Fizi\u0161kai aktyvus ir sveikas gyvenimo b\u016bdas s\u0105lygoja ger\u0105 sveikat\u0105, o pasyvus gyvenimas lemia l\u0117tini\u0173 neinfekcini\u0173 lig\u0173 atsiradimo rizik\u0105, blogesn\u0119 gyvenimo kokyb\u0119 ir sutrump\u0117jusi\u0105 gyvenimo trukm\u0119. Fizinis pasyvumas yra vienas i\u0161 pagrindini\u0173 sveikatos rizikos veiksni\u0173, \u0161alia nesubalansuotos mitybos, r\u016bkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo.<\/p>\n
Nors ry\u0161io svarba tarp fizinio aktyvumo ir geros sveikatos yra vis geriau suprantama, ta\u010diau fizi\u0161kai aktyvi\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius vis dar ma\u017eas. Populiarus \u017eurnalas \u201eThe Lancet<\/i>\u201d paskelb\u0117, kad kas tre\u010dias suaug\u0119s \u017emogus ir 80 proc. paaugli\u0173 visame pasaulyje n\u0117ra pakankamai fizi\u0161kai aktyv\u016bs. PSO (Pasaulin\u0117s sveikatos organizacijos<\/i>) duomenimis, kasmet d\u0117l fizinio pasyvumo mir\u0161ta 3,2 mln. pasaulio gyventoj\u0173.<\/p>\n
Mokslini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai \u201ci\u0161provokavo\u201c nauj\u0105 termin\u0105 \u2013 s\u0117dimos gyvensenos mirties sindromas (Sedentary Death Syndrome<\/i>). \u0160iuo terminu norima pasakyti, kad d\u0117l fizinio pasyvumo did\u0117ja gyventoj\u0173 mirtingumas. S\u0117dimos gyvensenos mirties sindromo simptomai: silpni skeleto raumenys, suma\u017e\u0117j\u0119s kaul\u0173 tankis, padid\u0117j\u0119s cholesterolio, cukraus kiekis kraujyje, b\u016bdingas nutukimas, blogas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos paj\u0117gumas ir kita. Tai sukelia viso k\u016bno sistem\u0173, ar atskiro organo negalavimus. Mokslininkai teigia, kad fizinis pasyvumas yra pagrindinis nedarbingumo veiksnys.<\/p>\n
Mokslin\u0117se publikacijose ra\u0161oma, kad reguliarus fizinis aktyvumas gali b\u016bti prevencin\u0117 priemon\u0117 prie\u0161 35 l\u0117tines ligas: sarkopenij\u0105, metabolin\u012f sindrom\u0105, nutukim\u0105<\/a><\/strong>, atsparum\u0105 insulinui, II tipo cukrin\u012f diabet\u0105, \u0161irdies ligas, gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboz\u0119, depresij\u0105, osteoporoz\u0119, tam tikros lokalizacijos v\u0117\u017einius susirgimus, erekcijos disfunkcij\u0105<\/a><\/strong>, viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jim\u0105, tul\u017eies p\u016bsl\u0117s ir daugel\u012f kit\u0173 lig\u0173.<\/p>\n Kuomet, mank\u0161tinat\u0117s, aktyviai judate darbe, sode, buityje, nam\u0173 ruo\u0161oje ir kitoje veikloje susijusioje su padidintu energijos i\u0161eikvojimu, lyginant su ramyb\u0117s b\u016bsena, j\u016bs jau esate fizi\u0161kai aktyv\u016bs.<\/p>\n \u017dingsni\u0173 skai\u010dius per dien\u0105 gali parodyti ar \u017emogus yra fizi\u0161kai aktyvus ar pasyvus. \u017dingsni\u0173 skai\u010diavimas, naudojant \u017eingsniama\u010dius ar akselerometrus yra patikimas ir nebrangus b\u016bdas nustatyti fizinio aktyvumo lyg\u012f. Jei \u017eingsni\u0173 skai\u010dius per dien\u0105 yra ma\u017eesnis nei 5000, \u017emogaus gyvensena fizi\u0161kai pasyvi. Mokslininkai nustat\u0117, kad asmenys atlik\u0119 ma\u017eiau nei 5000 \u017eingsni\u0173 per dien\u0105, tur\u0117jo didesn\u012f k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 (KMI), riebiosios k\u016bno mas\u0117s procent\u0105, liemens apimt\u012f ir didesn\u0119 \u0161irdies lig\u0173 rizik\u0105. Schmidt su kolegomis nustat\u0117, kad asmenys atlik\u0119 < 5000 \u017eingsni\u0173 per dien\u0105 tur\u0117jo didesn\u012f sistolin\u012f kraujo spaudim\u0105, gliukoz\u0117s, triglicerid\u0173 kiek\u012f kraujyje ir ma\u017eesn\u012f didelio tankio lipoprotein\u0173 cholesterolio kiek\u012f kraujyje nei daugiau nu\u017eingsniav\u0119 \u017emon\u0117s. Sisson su kt. mokslininkais \u012frod\u0117, kad rizika susirgti metaboliniu sindromu buvo 40 proc. ma\u017eesn\u0117 atlikusiems 5000\u20139999 \u017eingsni\u0173 per dien\u0105 ir 72 proc. ma\u017eesn\u0117 atlikusiems \u2265 10 000 \u017eingsni\u0173, lyginant juos su asmenimis atlikusiais < 5000 \u017eingsni\u0173. McKercher su kolegomis prane\u0161\u0117, kad 50 proc. didesnis depresijos paplitimas tarp asmen\u0173, kurie atlieka < 5000 \u017eingsni\u0173 per dien\u0105, palyginus su \u017eingsniuojan\u010diomis moterimis \u2265 7500 \u017eingsni\u0173 per dien\u0105 ir \u017eingsniuojan\u010diais vyrais \u2265 12 500 \u017eingsni\u0173\u00a0 per dien\u0105.<\/p>\n Sporto fiziologai rekomenduoja nu\u017eingsniuoti bent 5400\u20137900 \u017eingsni\u0173 per dien\u0105, o norint suma\u017einti riebalin\u0119 k\u016bno mas\u0119, iki 11000\u201312000 \u017eingsni\u0173. Nustatyta, kad asmenys, sergantys II tipo cukriniu diabetu, kurie \u017eingsniuodavo < 5000 \u017eingsni\u0173 per dien\u0105, tur\u0117jo didesn\u012f KMI, liemens apimt\u012f ir \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f nei tie, kurie atlikdavo\u00a0 \u2265 10 000 \u017eingsni\u0173 per dien\u0105.<\/p>\n Televizoriaus \u017ei\u016br\u0117jimas labiausiai paplitusi laisvalaikio praleidimo forma tarp 90 proc. vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173. Vidutini\u0161kai suaug\u0119s amerikietis per par\u0105 praleid\u017eia 4,7 val. \u017ei\u016br\u0117damas televizori\u0173. Mokslininkai nustat\u0117, kad televizori\u0173 \u017ei\u016br\u0117jusi\u0173 > 5 val. per dien\u0105 \u017emoni\u0173 mirtingumas padid\u0117jo 28 proc., lyginant su \u017ei\u016br\u0117jusiais < 3 val. per dien\u0105.<\/p>\n