar \u012fgimtomis mechanin\u0117mis kli\u016btimis lytiniuose or\u00adganuose. Spermatozoidai gaunami mikrochirurgini\u0173 interven\u00adcij\u0173 b\u016bdu i\u0161 s\u0117klinio latako, s\u0117klid\u0117s prielipo arba tiesiogiai i\u0161 s\u0117klid\u017ei\u0173. Metodai yra \u017einomas kaip MESA (mikrochirur\u00adgin\u0117 spermatozoid\u0173 aspiracija) TESA (s\u0117klid\u017ei\u0173 spermato\u00adzoid\u0173 aspiracija) ir PESA (perkutanin\u0117 ants\u0117klid\u017eio sperma\u00adtozoid\u0173 aspiracija).<\/p>\n
Kokie nevaisingumo b\u016bdai gali b\u016bti naudojami su \u0161aldy\u00adta sperma? <\/i><\/b><\/p>\n
Gavus ejakuliat\u0105, j\u012f galima naudoti i\u0161 karto arba u\u017e\u0161ald\u017eius \u2013 ir ateityje, pasitelkiant vien\u0105 i\u0161 galim\u0173 pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo b\u016bd\u0173.<\/p>\n
Apvaisinimas moters k\u016bne, intrauterinin\u0117 inseminacija (IUI). <\/i><\/b>IUI yra nesud\u0117tinga proced\u016bra. Jai atlikti nereikalinga narkoz\u0117 ar kitas specialus partner\u0117s (moters) paruo\u0161imas. Nau\u00addojama arba \u0161vie\u017eia, ejakuliacijos metu gauta, sperma, arba \u0161al\u00addyta ir saugota ilg\u0105 laik\u0105. Sperma yra specialiai paruo\u0161iama pa\u00adgalbinio (dirbtinio) apvaisinimo laboratorijoje. Paruo\u0161imas u\u017e\u00adtrunka apie 1 val. Tokia paruo\u0161ta sperma i\u0161 karto yra su\u0161virk\u0161\u00ad\u010diama moteriai tiesiogiai \u012f gimd\u0105.<\/p>\n
Apvaisinimas m\u0117gintuv\u0117lyje (<\/i><\/b>in vitro fertilization \u2013 IVF) arba intracitoplazmin\u0117 spermatozoido injekcija (ICSI). <\/i><\/b>At\u00adliekant IVF arba ICSI jau reikalingas specialus moters pa\u00adruo\u0161imas proced\u016brai. Moteriai yra stimuliuojamos kiau\u0161id\u0117s siekiant gauti ne vien\u0105, o daugiau kiau\u0161ial\u0105s\u010di\u0173. Stimuliacija atliekama hormoniniais vaistais, pati proced\u016bra (kiau\u0161ial\u0105s\u00ad\u010di\u0173 pa\u0117mimas) atliekama narkoz\u0117s metu. Tuomet kiau\u0161ial\u0105s\u00adt\u0117s laboratorijoje yra sujungiamos su spermatozoidais, gau\u00adnami embrionai, kurie kelet\u0105 par\u0173 auginami inkubatoriuje, o v\u0117liau atsargiai perkeliami \u012f moters gimd\u0105. Esant tik pavie\u00adniams spermatozoidams ejakuliate, atliekama ICSI, kurio metu kiekvienas individualus spermatozoidas yra sujungiamas su atskira kiau\u0161ial\u0105ste.<\/p>\n
Da\u017enas pacient\u0173 u\u017eduodamas klausimas <\/i><\/b>\u2013 kiek laiko gali\u00adma saugoti u\u017e\u0161aldytus m\u0117ginius? Pasaulio patirtis rodo, kad to\u00adkie m\u0117giniai gali b\u016bti saugomi ilg\u0105 laik\u0105 \u2013 20\u201330 met\u0173 ir ilgiau.<\/p>\n
LYTINI\u0172 L\u0104STELI\u0172 BANKAI <\/b><\/p>\n
2016 metais pasidalyta 16 met\u0173 Italijos Bario miesto, vie\u00adno i\u0161 lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 banko, kuriame \u0161aldomos ir saugomos onkologini\u0173 pacient\u0173 lytin\u0117s l\u0105stel\u0117s, patirtimi [27]. 1999\u2013 2015 metais 721 vyrui, kuriam diagnozuotas v\u0117\u017eys, vado\u00advaujantis PSO, Europos komisijos ir Italijos teis\u0117s rekomen\u00addacijomis, buvo u\u017e\u0161aldyta sperma. Sperma buvo \u0161aldoma iki v\u0117\u017eio gydymo prad\u017eios. Pacientai pasira\u0161ydavo informuo\u00adt\u0105 asmens sutikim\u0105. Embriologas informuodavo apie u\u017e\u0161al\u00addytos spermos kokyb\u0119 bei m\u0117gini\u0173 (m\u0117gintuv\u0117li\u0173) skai\u010di\u0173. U\u017e\u0161aldyt\u0173 m\u0117gini\u0173 skai\u010dius priklaus\u0117 nuo pradinio spermos t\u016brio. Straipsnio autoriai pa\u017eymi, kad per nurodyt\u0105 period\u0105 pacient\u0173 skai\u010dius nuolat did\u0117jo. Pa\u017eym\u0117tina, kad pirmaisiais metais tokia paslauga pasinaudodavo vos keltas (5) pacient\u0173. Tuo tarpu pastaraisiais metais sperma \u0161aldoma jau rutini\u0161\u00adkai, ir tokia paslauga pasinaudoja apie 100 pacient\u0173 kasmet.<\/p>\n
Lietuvoje ilg\u0105 laik\u0105 sperma onkologiniams pacien\u00adtams buvo \u0161aldoma tik priva\u010diose klinikose, teikian\u010diose pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Paslauga buvo tik mo\u00adkama. Ta\u010diau 2014 metais Nacionaliniame v\u0117\u017eio institu\u00adte buvo prad\u0117ta Onkologini\u0173 pacient\u0173 vaisingumo i\u0161sau\u00adgojimo programa. Gautas Vilniaus regioninio biomedici\u00adnini\u0173 tyrim\u0173 etikos komiteto leidimas inicijuoti moksli\u00adn\u012f tyrim\u0105 (pagrindin\u0117 tyr\u0117ja dr. \u017d. Gudlevi\u010dien\u0117). S\u0117kli\u00add\u0117s v\u0117\u017eiu sergantiems jauniems vyrams, sutikusiems da\u00adlyvauti tyrime ir pasira\u0161iusiems Asmens informavimo bei Informuoto asmens sutikimo formas bei sutikusiems ati\u00adduoti moksliniams tyrimams po operacijos likusius s\u0117kli\u00add\u0117s audinio gabal\u0117lius, nemokamai buvo u\u017e\u0161aldoma sper\u00adma j\u0173 vaisingumui i\u0161saugoti. Kaip rodo ir Italijos patirtis, pirmaisiais programos metais tokia paslauga pasinaudo\u00adjo vos 15 asmen\u0173.<\/p>\n
2016 metais Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos cen\u00adtre (HOTC) prad\u0117jo veikti Vaisingumo technologij\u0173 poskyris. \u0160iame HOTC besigydantiems pacientams sperma vaisingumo i\u0161saugojimo tikslais prad\u0117ta \u0161aldyti ir saugoti nemokamai. Jau per pirm\u0105j\u012f poskyrio veiklos pusmet\u012f (2016 baland\u017eio\u2013rugs\u0117jo m\u0117nesiais) tokia paslauga pasinaudojo 10 onkologini\u0173 pacient\u0173.<\/p>\n
Reikia pa\u017eym\u0117ti, kad pasaulyje pl\u0117tojamos ir naujos tech\u00adnologijos \u2013 spermatozoid\u0173 vystymas laboratorijos s\u0105lygomis i\u0161 s\u0117klid\u0117s audinio. Tod\u0117l jau \u0161iandien reik\u0117t\u0173 pagalvoti apie vai\u00adkus, kuriems diagnozuota onkologin\u0117 liga, ta\u010diau jie dar negali priduoti spermos m\u0117ginio. Kalbantis su \u0161i\u0173 vaik\u0173 t\u0117vais, reik\u0117\u00adt\u0173 pasi\u016blyti jiems u\u017e\u0161aldyti s\u0117klid\u017ei\u0173 audinio gabal\u0117lius atei\u00adties technologij\u0173 vystymui, ir savo vaisingumo i\u0161saugojimui.<\/p>\n
APIBENDRINIMAS <\/b><\/p>\n
Apibendrinant galima sakyti, kad \u0161iuolaikin\u0117s biotechno\u00adlogijos spar\u010diai vystosi ir tobul\u0117ja, jas naudojant galima pagel\u00adb\u0117ti esant daugeliui sud\u0117ting\u0173 lig\u0173. B\u016btina pacientus informuo\u00adti apie nevaisingumo rizik\u0105, ateities perspektyvas bei galimy\u00adbes jomis pasinaudoti. Tokia informacija turi b\u016bti suteikta pa\u00adcientui nedelsiant. Lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 u\u017e\u0161aldymas turi b\u016bti atlik\u00adtas prie\u0161 onkologin\u0117s ligos gydym\u0105, o po patirtos sunkios trau\u00admos \u2013 kuo grei\u010diau, kol dar nesutriko spermatozoid\u0173 gamyba. Taip pat apie spermos \u0161aldym\u0105 reik\u0117t\u0173 pagalvoti ir jauniems vyrams, dar neplanuojantiems kurti \u0161eimos ar vaik\u0173. Sperma\u00adtozoidai ilg\u0105 laik\u0105 gali b\u016bti saugomi lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 bankuose pacient\u0173 poreikiams ateityje tenkinti.<\/p>\n
\u017dURNALO \u201eINTERNISTAS\u201c PRIEDAS UROLOGIJA Nr. 1 (9), 2016<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Poros nevaisingum\u0105 ar vaisingumo sutrikim\u0105 gali lemti ir moters, ir vyro nevaisingumas. Pa\u017eymima, kad vyr\u0173 sper\u00admos kokyb\u0117 nuolat prast\u0117ja ne tik d\u0117l \u017einom\u0173 rizikos veiksni\u0173 (r\u016bkymas, alkoholis, infekcijos, \u012fgimti defektai ar genetin\u0117s ligos), bet ir d\u0117l naujai nustatom\u0173 (plastiko gaminiai, aplin\u00adkos u\u017eter\u0161tumas, mitybos \u012fpro\u010diai, mobilieji telefonai, kom\u00adpiuteriai, kt.). Taip pat nustatyta, kad tam tikr\u0173 lig\u0173 ir b\u016bkli\u0173 metu gali b\u016bti pa\u017eeistas spermatozoid\u0173 vystymasis, sutrikti spermos gamyba, tod\u0117l gali suma\u017e\u0117ti vyr\u0173 vaisingumas arba i\u0161sivystyti nevaisingumas. Ta\u010diau dabartin\u0117s biomedicinin\u0117s technologijos gali pasi\u016blyti tam tikrus b\u016bdus, kaip i\u0161saugo\u00adti vyr\u0173 vaisingum\u0105 prie\u0161 ar net ir po sud\u0117ting\u0173 lig\u0173 gydymo, kad ateityje jie gal\u0117t\u0173 susilaukti savo genetini\u0173 palikuoni\u0173. Labiausiai pasaulyje paplitusi biotechnologija \u2013 spermato\u00adzoid\u0173 apdorojimas konservuojan\u010diomis med\u017eiagomis, j\u0173 u\u017e\u00ad\u0161aldymas ir ilgalaikis saugojimas specialiomis s\u0105lygomis iki jos panaudojimo. Svarbiausia nedelsti, kuo grei\u010diau priimti sprendim\u0105 ir sperm\u0105 u\u017e\u0161aldyti i\u0161 karto po sud\u0117tingos ligos pa\u00adsirei\u0161kimo ir diagnoz\u0117s nustatymo.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6251,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[19,25384,1364,8907,25388,275,267,25387,25389,6566,9333,25386,25385,125,25390,1982,7547,8365,3003,60,627,2001,138,95],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6250","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-alkoholis","tag-aplinkos","tag-apvaisinimas","tag-aspiracija","tag-atsikuria","tag-diagnoze","tag-diagnozuota","tag-fragmentacija","tag-kiausialastes","tag-lasteles","tag-ligos","tag-nekokybiskas","tag-reikmenys","tag-rukymas","tag-seklides","tag-sperma","tag-spermatogeneze","tag-spermatozoidai","tag-terapija","tag-uzterstumas","tag-vaisingumas","tag-vaistai","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6250","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6250"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6250\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6251"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6250"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6250"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6250"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6250"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6250"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}