\u012evadas <\/b><\/p>\n
Burnos ertm\u0117s sveikata \u2013 vienas svarbiausi\u0173 geros vaiko savijautos veiksni\u0173. Apie vaik\u0173 dant\u0173 higien\u0105 ir sveikat\u0105 kalbama nema\u017eai, ta\u010diau ver\u00adt\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti ir burnos gleivin\u0117s pa\u017eeidim\u0173, ku\u00adrie, atrodyt\u0173, yra menki, ta\u010diau darantys did\u017eiul\u0119 \u012ftaka bendrai vaiko b\u016bklei. Skausmingumas, per\u00ad\u0161\u0117jimas ar nie\u017eulys trikdo vaiko mityb\u0105, miego re\u017eim\u0105, ma\u017eylis neretai tampa irzlus, verksmin\u00adgas. Kadangi vaikas d\u0117l am\u017eiaus dar nesugeba \u012fvardyti skaudamos vietos, daugelis t\u0117v\u0173, siekda\u00admi suprasti, kod\u0117l ma\u017eylis jau\u010diasi prastai, atsisa\u00adko valgyti, patiria nema\u017eai streso.<\/p>\n
Neretai burnos gleivin\u0117 vadinama \u017emogaus bendros sveikatos b\u016bkl\u0117s veidrod\u017eiu, nes jos pa\u00adkitimai gali b\u016bti ne tik pirminiai, vietini\u0173 pato\u00adlogini\u0173 proces\u0173 padarinys, bet ir antriniai \u2013 d\u0117l sistemini\u0173 b\u016bkli\u0173, toki\u0173 kaip cukrinis diabetas, vitamin\u0173 tr\u016bkumas. Visi simptomai, pakitimai yra svarb\u016bs ir palyginti lengvai aptinkami, tod\u0117l svar\u00adbu laiku pasteb\u0117ti nukrypim\u0105 nuo normos rib\u0173, siekiant suteikti veiksming\u0105 gydym\u0105. \u0160ias pro\u00adblemas da\u017eniausiai pastebi vaik\u0173 lig\u0173 gydytojai, \u0161eimos gydytojai, aus\u0173, nosies ir gerkl\u0117s gydyto\u00adjai bei gydytojai odontologai.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Burnos ertm\u0117s, j\u0105 dengian\u010dios gleivin\u0117s anatomija ir fiziologija <\/b><\/p>\n
Burna (oris<\/i>) anatomi\u0161kai sudaryta i\u0161 burnos prieangio (vestibulum oris<\/i>) ir burnos ertm\u0117s (cavi\u00adtas oris<\/i>). \u0160ias dalis vien\u0105 nuo kitos atskiria dantys. Lie\u017euvis (lingua<\/i>) bei dantys (dentes<\/i>) \u2013 svarbiausi burnos organai, dalyvaujantys smulkinant maist\u0105 bei susidarant garsui. Ne ma\u017eiau svarbios ir \u012f bur\u00adnos ertm\u0119 atsiverian\u010dios 3 did\u017eiosios seili\u0173 liaukos (glandulae oris<\/i>), kuri\u0173 viena pagrindini\u0173 funkci\u00adj\u0173 \u2013 maisto med\u017eiag\u0173 skaidymas ir vir\u0161kinimas. Limfoifinio audinio sankaupos \u2013 tonzil\u0117s (tonsil\u00adla<\/i>), esan\u010dios \u017eio\u010di\u0173 srityje, atlieka apsaugin\u0119 funk\u00adcij\u0105. Burnos ertm\u0119 dengianti gleivin\u0117 (mucosa<\/i>) yra sudaryta i\u0161 daugiasluoksnio plok\u0161\u010dio nerag\u0117jan\u010dio epitelio (epithelium squamosum<\/i>) bei jungiamojo<\/p>\n
audinio sluoksnio (lamina propria<\/i>), kuriame yra i\u0161sid\u0117s\u010diusios ir organizmo imunin\u0119 apsaug\u0105 u\u017eti\u00adkrinan\u010dios l\u0105stel\u0117s \u2013 limfocitai ir makrofagai.<\/p>\n
Tarp epitelini\u0173 l\u0105steli\u0173 taip pat yra \u012fsiterp\u0119 ir Langerhanso, Merkelio ir pigmentini\u0173 (melanoci\u00adtai) l\u0105steli\u0173 [1]. Burnos ertm\u0117 daugiausia yra ko\u00adlonizuota Streptococcus<\/i>, Lactobacillus<\/i>, Staphy\u00adlococcus<\/i>, Coryneabacter <\/i>r\u016b\u0161ies bakterijomis bei anaerobais [2]. \u0160ie mikroorganizmai \u012fprastomis s\u0105lygomis n\u0117ra patogeni\u0161ki, ta\u010diau nusilpus orga\u00adnizmui (per\u0161alus, esant l\u0117tiniam nuovargiui, ser\u00adgant kitomis ligomis, pan.), gali pa\u017eeisti gleivin\u0119. Vadinasi, svarbu ne tik palaikyti ger\u0105 burnos higi\u00aden\u0105, bet ir bendr\u0105 organizmo b\u016bkl\u0119.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Etiologija <\/b><\/p>\n
Burnos gleivin\u0117s pa\u017eeidimai (opel\u0117s) pa\u00adprastai skirstomi \u012f \u016bminius, i\u0161sivystan\u010dius stai\u00adga ir i\u0161liekan\u010dius trumpai, bei l\u0117tinius, kurie i\u0161sivysto ir progresuoja palaipsniui. N\u0117ra grie\u017e\u00adt\u0173 rib\u0173, kada pa\u017eeidimas vadinamas l\u0117tiniu ar \u016bminiu, ta\u010diau priimta, jog ilgiau nei 2 savaites i\u0161liekanti opel\u0117 laikoma l\u0117tine [3]. Burnos glei\u00advin\u0117s pa\u017eeidim\u0173, op\u0173 gali i\u0161sivystyti d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173:<\/p>\n
l virusin\u0117s, bakterin\u0117s ar grybelin\u0117s kilm\u0117s in\u00adfekcijos;<\/p>\n
l alerginio ar toksinio pa\u017eeidimo;<\/p>\n
l da\u017enai kaip antrinis pa\u017eeidimas, esant siste\u00admin\u0117ms (cukrinis diabetas), autoimunin\u0117ms (PFAPA sindromu, Behceto, Crohno ligos) or\u00adganizmo ligoms [4].<\/p>\n
Taip pat lig\u0105 gali i\u0161provokuoti ir imunin\u0117s sis\u00adtemos nepakankamumas, nevisavert\u0117 ar netinka\u00adma mityba, nes nusilpus organizmui min\u0117ti veiks\u00adniai lengviau sukelia lig\u0105.<\/p>\n
\u0160iame straipsnyje aptarsime da\u017eniausius vaik\u0173 burnos gleivin\u0117s pa\u017eeidim\u0173 ypatumus \u2013 prie\u017eas\u00adtis, klinik\u0105, diagnostik\u0105 ir gydym\u0105.<\/p>\n
Vaikyst\u0117je da\u017ena burnos gleivin\u0117s patologi\u00adja yra stomatitas \u2013 burnos gleivin\u0117s u\u017edegimas, kurio simptomai priklauso nuo ligos prie\u017easties, formos ir bendros organizmo b\u016bkl\u0117s [5]. Re\u00admiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2013\u20132015 metais Lietuvoje u\u017eregistruota vidutini\u0161kai 6 330 stomatito atvej\u0173 tarp 0\u201317 (imtinai) met\u0173 pacient\u0173.<\/p>\n
Bene da\u017eniausias vaik\u0173 \u016bminio stomatito suk\u0117\u00adl\u0117jas yra I Herpes simplex <\/i>virusas (HSV-I), priklau\u00adsantis Herpes viridae <\/i>\u0161eimai. I\u0161 viso egzistuoja 8 skirtingos p\u016bslelin\u0117s viruso formos, ta\u010diau HSV-I esti da\u017eniausias burnos gleivin\u0117s infekcij\u0173 suk\u0117l\u0117\u00adjas (apie 90 proc.), sukeliantis \u016bmin\u012f p\u016bslelin\u012f sto\u00admatit\u0105 [6, 7, 8]. Pastarasis sudaro apie 80 proc. vis\u0173 stomatit\u0173, pasirei\u0161kian\u010di\u0173 vaikams. Be to, tai viena da\u017eniausi\u0173j\u0173 vaik\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173. \u012evairi\u0173 autori\u0173 duomenimis, p\u016bsleliniu stomatitu serga 250 vaik\u0173 i\u0161 10 t\u016bkst. [9]. Remiantis literat\u016bra, egzistuoja 2 HSV-I infekcijos sirgimo pikai. Did\u017eiausias serga\u00admumas registruojamas 6 m\u0117nesi\u0173\u20133 met\u0173 vaikams, nes \u0161iuo laikotarpiu jie netenka i\u0161 mamos \u012fgyto imu\u00adniteto, o savo suformuoti dar yra nesp\u0117j\u0119 [7]. Antra\u00adsis pikas stebimas apie 20 gyvenimo metus [8].<\/p>\n
\u016aminiu p\u016bsleliniu stomatitu u\u017esikre\u010diama la\u0161eliniu b\u016bdu per or\u0105 arba tiesioginio kontak\u00adto metu (per \u017eaislus, maisto produktus). Virusas patenka \u012f organizm\u0105 per pa\u017eeist\u0105 od\u0105 ar gleivi\u00adnes [7]. Persirgus imunitetas nesusidaro, tad liga gali pasikartoti.<\/p>\n
\u016aminiam p\u016bsleliniam stomatitui, kaip ir ki\u00adtoms infekcin\u0117ms ligoms, b\u016bdingi inkubacinis (nuo u\u017esikr\u0117timo iki pirm\u0173j\u0173 po\u017eymi\u0173), prodro\u00adminis (nuo pirm\u0173j\u0173 gresian\u010dios ligos po\u017eymi\u0173 iki visi\u0161ko jos pasirei\u0161kimo), ligos \u012fkar\u0161\u010dio (i\u0161ry\u0161\u00adk\u0117ja infekcinei ligai b\u016bdingi po\u017eymiai) ir rekon\u00advalescentinis (sveikimo) periodai. Inkubacinis periodas \u012fvairuoja ir kiekvienu atveju trunka skir\u00adtingai. \u012evairi\u0173 autori\u0173 duomenimis, \u0161io periodo trukm\u0117 svyruoja 1\u201326 dienas [2].<\/p>\n
Klinika <\/b><\/p>\n
Stomatito klinikin\u0117 i\u0161rai\u0161ka priklauso nuo burnos gleivin\u0117s pa\u017eeidimo dyd\u017eio ir bendros or\u00adganizmo intoksikacijos. I\u0161skiriamos 3 ligos for\u00admos \u2013 lengva, vidutinio sunkumo ir sunki.<\/p>\n
Lengvai p\u016bslelinio stomatito formai b\u016bdinga subfebrili k\u016bno temperat\u016bra (37\u201337,5 \u00b0C), prie\u0161 pasirodant b\u0117rimo elementams, vaikas gali jausti per\u0161\u0117jim\u0105 ar skausm\u0105 burnos viduje. Gleivin\u0117je matomi pavieniai ar grupiniai b\u0117rimo elementai<\/p>\n
(p\u016bslel\u0117s, aftos), kuri\u0173 paprastai, esant \u0161iai ligos formai, b\u016bna iki 10. Taip pat gali pasireik\u0161ti dan\u00adten\u0173 u\u017edegimas, b\u0117rimo element\u0173 gali atsirasti veido, gal\u016bni\u0173 odoje bei i\u0161oriniuose lytiniuose or\u00adganuose [7]. Sergan\u010diam vaikui d\u0117l skausmingumo suprast\u0117ja apetitas, sutrinka miegas, jis tampa irz\u00adlus [8]. Ta\u010diau stipresn\u0117s organizmo intoksikacijos nestebima, bendra vaiko b\u016bkl\u0117 yra patenkinama. \u0160i stomatito forma b\u016bdingiausia vaikams iki 3 met\u0173.<\/p>\n
Sergant vidutinio sunkumo p\u016bsleliniu stomatitu, i\u0161ry\u0161k\u0117ja bendra organizmo intoksikacija bei gleivi\u00adn\u0117s pa\u017eeidimai. Gana anksti blog\u0117ja vaiko savijauta, pasirei\u0161kia silpnumas, irzlumas, suprast\u0117ja miego kokyb\u0117, vaikas atsisako valgyti. Ligai progresuo\u00adjant, temperat\u016bra did\u0117ja iki febrilios (38\u201339 \u00b0C), atsiranda galvos skausmas, pykinimas, daug\u0117ja b\u0117\u00adrimo element\u0173 burnos gleivin\u0117je (iki 25\u201330), jie gali plisti ir palei l\u016bpas ar \u0161alia burnos [6]. Taip pat did\u0117\u00adja seil\u0117tekis, atsiranda kraujavimas i\u0161 danten\u0173. Ser\u00adgant vidutinio sunkumo p\u016bslelinio stomatito forma, gali padid\u0117ti pa\u017eand\u017eio limfmazgiai, taip pat i\u0161ry\u0161\u00adk\u0117ja skausmingumas [9]. Neretai kartu pasirei\u0161kia ir vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegimas.<\/p>\n
Pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 sunkia \u016bminio p\u016bslelinio stomatito forma, n\u0117ra daug. Prad\u017eioje liga pasirei\u0161\u00adkia bendrais simptomais, b\u016bdingais infekcin\u0117ms ligoms: galvos skausmu, didesniu nuovargiu, silpnumu, s\u0105nari\u0173 skausmu. Gali b\u016bti ir pykinimo, v\u0117mimo epizod\u0173. Da\u017enam pacientui i\u0161ry\u0161k\u0117ja kaklo ar pa\u017eandini\u0173 limfmazgi\u0173 limfadenitas. Ligai \u012fsivy\u00adraujant, temperat\u016bra tampa hektin\u0117 (39\u201340 \u00b0C), bur\u00adnos gleivin\u0117je stipriai i\u0161ry\u0161k\u0117ja u\u017edegimo po\u017eymiai, b\u0117rimo elementai nuolat recidyvuoja, tad j\u0173 padau\u00adg\u0117ja iki 100 ir daugiau. P\u016bslel\u0117s ply\u0161ta, susidaro su\u00adsiliejan\u010dios opel\u0117s, dideli gleivin\u0117s nekroz\u0117s plotai. B\u0117rimas i\u0161plinta veido srityje, da\u017eniausiai ties vo\u00adkais, l\u016bpomis ir nosies sparneliais [8].<\/p>\n
Diagnostika <\/b><\/p>\n
P\u016bslelinio stomatito diagnoz\u0117 da\u017eniausiai grind\u017eiama nusiskundimais bei klinikiniu vaizdu, o laboratoriniai tyrimai retai kada reikalingi [6]. Esama metod\u0173, kuriais galima nustatyti ligos su\u00adk\u0117l\u0117j\u0105. Auksiniu standartu ir jautriausiu tyrimu laikomas virus\u0173 kultivavimo metodas, kai viru\u00ads\u0173 kult\u016bros yra auginamos l\u0105stel\u0117se. \u0160io tyrimo atlikimo galimyb\u0117s varijuoja priklausomai nuo laboratorijos galimybi\u0173. Kiti tyrimai, tokie kaip Tznacko testas, kurio metu matomos daugiabran\u00adduol\u0117s l\u0105stel\u0117s, infekuotos HSV, nustato tik apie 60 proc. infekcij\u0173, o tepin\u0117liai nesuteikia infor\u00admacijos apie viruso tip\u0105: HSV-1, HSV-2 ar Vari\u00adcella zoster <\/i>[8]. Tiesiogin\u0117 imunofluorescencija \u0161iuo metu dar n\u0117ra pla\u010diai taikomas metodas [6].<\/p>\n
Taip pat papildomai gali b\u016bti atliekamas krau\u00adjo tyrimas, jame da\u017eiausiai matoma leukopenija, kartais nery\u0161ki leukocitoz\u0117, plazmocitoz\u0117, ta\u010diau n\u0117ra ligai specifini\u0173 pakitim\u0173 [10]. Liga u\u017esit\u0119sia ilgiau, jei burnoje yra daug infekcijos \u017eidini\u0173 (ka\u00adriozini\u0173, suirusi\u0173 dant\u0173) arba gydoma netinkamai.<\/p>\n
Gydymas <\/b><\/p>\n
P\u016bslelinio stomatito gydymas priklauso nuo li\u00adgos sunkumo. Skiriamas tiek vietinis, tiek sisteminis gydymas [11]. Nuo pirm\u0173j\u0173 ligos dien\u0173 itin svarbus yra vietinis gydymas, kuris mal\u0161int\u0173 burnos gleivi\u00adn\u0117s skausm\u0105, neleist\u0173 rastis pakartotiniems b\u0117rimo elementams bei skatint\u0173 burnoje epitelio susidary\u00adm\u0105. Tam ypa\u010d tinkamos med\u017eiagos, kuri\u0173 sud\u0117tyje yra hialurono r\u016bg\u0161ties (\u0161i r\u016bg\u0161tis reikalinga l\u0105steli\u0173 regeneracijai), taip pat raminan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 ar pa\u00addengian\u010di\u0173 susidariusias \u017eaizdas, d\u0117l ko pacientui lengviau valgyti ir kalb\u0117ti. Preparatai, vartojami vie\u00adtiniam gydymui, gali b\u016bti \u012fvairios formos.<\/p>\n
Sergant vaikui, t\u0117vai neretai b\u016bna itin sunerim\u0119, nes vaikas tampa irzlus ir verksmingas, atsisako valgyti. Pacientams, kuri\u0173 burnos gleivin\u0117 pa\u017eeista, sunku valgyti bei gerti d\u0117l patiriamo skausmo, tod\u0117l simptominiam gydymui itin svarb\u016bs preparatai, kurie mal\u0161int\u0173 ne tik skausm\u0105, bet ir pykinim\u0105, taip palengvint\u0173 bendr\u0105 paciento b\u016bkl\u0119. Skausmui mal\u0161inti vaikams rekomenduojama skirti Anaftin\u00ae <\/i>gelio, skys\u010dio ar pur\u0161kalo. \u0160is preparatas puikiai tinka siekiant kontroliuoti skausm\u0105, sukelt\u0105 tiek ma\u017e\u0173 burnos gleivin\u0117s pa\u017eeidim\u0173 (stomatitas, or\u00adtodontini\u0173 plok\u0161teli\u0173, netinkamai pritaikyt\u0173 prote\u00adz\u0173 sukelti pa\u017eeidimai), tiek didesni\u0173 bei gilesni\u0173 (i\u0161plitusios aftin\u0117s opos), taip pat norint ma\u017einti u\u017edegim\u0105 ir palengvinti gleivin\u0117s gijim\u0105 po ligos. Anaftin<\/i>\u00ae sud\u0117tyje esan\u010dios med\u017eiagos, tokios kaip hialurono r\u016bg\u0161tis, yra itin svarbios gyjant \u017eaizdoms, nes padengia jas pl\u0117vele ir apsaugo nuo mechaninio poveikio, be to, i\u0161laiko dr\u0117gm\u0119. Ne k\u0105 ma\u017eiau naudin\u00adgi ir tikrieji alavijai (Aloe barbadensis<\/i>), nuo seno \u017eino\u00admi ir vertinami d\u0117l dr\u0117kinam\u0173j\u0173 ir gydom\u0173j\u0173 savybi\u0173. Alavijai gerina deguonies \u012fsisavinim\u0105, pasi\u017eymi \u0161vel\u00adniai dezinfekuojan\u010diu, lengvai anestezuojan\u010diu povei\u00adkiu ir tokiu b\u016bdu suma\u017eina skausm\u0105 bei nie\u017eul\u012f.<\/p>\n
Taip pat skausmui ir kar\u0161\u010diavimui slopinti tinka acetaminofenas (10\u201315 mg\/kg kas 4 val. ) ar ibu\u00adprofenas (10 mg\/kg kas 6 val.). Vietin\u0117s lidokaino (2 proc.) aplikacijos naudingos skausmingumui bur\u00adnoje ma\u017einti 10\u201315 min. [9, 11]. Pasteb\u0117ta, kad kai kuriems pacientams vietiniai analgetiniai preparatai gali sukelti komplikacij\u0173. Vaikams, gydomiems sta\u00adcionare, gali b\u016bti skiriami intraveniai analgetikai.<\/p>\n
Etiopatogeneziniam p\u016bslelinio stomatito gy\u00addymui skiriami acikloviras, valgancikloviras ar famcikloviras. Valgancikloviras ir famcikloviras turi kiek prana\u0161um\u0173 prie\u0161 aciklovir\u0105, nes pasi\u017ey\u00admi geresniu bioprieinamumu bei patekimu per \u017earnyno gleivin\u0119 [12, 13].<\/p>\n
Taip pat sergantiesiems itin svarbi yra raciona\u00adli, subalansuota mityba. Maistas turi b\u016bti \u012fvairus ir visavertis, turintis pakankamai baltym\u0173, vitamin\u0173, mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173. Taip pat vaikams rekomen\u00adduojama gerti daug skys\u010di\u0173 \u2013 negazuoto mineralinio vandens, saldintos arbatos. Atlikt\u0173 studij\u0173 duomeni\u00admis, 8 proc. vaik\u0173, sergan\u010di\u0173 p\u016bsleliniu stomatitu, reikalinga hospitalizacija bei intravenin\u0117 rehidrata\u00adcija [11]. Svarbu pamin\u0117ti, kad kuo anks\u010diau pra\u00addedamas tinkamas gydymas, tuo geresnio efekto ir geresn\u0117s paciento b\u016bkl\u0117s galime tik\u0117tis.<\/p>\n
Prevencija <\/b><\/p>\n
Kadangi virus\u0173 sukeltas p\u016bslelinis stomatitas \u2013 itin u\u017ekre\u010diama liga, sergantys vaikai netur\u0117t\u0173 bendrauti su sveikaisiais, naudotis tais pa\u010diais daiktais. Sergantie\u00adsiems rekomenduojama tur\u0117ti atskir\u0105 rank\u0161luost\u012f, pa\u00adtalyn\u0119, indus [9]. Taip pat patartina ne tik u\u017etikrinti ser\u00adgan\u010dio vaiko ger\u0105 savijaut\u0105, bet ir dezinfekuoti \u017eaislus, daiktus, siekiant sustabdyti infekcijos plitim\u0105 [12].<\/p>\n
Specialistai, ap\u017ei\u016brintys sergant\u012f pacient\u0105, tur\u0117t\u0173 naudoti apsaugines priemones (pir\u0161tines, kaukes), da\u017eniau plautis rankas.<\/p>\n
Patarimai t\u0117vams <\/b><\/p>\n
Sergan\u010diam vaikui rekomenduojama gul\u0117\u00adti lovoje. Maitinti reik\u0117t\u0173 nea\u0161triu, nekar\u0161tu maistu, o prie\u0161 valgant patepti burnos gleivin\u0119 anestezuojan\u010diais preparatais, siekiant apsau\u00adgoti nuo skausmo. Vaikai, jausdami menkesn\u012f diskomfort\u0105 valdydami ir gerdami, sveiksta kur kas grei\u010diau, nes gauna organizmui nauding\u0173 bei b\u016btin\u0173 maisto med\u017eiag\u0173. Neretai trumpa\u00adlaiki\u0173 op\u0173 atsiranda suvalgius citrusini\u0173 vaisi\u0173, toki\u0173 kaip citrinos, ananasai, apelsinai, tad j\u0173 reik\u0117t\u0173 vengti. Po valgio rekomenduojama bur\u00adn\u0105 skalauti dezinfekuojamaisiais preparatais, o po to burnos gleivin\u0119 patepti gydytojo skirtais preparatais. Svarbu nenumoti ranka \u012f atsiradu\u00adsius net ir menkiausius pa\u017eeidimus, nes kuo anks\u010diau pradedamas gydymas, tuo geresn\u0117 prognoz\u0117.<\/p>\n
Apibendrinimas <\/b><\/p>\n
P\u016bslelinis stomatitas \u2013 da\u017ena vaik\u0173 burnos gleivin\u0117s patologija, kuri paprastai pasirei\u0161kia skruost\u0173, danten\u0173, rykl\u0117s ar lie\u017euvio paraudimu, paburkimu, erozijomis, opel\u0117mis (aftomis) ar p\u016blinukais. Da\u017enai kartu gali pasireik\u0161ti krau\u00adjavimas, skausmas, seil\u0117tekis, kar\u0161\u010diavimas bei blogas burnos kvapas. Neretai vaikas atsisako valgyti ir gerti, tod\u0117l t\u0117vams svarbu neatmesti galimo burnos gleivin\u0117s pa\u017eeidimo ir laiku pra\u00add\u0117ti gydym\u0105, siekiant i\u0161vengti tolesnio infekci\u00adjos plitimo.<\/p>\n
\u0160altinis: Pediatrija, 2016 \/ 3 (75)<\/span><\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Burnos ertm\u0117s sveikata \u2013 vienas svarbiausi\u0173 geros vaiko savijautos veiksni\u0173. Apie vaik\u0173 dant\u0173 higien\u0105 ir sveikat\u0105 kalbama nema\u017eai, ta\u010diau ver\u00adt\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti ir burnos gleivin\u0117s pa\u017eeidim\u0173, ku\u00adrie, atrodyt\u0173, yra menki, ta\u010diau darantys did\u017eiul\u0119 \u012ftaka bendrai vaiko b\u016bklei. Skausmingumas, per\u00ad\u0161\u0117jimas ar nie\u017eulys trikdo vaiko mityb\u0105, miego re\u017eim\u0105, ma\u017eylis neretai tampa irzlus, verksmin\u00adgas. Kadangi vaikas d\u0117l am\u017eiaus dar nesugeba \u012fvardyti skaudamos vietos, daugelis t\u0117v\u0173, siekda\u00admi suprasti, kod\u0117l ma\u017eylis jau\u010diasi prastai, atsisa\u00adko valgyti, patiria nema\u017eai streso.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6261,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[10323,10319,477,10322,400,689,25379,25378,205,234,6566,259,1687,8],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6260","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-alavijai","tag-anaftin","tag-bendros","tag-burnos","tag-diabetas","tag-diagnostika","tag-famcikloviras","tag-gleivines","tag-gydytojai","tag-klinika","tag-lasteles","tag-preparatai","tag-stomatitas","tag-virusas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6260","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6260"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6260\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6261"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6260"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6260"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6260"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6260"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6260"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}