![\"Arterin\u0117](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/1pav.AH_ED.jpg\")
<\/p>\nPostulatas I. Azoto oksidas\u00a0 – pagrindinis erekcijos variklis<\/b><\/p>\n
Postulatas II. Erekcijos sutrikim\u0173 da\u017enumas yra proporcingas vyro am\u017eiui<\/b><\/p>\n
Postulatas III. \u012evairios ligos, pirmiausia, arterin\u0117 hipertenzija, diabetas predisponuoja erekcijos sutrikimams<\/b><\/p>\n
Postulatas IV. Erekcijos sutrikimai vidutiniame ir ypa\u010d vyresniame am\u017eiuje atspindi vyr\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos b\u016bkl\u0119<\/b><\/p>\n
Postulatas V. Hipertenzijos gydymas vaistais gali labai \u012fvairiai veikti erekcij\u0105<\/b><\/p>\n
Azoto oksido vaidmuo erekcijos procese<\/b><\/p>\n
Kraujagysli\u0173 i\u0161sipl\u0117time, taigi, ir varpos erekcijoje pagrindin\u012f vaidmen\u012f vaidina azoto oksidas. \u0160i\u0105 med\u017eiag\u0105 gamina kraujagysli\u0173 vidinis sluoksnis, endotelis. Endotelis gamina tiek kraujagysles ple\u010dian\u010dias, tiek ir kraujagysles sutraukian\u010dias med\u017eiagas: normaliomis s\u0105lygomis trap min\u0117t\u0173 jungini\u0173 yra pusiausvyra.<\/p>\n
Azoto oksidas ne tik ple\u010dia kraujagysles, jis taip pat slopina trombocit\u0173 agregacij\u0105, kraujagysli\u0173 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 proliferacij\u0105, suri\u0161a kenksmingus laisvuosius radikalus ir kt. Beje, tai pats svarbiausias \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos mediatorius: u\u017e NO atradim\u0105 ir jo reik\u0161m\u0117s nustatym\u0105 1998 m. paskirta Nobelio medicinos premija. Su am\u017eiumi endotelio gaminamo NO kiekis ma\u017e\u0117ja; prisideda ir tokie\u00a0 veiksniai kaip r\u016bkymas, nutukimas, arterin\u0117 hipertenzija, dislipidemija, diabetas ir kt. (\u017er. 1 pav.).<\/p>\n
Pav. 1. Azoto oksido gamybos endotelyje ma\u017eejimas senstant<\/p>\n
<\/p>\n
Tod\u0117l sutrinka pusiausvyra tarp endotelio gaminam\u0173 kraujagysles ple\u010dian\u010di\u0173 ir sutraukian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173: \u0161i b\u016bkl\u0117 vadinama endotelio disfunkcija<\/b>. Logi\u0161ka, kad ma\u017e\u0117jant NO gamybai endotelyje, trinka ir erekcija: am\u017eius yra pagrindinis erektilin\u0117s disfunkcijos (ED) faktorius; be to, vyresnio am\u017eiaus vyrams ima vyrauti sunkios ED formos (\u017er. 2 ir 3 pav.).<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Pav. 2. Erektilin\u0117s disfunkcijos ir paciento am\u017eiaus priklausomyb\u0117<\/p>\n
![\"Arterin\u0117](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/2pav._ED_AH.jpg\")
<\/p>\n
Pav 3. ED pasiskirstymas pagal sunkumo laipsn\u012f senstant<\/p>\n
![\"Arterin\u0117](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/3pav_AH_AD.jpg\")
<\/p>\n
\u012evairios ligos, pvz., arterin\u0117 hipertenzija, diabetas, koronarin\u0117 \u0161irdies liga, prostatos ligos ir kt. taip pat ma\u017eina NO gamyb\u0105 ir provokuoja ED (\u017er. pav. 4).<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Ry\u0161ys tarp erekcijos sutrikim\u0173 ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 lig\u0173<\/b><\/p>\n
Varpos arterijos savo savyb\u0117mis yra pana\u0161ios, pvz., \u012f \u0161irdies vainikines.\u00a0 Vadinasi, joms (ir ED) galioja tie patys rizikos veiksniai (arterin\u0117 hipertenzija, r\u016bkymas, nutukimas, diabetas ir kt.).<\/p>\n
\u0160irdies kraujagysli\u0173 ligos ir ED buvo susieti suformulavus \u201earterijos dyd\u017eio\u201c hipotez\u0119. \u0160i teorija remiasi faktu, kad min\u0117ti rizikos veiksniai sukelia kraujagysli\u0173 endotelio pa\u017eeidimus ir sutrikdo kraujagysli\u0173 funkcij\u0105 (formuojasi aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s). Tokio pa\u010dio dyd\u017eio aterosklerozin\u0117 plok\u0161tel\u0117 anks\u010diausiai reik\u0161mingai sutrikdo kraujo t\u0117km\u0119 smulkiose arterijose. Tod\u0117l erekcijos sutrikimai, atsirandantys d\u0117l varpos akytk\u016bni\u0173 arterij\u0173 (spindis 1\u20132 mm) pa\u017eeidimo, gali b\u016bti ankstyvas vainikini\u0173 \u0161irdies kraujagysli\u0173 (spindis 4\u20135 mm) pa\u017eeidimo prana\u0161as. Pasirei\u0161kus pirmiesiems ED po\u017eymiams, paprastai koronarin\u0117 liga pasirei\u0161kia po 3-5 met\u0173.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Pav. 4. Erekcijos sutrikim\u0173 da\u017enumas sergant kai kuriomis ligomis<\/p>\n
![\"Arterin\u0117](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/4pav.AH_AD.jpg\")
<\/p>\n
Arterin\u0117 hipertenzija ir erekcijos sutrikimai<\/b><\/p>\n
ED manifestacija sergantiesiems arterine hipertenzija priklauso nuo ligos sunkumo, jos \u201esta\u017eo\u201c ir kt. Tyrimai rodo, kad arterine hipertenzija sergantys vyrai patiria ED du kartus da\u017eniau, negu to paties am\u017eiaus pacientai su normaliu kraujosp\u016bd\u017eiu. Kit\u0173 tyrin\u0117toj\u0173 duomenimis, ED da\u017enumas sergantiesiems arterine hipertenzija svyruoja nuo 33 iki 68 proc.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Antihipertenzin\u0117 terapija ir jos poveikis erekcijai<\/b><\/p>\n
Akivaizdu, kad erekcija priklauso nuo arterinio kraujosp\u016bd\u017eio. Erekcij\u0105 gali trikdyti tiek pernelyg didelis, tiek ir pernelyg ma\u017eas kraujosp\u016bdis. Logi\u0161ka b\u016bt\u0173 manyti, kad kraujosp\u016bd\u012f ma\u017einantys vaistai gali sutrikdyti erekcij\u0105.<\/p>\n
Pasirodo, kad \u0161iuo po\u017ei\u016briu vartojami antihipertenziniai vaistai n\u0117ra vienodi.<\/p>\n
Europos Hipertenzijos Draugija arterinei hipertenzijai gydyti rekomenduojamus vaistus skirsto \u012f 6 grupes: diuretikus, betablokatorius, kalcio antagonistus, angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento (AKF) inhibitorius, angiotenzino receptori\u0173 blokatorius (ARB) ir kitus (pastarieji laikomi kaip ir \u201eatsarginiais\u201c bei da\u017eniausiai skiriami deriniuose su kt. vaistais sunkiai hipertenzijai gydyti).<\/p>\n
Kokie antihipertenziniai vaistai nepalankiai veikia ED?<\/strong><\/p>\n Blogiausiais yra laikomi diuretikai ir \u201eklasikiniai\u201c betablokatoriai, tuo tarpu kalcio antagonistai ir AKF ihibitoriai traktuojami kaip \u201eneutral\u016bs\u201c.<\/p>\n O hipertenzijos gydymas ARB ir kai kuriais vazodilataciniais betablokatoriais gali palankiai veikti ED.<\/p>\n [ARB \u2013 vieni tinkamiausi\u0173 asmenims, jau turintiems erekcijos sutrikim\u0173 ar didesn\u0119 j\u0173 atsiradimo rizik\u0105. Nustatyta, jog kai kurie ARB netgi pagerina erekcijos funkcij\u0105. Manoma, kad tai susij\u0119 daugiausia su angiotenzino II blokada (ta\u010diau turi reik\u0161m\u0117s ir NO gamybos endotelyje stimuliavimas)].<\/p>\n Kai kurie vazodilataciniai betablokatoriai, kuri\u0173 kraujagysles ple\u010dian\u010dios savyb\u0117s priklauso nuo NO gamybos stimuliacijos endotelyje, \u0161iuo po\u017ei\u016briu laikomi pa\u010diais geriausiais. \u0160iuos teiginius patvirtina tiek eksperimentiniai, tiek ir klinikiniai tyrimai.<\/p>\n Taigi, tiek profilaktikos, tiek gydymo po\u017ei\u016briu svarbiausia yra palaikyti reikiam\u0105 NO sintez\u0117s lyg\u012f endotelyje. O erekcijos funkcija gan\u0117tinai tiksliai atspindi vyro \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos b\u016bkl\u0119.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Pareng\u0117: doc.V.Lapinskas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Postulatas I. Azoto oksidas\u00a0 – pagrindinis erekcijos variklis Postulatas II. Erekcijos sutrikim\u0173 da\u017enumas yra proporcingas vyro am\u017eiui Postulatas III. \u012evairios ligos, pirmiausia, arterin\u0117 hipertenzija, diabetas predisponuoja erekcijos sutrikimams Postulatas IV. Erekcijos sutrikimai vidutiniame ir ypa\u010d vyresniame am\u017eiuje atspindi vyr\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos b\u016bkl\u0119 Postulatas V. Hipertenzijos gydymas vaistais gali labai \u012fvairiai veikti erekcij\u0105 Azoto…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6281,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[25363,400,6119,431,24760,157,1013,25362,125,25303,138,1075],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6280","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-arterine-hipertenzija-diabetas","tag-diabetas","tag-erekcija","tag-hipertenzija","tag-hipertenzija-diabetas","tag-nutukimas","tag-oksidas","tag-postulatas","tag-rukymas","tag-spindis","tag-vaistai","tag-varpos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6280","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6280"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6280\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6281"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6280"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6280"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6280"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6280"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6280"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}