{"id":6262,"date":"2016-12-01T10:59:50","date_gmt":"2016-12-01T10:59:50","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-12-01T11:00:02","modified_gmt":"2016-12-01T11:00:02","slug":"skydliaukes-mazgai-kada-reiketu-sunerimti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/skydliaukes-mazgai-kada-reiketu-sunerimti\/6262\/","title":{"rendered":"Skydliauk\u0117s mazgai: kada reik\u0117t\u0173 sunerimti?"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skydliauk\u0117s mazgai \u2013 da\u017enas radinys klinikiniame dar- be. Gydytojui tenka atskirti, kada tai yra tik atsitiktinis ge- rybinis radinys, o kada jau reikia imtis rimtesni\u0173 veiksm\u0173. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad vietov\u0117- se, kuriose n\u0117ra jodo stokos, \u010diuopiam\u0173 mazg\u0173 skydliauk\u0117je randama iki 5 proc. moter\u0173 ir iki 1 proc. vyr\u0173 [1, 2]. Atrodyt\u0173, skai\u010diai n\u0117ra dideli, ta\u010diau atliekant skydliau- k\u0117s ultragarsin\u012f tyrim\u0105, mazg\u0173 nustatoma net 19\u201368 proc. (didesnis da\u017enis vyresn\u0117ms moterims) [3, 4]. Klini\u0161kai svarb\u016bs i\u0161 j\u0173 7\u201315 proc., kuriems galima \u012ftarti skydliau- k\u0117s v\u0117\u017e\u012f [5, 6]. Da\u017eniausiai \u2013 tai gerai diferencijuoti navi- kai: daugiau nei 90 proc. atvej\u0173 nustatoma papilin\u0117 karcinoma [7]. \u0160iame straipsnyje ap\u017evelgiami svarbiausi naujausi\u0173 Amerikos Skydliauk\u0117s asociacijos gairi\u0173 aspektai, apibr\u0117\u017eiantys skydliauk\u0117s mazg\u0173 ir \u012ftariamo skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio i\u0161tyrim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kuriuos pacientus reik\u0117t\u0173 tikrinti da\u017eniau? <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Da\u017enai i\u0161kyla klausimas \u2013 kuriems pacientams yra didesn\u0117 skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio rizika ir k\u0105 reik\u0117t\u0173 da\u017eniau tikrin- ti? Kol kas n\u0117ra kriterij\u0173, kuriuos asmenis reik\u0117t\u0173 regulia- riai tikrinti. Did\u017eiausia rizika yra tiems, kuri\u0173 gimin\u0117ms diagnozuotas diferencijuotas skydliauk\u0117s v\u0117\u017eys, nes \u0161eimin\u0117s ligos tikimyb\u0117 yra 1\u20135 proc. [8]. Tod\u0117l kiekvienas naujai surastas skydliauk\u0117s mazgas kelia daug klausim\u0173. Pirmiausia reikia \u012fvertinti paciento anamnez\u0119. Svarbiau- sia \u2013 buvusios onkologin\u0117s ligos, vaikyst\u0117je taikytas spin- dulinis gydymas galvos ir kaklo srityje, viso k\u016bno ap\u0161vi- tinimas [9], kontaktas su radioaktyviomis med\u017eiagomis vaikyst\u0117je ar jaunyst\u0117je [10], skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio atvejai \u0161eimoje ar sindromai, kuriems b\u016bdingas skydliauk\u0117s v\u0117- \u017eys (Cowdeno sindromas, \u0161eimin\u0117 adenomatozin\u0117 poli- poz\u0117, Carney kompleksas, Wernerio sindromas, MEN2). Ap\u017ei\u016brint pacient\u0105, piktybinio proceso \u012ftarim\u0105 padidina esantis balso klos\u010di\u0173 paraly\u017eius, kaklo limfadenopatija, mazgo fiksacija prie aplinkini\u0173 audini\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Rekomenduojama tyrimo eiga <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Radus didesn\u012f nei 1 cm mazg\u0105 (bet kuriame matmeny- je), reikia i\u0161tirti tirotropin\u012f hormon\u0105 (TTH). Jei tyrimas ne- atitinka normos rib\u0173, rekomenduojama atlikti skydliauk\u0117s scintigrafij\u0105, norint \u012fsitikinti, ar mazgas yra hiperfunkcio- nuojantis (vadinamasis kar\u0161tas mazgas), izofunkcionuo- jantis (vadinamasis \u0161iltas mazgas) ar nefunkcionuojan- tis (vadinamasis \u0161altas mazgas) [11]. Hiperfunkcionuo- jantys mazgai retai kada b\u016bna susij\u0119 su piktybiniu proce- su, tod\u0117l tokiems neb\u016btinas tolesnis citologinis i\u0161tyrimas. Jei yra tikroji ar subklinikin\u0117 hipotiroz\u0117, i\u0161tyrimo taktika kitokia \u2013 tokiais atvejais mazgai da\u017eniau susij\u0119 su pikty- biniu procesu [12, 13]. Nerekomenduojama tirti tiroglo- bulino koncentracijos kraujyje, nes ji gali b\u016bti padid\u0117jusi ir kit\u0173 skydliauk\u0117s lig\u0173 atveju ir neb\u016btinai yra susijusi su piktybiniu procesu [14\u201316]. Ta\u010diau svarbiausias tyrimo metodas \u2013 skydliauk\u0117s sonoskopija. Esant ar \u012ftariant mazg\u0105 skydliauk\u0117je, j\u0105 b\u016b- tina atlikti. Net ir \u012ftarus mazg\u0105 kitu radiologiniu tyrimu (KT, MRT, PET), patikslinimui reikia atlikti sonoskopij\u0105. \u0160iuo tyrimu nustatoma, ar tikrai yra mazgas, i\u0161matuojami jo matmenys, \u012fvertinami jo bruo\u017eai, lokalizacija, cistinio komponento dalis, kaklo limfmazgiai [17, 18]. B\u016btina \u012fver- tinti skydliauk\u0117s parenchim\u0105, jos dyd\u012f; mazg\u0173 lokalizaci- j\u0105 ir pagrindinius sonoskopinius bruo\u017eus; kaklo limfmaz- gius. Pagal radinius galima nustatyti mazg\u0173 piktybi\u0161ku- mo tikimyb\u0119 ir spend\u017eiama d\u0117l aspiracin\u0117s punkcijos po- reikio [19, 20]. Da\u017eniausiai \u012ftarim\u0105 keliantys bruo\u017eai yra mikrokalcinatai, mazgo hipoechogeni\u0161kumas, neai\u0161kios ri- bos, auk\u0161\u010dio matmuo didesnis nei plo\u010dio. Net iki 55 proc. gerybini\u0173 mazg\u0173 yra hipoechogeni\u0161ki, kiti po\u017eymiai taip pat n\u0117ra b\u016bdingi tik piktybiniam procesui, tod\u0117l visk\u0105 rei- kia vertinti kompleksi\u0161kai. Mazgo viduje esantys makro- kalcinatai su didesne piktybi\u0161kumo rizika nesusij\u0119 [22]. Kraujotaka mazgo viduje n\u0117ra atskiras piktybi\u0161kum\u0105 ro- dantis veiksnys [23]. Folikulini\u0173 karcinom\u0173 atveju viskas vertintina kiek kitaip: jos da\u017eniau izo- ar hiperechogeni\u0161ki apval\u016bs ai\u0161kiomis ribomis mazgai, intranoduline kraujo- taka [24]. Pastebimi cistiniai poky\u010diai mazge da\u017eniausiai susij\u0119 su minimalia piktybi\u0161kumo rizika.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Ultragarsiniai piktybi\u0161kumo po\u017eymiai <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Remiantis i\u0161vaizda, mazgai skirstomi \u012f tik\u0117tino pikty- bi\u0161kumo grupes:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>didel\u0117 piktybi\u0161kumo tikimyb\u0117 (rizika &gt;70\u201390 proc.). Tai hipoechogeni\u0161ki solidiniai arba i\u0161 dalies cistiniai maz- gai, kuriems nustatomas dar bent vienas i\u0161 \u0161i\u0173 bruo\u017e\u0173: nelyg\u016bs kra\u0161tai, mikrokalcinatai, didesnis auk\u0161tis nei plotis, sutr\u016bkin\u0117j\u0119 pavir\u0161iniai kalcinatai su matomomis mazgo ekstr\u016bzijomis, i\u0161plitimo \u012f kitus audinius po\u017ey- miai. \u0160ie bruo\u017eai ypa\u010d b\u016bdingi papildinei karcinomai. B\u016btina atlikti didesni\u0173 nei 1 cm mazg\u0173, turin\u010di\u0173 toki\u0173 bruo\u017e\u0173, aspiracin\u0119 punkcij\u0105;<\/li>\n<li>tarpin\u0117 piktybi\u0161kumo tikimyb\u0117 (rizika 10\u201320 proc.). Tai hipoechogeni\u0161ki, ai\u0161kiomis ribomis, be mikrokalcinat\u0173, i\u0161plitimo po\u017eymi\u0173 ir j\u0173 auk\u0161tis n\u0117ra didesnis u\u017e plot\u012f. B\u016btina atlikti didesni\u0173 nei 1 cm mazg\u0173, turin\u010di\u0173 toki\u0173 bruo\u017e\u0173, aspiracin\u0119 punkcij\u0105;<\/li>\n<li>ma\u017ea piktybi\u0161kumo tikimyb\u0117 (5\u201310 proc.). Tai izoecho- geni\u0161ki arba hiperechogeni\u0161ki solidiniai arba i\u0161 dalies cistiniai mazgai, be mikrokalcinat\u0173, ai\u0161kiomis ribomis, n\u0117ra i\u0161plitimo \u012f aplinkinius audinius, j\u0173 auk\u0161tis n\u0117ra di- desnis u\u017e plot\u012f. Ma\u017eesni nei 1,5 cm gali b\u016bti paliekami steb\u0117ti;<\/li>\n<li>labai ma\u017ea piktybi\u0161kumo tikimyb\u0117 (&lt;3 proc.). Tai spon- gioziniai ar i\u0161 dalies cistiniai mazgai, neturintys apra\u0161yt\u0173 kategorij\u0173 bruo\u017e\u0173. Spr\u0119sti d\u0117l aspiracin\u0117s punkcijos reik\u0117t\u0173, jei mazgas didesnis nei 2 cm, ta\u010diau ir tokius mazgus galima palikti steb\u0117ti;<\/li>\n<li>gerybiniai dariniai (piktybi\u0161kumo tikimybe &lt;1 proc.) \u2013 tai cistos. Diagnostin\u0117s aspiracin\u0117s punkcijos nereko- menduojamos. Turinio aspiracija su ar be etanolio ablia- cija gali b\u016bti atliekama esant didel\u0117ms ir simptomus sukelian\u010dioms cistoms.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Tolesn\u0117 steb\u0117jimo ar gydymo taktika <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Priklausomai nuo radini\u0173, pasirenkama tolesn\u0117 ste- b\u0117jimo ar gydymo taktika. \u012etarus piktybin\u012f proces\u0105, pa- cientas siun\u010diamas operaciniam gydymui. Aspiracin\u0117s punkcijos rezultatai retai kada b\u016bna klaidingai neigiami, tod\u0117l nusta\u010dius gerybinius poky\u010dius, tolesnis mazgo ste- b\u0117jimas priklauso nuo jo sonoskopinio vaizdo. Esant di- delei piktybi\u0161kumo tikimybei, kartoti sonoskopij\u0105 ir as- piracin\u0119 punkcij\u0105 po 12 m\u0117nesi\u0173. Esant tarpinei ar ma- \u017eai piktybi\u0161kumo tikimybei, sonoskopij\u0105 kartoti reikia po 12\u201324 m\u0117nesi\u0173. Jei mazgas padid\u0117jo (reik\u0161mingas did\u0117- jimas yra bent 20 proc. 2 matmenyse, minimalus poky- tis \u2013 bent 2 mm, o mazgo t\u016bris padid\u0117ja bent 50 proc.) arba atsirado \u012ftartin\u0173 po\u017eymi\u0173, kartojama aspiracin\u0117 punkcija arba mazgas paliekamas tolesniam steb\u0117jimui ir, t\u0119siantis augimui, sprend\u017eiama d\u0117l aspiracin\u0117s punk- cijos. Esant labai ma\u017eai piktybi\u0161kumo rizikai, kartotin\u0117s aspiracin\u0117s punkcijos nauda labai abejotina. Rekomen- duojama kartoti sonoskopij\u0105 po 24 m\u0117nesi\u0173. Jei atlikus mazgo aspiracin\u0119 punkcij\u0105 2 kartus nustatomi gerybiniai poky\u010diai, tolesnis mazgo steb\u0117jimas d\u0117l piktybinio pro- ceso neindikuotinas. Jei atlikus sonoskopij\u0105 indikacij\u0173 aspiracinei punkci- jai nebuvo, tolesnis mazgo steb\u0117jimas priklauso nuo jo bruo\u017e\u0173. Esant didelei piktybi\u0161kumo rizikai, sonoskopija kartojama po 6\u201312 m\u0117nesi\u0173, esant tarpinei ar ma\u017eai pik- tybi\u0161kumo rizikai \u2013 po 12\u201324 m\u0117nesi\u0173. Esant didesniems nei 1 cm mazgams ir labai ma\u017eai piktybi\u0161kumo rizikai, kartotin\u0117s sonoskopijos reik\u0161m\u0117 kol kas ne\u017einoma, ta\u010diau jei kartojama \u2013 tai atliekama po 24 m\u0117nesi\u0173. Jei mazgai ar cistos yra ma\u017eesni nei 1 cm ir j\u0173 piktybi\u0161kumo rizika ma\u017ea, rutini\u0161kai kartoti sonoskopijos, norint \u012fvertinti j\u0173 dinamik\u0105, nereikia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skydliauk\u0117s mazgai \u2013 da\u017enas klinikinis radinys, ta\u010diau ne visada rei\u0161kiantis k\u0105 nors blogo. Kiekvien\u0105 mazg\u0105 rei- kia \u012fvertinti, laiku spr\u0119sti d\u0117l aspiracin\u0117s punkcijos porei- kio ir sudaryti tolesnio steb\u0117jimo plan\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017durnalo INTERNISTAS priedas ENDOKRININI\u0172 LIG\u0172 AKTUALIJOS<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Skydliauk\u0117s mazgai \u2013 da\u017enas radinys klinikiniame dar- be. Gydytojui tenka atskirti, kada tai yra tik atsitiktinis ge- rybinis radinys, o kada jau reikia imtis rimtesni\u0173 veiksm\u0173. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad vietov\u0117- se, kuriose n\u0117ra jodo stokos, \u010diuopiam\u0173 mazg\u0173 skydliauk\u0117je randama iki 5 proc. moter\u0173 ir iki 1 proc. vyr\u0173 [1, 2]. Atrodyt\u0173, skai\u010diai n\u0117ra dideli, ta\u010diau atliekant skydliau- k\u0117s ultragarsin\u012f tyrim\u0105, mazg\u0173 nustatoma net 19\u201368 proc. (didesnis da\u017enis vyresn\u0117ms moterims) [3, 4]. Klini\u0161kai svarb\u016bs i\u0161 j\u0173 7\u201315 proc., kuriems galima \u012ftarti skydliau- k\u0117s v\u0117\u017e\u012f [5, 6]. Da\u017eniausiai \u2013 tai gerai diferencijuoti navi- kai: daugiau nei 90 proc. atvej\u0173 nustatoma papilin\u0117 karcinoma [7]. \u0160iame straipsnyje ap\u017evelgiami svarbiausi naujausi\u0173 Amerikos Skydliauk\u0117s asociacijos gairi\u0173 aspektai, apibr\u0117\u017eiantys skydliauk\u0117s mazg\u0173 ir \u012ftariamo skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio i\u0161tyrim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6263,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[25377,25374,25376,25375,6950,21,6175,95],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-6262","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-kalcinatai","tag-mazgas","tag-mikrokalcinatai","tag-pikty","tag-rizika","tag-sindromas","tag-tikimybe","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6262","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6262"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6262\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6263"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6262"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6262"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6262"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6262"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6262"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}