{"id":6303,"date":"2016-11-04T12:39:28","date_gmt":"2016-11-04T12:39:28","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-11-04T12:39:28","modified_gmt":"2016-11-04T12:39:28","slug":"nerimo-sutrikimai-ir-ju-gydymas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/nerimo-sutrikimai-ir-ju-gydymas\/6303\/","title":{"rendered":"Nerimo sutrikimai ir j\u0173 gydymas"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nurodoma, kad nerimas vargina apie 24 proc. vis\u0173 d\u0117l psichikos sutrikim\u0173 besikreipian\u010di\u0173 ligo\u00adni\u0173. Da\u017eniausi i\u0161 j\u0173 yra tokie pirminiai nerimo sutri\u00adkimai, kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, pani\u00adkos sutrikimas ir socialin\u0117 fobija. Pla\u010diai paplit\u0119s ir antrinis, arba reakcinis, nerimas. J\u012f sukelia \u012fvairios somatin\u0117s prie\u017eastys ir psichologiniai procesai. Ne\u00adnuostabu, kad nerimo diagnostika ir gydymas gydy\u00adtojo praktikoje yra aktualus klausimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iame straipsnyje pla\u010diau aptarsime kelet\u0105 da\u017e\u00adniausiai klinikin\u0117je praktikoje pasitaikan\u010di\u0173 neri\u00admo sutrikim\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Nerimo paplitimas ir jo aktualumas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nerimo sutrikimai yra vienas i\u0161 labiausiai pa\u00adplitusi\u0173 psichikos sutrikim\u0173 (paplitimas b\u0117gant lai\u00adkui \u2013 31 proc., per metus \u2013 18 proc.). Moterys ser\u00adga da\u017eniau. Nerimas apsunkina \u017emogaus ir jo ar\u00adtim\u0173j\u0173 kasdien\u012f gyvenim\u0105. Tyrimai rodo, kad \u0161ie sutrikimai gali tur\u0117ti \u012ftakos sergamumui bei mir\u00adtingumui per neuroendokrininius bei neuroimuni\u00adnius mechanizmus ar tiesiogiai neurostimuliaci\u00adjos b\u016bdu (pvz., hipertenzija, \u0161irdies aritmija). Be to, sunk\u016bs ir \u016bminiai, su stresu susij\u0119 nerimo sutri\u00adkimai gali paskatinti savi\u017eudybes. Didel\u0117s apim\u00adties apklaus\u0173 duomenimis, nerimas ir su juo susi\u00adj\u0119 sutrikimai suicidini\u0173 bandym\u0173 rizik\u0105 didina net 1,7\u20132,5 karto. Toki\u0105 rizik\u0105 didina ir tai, kad neri\u00admo sutrikimai da\u017enai pasirei\u0161kia kartu su depresi\u00adja, alkoholio ar narkotik\u0173 vartojim\u0173. L\u0117tinis neri\u00admas da\u017enai apsunkina kardiovaskulines ligas, di\u00addina mir\u0161tamum\u0105 nuo j\u0173 (<i>1 lentel\u0117<\/i>).<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"display: block; margin-left: auto; margin-right: auto;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/nerimas.jpg\" alt=\"Nerimo sutrikimai ir j\u0173 gydymas\" width=\"447\" height=\"549\"><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nurodoma, kad nerimo i\u0161sivystymo rizi\u00adk\u0105 (<i>2 lentel\u0117<\/i>) ypa\u010d didina paveldimumas ir jau anks\u010diau paciento patirtas nerimas, nuotaikos sutrikimai. Genetiniai nerimo veiksniai pasun\u00adkina sutrikimo eig\u0105 \u2013 nerimas link\u0119s kartotis, yra labiau atsparus gydymui. Nustatyta, kad i\u0161 vaikyst\u0117je patirt\u0173 psichologini\u0173 traum\u0173 prievar\u00adta turi did\u017eiausios \u012ftakos nerimo vystymuisi su\u00adaugusiesiems.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gydytojui praktikui svarbu \u017einoti, kad apie 40 proc. pacient\u0173, kuriems diagnozuotas nerimo su\u00adtrikimas, visa dar n\u0117ra tinkamai gydomi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Patologinis nerimas, jo simptomai <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nerimas \u2013 svarbi apsaugin\u0117 organizmo reakcija \u012f aplinkos veiksnius (gr\u0117sm\u0119). Normalaus nerimo metu organizme vystosi procesai, skatinantys, mo\u00adbilizuojantys veikti, t. y. arba gelb\u0117tis nuo tos gr\u0117s\u00adm\u0117s ar j\u0105 \u012fveikti. Kai aplinkoje gr\u0117sm\u0117s n\u0117ra, o ne\u00adrimas vystosi, yra neadekvatus gr\u0117smei ir pradeda trukdyti sveikatai, kasdieniam gyvenimui \u2013 jis tam\u00adpa patologija, liga.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nerimas gali pasireik\u0161ti kaip atskiras sutriki\u00admas, ta\u010diau neretai jo simptomai b\u016bna sergant ki\u00adtais psichikos sutrikimais (depresija, priklausomy\u00adb\u0117mis, valgymo sutrikimais) ar kitomis ligomis (v\u0117\u017eiu, \u0161irdies ligomis, hipertenzija, dirgliosios \u017earnos sindromu, skydliauk\u0117s sutrikimais, mi\u00adgrena, kt.). Nerimo simptomai kiekvienam paci\u00adentui gali pasireik\u0161ti skirtingai, jie gana \u012fvair\u016bs (<i>3 lentel\u0117<\/i>). Pagrindinis nerimo simptomas yra baim\u0117, kad atsitiks kas nors blogo ir nepataiso\u00admo, kad \u017emogus praras kontrol\u0119 ar i\u0161prot\u0117s. Kar\u00adtu b\u016bna simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos hiperaktyvu\u00admo \u2013 somatini\u0173 simptom\u0173. Tokiu atveju nerim\u0105 sunku atskirti nuo somatini\u0173 lig\u0173. Pacientas gali i\u0161sakyti \u012fvairius somatinio pob\u016bd\u017eio nusiskundi\u00admus \u2013 neurologinio, kardiologinio pob\u016bd\u017eio, vir\u0161\u00adkinimo trakto lig\u0173 ar kt.<\/p>\n<p><b>\u00a0<img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"display: block; margin-left: auto; margin-right: auto;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/nerimas2.jpg\" alt=\"Nerimo sutrikimai ir j\u0173 gydymas\" width=\"946\" height=\"390\"><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Nerimo sutrikimai <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tarptautin\u0117je lig\u0173 klasifikacijoje (TKL-10-AM) nerimo sutrikimai pateikti poskyryje <i>Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai <\/i>(<i>4 lentel\u0117<\/i>).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Fobini\u0173 nerimo sutrikim\u0173 <\/b>atveju (F40) neri\u00admo simptomai pasirei\u0161kia esant tam tikrai situaci\u00adjai ar tam tikram i\u0161oriniam stimului, nors objekty\u00adviai tai n\u0117ra pavojinga. \u0160ios situacijos sukelia bai\u00adm\u0119, \u012ftamp\u0105, j\u0173 stengiamasi i\u0161vengti. Agorafobija (F40.0) \u2013 baim\u0117 ir nerimas, i\u0161sivystantis d\u0117l \u012fvairi\u0173 situacij\u0173, susijusi\u0173 su i\u0161\u0117jimu i\u0161 nam\u0173, kartais \u0161is sutrikimas dar vadinamas visuomen\u0117s baime. So\u00adcialin\u0117s fobijos (F40.1) (socialin\u0117 neuroz\u0117) siejasi su baime atsidurti d\u0117mesio centre. Specifin\u0117s (izo\u00adliuotos) fobijos (F40.2) siejasi su ai\u0161kiomis situaci\u00adjomis, objektais (pvz., kraujo, griaustinio, auk\u0161\u010dio, tamsos, vor\u0173 baim\u0117, kt.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Panikos sutrikimui <\/b>(epizodinis paroksizminis nerimas, panikos priepuolis, panikos ataka) (F41.0) b\u016bdingi pasikartojantys, staig\u016bs netik\u0117to ir stipraus nerimo (panikos) priepuoliai. Jie n\u0117ra susij\u0119 su ko\u00adkia nors specifine situacija ar objektu, tad j\u0173 ne\u00adgalima prognozuoti. Panikos priepuoliai gali ska\u00adtinti vengiant\u012f elges\u012f (panikos sutrikimas su ago\u00adrafobija). Panikos priepuolio baim\u0117 da\u017enai yra su\u00adsijusi su generalizuotu nerimu. Panikos priepuoli\u0173 simptomai yra individual\u016bs, nors da\u017eniausiai b\u016bna \u0161irdies plakimas, sunku kv\u0117puoti, svaigsta galva, tirpsta k\u016bnas ar gal\u016bn\u0117s, mirga akyse. Tuo pat metu apima did\u017eiul\u0117 mirties, i\u0161prot\u0117jimo ar savitvardos praradimo baim\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Generalizuoto nerimo sutrikimas <\/b>(F41.1) yra bene da\u017eniausias (dar vadinamas nerimo neuroze, ne\u00adrimo reakcija, nerimo b\u016bkle). Svarbiausias jo po\u017ey\u00admis \u2013 nuolatinis nerimas, nesusij\u0119s su kokiomis nors konkre\u010diomis situacijomis ar prie\u017eastimis (vadinam\u00adsis laisvai plaukiojantis nerimas). Pacientas nuolat gy\u00advena neai\u0161kios baim\u0117s, nuog\u0105stavim\u0173 ir blogos nuo\u00adjautos jausmu (ka\u017ekas nutiks, bus blogai, gal kas su\u00adsirgs i\u0161 artim\u0173j\u0173), pacient\u0105 vargina raumen\u0173 \u012ftampa, vegetaciniai simptomai (prakaitavimas, tachikardija, vir\u0161kinimo trakto diskomfortas, kt.). Eiga da\u017eniausiai l\u0117tin\u0117, trunka ilgus metus, de\u0161imtme\u010dius.<\/p>\n<p><b>\u00a0<img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"display: block; margin-left: auto; margin-right: auto;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/Nerimas4.jpg\" alt=\"Nerimo sutrikimai ir j\u0173 gydymas\" width=\"463\" height=\"634\"><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Gydymas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugumai nerimo sutrikim\u0173 b\u016bdingi pager\u0117ji\u00admo ir pablog\u0117jimo epizodai. Pasiekus remisij\u0105, gy\u00addym\u0105 si\u016bloma t\u0119sti ne trumpiau kaip metus, siekiant suma\u017einti atkry\u010dio rizik\u0105. Sunkiausiai remisija pa\u00adsiekiama gydant obsesin\u012f-kompulsin\u012f ir potraumi\u00adnio streso sutrikim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Reikia pridurti, kad labai nedaug tyrim\u0173 nagrin\u0117\u00adja \u0161i\u0173 lig\u0173 atkryt\u012f po daugiau nei vien\u0173 met\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nerimo sutrikimai gydomi priklausomai nuo nustatytos diagnoz\u0117s. Paprastai nerimo sutrikimais gydomi benzodiazepinais (BZD), bu\u0161pironu, anti\u00addepresantais, o kartais prireikia ir kit\u0173 grupi\u0173 vais\u00adt\u0173 (nuo psichoz\u0117s ar epilepsijos).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dauguma nerimo sutrikim\u0173, \u012fskaitant GNS, pa\u00adnikos sutrikim\u0105, obsesin\u012f kompulsin\u012f sutrikim\u0105 bei socialines fobijas, veiksmingai gydomi selektyviai\u00adsiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI), serotonino ir noadrenalino reabsorbcijos inhibito\u00adriais (SNRI), noradrenerginiais ir specifiniais se\u00adrotonerginiais antidepresantais (NaSSA), kt. Efek\u00adtyviai nerim\u0105 gydo senesn\u0117s kartos antidepresantai (pvz., amitriptilinas, klomipraminas, doksepinas), ta\u010diau skiriant j\u0173 reikia atsi\u017evelgti \u012f nepageidauja\u00admus rei\u0161kinius bei apie juos informuoti pacient\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kartais naudinga skirti kit\u0173 grupi\u0173 vaist\u0173, pa\u00advyzd\u017eiui, vaist\u0173 nuo epilepsijos (pvz., gabapentino), vaist\u0173 nuo psichoz\u0117s. Straipsniuose, kai kuriuose ty\u00adrimuose minima, kad veiksmingai nerim\u0105 slopina amisulpridas, flupentiksolis, haloperidolis, kvetia\u00adpinas, olanzapinas. Galiu pridurti, kad tai patvirti\u00adna ilgamet\u0117 mano pa\u010dios praktika. Pastar\u0173j\u0173 grupi\u0173 vaist\u0173 da\u017eniausiai verta rinktis tada, kai yra piktnau\u00add\u017eiavimo alkoholiu ar bet kokiomis priklausomyb\u0119 sukelian\u010diomis med\u017eiagomis pavojus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012erodytas kognityvin\u0117s elgesio terapijos (KET) veiksmingumas. Pa\u017eym\u0117tina, kad tais atvejais, kai kartu taikoma farmakoterapija ir psichoterapija, gali pakakti trumpalaikio (2\u20136 savai\u010di\u0173) gydymo BZD. Sunku \u012fsivaizduoti nerimo sutrikim\u0173 gydy\u00adm\u0105 be BZD. BZD efektyvumas gydant nerimo su\u00adtrikimus yra \u012frodytas daugeliu klinikini\u0173 tyrim\u0173. \u0160iais laikais susintetinta daugiau nei 30-ties pava\u00addinim\u0173 BZD. Kadangi jie visi veikia per BZD re\u00adceptorius, j\u0173 klinikinis farmakologinis poveikis bei su tuo susijusios nepageidaujamos reakcijos yra pa\u00adna\u0161\u016bs. Neretai, ypa\u010d \u012fvairi\u0173 nerimo sutrikim\u0173 gy\u00addymo prad\u017eioje ir kai reikia greito poveikio, BZD yra i\u0161 ties\u0173 naudingi. Nerim\u0105 ma\u017einantis poveikis pasirei\u0161kia per 30\u201360 min. vaisto i\u0161g\u0117rus ar pa\u00advartojus jo parenteraliai. Prie\u0161ingai nei antidepre\u00adsantai, jie nesustiprina pirminio nerimo. Vartojant BZD, reikia persp\u0117ti pacient\u0105, nes gali susilpn\u0117ti budrumas. Gydantis alprazolamu, pacientams b\u016bti\u00adna patarti nevairuoti, nevaldyti sud\u0117ting\u0173, d\u0117mesio reikalaujan\u010di\u0173 mechanizm\u0173. Ilgai vartojant BZD, gali i\u0161sivystyti fizin\u0117 ir psichologin\u0117 priklausomy\u00adb\u0117. Rizika i\u0161sivystyti priklausomybei yra dides\u00adn\u0117, kai pailg\u0117ja gydymo trukm\u0117 ir padid\u0117ja vais\u00adto doz\u0117. Be to, \u0161i rizika didesn\u0117 pacientams, kurie link\u0119 piktnaud\u017eiauti alkoholiu ir vaistais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">U\u017esienyje (ypa\u010d JAV) da\u017enai rekomenduojami jona\u017eoli\u0173, valerijon\u0173, kai kuriose \u0161alyse \u2013 tikrojo margainio (lot. <i>Silybum marianum<\/i>) preparatai. Nors tyrimai nepatvirtina naudos, esant \u0161velniam nerimui, pacientui j\u0173 galima pasi\u016blyti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Si\u016blomi alternatyviosios medicinos gydymo metodai, net atlikta tyrim\u0173. Nurodoma, kad naudos duoda meditacija, Kundalini joga, aerobika (obsesi\u00adniam-kompulsiniam sutrikimui), akupunkt\u016bra, man\u00adtr\u0173 kartojimas, transcendentin\u0117 meditacija \u2013 potrau\u00adminio streso sutrikimui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nerimo sutrikimai \u2013 da\u017enas sutrikimas ne tik psichiatro, bet ir \u0161eimos gydytojo darbe. Patolo\u00adginis nerimas apsunkina gretutines ligas, paci\u00adento gyvenimo kokyb\u0119, padidina suicidini\u0173 ban\u00addym\u0173 rizik\u0105. Somatiniai nerimo simptomai nesi\u00adskiria nuo simptom\u0173, kuriais skund\u017eiasi somati\u00adn\u0117mis ligomis sergantys pacientai, tod\u0117l svarbu \u012fvertinti galim\u0105 organin\u0119 patologij\u0105. Daugelis ne\u00adrimo sutrikim\u0173 yra l\u0117tiniai, jiems b\u016bdingi pa\u016bm\u0117\u00adjimai. Gydymui taikomi psichologiniai gydymo metodai ir vaistai, i\u0161 kuri\u0173 ilgalaikiam gydymui tinkamiausi yra antidepresantai. Ta\u010diau gydymo planavimas, vaisto parinkimas, kaip ir kit\u0173 lig\u0173 atvejais, yra individualus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>Pareng\u0117 gyd. Alvyda Pilkauskien\u0117 Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro Psichikos dienos stacionaras<\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>\u0160altinis: &#8222;Internistas&#8221; Nr.7, 2016m.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nurodoma, kad nerimas vargina apie 24 proc. vis\u0173 d\u0117l psichikos sutrikim\u0173 besikreipian\u010di\u0173 ligo\u00adni\u0173. Da\u017eniausi i\u0161 j\u0173 yra tokie pirminiai nerimo sutri\u00adkimai, kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, pani\u00adkos sutrikimas ir socialin\u0117 fobija. Pla\u010diai paplit\u0119s ir antrinis, arba reakcinis, nerimas. J\u012f sukelia \u012fvairios somatin\u0117s prie\u017eastys ir psichologiniai procesai. Ne\u00adnuostabu, kad nerimo diagnostika ir gydymas gydy\u00adtojo praktikoje yra aktualus klausimas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6304,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1240,431,9855,102,108,5972,11321,20,25346,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-6303","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-antidepresantai","tag-hipertenzija","tag-lentele","tag-meditacija","tag-nerimas","tag-pacientas","tag-panikos","tag-psichikos","tag-sutrikimai","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6303","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6303"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6303\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6304"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6303"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6303"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6303"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6303"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6303"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}