Pastaraisiais metais \u0161irdies nepakankamu\u00admas (\u0160N) laikomas nauj\u0105ja epidemija. Apie \u0161i\u0105 lig\u0105 dar sakoma, kad tai galutin\u0117 vis\u0173 \u0161irdies lig\u0173 stadija, kai \u0161irdis d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ne\u00adsugeba tinkamai atlikti savo funkcij\u0173. Neko\u00adreguojant rizikos veiksni\u0173, tinkamai negydant kit\u0173 \u0161irdies lig\u0173, sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0160N tik daug\u0117s. \u0160is skai\u010dius did\u0117s ir d\u0117l visuomen\u0117s sen\u0117jimo, taip pat ir pa\u017eangesni\u0173 gydymo galimybi\u0173, d\u0117l ku\u00adri\u0173 ilg\u0117ja vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117. Apie \u0160N diagnostikos, gydymo, profilaktikos naujienas ir problemas kalbam\u0117s su Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 kar\u00addiologe, \u0160irdies nepakankamumo darbo grup\u0117s pirmininke prof. Jelena \u010celutkiene. <\/b><\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Prad\u0117kime nuo naujien\u0173. Koki\u0173 naujovi\u0173 at\u00adsirado gydant \u0160N? <\/b><\/p>\n
Svarbiausia naujiena \u2013 prad\u0117jo veikti \u0160N kabi\u00adnetai. Juose pagalb\u0105 teikia specialiai parengta me\u00addik\u0173 komanda, t. y. gydytojas kardiologas ir slaugy\u00adtojas, kurie specializuojasi \u0160N srityje. \u012esakym\u0105 d\u0117l \u0161ios naujos paslaugos pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 ruden\u012f pasi\u00adra\u0161\u0117 tuomet\u0117 sveikatos apsaugos ministr\u0117 Riman\u00adt\u0117 \u0160ala\u0161evi\u010di\u016bt\u0117. Tam numatytas atskiras finansavi\u00admas i\u0161 Privalomojo sveikatos draudimo l\u0117\u0161\u0173 fondo. \u0160ie specializuoti kabinetai tur\u0117jo prad\u0117ti veikti nuo \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eios. Tiesa, realiai \u0161i paslauga prad\u0117ta teikti nuo met\u0173 vidurio, nes nebuvo parengti speci\u00adalistai. O ir \u012fstaigos nebuvo tinkamai pasirengusios teikti \u0161i\u0105 nauj\u0105j\u0105 paslaug\u0105, nes slaugytojas, pagal reikalavimus, tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti atskir\u0105 kabinet\u0105.<\/p>\n
\u0160iandien \u0161i paslauga teikiama Kauno, Vilniaus, Alytaus ir kit\u0173 miest\u0173 gydymo \u012fstaigose. \u0160N kabine\u00adt\u0173 pama\u017eu daug\u0117ja, nes specialist\u0173, galin\u010di\u0173 teikti \u0161i\u0105 paslaug\u0105, parengta jau nema\u017eai. Galutinis tikslas \u2013 i\u0161d\u0117styti kabinet\u0173 tinkl\u0105 m\u016bs\u0173 \u0161alies teritorijoje taip, kad jie tapt\u0173 prieinami visos \u0161alies gyventojams.<\/p>\n
Kam skirta ir kod\u0117l prireik\u0117 \u0161ios paslaugos? <\/b><\/p>\n
Paslauga skirta sergantiesiems \u0160N. \u0160N \u2013 l\u0117tin\u0117 liga, kuriai b\u016bdingi pa\u016bm\u0117jimai, kai pacientai labai da\u017enai pakli\u016bva \u012f ligonines. D\u0117l dusulio, tinimo \u012f pri\u0117mimo skyri\u0173 atvyk\u0119s ligonis da\u017eniausiai b\u016bna hospitalizuojamas, kelet\u0105 dien\u0173 gydomas staciona\u00adre, o po to i\u0161ra\u0161omas. B\u0117da, kad tokiems i\u0161 ligoni\u00adn\u0117s i\u0161ra\u0161ytiems pacientams rizika v\u0117l atsidurti li\u00adgonin\u0117je yra labai didel\u0117. Mokslo steb\u0117jimai rodo, kad po \u0160N diagnoz\u0117s nustatymo per 5 metus pus\u0117 pacient\u0173 mir\u0161ta. Ypa\u010d bloga prognoz\u0117 tiems pacien\u00adtams, kurie buvo gydomi ligonin\u0117je d\u0117l ligos pa\u016b\u00adm\u0117jimo. Paciento, kurio b\u016bkl\u0117 metus i\u0161lieka stabili, rizika mirti per ateinan\u010dius metus yra apie 5 proc. Ta\u010diau jeigu \u017emogus buvo gydomas ligonin\u0117je d\u0117l \u0160N pa\u016bm\u0117jimo, mirties rizika padid\u0117ja iki 20 proc. ir iki 50 proc. padid\u0117ja rizika, jei pacientas gydysis ligonin\u0117je pakartotinai.<\/p>\n
Naujoji paslauga skirta didel\u0117s rizikos pacien\u00adtams, o b\u016btinas kriterijus yra per metus \u012fvykusi hos\u00adpitalizacija d\u0117l ligos pa\u016bm\u0117jimo. Skai\u010diuojama, kad Lietuvoje daugiau kaip 120 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 serga \u0160N, o apie 20 t\u016bkst. j\u0173 kasmet yra gydomi ligonin\u0117se. 2013 metais stacionarinio gydymo s\u0105naudos suda\u00adr\u0117 75 mln. lit\u0173.<\/p>\n
Kas gali pretenduoti dirbti \u0161iuose kabine\u00adtuose? <\/b><\/p>\n
Norintiems dirbti gydytojams kardiologams b\u016bti\u00adna i\u0161klausyti 2 savai\u010di\u0173, o slaugytojams \u2013 2 m\u0117nesi\u0173 kvalifikacijos k\u0117limo kursus. Jie vyksta Vilniaus ir Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universitetuose. Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinikose vyks\u00adtan\u010di\u0173 mokym\u0173 metu paskaitas skaito Vilniaus uni\u00adversiteto Medicinos fakulteto \u0160irdies ir kraujagys\u00adli\u0173 lig\u0173 klinikos bei kviestiniai u\u017esienio lektoriai.<\/p>\n
Speciali\u0173 atrankos kriterij\u0173 tiek gydytojams, tiek slaugytojams n\u0117ra, bet svarbus \u012fstaigos admi\u00adnistracijos sprendimas investuoti \u012f mokym\u0105. Be abe\u00adjo, darbo patirtis \u0160N srityje gydytojams, kardiologi\u00adjoje \u2013 slaugytojams yra privalumas, ta\u010diau tai n\u0117ra b\u016btinas reikalavimas. Pageidautina, kad slaugyto\u00adjai tur\u0117t\u0173 auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105, ta\u010diau v\u0117lgi \u2013 tik pageidautina.<\/p>\n
Kokie simptomai rodo, kad liga pa\u016bm\u0117jo? Ko\u00adkiais tyrimais patvirtinama \u0161i b\u016bkl\u0117? <\/b><\/p>\n
Apie ligos pa\u016bm\u0117jim\u0105 da\u017eniausiai prane\u0161a to\u00adkie simptomai, kaip dusulys ir tinimas. Veido ti\u00adnimas n\u0117ra b\u016bdingas sergant \u0160N, \u0161iems ligoniams da\u017eniausiai tinsta \u017eemiausiai esan\u010dios k\u016bno da\u00adlys. Jeigu pacientas yra vaik\u0161tantis ir ima tinti kojos, tinimai v\u0117liau gali plisti \u012f pilvo srit\u012f, skys\u00ad\u010di\u0173 ima kauptis vidaus organuose, stebimas as\u00adcitas, kai d\u0117l skys\u010di\u0173 kaupimosi pilvapl\u0117v\u0117s er\u00adtm\u0117je pilvas smarkiai i\u0161sipu\u010dia. Nema\u017eai sergan\u00ad\u010di\u0173j\u0173 \u0160N yra gulintys ligoniai. Jiems skys\u010di\u0173 gali kauptis kry\u017ekaulio srityje. Pagrindin\u0117 b\u0117da, kad per daug skys\u010di\u0173 susikaupia plau\u010diuose, tod\u0117l ir vargina dusulys.<\/p>\n
Be min\u0117t\u0173 simptom\u0173, yra tam tikri instrumenti\u00adniai tyrimai, kuriais patvirtinama ir ligos diagnoz\u0117, ir pa\u016bm\u0117jimo b\u016bkl\u0117. Vienas toki\u0173 tyrim\u0173 yra rentge\u00adnografija. J\u0105 atliekant galima matyti, ar daug skys\u00ad\u010di\u0173 yra plau\u010diuose. Atliekant vidaus organ\u0173 echos\u00adkopij\u0105, matoma, ar skys\u010di\u0173 yra susikaup\u0119 kepenyse ir kituose organuose. Labai informatyvus yra kraujo tyrimas, kur\u012f atlikus nustatoma specifinio \u017eymens \u2013 natriuretinio peptido \u2013 koncentracija, kuri, ligai pa\u00ad\u016bm\u0117jus, staigiai kyla.<\/p>\n
Taip pat \u012frodymu, kad pacientas ligonin\u0117je buvo gydomas d\u0117l \u0160N pa\u016bm\u0117jimo, gali tapti ir tai, kad jam buvo paskirta \u0161lapimo i\u0161skyrim\u0105 skatinan\u010di\u0173 vaist\u0173, t. y. diuretik\u0173 \u012f ven\u0105. Toks gydymas yra indikacija, kad i\u0161 ligonin\u0117s i\u0161ra\u0161ytam pacientui priklauso nau\u00adjoji paslauga \u2013 apsilankymas \u0160N kabinete.<\/p>\n
Kas sudaro \u0161i\u0105 paslaug\u0105 ir kokia jos esm\u0117? Ko tikimasi ir \u0161ios naujienos? <\/b><\/p>\n
Nauj\u0105j\u0105 paslaug\u0105 sudaro specializuotos \u0160N sri\u00adtyje komandos \u2013 gydytojo kardiologo ir slaugyto\u00adjo \u2013 konsultacija, kurios metu vertinama ligonio b\u016bkl\u0117, koreguojamas gydymas, i\u0161klausoma nu\u00adsiskundim\u0173, patariama, kaip gyventi su liga, kaip maitintis, b\u016bti fizi\u0161kai aktyviems, pan. Paslaugos i\u0161skirtinum\u0105 sudaro tai, kad kiekvien\u0105 kart\u0105 pa\u00adcientas bendrauja su 2 specialistais. Pagal \u0161i\u0105 pa\u00adslaug\u0105 kiekvienam pacientui priklauso 4 konsul\u00adtacijos per metus, o kiekvieno apsilankymo tru\u00adkm\u0117 yra apie 1,5 val. Didel\u0119 dal\u012f laiko su paci\u00adentu bendrauja slaugytojas. Tai yra gana unikalus dalykas Lietuvoje ir galimyb\u0117 pacientams gauti auk\u0161to lygio paslaugas. Tikim\u0117s, kad teikdami jas gal\u0117sime apsaugoti pacientus nuo kartotini gydy\u00admosi ligonin\u0117je, o ilgalaikis tikslas \u2013 stabilizuo\u00adti sergan\u010di\u0173j\u0173 b\u016bkl\u0119, kad ji kuo ilgiau neblog\u0117t\u0173. Taip pat tikim\u0117s, kad visa tai pad\u0117s pailginti ser\u00adgan\u010di\u0173j\u0173 gyvenimo trukm\u0119, pagerinti gyvenimo kokyb\u0119, suma\u017einti mirtingum\u0105 d\u0117l \u0160N. Ar pavyks \u0161i\u0173 tiksl\u0173 pasiekti \u2013 parodys laikas.<\/p>\n
Kaip \u0161eimos gydytojai gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti prie \u0161ios paslaugos sklaidos? <\/b><\/p>\n
\u0160iandien \u0161i paslauga yra naujiena, tod\u0117l da\u017enai patys j\u0105 inicijuojame. Ta\u010diau \u012f Santari\u0161ki\u0173 kliniko\u00adse esant\u012f kabinet\u0105 jau atvyksta pacientai ir i\u0161 kit\u0173 miesto \u012fstaig\u0173. Paslauga tik \u012fsib\u0117g\u0117ja, tod\u0117l reikia \u017eini\u0173 apie j\u0105 sklaidos, kad kuo daugiau gydytoj\u0173 rekomenduot\u0173 j\u0105 savo pacientams. \u0160iuo klausimu gali pad\u0117ti \u0161eimos gydytojai, jie gal\u0117t\u0173 pagerinti sergan\u010di\u0173 \u0160N pacient\u0173 patekim\u0105 \u012f specializuotus kabinetus laiku. Svarbu, kad kuo daugiau pacien\u00adt\u0173 gaut\u0173 \u0161i\u0105 paslaug\u0105, tada bus juntama jos ekono\u00admin\u0117 nauda. Kitas dalykas \u2013 kuo anks\u010diau pacien\u00adtai atvyks specializuotos pagalbos, tuo efektyves\u00adn\u0117 ji bus, tuo geresni bus \u0160N gydymo ir ligos sta\u00adbilizavimo rezultatai.<\/p>\n
Koki\u0173 diagnostikos ar gydymo naujien\u0173 at\u0117\u00adjo kartu su \u0161ia paslauga? <\/b><\/p>\n
I\u0161 ties\u0173 su \u0161ia paslauga yra susijusios ir diagnos\u00adtikos naujienos. Sergant \u0160N, didel\u0119 reik\u0161m\u0119 turi specifinio \u017eymens nustatymas \u2013 smegen\u0173 natriu\u00adretinio peptido (angl. Brain natriuretic peptide <\/i>\u2013 <\/b>BNP) koncentracija. Tyrimo metu gali b\u016bti matuo\u00adjama BNP ar N-terminalinio pro-B natriuretinio peptido (NT-proBNP) koncentracija. \u0160ie tyrimai pla\u010diai taikomi ir yra \u012fdiegti daugelyje \u0161ali\u0173, jie \u012ftraukti \u012f tarptautines rekomendacijas, skirtas \u0160N gydyti, tarp j\u0173 ir 2016 met\u0173 Europos kardiolog\u0173 draugijos \u016bminio ir l\u0117tinio \u0161irdies nepakankamu\u00admo diagnostikos ir gydymo gaires. Pa\u017eangiausia klinikin\u0117 praktika negali i\u0161siversti be \u0161i\u0173 tyrim\u0173. Juos rekomenduoja ir Amerikos kardiolog\u0173 ko\u00adlegija, Amerikos \u0161irdies asociacija.<\/p>\n
Teikiant nauj\u0105j\u0105 paslaug\u0105, \u0161ie tyrimai yra la\u00adbai svarb\u016bs, nes padeda steb\u0117ti paciento b\u016bkl\u0119, laiku u\u017efiksuoti pa\u016bm\u0117jim\u0105, vertinti dinamik\u0105, gydymo veiksmingum\u0105. BNP koncentracijos ty\u00adrimai yra nepamainomi ir siekiant laiku diagno\u00adzuoti \u0160N, kada reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f d\u016bstant\u012f pacient\u0105 ir jo nepaleisti nuodugniai nei\u0161tyrus. Be jo, \u0160N diagnostika sunkiai \u012fsivaizduojama. Dau\u00adgelyje \u0161ali\u0173, pavyzd\u017eiui, Did\u017eiojoje Britanijoje, manoma, kad racionalu, jog \u0161\u012f tyrim\u0105 savo ran\u00adkose tur\u0117t\u0173 \u0161eimos gydytojai, nes jis pad\u0117t\u0173 nu\u00adkreipti pacient\u0105 tikslingos diagnostikos link. BNP tyrimas \u2013 labai geras atrankos kriterijus: jeigu \u0161is \u017eymuo yra normos ribose, tikimyb\u0117, kad pacien\u00adtas serga \u0160N, yra ma\u017ea, ir tokio paciento dusulio prie\u017eas\u010di\u0173 reik\u0117t\u0173 ie\u0161koti kitur, tarkime, tirti d\u0117l plau\u010di\u0173 lig\u0173. O jeigu BNP koncentracija kraujy\u00adje yra padid\u0117jusi, pacientas tur\u0117t\u0173 b\u016bt\u0173 siun\u010dia\u00admas atlikti echokardiografijos tyrim\u0105, konsultuo\u00adtis su kardiologu.<\/p>\n
\u0160iandien \u0161\u012f tyrim\u0105 gali paskirti tik kardiologas, jo n\u0117ra \u0161eimos gydytojo tyrim\u0173 krep\u0161elyje. Kartais \u0161eimos gydytojai siun\u010dia pacientus atlikti \u0161\u012f tyrim\u0105 \u012f priva\u010dias laboratorijas, nes kai kuriems ligoniams yra priimtina sumok\u0117ti u\u017e tyrim\u0105 ir grei\u010diau su\u017ei\u00adnoti diagnoz\u0119. Tiesa, praktika rodo, kad ir ne visi kardiologai turi galimyb\u0119 atlikti BNP koncentra\u00adcijos tyrim\u0105. Kai kuriose gydymo \u012fstaigose \u0161io ty\u00adrimo nerekomenduoja atlikti, nes jis yra brangus. Ta\u010diau jeigu palyginsime \u0161io tyrimo ir tyrim\u0173, kurie padeda diagnozuoti miokardo infarkt\u0105 arba plau\u010di\u0173 arterij\u0173 tromboembolij\u0105, kainas, pamatysime, kad jie kainuoja pana\u0161iai. Ta\u010diau pas \u0161eimos gydyto\u00adj\u0105 sergantieji \u0160N da\u017eniausiai patenka ne d\u0117l \u016bmi\u00adn\u0117s b\u016bkl\u0117s, tod\u0117l \u012fprasta manyti, kad tokiam paci\u00adentui BNP tyrimas n\u0117ra itin svarbus. Tod\u0117l dauge\u00adlis kardiolog\u0173 yra apriboti ir neturi galimybi\u0173 at\u00adlikti \u0161io tyrimo.<\/p>\n
Lietuvos kardiolog\u0173 draugijos \u0160N darbo gru\u00adp\u0117 rekomenduoja \u0161\u012f tyrim\u0105 kaip labai nauding\u0105 tiek ankstyvai diagnostikai, tiek b\u016bklei steb\u0117ti. Dirbu \u0160N srityje daugiau kaip 13 met\u0173 ir sun\u00adkiai \u012fsivaizduoju savo darb\u0105 be \u0161io \u017eymens. BNP koncentracijos tyrim\u0105 galima palyginti su gliu\u00adkoz\u0117s koncentracijos tyrimu sergantiesiesiems cukriniu diabetu, be kurio ne\u012fmanomas diabe\u00adto gydymas, valdymas. Lygiai toks pat vaidmuo tenka ir BNP tyrimui. Jo nereikia atlikti da\u017enai, ta\u010diau tai yra labai svarbus orientyras gydant ser\u00adgan\u010diuosius \u0160N.<\/p>\n
Pra\u0161ome pakomentuoti \u0160N gydym\u0105? Koki\u0173 naujovi\u0173 laukiama? <\/b><\/p>\n
Gydant \u0160N medikamentais taip pat yra svarbi\u0173 naujien\u0173, kurios kol kas dar n\u0117ra prieinamos Lietu\u00advoje. Kalbu apie nauj\u0105j\u012f vaist\u0105 Entresto\u00ae<\/i>, kurio su\u00add\u0117tyje yra 2 veikli\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 sakubitrilo ir val\u00adsartano. \u0160ios med\u017eiagos veikia skirtingai. Sakubi\u00adtrilas stabdo natriuretini\u0173 peptid\u0173, kurie turi teigia\u00adm\u0105 poveik\u012f kraujotakai ir \u0161irdies darbui, skilim\u0105. Valsartanas yra angiotenzino II receptori\u0173 antago\u00adnistas, t. y. stabdo hormono kenksming\u0105 poveik\u012f \u0161ird\u017eiai, ple\u010dia kraujagysles.<\/p>\n
\u0160N gydymo standart\u0105 sudaro 3 grupi\u0173 medika\u00admentai. Tai angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitoriai (AKFI), beta blokatoriai ir aldosterono antagonistai. Visi \u0161ie vaistai u\u017etikrina neurohormo\u00adnin\u0119 blokad\u0105, kuri yra svarbi gydant \u0160N. Naujas vaistas skirtas pakeisti vien\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 3 vaist\u0173 grupi\u0173, t. y. AKFI. Kod\u0117l? Nes naujasis vaistas veikia ana\u00adlogi\u0161kai kaip AKFI, ta\u010diau stipriau, giliau. Tyrim\u0173 rezultatai parod\u0117, kad vartojant Entresto\u00ae<\/i>, mir\u010di\u0173 ir hospitalizacij\u0173 nustatoma perpus ma\u017eiau, negu vartojant AKFI enalaprilio. Taigi naujasis vaistas pagerina pacient\u0173 prognoz\u0119.<\/p>\n
Kam jo b\u016bt\u0173 galima skirti? Ne visi sergantieji \u0160N yra vienodi, juos skirstome pagal \u0160N tipus. Ma\u017edaug pus\u0117s sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0160N kairiojo skilve\u00adlio i\u0161st\u016bmimo frakcija yra suma\u017e\u0117jusi. Kiti pa\u00adcientai serga \u0160N, kai yra i\u0161saugota kairiojo skil\u00advelio sistolin\u0117 funkcija, t. y. ji yra normali arba artima normai. Naujasis vaistas skirtas sergan\u00adtiesiems \u0160N, kuri\u0173 kairiojo skilvelio i\u0161st\u016bmimo frakcija yra suma\u017e\u0117jusi. Kita \u0161io vaisto skyrimo s\u0105lyga \u2013 pacientas anks\u010diau yra vartoj\u0119s AKFI ir gerai juos tolerav\u0119s. Manau, kad praktikoje naujojo vaisto prad\u0117tume skirti tiems pacien\u00adtams, kuri\u0173 profilis atitinka klinikinius tyrimus. O tyrimai buvo atlikti su stabilios b\u016bkl\u0117s paci\u00adentais, kuriems diagnozuota II ir III funkcin\u0117s klas\u0117s \u0160N, ta\u010diau kuri\u0173 BNP koncentracija krau\u00adjyje buvo gana didel\u0117. Toki\u0173 pacient\u0173 praktikoje sutinkama daug. Tai pacientai, kuri\u0173 \u0161irdies vei\u00adkl\u0105 i\u0161 dalies kompensavome, ta\u010diau ji vis tiek i\u0161\u00adlieka sutrikusi, t. y. \u0160N nuolat l\u0117tai progresuoja. Tod\u0117l b\u016bkl\u0117s blog\u0117jimas nei\u0161vengiamas. Klau\u00adsimas \u2013 kiek ilgai gal\u0117sime j\u012f atitolinti, pristab\u00addyti? Tokio paciento prognoz\u0119 vertiname nepa\u00adlankiai. Kaip j\u0105 pagerinti, jeigu vis\u0173 vaist\u0173 tiks\u00adlin\u0117s doz\u0117s jau pasiektos? Galima skirti naujojo vaisto Entresto\u00ae<\/i>.<\/p>\n
Entresto\u00ae <\/i>registruotas Europoje, vadina\u00adsi \u2013 ir Lietuvoje. Ta\u010diau kol kas n\u0117ra \u012ftrauktas \u012f Kompensuojam\u0173j\u0173 vaist\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Vokietijoje jis yra kompensuojamas ir pla\u010diai vartojamas. Kitos \u0161alys, pavyzd\u017eiui, Latvija, jau irgi pradeda gydy\u00adm\u0105 \u0161iuo vaistu. Lietuva kol kas atsilieka, ta\u010diau ti\u00adkim\u0117s, kad ir m\u016bs\u0173 pacientai sulauks pa\u017eangaus veiksmingo gydymo. Nor\u0117t\u0173si, kad m\u016bs\u0173 \u0161alies sveikatos politikoje gydymo naujov\u0117ms b\u016bt\u0173 skirtas atitinkamas biu\u00add\u017eetas, o gydymas gerai \u017einomais vaistai kainuo\u00adt\u0173 pigiau. Kitaip sakant, kad gerai \u017einom\u0173 vaist\u0173 s\u0105skaita b\u016bt\u0173 galima pataupyti naujiems veiksmin\u00adgesniems vaistams.<\/p>\n
Ko tikimasi i\u0161 pacient\u0173? Kaip jie gali prisid\u0117\u00adti prie savo sveikatos? <\/b><\/p>\n
Pacientas turi suprasti, kokia liga serga, kad ji po 2 m\u0117nesi\u0173 gydymo kurso nei\u0161nyks, kad su ja teks gyventi vis\u0105 gyvenim\u0105. Svarbu, kad jis kuo teisingiau \u012fsivaizduot\u0173, kokie poky\u010diai vyks\u00adta jo organizme, kokie yra blog\u0117jimo simptomai. Pacientas tur\u0117t\u0173 suvokti, d\u0117l ko jis vartoja vais\u00adt\u0173. Tai svarbu ir d\u0117l to, kad vaist\u0173 poveikis n\u0117ra i\u0161 karto juntamas. N\u0117ra taip, kaip, pavyzd\u017eiui, i\u0161g\u0117rus vaist\u0173 nuo skausmo. Nema\u017ea dalis paci\u00adent\u0173 vis dar klaidingai mano, kad \u0160N vaist\u0173 ski\u00adriama kraujo spaudimui reguliuoti. Pacientas tu\u00adr\u0117t\u0173 suprasti, kaip ir k\u0105 veikia \u0160N skirtos table\u00adt\u0117s. Vadinasi, pacientui reikia paai\u0161kinti, kaip veikia sveika \u0161irdis ir kaip veikia jo, sutrikusi, kaip vaistai pagerina \u0161irdies funkcij\u0105. Geriau su\u00adprantantieji, kod\u0117l reikia nuolat gerti vaist\u0173, ge\u00adriau j\u0173 ir vartoja.<\/p>\n
Kartu pacientas tur\u0117t\u0173 suprasti, ir koks yra ga\u00adlimas vaist\u0173 nepageidaujamas poveikis, ir kod\u0117l kartais reik\u0117t\u0173 prisitaikyti prie ma\u017eesnio kraujo spaudimo, ir kod\u0117l kartais reik\u0117t\u0173 atlikti labora\u00adtorinius tyrimus, pamatuoti elektrolit\u0173 koncen\u00adtracij\u0105 kraujyje. Pacientai mokomi sveiko gyve\u00adnimo b\u016bdo, kaip i\u0161vengti per didelio druskos kie\u00adkio, kiek skys\u010di\u0173 vartoti, kaip elgtis kelion\u0117se, \u012f kokias keliones vykti, ar galima skiepytis ir t. t. Fizinis aktyvumas yra svarbus visiems sergan\u00adtiesiems \u0160N. Dozuotas pagal paciento b\u016bkl\u0119 pa\u00adrinktas fizinis aktyvumas yra vienas i\u0161 nemedi\u00adkamentini\u0173 ligos gydymo b\u016bd\u0173, galintis pagerin\u00adti paciento b\u016bkl\u0119. Pacientams svarbu i\u0161ai\u0161kinti, kada d\u0117l pablo\u00adg\u0117jusios b\u016bkl\u0117s jie tur\u0117t\u0173 skambinti kardiologui arba \u0160N kardiologui, jeigu jie jau yra \u012ftraukti \u012f naujosios paslaugos tinkl\u0105, kada kviesti greit\u0105j\u0105 pagalb\u0105, o kada pa\u010diam pakoreguoti vaist\u0173 doz\u0119.<\/p>\n
Kaip ligon\u012f i\u0161mokyti laiku atpa\u017einti \u0160N b\u016b\u00adkl\u0117s blog\u0117jimo simptomus? <\/b><\/p>\n
Pirmiausia paciento pra\u0161oma kasdien svertis. Tai vienas i\u0161 labai veiksming\u0173 b\u016bkl\u0117s kontrol\u0117s priemoni\u0173, nes svorio did\u0117jimas 1\u20132 kg per kelet\u0105 dien\u0173 rodo, kad kaupiasi skys\u010diai. Pacientas \u012f tai tur\u0117t\u0173 sureaguoti ir padidinti vartojam\u0173 \u0161lapim\u0105 va\u00adran\u010di\u0173 vaist\u0173 doz\u0119. Kiti simptomai \u2013 did\u0117jantys du\u00adsulys, nuovargis, \u0161irdies plakimas, kaip ir gal\u016bni\u0173 ar viso organizmo tinimas \u2013 gali atsirasti gerokai v\u0117liau nei svorio did\u0117jimas. Tod\u0117l rekomenduoja\u00adma steb\u0117ti b\u016btent svorio dinamik\u0105, nes tai vienas ankstyv\u0173j\u0173 pa\u016bm\u0117jimo simptom\u0173. Taip pat reko\u00admenduojama kasdien matuoti kraujo spaudim\u0105 ir puls\u0105, kuri\u0173 nuokrypiai irgi tur\u0117t\u0173 versti pacien\u00adt\u0105 sureaguoti. Nema\u017eai sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0160N serga i\u0161e\u00admine \u0161irdies liga. Tokius pacientus, pa\u016bm\u0117jus b\u016b\u00adklei, gali varginti skausmas kr\u016btin\u0117je. Deja, \u0161ian\u00addien tenka konstatuoti, kad da\u017eniausiai pacientai atvyksta per v\u0117lai, kai blog\u0117jimo simptomai jau u\u017esit\u0119s\u0119 2\u20133 savaites.<\/p>\n
Visos \u0161ios \u017einios yra svarbios ir patiems pacien\u00adtams, ir j\u0173 \u0161eimos nariams, ypa\u010d kai slaugomas gu\u00adlintis, pats savimi negalintis pasir\u016bpinti ligonis. Be aktyvi\u0173 paciento pastang\u0173 labai sunku valdyti lig\u0105. Tod\u0117l gydytojai skatina pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 \u0160N, or\u00adganizacij\u0173 k\u016brim\u0105si. Manoma, kad i\u0161 paciento paci\u00adentui perduodama informacija sklinda geriau ir kar\u00adtu pasitarnauja bendriems tikslams \u2013 kuo ilgiau sta\u00adbilizuoti sveikatos b\u016bkl\u0119.<\/p>\n
Jaunas \u017emogus gali sirgti \u0160N? Ar stebimos li\u00adgos jaun\u0117jimo tendencijos? <\/b><\/p>\n
Kol kas ligos jaun\u0117jimo nestebima. Atvirk\u0161\u00ad\u010diai \u2013 ilg\u0117janti gyvenimo trukm\u0117 ir medicinos pa\u00ad\u017eanga padidina vyresnio am\u017eiaus sergan\u010di\u0173 \u0160N \u017emoni\u0173 skai\u010di\u0173, tod\u0117l ir sergan\u010di\u0173j\u0173 am\u017eiaus vi\u00addurkis gali did\u0117ti. Jaun\u0173 \u017emoni\u0173 gydymas skiriasi nedaug, labiau skiriasi lig\u0105 suk\u0117lusios prie\u017eastys. Jauniems \u017emo\u00adn\u0117ms \u0160N da\u017eniausiai i\u0161sivysto d\u0117l persirgt\u0173 infek\u00adcini\u0173 lig\u0173 (miokardit\u0173, kt.) ar per didelio alkoholio vartojimo. Pastaroji prie\u017eastis Lietuvoje yra da\u017e\u00adnesn\u0117 nei infekcij\u0173 sukeltas \u0160N. Alkoholis yra tok\u00adsinas \u0161irdies raumeniui, tod\u0117l piktnaud\u017eiaujantiems (ne visiems, galb\u016bt \u012ftakos turi ir genetinis polinkis) juo gali i\u0161provokuoti \u0160N.<\/p>\n
D\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f. <\/i><\/b><\/p>\n
Kalb\u0117josi Natalija Voronaja<\/i><\/p>\n
\u0160altinis: „Internistas” Nr.7, 2016m.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pastaraisiais metais \u0161irdies nepakankamu\u00admas (\u0160N) laikomas nauj\u0105ja epidemija. Apie \u0161i\u0105 lig\u0105 dar sakoma, kad tai galutin\u0117 vis\u0173 \u0161irdies lig\u0173 stadija, kai \u0161irdis d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ne\u00adsugeba tinkamai atlikti savo funkcij\u0173. Neko\u00adreguojant rizikos veiksni\u0173, tinkamai negydant kit\u0173 \u0161irdies lig\u0173, sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0160N tik daug\u0117s. \u0160is skai\u010dius did\u0117s ir d\u0117l visuomen\u0117s sen\u0117jimo, taip pat ir pa\u017eangesni\u0173 gydymo galimybi\u0173, d\u0117l ku\u00adri\u0173 ilg\u0117ja vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117. <\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6342,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[6767,1296,25323,205,137,5972,350,7969,355,326,138],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6341","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-bukle","tag-dusulys","tag-entresto","tag-gydytojai","tag-ligonis","tag-pacientas","tag-sirdis","tag-sklaidos","tag-slaugytojas","tag-tinimas","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6341","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6341"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6341\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6342"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6341"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6341"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6341"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6341"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6341"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}