Tikriausiai nei vienas nepamename akimirkos, kuomet mums i\u0161dygo pirmasis dantukas, ta\u010diau t\u0105 puikiai atsimena m\u016bs\u0173 t\u0117veliai, kuriems pirmasis j\u0173 ma\u017eylio dantuk\u0173 dygimas buvo ir d\u017eiaugsmas, ir skausmas. \u0160ird\u012f jiems skaud\u0117jo d\u0117l savo nuolat verkian\u010dio ma\u017eylio, kuriam dantuk\u0173 dygimas buvo ne pati maloniausia patirtis…<\/i><\/p>\n
\u201eI\u0161 ko sudarytas mano dantukas?\u201c \u2013 ar \u017einotum\u0117te atsakym\u0105 \u012f \u0161\u012f klausim\u0105?\u00a0 <\/b><\/p>\n
Jei vaikas J\u016bs\u0173 paklaust\u0173, i\u0161 ko yra sudarytas jo dantukas, ar \u017einotum\u0117te atsakym\u0105 \u012f tok\u012f, gana paprast\u0105, klausim\u0105? Ir nors apie danties sandar\u0105 su\u017einome dar mokykloje arba apsilank\u0119 pas stomatolog\u0105 kabinete, visgi, daugumai galb\u016bt dar b\u016bt\u0173 sunku paai\u0161kinti i\u0161 ko tas dantukas sudarytas. Taigi, dant\u0173 dalys yra tokios: vainikas, kaklelis ir viena ar kelios danties \u0161aknys. Dantis yra sudaryta i\u0161 emalio (pa\u010dio kie\u010diausio \u017emogaus organizmo audinio), cemento, dentino, o danties viduje, \u017einoma, yra pulpa, dar kitaip vadinamas danties nervu.<\/p>\n
Ar \u017einojote, jog dant\u0173 u\u017euomazgos pradeda formuotis 6-7 n\u0117\u0161tumo savait\u0119? Tuo metu atsiranda taip vadinamoji dant\u0173 plok\u0161tel\u0117, ima formuotis dant\u0173 vainik\u0117li\u0173 u\u017euomazgos. O \u0161tai 14-15 n\u0117\u0161tumo savait\u0119 vyksta dant\u0173 u\u017euomazg\u0173 diferenciacija, 18-19 \u00a0n\u0117\u0161tumo savait\u0119 pradeda mineralizuotis pieniniai kand\u017eiai ir iltys, 20\u2013 26 savait\u0119 mineralizuojasi kr\u016bminiai dantys.\u00a0 Be to, svarbu nepamir\u0161ti, jog tam, kad tinkamai susiformuot\u0173 dant\u0173 u\u017euomazgos, gerai mineralizuot\u0173si, motinos mityba turi b\u016bti visavert\u0117, joje tur\u0117t\u0173 netr\u016bkti fosforo ir kalcio.<\/p>\n
Nemalonus, bet b\u016btinas \u2013 pirmasis dantuko i\u0161dygimas<\/b><\/p>\n
T\u0117veliai su did\u017eiausiu nekantrumu stebi savo ma\u017eylio vystym\u0105si, laukia, kada gi i\u0161dygs pirmasis dantukas. O jis ima ir pasirodo ma\u017edaug \u0161e\u0161t\u0105 m\u0117nes\u012f ar net v\u0117liau. Prasikala pirmasis pieninis dantukas, kuris da\u017eniausiai b\u016bna apatinio \u017eandikaulio centre. Nesunku t\u0105 pasteb\u0117ti, nes prie\u0161 prasikalant dantukui dantenose t\u0117veliai pamato balt\u0105 gumbel\u012f, kuris netrukus i\u0161kyla \u012f pavir\u0161i\u0173, vaikas tampa neramus, dirglus, jam skauda. Be to, ma\u017eyl\u012f gali varginti \u0161iek tiek pakilusi temperat\u016bra, i\u0161siskiria daugiau seili\u0173 nuo kuriu gali raudonai i\u0161berti ir nie\u017e\u0117ti oda apie burnyt\u0119 bei smakr\u0105.<\/p>\n
Dar vienas po\u017eymis, kuris rodo, jog vaikui kalasi dantukai \u2013 tai noras \u010diulpti pir\u0161tel\u012f, vaikas nori kand\u017eiotis, visk\u0105 grau\u017eti. D\u0117l \u012f burn\u0105 patekusi\u0173 bakterij\u0173, grybeli\u0173 ir virus\u0173 gali atsirasti stomatitas \u2013 burnos gleivin\u0117s u\u017edegimas<\/b>.<\/a> Stomatito simptomai \u2013 pakilusi temperat\u016bra, opel\u0117s, \u017eaizdel\u0117s burnoje<\/b><\/a>. Vaistiniai preparatai, pavyzd\u017eiui, gelinis tepalas \u201eAnaftin\u201c, pad\u0117s suma\u017einti nemalonius stomatito simptomus, paspartins \u017eaizdeli\u0173 gijim\u0105.<\/p>\n K\u0105 daryti, kad ma\u017eylio dantys b\u016bt\u0173 sveiki?<\/b><\/p>\n Dantuk\u0173 prie\u017ei\u016bra yra b\u016btina jau nuo pat ma\u017e\u0173 dien\u0173. T\u0117veliai netur\u0117t\u0173 pamir\u0161ti dantukus bei dantenas valyti vos tik pradeda kaltis pirmieji dantukai, tuo pa\u010diu nepamir\u0161ti pamasa\u017euoti ma\u017eylio danten\u0173. Taip pat t\u0117veliai tur\u0117t\u0173 atid\u017eiai skaityti maisto produkt\u0173, kurie yra skirti k\u016bdikiams, etiketes: kuo ma\u017eiau sacharoz\u0117s, gliukoz\u0117s yra maisto produktuose, tuo geriau ma\u017eylio dantims.<\/p>\n Klaidinga manyti, jog neverta nerimauti d\u0117l to, kad pieniai dantukai ne laiku i\u0161dygs, mat jie vis tiek anks\u010diau ar v\u0117liau i\u0161kris ir juos pakeis nauji, nuolatiniai dantys. \u017dandikaulio taisyklinga pad\u0117tis sukandus bei pieninis s\u0105kandis formuojasi b\u016btent d\u0117l laiku i\u0161dygusi\u0173 pienini\u0173 dantuk\u0173. Jei mes tuo nesir\u016bpiname, tuomet ateityje gali tekti ne\u0161ioti nemalonias dant\u0173 plok\u0161teles arba breketus nuo kuri\u0173 kartais atsiranda \u017eaizdel\u0117s burnoje ir visa tai sukelia diskomforto jausm\u0105.<\/p>\n Taigi, dantuk\u0173 dygimas retai kada b\u016bna vien tik d\u017eiaugsmas, ta\u010diau verta truput\u012f pakent\u0117ti, kad v\u0117liau \u2013 ir t\u0117veliams, ir kitiems b\u016bt\u0173 galima dovanoti gra\u017ei\u0105 \u0161ypsen\u0105!<\/p>\n Pareng\u0117: L.Rimgail\u0117<\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Tikriausiai nei vienas nepamename akimirkos, kuomet mums i\u0161dygo pirmasis dantukas, ta\u010diau t\u0105 puikiai atsimena m\u016bs\u0173 t\u0117veliai, kuriems pirmasis j\u0173 ma\u017eylio dantuk\u0173 dygimas buvo ir d\u017eiaugsmas, ir skausmas. \u0160ird\u012f jiems skaud\u0117jo d\u0117l savo nuolat verkian\u010dio ma\u017eylio, kuriam dantuk\u0173 dygimas buvo ne pati maloniausia patirtis… \u201eI\u0161 ko sudarytas mano dantukas?\u201c \u2013 ar \u017einotum\u0117te atsakym\u0105 \u012f \u0161\u012f klausim\u0105?\u00a0…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":635,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27333],"tags":[9356,24822,26018,26019,1443,9970,3088],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-634","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-seima","tag-dantukas","tag-dygimas","tag-dziaugsmas","tag-isdygs","tag-teveliai","tag-uzuomazgos","tag-zaizdeles"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/634","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=634"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/634\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/635"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=634"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=634"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=634"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=634"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=634"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}