Cukrinis diabetas (CD) \u2013 kol kas nei\u0161gydomas. Vis d\u0117lto sergantis CD \u017emogus gyventi gali, nes lig\u0105 galima kontroliuoti. Kontroliuodamas lig\u0105, \u017emogus gali i\u0161vengti ar atitolinti diabetines komplikacijas, i\u0161likti darbingas. Kokie nauji medikamentai gali pad\u0117ti sergan\u010diajam geriau valdyti lig\u0105? Apie CD gydymo problemas ir naujienas kalbam\u0117s su Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologe doc. dr. Egle Varanauskiene.<\/b><\/p>\n
Kas, kalbant apie ankstyv\u0105 ligos diagnozavim\u0105, la- biausiai neramina medikus? <\/b><\/p>\n
Sergan\u010di\u0173j\u0173 CD, ypa\u010d 2 tipo, daug\u0117ja, ir tai negali nejaudinti. Dar labiau medikus neramina, kad bene pus\u0117 sergan\u010di\u0173j\u0173 CD ne\u017eino apie savo lig\u0105. Taigi pacient\u0173 at- rankai, CD i\u0161ai\u0161kinamumui suteikiama didel\u0117 reik\u0161m\u0117. \u0160iandien, kai nutukusi\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius spar\u010diai did\u0117ja, atitinkamai spar\u010diai daug\u0117ja ir sergan\u010di\u0173j\u0173 CD. Juk kuo labiau \u017emogus nutuk\u0119s, kuo didesnis k\u016bno mas\u0117s indek- sas (KMI), tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117 susirgti 2 tipo CD. O kadangi \u017emogus niekuo nesiskund\u017eia, lieka nepatikrin- tas ir gliukoz\u0117s kiekis kraujyje. Neretai \u0161is tyrimas pir- m\u0105 kart\u0105 atliekamas, kai \u017emogui jau pasirei\u0161kia diabeto komplikacijos, pavyzd\u017eiui, pir\u0161to gangrena, suprast\u0117ja reg\u0117jimas, kt. Taigi da\u017eniausiai nustatant CD, jau stebi- mos ir ligos komplikacijos. Tod\u0117l apie pacient\u0173 atrank\u0105, j\u0173 steb\u0117jim\u0105 kalbama tiek daug. \u017dmogui, kuris yra nutu- k\u0119s, nutukimas yra obuolio arba centrinio tipo, arterinis kraujo spaudimas (AKS), cholesterolio kiekis yra padi- d\u0117j\u0119 ar anamnez\u0117je yra buv\u0119s gestacinis diabetas, reko- menduojama bent kart\u0105 per metus atlikti gliukoz\u0117s tole- rancijos m\u0117gin\u012f, nes yra didelis pavojus, kad jis susirgs ar jau serga 2 tipo CD.<\/p>\n
Kas naujo apie CD prie\u017eastis kalbama pasauliniuo- se, Europos kongresuose? Kod\u0117l vystosi CD? Kas nau- jo ligos patogenez\u0117je? <\/b><\/p>\n
Nauj\u0173 CD vystymosi mechanizm\u0173 n\u0117ra. Liga vystosi, nes sutrinka insulino ir receptori\u0173 tarpusavio ry\u0161ys. Insulino daug, bet jis neveiklus, nes l\u0105stel\u0117s jo neatpa\u017e\u012fsta. Pirmo pasirinki- mo vaistas sergant 2 tipo CD yra metformimas. Jis kaip tik ir skiriamas tam, kad padidint\u0173 jautrum\u0105 savam insulinui, ku- rio ligos prad\u017eioje yra pakankamai daug. CD vystymosi eiga tokia: \u017emogus stor\u0117ja, daugiau valgo, d\u0117l to did\u0117ja gliukoz\u0117s kiekis kraujyje ir atitinkamai insulino sekrecija. Kai \u017emogus nutunka, receptoriai pakinta ir neatpa\u017e\u012fsta savojo insulino. D\u0117l to dar labiau did\u0117ja gliukoz\u0117s kiekis kraujyje ir dar dau- giau skiriama insulino. Taip u\u017esiveda ydingas ratas \u2013 hipe- rinsulinemija ir atsparumas insulinui. Vien hiperinsulinemija sukelia daug neigiam\u0173 poveiki\u0173, nes tiesiogiai veikia centri- n\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105, simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos centrus, skati- na AKS did\u0117jim\u0105, \u0161irdies ritmo sutrikimus. Taigi hiperinsu- linemija pati savaime d\u0117l biochemini\u0173 mechanizm\u0173 \u017ealoja \u017emogaus organizm\u0105, k\u0105 jau kalb\u0117ti apie tai, kad kuo daugiau insulino i\u0161siskiria, tuo daugiau \u017emogus nori valgyti, nes in- sulinas yra anabolikas. \u0160iandien nereti atvejai, kai jauni kul- t\u016bristai vartoja insulin\u0105 vietoj anabolik\u0173. B\u016bta atvej\u0173, kai jie pateko \u012f ligonin\u0119 i\u0161tikti hipoglikemin\u0117s komos.<\/p>\n
CD \u2013 viena lig\u0173, kuriai mokslininkai skiria daug d\u0117- mesio ir kuriai valdyti kuriama ir \u012f praktik\u0105 ateina daug nauj\u0173 vaist\u0173. Kaip d\u0117l to pakito 2 CD gydymo gair\u0117s? Kokiomis rekomendacijomis vadovaujasi Lietuvos gy- dytojai? Ar pakito CD gydymo vertinimo kriterijai? <\/b><\/p>\n
\u0160iuo metu parengtos naujos CD gydymo gair\u0117s, kurios pateiktos svarstyti ministerijai, ligoni\u0173 kasoms. Kol kas pad\u0117tis gydant CD tokia, kad oficial\u016bs dokumentai, gair\u0117s nesp\u0117ja paskui mokslo naujoves. Ne tik kalbant apie glike- mijos vertinim\u0105, bet ir d\u0117l kit\u0173 organizmo parametr\u0173, kurie pastaruoju metu itin akcentuojami. Taigi \u0161iandien pabr\u0117\u017eia- ma, kad gydant CD svarbi ne vien glikemijos, bet ir AKS, ir cholesterolio kontrol\u0117, ypa\u010d kalbant apie 2 tipo CD, ku- ris sudaro 90 proc. vis\u0173 ligos atvej\u0173. Apskai\u010diuota ir pa- skelbta kasmet\u0117s Europos kardiolog\u0173 konferencijos metu, kad grei\u010diausiai teigiam\u0105 efekt\u0105 CD baigtims duoda b\u016btent gera AKS kontrol\u0117. Tod\u0117l ir egzistuoja tikslin\u0117s AKS, ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 (MTL) cholesterolio ir gliukoz\u0117s reik\u0161- m\u0117s. Ir vis\u0173 \u0161i\u0173 rodmen\u0173 reikia stengtis siekti, nes ne vien glikemijos kontrol\u0117 garantuoja geras CD baigtis. Ilg\u0105 laik\u0105 vadovavom\u0117s 2012 metais kovo 4 dien\u0105 i\u0161- leistomis gair\u0117mis, kuriose nurodytos siektinos AKS, MTL cholesterolio, gliukoz\u0117s reik\u0161m\u0117s. Vystantis mokslui, atsi- randant naujiems \u012frodymams, \u0161ie tiksliniai kriterijai kinta, tod\u0117l kas 2\u20133 metus tur\u0117t\u0173 b\u016bti per\u017ei\u016brimos ir CD gydymo rekomendacijos. Pastaruoju metu, kaip jau min\u0117jau, ypa\u010d pabr\u0117\u017eiama vis\u0173 metabolini\u0173 sutrikim\u0173 kontrol\u0117s svarba, nes visi jie tarpusavyje yra susij\u0119, n\u0117ra atskirtai egzistuojan\u010di\u0173. Pavyzd\u017eiui, CD ry\u0161ys su hiperinsulinemija. Hiperinsuline- mija daro \u012ftak\u0105 simpatinei nerv\u0173 sistemai, stimuliuoja jos centrus, didina AKS ir kartu u\u017esuka yding\u0105 rat\u0105. Jeigu inks- tai dar b\u016bna nepa\u017eeisti d\u0117l CD, tai jos nuolat \u017eeid\u017eia dide- lis AKS. Tuomet vystosi ir diabetin\u0117, ir hipertenzin\u0117 nefro- patija. Vienas sutrikimas veja kit\u0105. Tod\u0117l vis\u0173 metabolini\u0173 sutrikim\u0173 kontrol\u0117 yra be galo svarbi, ir jokiu b\u016bdu negali- ma vadovautis tik gair\u0117mis. Sutinku su nuomone, kad gai- r\u0117s parodo tik krypt\u012f, bet aklai vadovautis jomis nereikia.<\/p>\n
Min\u0117jote, kad naujos CD gydymo gair\u0117s pateiktos svarstyti? Kas naujo jose bus? <\/b><\/p>\n
Gydant 1 tipo CD, naudojamas insulino terapijos b\u016b- das, vadinamas baziniu boliusu. Kasa i\u0161skiria insulino, o 50 proc. jo yra bazinis, kuris sveik\u0173 \u017emoni\u0173 kraujyje nuo- lat cirkuliuoja. \u017dmogui pavalgius, padid\u0117ja gliukoz\u0117s kiekis kraujyje, kasa \u012f tai sureaguoja ir papildomai i\u0161skiria insuli- no, kad gliukoz\u0117 susitvarkyt\u0173 ir per 2 val. sugr\u012f\u017et\u0173 \u012f norm\u0105. Vadinasi, per 2 val. ir insulino, ir gliukoz\u0117s koncentracija turi normalizuotis. Tuo ir paremta insulino boliuso terapija. Ir kuo tolygiau insulinas veikia, tuo ma\u017eesn\u0117 hipoglikemi- jos rizika, tuo re\u010diau jo reikia \u0161virk\u0161ti ir tuo geriau pacien- tui. Kuo ma\u017eesn\u0117 jo fliuktuacija, tuo jis labiau atitinka bi- ologi\u0161kai veikiant\u012f \u017emogaus insulin\u0105. Skirti metformino ar kit\u0173 medikament\u0173 gydant 1 tipo CD nerekomenduojama. Sergant 2 tipo CD, insulino terapija yra v\u0117liausiai skiriamas gydymo b\u016bdas, kai jau nepadeda jokie kiti. O metforminas, atvirk\u0161\u010diai \u2013 yra pirmo pasirinkimo vais- tas. Taip rekomenduoja pasaulin\u0117s, Europos ir Lietu- vos gair\u0117s. Metforminas \u2013 auksinis standartas. Veikiau- siai n\u0117ra n\u0117 vieno kito tokio vaisto, apie kur\u012f, laikui b\u0117- gant, kalb\u0117t\u0173 vis geriau. Pirm\u0105 kart\u0105 metforminas pasi- rod\u0117 1957-aisiais. Nuo to laiko jis pasi\u017eymi vien teigia- momis savyb\u0117mis. Atliekant tyrimus, atrandamos naujos gerosios jo pus\u0117s, kurios netolimoje ateityje leis prapl\u0117s- ti metformino vartojimo indikacijas. \u0160iandien tiriamas vaisto antiv\u0117\u017einis poveikis sergant \u017dIV, leukodistrofija. Taigi 2 tipo CD pradedamas gydyti metforminu. Vais- to poveikis paremtas jautrumo savam insulinui didinimu. Metforminas neveikia insulino sekrecijos, nema\u017eina tie- siogiai gliukoz\u0117s kiekio kraujyje, ta\u010diau padidina jautrum\u0105 savam insulinui \u2013 taip ma\u017einama gliukoz\u0117s koncentracija, insulino sekrecija i\u0161 kasos. Kuo ma\u017eiau insulino kraujyje, tuo \u017emogus ma\u017eiau valgo, ma\u017e\u0117ja svoris, ma\u017e\u0117ja glike- mija. Ir taip per tam tikr\u0105 laik\u0105 pasiekiama ligos kontrol\u0117. Antruoju vaistu su metforminu pasaulyje, bet ne Lietu- voje, skiriama inkretin\u0173 klas\u0117s vaist\u0173. Inkretinai \u2013 tai hormo- nai, kurie i\u0161siskiria \u017earnyne. Svarbiausias inkretinas gliukoz\u0117s homeostazei palaikyti yra vadinamasis \u012f gliukagon\u0105 pana\u0161us peptidas-1 (gastro intestinalinis peptidas 1 \u2013 GLP-1). Pagrin- dinis GLP-1 inkretino poveikis yra skatinti insulino sekrecij\u0105 i\u0161 kasos. B\u016btent \u0161ie inkretinai atsakingi u\u017e 60 proc. insulino sekrecijos i\u0161 kasos: jie tarsi tarpininkauja, kad kasa i\u0161skir- t\u0173 insulino, kai pavalgius gliukoz\u0117s kiekis kraujyje did\u0117ja. Anks\u010diau 2 tipo CD buvo gydomas vaistais, kurie ma\u017eina rezistencij\u0105 ar skatina insulino sekrecij\u0105. \u0160iandien \u0161is po\u017ei\u016bris pakito.<\/p>\n
Gliukoz\u0117s homeostaz\u0117 u\u017etikrinama ne tik pakankamu insulino kiekiu, bet ir normaliu gliukagono kiekiu. \u012erodyta, kad normali\u0105 gliukoz\u0117s homeostaz\u0119 lemia 50 proc. gliukagono ir 50 proc. insulino. Ta\u010diau anks\u010diau vaisto, kuris slopint\u0173 gliu- kagono sekrecij\u0105, nebuvo. Atradus inkretinus, paai\u0161k\u0117jo, kad jie slopina ir gliukagono sekrecij\u0105, ir kepen\u0173 gliukoz\u0117s gamy- b\u0105, ir taip gerina bendr\u0105 glikemijos kontrol\u0119. Esant pakanka- mai gliukagono supresijai, ma\u017e\u0117ja kepen\u0173 gliukoz\u0117s gamyba, tod\u0117l inkretinai veikia per 2 grandis \u2013 didina insulino i\u0161skyri- m\u0105 pagal gliukoz\u0117s kiek\u012f kraujyje ir ma\u017eina kepen\u0173 gliukoz\u0117s gamyb\u0105. Tod\u0117l \u0161iuo poveikiu pasi\u017eymintys vaistai pasaulyje buvo ir yra pridedami prie metformino tam, kad kuo labiau fi- ziologi\u0161kai b\u016bt\u0173 gydomi sergantieji CD, kad kuo ma\u017eiau b\u016bt\u0173 nualinta kasa. O Lietuvoje, pagal dar vis galiojan\u010dias reko- mendacijas, antruoju vaistu prie metformino skiriama ne in- kretin\u0173, o sulfanilkarbamid\u0173, kurie skatina insulino sekrecij\u0105 i\u0161 kasos. K\u0105 tai rei\u0161kia? Sergant CD, insulino sekrecija ir taip aktyvi, nes yra organizmo atsparumas insulinui. Skirdami sul- fanilkarbamid\u0173, dar labiau j\u0105 aktyviname, ir kasa yra alinama. Tai yra visi\u0161kai neteisingas patogenez\u0117s at\u017evilgiu poveikis. Taigi iki \u0161iol galioja senoji vaist\u0173 skyrimo ir kompen- savimo tvarka: pirmo pasirinkimo vaistas \u2013 metforminas, jeigu efekto n\u0117ra, pridedama sulfanilkarbamid\u0173, jei to ne- pakanka \u2013 dipeptidil-peptidaz\u0117s 4 (DPP-4), GLP-1 analo- g\u0173, TZD. Pagal \u0161i\u0105 schem\u0105, prie\u0161 skirdami nat\u016bral\u0173 gydy- m\u0105 inkretinais, i\u0161sekinama kasa. O kai kasa jau nualinta, skiriama inkretin\u0173, kurie jau negali b\u016bti labai veiksmingi. Tikim\u0117s, kad \u0161i seka bus pakeista, ir m\u016bs\u0173 pacientai laiku gaus inkretin\u0173. Tad naujajame CD gydymo algoritme si\u016b- loma, kad sulfanilkarbamidai u\u017eleist\u0173 viet\u0105 inkretinams ir b\u016bt\u0173 i\u0161imti i\u0161 antro pasirinkimo vaist\u0173 grafos.<\/p>\n
Inkretin\u0173 grup\u0117s vaist\u0173 yra \u012fvairi\u0173. Kuo jie skiria- si? Kokiems pacientams ir koki\u0173 rekomenduojama? <\/b><\/p>\n
Inkretin\u0173 grup\u0117s vaistai skiriasi forma, poveikiu. Yra ta- ble\u010di\u0173 \u2013 tai DPP-4 inhibitoriai. DPP-4 yra fermentas, kuris su- skaldo inkretinus iki metabolit\u0173. Fiziologinis inkretin\u0173 veiki- mas \u017emogaus organizme yra labai trumpas (apie 2 min. po j\u0173 i\u0161skyrimo), nes juos suskaldo fermentas DPP-4, kai jie atlie- ka savo ger\u0105 darb\u0105. Taigi table\u010di\u0173 veikimas grind\u017eiamas tuo, kad u\u017eblokuojamas inkretinus skaldantis fermentas DPP-4 ir nat\u016braliai i\u0161skirti inkretinai gyvuoja ir veikia ilgiau. Pirmiausias gydytoj\u0173 praktikoje atsirad\u0119s ir \u017einomiausias DDP-4 inhibitori\u0173 atstovas yra sitagliptinas (Januvia\u00ae<\/i>). \u0160i\u0173 dien\u0173 naujiena \u2013 skirtingos vaisto doz\u0117s. Anks\u010diau buvo ga- minama tik 100 mg sitagliptino tablet\u0117s, \u0161io vaisto negal\u0117jo- me skirti pacientams, kuri\u0173 glomerul\u0173 filtracijos greitis ma- \u017eesnis negu 50 ml\/min., nes reik\u0117jo pus\u0117s tablet\u0117s, o skelti jos buvo ne\u012fmanoma. Dabar yra 50 mg ir 25 mg sitaglip- tino.<\/p>\n
Kol kas \u0161ios doz\u0117s dar n\u0117ra kompensuojamos, ta\u010diau netolimoje ateityje tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012ftrauktos \u012f Kompensuojam\u0173j\u0173 vaist\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Tada sitagliptino vartojimas dar labiau prasipl\u0117s. \u0160iandien sukurta ir kit\u0173 \u0161ios klas\u0117s vaist\u0173 \u2013 tai vildaglipti- nas, saksagliptinas, linagliptinas ir kiti. Kuo didesnis pasirin- kimas, tuo geriau galima gydyti pacient\u0105. Pavyzd\u017eiui, linaglip- tino galima vartoti sergant inkst\u0173 funkcijos nepakankamumu. Kita inkretin\u0173 forma \u2013 leid\u017eiamieji preparatai. Tai GLP-1 mimetikai \u2013 pailginto veikimo inkretinas. Kuriant \u0161iuos vais- tus, viskas prasid\u0117jo nuo drie\u017eo, kurio seil\u0117se mokslininkai rado med\u017eiagos, labai pana\u0161i \u012f \u017emogaus GLP-1. Taip atsirado pirmasis inkretin\u0173 mimetikas, stimuliuojantis inkretin\u0173 vei- kl\u0105, \u2013 eksenatidas (Byetta\u00ae<\/i>). Jo pradedama skirti nuo 5 mg 2 k.\/p.<\/p>\n
Jeigu po m\u0117nesio pakankamo efekto nesulaukiama, doz\u0117 didinama iki 10 mg 2 k.\/p. Toks gydymas leid\u017eiamai- siais vaistais n\u0117ra patogus pacientams. Pasireik\u0161davo ir ne- pageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173, pavyzd\u017eiui, pykinimas. Pad\u0117tis pa- sikeit\u0117 atsiradus ilgo veikimo, kart\u0105 per savait\u0119 \u0161virk\u0161\u010diama- jam eksenatidui (Bydureon\u00ae<\/i>). Pacientui, kurio kasa n\u0117ra i\u0161- sekinta sulfanilkarbamidais, gydymas \u0161iuo vaistu duoda la- bai ger\u0105 efekt\u0105. Taigi dar kart\u0105 pabr\u0117\u017eiu, kad \u0161io vaisto turi b\u016bti paskirta laiku. \u0160iandien jau yra kit\u0173 \u0161ios klas\u0117s vaist\u0173 \u2013 tai liraglutidas (Victoza\u00ae<\/i>), liksisenatidas, albigliutidas ir kt. Liraglutidas ypa\u010d rekomenduojamas nutukusiems pacientams, nes pasi- \u017eymi svorio ma\u017einimo efektu. Vaisto reikia \u0161virk\u0161ti 1 k.\/p. Taigi inkretin\u0173 grup\u0117s vaistai yra vieninteliai i\u0161 vis\u0173 an- tidiabetini\u0173 medikament\u0173, kurie ne tik skatina insulino i\u0161- siskyrim\u0105, bet ir slopina gliukagono i\u0161siskyrim\u0105.<\/p>\n
Kokie dar nauji vaistai bus \u012ftraukti \u012f Kompensuo- jam\u0173j\u0173 vaist\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 ir nauj\u0105j\u012f CD gydymo algoritm\u0105? <\/b><\/p>\n
Dar viena nauja vaist\u0173 grup\u0117, kuri Vakaruose labai grei- tai buvo \u012ftraukta \u012f gydymo algoritmus (ir v\u0117lgi prie\u0161 sulfa- nilkarbamidus), yra SGLT-2 \u2013 tai natrio \/ gliukoz\u0117s kotrans- porteriai-2. J\u0173 poveikis grind\u017eiamas gliukoz\u0117s reabsorbcijos slopinimu inkst\u0173 kanal\u0117liuose. Tai lemia gliukoz\u0117s pasi\u0161ali- nim\u0105 su \u0161lapimu, tod\u0117l ma\u017e\u0117ja gliukoz\u0117s koncentracija plaz- moje nevalgius ir po valgio. Kaip tai vyksta? Sergant CD, yra osmosin\u0117 diurez\u0117: kuo didesnis gliukoz\u0117s kiekis kraujyje, tuo daugiau \u017emogus \u0161la- pinasi.<\/p>\n
D\u0117l to padid\u0117ja osmosinis sl\u0117gis, netenkama skys\u010di\u0173, ma\u017e\u0117ja svoris. \u0160ie vaistai veikia kaip diuretikas, kaip spiro- nolaktonas \u2013 mineralkortikoid\u0173 antagonistas, ir yra naudingi sergant \u0161irdies ligomis. Vienintelis dalykas, kuris gal\u0117t\u0173 kelti \u0161ioki\u0173 toki\u0173 abejoni\u0173, kad pa\u0161alinant gliukoz\u0119 i\u0161 organizmo, automati\u0161kai tur\u0117t\u0173 suveikti kompensacinis mechanizmas ir tur\u0117t\u0173 did\u0117ti gliukagono koncentracija ir kepen\u0173 gliukoz\u0117s gamyba. Taip tur\u0117t\u0173 b\u016bti teori\u0161kai, ta\u010diau prakti\u0161kai taip ne- atsitinka, ir to paai\u0161kinti kol kas negalima. SGLT-2 vartojama 1 k.\/d., j\u0173 veikimo mechanizmas vi- si\u0161kai skiriasi nuo vis\u0173 kit\u0173 antidiabetini\u0173 vaist\u0173. J\u0173 galima b\u016bt\u0173 skirti ir sergantiesiems 1 tipo CD, nes jie veikia visi\u0161kai kit\u0105 grand\u012f. Vienintelis galimas pavojus \u2013 kai gliukoz\u0117 \u0161ali- nama su \u0161lapimu, gali did\u0117ti \u0161lapimo tak\u0173 infekcij\u0173 rizika. Taigi visi inkretinai ir SGLT-2 tur\u0117t\u0173 tapti antros eil\u0117s pasirinkimo vaistais po metformino, o sulfanilkarbamid\u0173 tu- r\u0117t\u0173 b\u016bti skiriama prie\u0161 insulin\u0105.<\/p>\n
Su kokiomis dar problemomis susiduriama gydant CD? <\/b><\/p>\n
CD gydyti gali b\u016bti skirta TZD grup\u0117s vaist\u0173 \u2013 tiazoli- dinedion\u0173. Anks\u010diau buvo kompensuojamas rosiglitazonas (Avandia\u00ae<\/i>), ta\u010diau pasteb\u0117jus, kad jis didina miokardo infark- to rizik\u0105, vaistas i\u0161 rinkos buvo pa\u0161alintas. \u0160iandien gydytoj\u0173 praktikoje yra lik\u0119s \u0161ios grup\u0117s vaistas pioglitazonas (Actos\u00ae<\/i>). Veikdamas CD, jis kartu ma\u017eina ir cholesterolio koncentra- cij\u0105, ir ateroskleroz\u0117s rizik\u0105, ir insultu bei miokardo infarkto pavoj\u0173. Ta\u010diau jo vartojant, gali pasireik\u0161ti nepageidaujamas poveikis \u2013 periferin\u0117s edemos. \u0160io vaisto nerekomenduoja- ma skirti sergantiesiems \u0161irdies nepakankamumu. B\u0117da, kad Lietuvoje \u0161irdies nepakankamumo diagnoz\u0117 labai paplitusi, tod\u0117l prakti\u0161kai n\u0117ra kam skirti \u0161io gero vaisto.<\/p>\n
Kokie yra naujausi mokslini\u0173 tyrim\u0173 ir gydymo CD srityje laim\u0117jimai? Kas naujo laukia sergan\u010di\u0173j\u0173 CD ir medik\u0173? Ko Lietuvoje dar neturime? <\/b><\/p>\n
Naujiena \u2013 ilgo veikimo bazinis insulinas, stabilaus vei- kimo profilio insulino analogas, kuris dar tiriamas. Kod\u0117l i\u0161 viso vartojama insulino analog\u0173, o ne \u017emogaus insulino? To- d\u0117l, kad \u017emogaus insulinas, kuris yra visi\u0161kai vienodas, kaip \u017emogaus, suleistas po od\u0105 suformuoja heksamerus, kurie turi suskilti iki monomer\u0173, kad b\u016bt\u0173 pasisavinti organizmo. \u0160is procesas vyksta apie pus\u0119 valandos ir tai neatitinka nat\u016bra- laus insulino veikimo. O analogai suskyla i\u0161 karto, tod\u0117l la- biau atitinka fiziologin\u012f insulino veikim\u0105. Tod\u0117l pasaulyje pereita prie analog\u0173, o \u017emogaus insulin\u0173 i\u0161liko labai nedaug. Kita naujiena \u2013 didesn\u0117 greito veikimo insulino analogo Humalog\u00ae <\/i>doz\u0117. Anks\u010diau preparato doz\u0117 buvo 100 veiki- mo vienet\u0173 mililitre, dabar jau yra 200 V\/ml. Privalumas \u2013 kad \u017emogus suleid\u017eia daugiau vaisto ir ma\u017eiau skys\u010di\u0173. Tai- gi daug dirbama tobulinant jau esamus vaistus, kei\u010diant j\u0173 dozes, ilginant veikim\u0105, kad tik patogiau b\u016bt\u0173 pacientams.<\/p>\n
Ar CD gydymas tampa vis labiau individualizuotas? K\u0105 tai rei\u0161kia? <\/b><\/p>\n
Individualus gydymas yra svarbu, nes, kaip min\u0117jau, sergant CD reikia koreguoti visus metabolinius parametrus. Siektinas AKS yra 140\/85 mm Hg, atsi\u017evelgiant \u012f tai, koks yra MTL cholesterolis (siektinas \u2013 1,8 mmol\/l). Esant reika- lui, turi b\u016bti skiriama statin\u0173. Gydymas turi b\u016bti parinktas at- si\u017evelgiant ne tik \u012f CD sunkum\u0105, organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidimus, kitas ligas, bet ir \u012f kre\u0161umo sistem\u0105, kt. \u012e kiekvien\u0105 pacient\u0105 reikia \u017ei\u016br\u0117ti individualiai. Yra daug in- dividuali\u0173 dalyk\u0173, kurie tur\u0117t\u0173 b\u016bti sprend\u017eiami gydant pacien- t\u0105. Tod\u0117l pacientui reik\u0117t\u0173 skirti daug daugiau d\u0117mesio. Gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f teko lankytis Suomijoje. Su\u017einojau, kad ten gydyto- jo endokrinologo konsultacijai skirta 1 val. Lietuvoje \u2013 20 min., per kurias reikia u\u017epildyti dokumentus, surinkti para\u0161us, para\u0161yti tyrimus, t. y. prakti\u0161kai paciento n\u0117ra kada \u017ei\u016br\u0117ti. Ar tokiu atve- ju galima u\u017etikrinti CD kontrol\u0119? O juk sergan\u010di\u0173j\u0173 CD moky- mas yra be galo svarbus. \u0160iandien \u0161iam darbui parengtos slaugytojos diabetolog\u0117s, kurios paprastai ir suprantamai ai\u0161kina \u017emogui, k\u0105 daryti vie- noje ar kitoje gyvenimi\u0161koje situacijoje. Pavyzd\u017eiui, kai vaka- r\u0117lyje si\u016bloma torto, o sergantysis nenori sakyti, kad serga CD, ir jo suvalgo. Kaip tuomet elgtis? Kaip apskai\u010diuoti angliavan- deni\u0173 kiek\u012f maiste? Vis\u0173 \u0161i\u0173 dalyk\u0173, kitaip sakant, kaip gyventi sergant CD, moko slaugytojos. Svarbus ir paciento noras mo- kytis, dom\u0117tis liga.<\/p>\n
Kaip sekasi valdyti 2 tipo CD pacientams? Su kokiomis problemomis susiduriama? <\/b><\/p>\n
CD \u2013 n\u0117ra pacientams lengva liga, ji reikalauja \u017eini\u0173, pa- cientas turi mok\u0117ti apskai\u010diuoti angliavandeni\u0173 kiek\u012f maiste, insulino kiek\u012f, kt. \u0160iandien pacientams, norintiesiems geriau valdyti lig\u0105, \u017einoti, kaip gliukoz\u0117 svyruoja per par\u0105, galime pasi\u016blyti naujov\u0119 \u2013 prietais\u0105, kuris atlieka nuolatin\u012f gliuko- z\u0117s steb\u0117jim\u0105. M\u016bs\u0173 klinika turi 2 tokius aparatus. Pacien- tams tereikia \u012fsigyti vienkartin\u0119 adat\u0105, kur\u012f \u012fvedama \u012f pilv\u0105. Aparatas registruoja glikemijos koncentracij\u0105 kraujyje savai- t\u0119. Tai ma\u017eas kompiuteris, kuris leid\u017eia matyti, kaip, gyve- nant \u012fprastu ritmu, svyruoja cukraus kiekis kraujyje, ar b\u016bna hipoglikemij\u0173, o gal da\u017eniau pasitaiko hiperglikemij\u0173, kada \u0161ios b\u016bkl\u0117s i\u0161tinka, kuriuo paros metu reik\u0117t\u0173 prid\u0117ti insuli- no, kuriuo \u2013 jo doz\u0119 suma\u017einti. Vieno aparato rodmenis gali- ma vertinti kasdien, kito \u2013 kart\u0105 per savait\u0119. \u0160ie aparatai labai populiar\u016bs tarp pacient\u0173. Nor\u0117dami jais pasinaudoti, \u017emon\u0117s ra\u0161omi \u012f eil\u0119. Tai i\u0161 ties\u0173 labai naudingas steb\u0117jimas, nes ai\u0161- kiai parodo, kurioje vietoje reikia koreguoti gydym\u0105. Ta\u010diau ir pacientai turi b\u016bti \u0161iek tiek i\u0161prus\u0119, nes turi mok\u0117ti apskai- \u010diuoti angliavandeni\u0173 kiek\u012f. Deja, gana daug sergan\u010di\u0173j\u0173 2 tipo CD to nemoka. Tokiems pacientams itin sunku pad\u0117ti ir sunku gerai valdyti lig\u0105.<\/p>\n
D\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f. <\/i><\/b>Kalb\u0117josi Natalija Voronaja<\/i><\/p>\n
\u017durnalo INTERNISTAS priedas ENDOKRININI\u0172 LIG\u0172 AKTUALIJOS, 2016m.<\/b><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Cukrinis diabetas (CD) \u2013 kol kas nei\u0161gydomas. Vis d\u0117lto sergantis CD \u017emogus gyventi gali, nes lig\u0105 galima kontroliuoti. Kontroliuodamas lig\u0105, \u017emogus gali i\u0161vengti ar atitolinti diabetines komplikacijas, i\u0161likti darbingas. Kokie nauji medikamentai gali pad\u0117ti sergan\u010diajam geriau valdyti lig\u0105? Apie CD gydymo problemas ir naujienas kalbam\u0117s su Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologe doc. dr. Egle Varanauskiene.<\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6267,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[400,25366,1033,1537,25369,25367,1032,184,1036,25370,157,25368,3165,25371,25365,1041,64,60,138,25372,132],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6266","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-diabetas","tag-glike","tag-gliukoze","tag-hiperinsulinemija","tag-inkretinas","tag-insuli","tag-insulinas","tag-maiste","tag-metforminas","tag-nualinta","tag-nutukimas","tag-pacien","tag-peptidas","tag-reiskia","tag-savam","tag-svoris","tag-tabletes","tag-terapija","tag-vaistai","tag-veiki","tag-ziv"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6266","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6266"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6266\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6267"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6266"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6266"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6266"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6266"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6266"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}