Arterin\u0117 hipertenzija (AH) \u2013 liga, apie kuri\u0105 ir daug \u017einoma, ir daug kal\u00adbama. Kita vertus, tai liga, kuria serga vis daugiau \u017emoni\u0173, kuri spar\u010diai plin\u00adta ir pakerta jaunus \u017emones. AH dauge\u00adlis pacient\u0173 link\u0119 laikyti nesunkia liga, nors nustatyta, kad sergantiesiems AH mirtingumas d\u0117l galvos smegen\u0173 insul\u00adto, kit\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 padi\u00add\u0117ja 2 kartus. Net pacientams, kuri\u0173 ar\u00adterinis kraujo spaudimas (AKS) dar yra normalus (AKS 130\u2013139\/85\u201389 mm Hg), Framinghamo tyrimo duomenimis, \u0161ir\u00addies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika per 12 met\u0173 padid\u0117ja, palyginti su tais pacien\u00adtais, kuri\u0173 spaudimas yra normalus (AKS <120\/80 mm Hg).<\/b><\/p>\n
Kas naujo \u017einoma apie ligos gydym\u0105? Kokiomis rekomendacijo\u00admis tur\u0117t\u0173 vadovautis m\u016bs\u0173 \u0161alies gydytojai? Kokios naujienos, te\u00admos gvildenamas tarptautiniuose kongresuose? Apie tai kalbam\u0117s su Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Kardiologijos ir angiologijos centro Ambulatorin\u0117s kardiologijos skyriaus ved\u0117ja dr. J\u016brate Barysiene.<\/b><\/p>\n
AH paplitimas Lietuvoje yra didesnis negu JAV ar ekonomi\u0161\u00adkai i\u0161sivys\u010diusiose Europos \u0161alyse. Kaip tai galima b\u016bt\u0173 paai\u0161kinti?<\/b><\/p>\n
Sergamumas AH did\u0117ja visose \u0161alyse. Higienos instituto duomeni\u00admis, per 2004\u20132015 metus sergan\u010di\u0173j\u0173 AH ligomis (ligos kodai I10-I15) 1 t\u016bkst. gyventoj\u0173 skai\u010dius beveik padid\u0117jo perpus \u2013 nuo 130,4 atvejo 2004 metais iki 228,6 atvejo 2015 metais. Skirtumas tarp sergamumo AH Lietuvoje ir i\u0161sivys\u010diusiose Europos \u0161alyse n\u0117ra didelis m\u016bs\u0173 ne\u00adnaudai, ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad reikia su tuo susitaikyti. Manau, kad viena pagrindini\u0173 to prie\u017eas\u010di\u0173 yra prasta pirmin\u0117 prevencija, kad m\u016bs\u0173 \u017emon\u0117s ma\u017eai d\u0117mesio skiria savo gyvensenai ir sveikatai. Gydymo \u012fs\u00adtaig\u0173 duris da\u017eniausiai praveria jau sergantys \u017emon\u0117s ir da\u017eniausiai \u2013 sunk\u016bs ligoniai. Vis dar daug Lietuvos gyventoj\u0173 turi antsvorio ar yra nutuk\u0119, nesveikai maitinasi, r\u016bko, piktnaud\u017eiauja alkoholiu, per ma\u017eai juda. \u017dod\u017eiu, jiems patogiau nesistengti d\u0117l sveikatos, manyti, kad j\u0173 sveikata \u2013 kieno nors kito r\u016bpestis. Taigi pirmin\u0117 prevencija i\u0161 pacien\u00adt\u0173 pus\u0117s yra prasta, o tai skatina ligos plitim\u0105. Be abejo, \u012ftakos serga\u00admumo AH augimui turi ir \u0161alies ekonomika, \u017eemas pragyvenimo lygis, \u012ftampa, stresas, kt.<\/p>\n
AH rizikos veiksniai yra gerai \u017einomi. Ar galima i\u0161skirti svarbiausius? Kokia vieta gy\u00addant AH tenka dislipidemijai? <\/b><\/p>\n
Sergantiesiems AH visada \u012fvertinama bendro\u00adji kardiovaskulin\u0117 rizika. Dislipidemija \u2013 vienas svarbiausi\u0173 modifikuojam\u0173j\u0173 \u0161irdies ir krauja\u00adgysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksni\u0173. Tod\u0117l gydant AH, privalu koreguoti ir \u0161\u012f rizikos veiksn\u012f.<\/p>\n
Nuo 2006 met\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alyje veikia Asmen\u0173, priskirt\u0173 didel\u0117s \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 ri\u00adzikos grupei, atrankos ir prevencijos priemoni\u0173 programa (toliau \u2013 Programa), kurioje dalyvauja 94,8 proc. pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros centr\u0173 (PSPC) visoje Lietuvoje. Programa padeda \u012fver\u00adtinti rizikos veiksni\u0173 paplitim\u0105 tarp darbingo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 Lietuvoje, taikomas prevenci\u00adjos priemones ir j\u0173 efektyvum\u0105. \u0160ios Programos duomenimis, kas antras vidutinio am\u017eiaus Lie\u00adtuvos gyventojas (Programoje dalyvavo 50\u201365 met\u0173 moterys ir 40\u201355 met\u0173 vyrai) serga AH. Taip pat nustatyta, kad 78 proc. programos daly\u00advi\u0173, sergan\u010di\u0173 AH, kartu turi 3 ir daugiau papil\u00addom\u0173 kardiovaskulin\u0117s rizikos veiksni\u0173, i\u0161 ku\u00adri\u0173 da\u017eniausi yra dislipidemija, nutukimas, r\u016b\u00adkymas. Programos duomenimis, dislipidemija nustatyta beveik 90 proc. tiriam\u0173 asmen\u0173, kurie dar neserga \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis. Taigi m\u016bs\u0173 gyventojams dislipidemija yra vienas svar\u00adbiausi\u0173 ir da\u017eniausi\u0173 rizikos veiksni\u0173. Be abejo, svarb\u016bs ir kiti veiksniai \u2013 per ma\u017eas fizinis akty\u00advumas, netinkami mitybos \u012fpro\u010diai, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas, r\u016bkymas ir kiti, nes visi jie vienaip ar kitaip yra tarpusavyje susij\u0119.<\/p>\n
Apie dislipidemij\u0105 kalbama daug, o nuo 2015 met\u0173 pabaigos patvirtinus nauj\u0105 i\u0161pl\u0117st\u0105 statin\u0173 skyrimo indikacij\u0173 kompensavimo tvark\u0105, \u0161iai b\u016bklei valdyti turime ir naujas galimybes. Po di\u00add\u017eiulio akademiko A. Laucevi\u010diaus ir jo bendra\u00admin\u010di\u0173 gydytoj\u0173, draugij\u0173 darbo buvo prapl\u0117stos statin\u0173 kompensavimo ribos, pavirtintos naujos kompensavimo indikacijos, su\u0161velninti ir panai\u00adkinti pasen\u0119 apribojimai. Gaila, kad tiek visuo\u00admen\u0117, tiek dalis medik\u0173 vis dar ignoruoja medi\u00adcinos mokslo laim\u0117jimus ir statin\u0173 naudos \u012fro\u00addymus ma\u017einant sergamum\u0105 \u0161irdies ir kraujagys\u00adli\u0173 ligomis. Medikai retai skiria, o pacientai ne\u00adnoriai vartoja statin\u0173, nes labiau tiki draug\u0173, gi\u00admini\u0173, kaimyn\u0173, o kartais ir \u017einiasklaidos sklei\u00add\u017eiama informacija apie \u0161i\u0173 vaist\u0173 neva darom\u0105 \u017eal\u0105. \u017dmon\u0117s klaidingai \u012fsitikin\u0119, kad, vartoda\u00admi statin\u0173, susigadins kepenis, raumenis, inks\u00adtus ir pan. Ta\u010diau b\u016btent vartojant statin\u0173 gali\u00adma apsaugoti \u0161iuos organus nuo \u017ealingo choles\u00adterolio poveikio, ypa\u010d pacientus, kurie jau serga l\u0117tine inkst\u0173 liga.<\/p>\n
Europos kardiolog\u0173 draugijos (EKD) kongre\u00adse buvo pristatytas \u012fdomus tyrimas, kuris tur\u0117t\u0173 pakeisti tiek gydytoj\u0173, tiek pacient\u0173 m\u0105stym\u0105 apie AKS ir ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 (MTL) choles\u00adterolio reik\u0161m\u0119 vertinant ilgalaik\u0119 \u0161irdies ir krau\u00adjagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105. Sistolinis AKS ir MTL cho\u00adlesterolis yra pagrindin\u0117s modifikuojamosios \u0161ir\u00addies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prie\u017eastys. Abu \u0161ie veiks\u00adniai turi nepriklausom\u0105, did\u0117jant\u012f ir kumuliacin\u012f prie\u017eastin\u012f poveik\u012f kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizi\u00adkai. Tyrimas parod\u0117, kad net nedidelis j\u0173 abie\u00adj\u0173 suma\u017einimas kartu gali apsaugoti nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 vystymosi: gyvenimo eigoje 10 mm Hg ma\u017eesnis sistolinis AKS ir 1 mmol\/l ma\u017eesnis MTL cholesterolis gali suma\u017einti kar\u00addiovaskulini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105 beveik 90 proc. Taigi, kalbant apie ilgalaik\u0117s kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 ri\u00adzikos suma\u017einim\u0105, MTL cholesterolis tur\u0117t\u0173 b\u016bti prad\u0117tas steb\u0117ti, koreguoti anksti.<\/p>\n
Nuo \u0161i\u0173 met\u0173 \u012fsigaliojusioje naujojoje sta\u00adtin\u0173 kompensavimo tvarkoje \u012ftvirtinta, kad MTL cholesterolio norma sveikiems \u017emo\u00adn\u0117ms yra 3 mmol\/l, o sergantiesiems \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis ir cukriniu diabetu \u2013 1,8 mmol\/l. Kiek svarbu laikytis \u0161i\u0173 rekomen\u00addacij\u0173? Ar vien didesnis MTL cholesterolis smarkiai didina \u0161irdies lig\u0173 rizik\u0105, net kai n\u0117ra kit\u0173 rizikos veiksni\u0173? <\/b><\/p>\n
Siektini MTL cholesterolio skai\u010diai EKD gai\u00adr\u0117se \u012ftvirtinti nuo 2011 met\u0173. Lietuvoje jie sunkiai skyn\u0117si keli\u0105 ir prireik\u0117 laiko, kad \u0161ios mokslo \u012frodymais pagr\u012fstos MTL cholesterolio siektinos normos atsirast\u0173 ir Lietuvos statin\u0173 kompensa\u00advimo dokumentuose. \u0160iandien turime Sveikatos apsaugos ministerijos ministro \u012fsakym\u0105 D\u0117l kom\u00adpensuojam\u0173j\u0173 vaist\u0173 s\u0105ra\u0161o pakeitimo patvirtini\u00admo <\/i>(2015 metai gruod\u017eio 29 diena Nr. V-1535), kuriame i\u0161d\u0117styta, kaip ir kokius ligonius reikia gydyti kompensuojamaisiais statinais.<\/p>\n
Kod\u0117l svarb\u016bs MTL cholesterolio skai\u010diai? Atlikus daugyb\u0119 tyrim\u0173, \u012frodyta, kad MTL cho\u00adlesterolio ma\u017einimas labiausiai pasiteisina kar\u00addiovaskulin\u0117je prevencijoje. Dar didesnis preven\u00adcinis statin\u0173 vartojimo poveikis stebimas tiems pacientams, kurie, be dislipidemijos, turi ir kit\u0173 rizikos veiksni\u0173. Tod\u0117l sergantiesiems \u0161irdies ir<\/p>\n
kraujagysli\u0173 ligomis MTL cholesterolio lygmuo yra 1,8 mmol\/l. Nesergantiesiems \u0161irdies ir krau\u00adjagysli\u0173 ligomis (pirminei profilaktikai) MTL cholesterolio riba yra 3,0 mmol\/l. Svarbu, kad statinai ne tik koreguoja dislipidemij\u0105, bet pasi\u00ad\u017eymi ir pleotropiniu poveikiu.<\/p>\n
Taigi statin\u0173 vartojimas teigiamai veikia serga\u00admum\u0105 ir mir\u0161tamum\u0105 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173. \u0160iemet publikuoto pirmin\u0117s prevencijos tyri\u00admo HOPE 3 duomenys parod\u0117, kad pacientams, ku\u00adri\u0173 kardiovaskulin\u0117 rizika vidutin\u0117, kartu su hiper\u00adtenzijos gydymu paskyrus statino, suma\u017e\u0117ja kardio\u00advaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173. Tai rimtas argumentas, kad gy\u00addant 55 met\u0173 ir vyresnius vyrus ir 65 met\u0173 ir vyres\u00adnes moteris, sergan\u010dius AH, b\u016bt\u0173 paskirta ir statino.<\/p>\n
Sergan\u010diojo AH prognoz\u0117 tiesiogiai susijusi su rizikos veiksniais \u2013 kuo daugiau rizikos veiks\u00adni\u0173, tuo didesn\u0117 ligos progresavimo, komplika\u00adcij\u0173 tikimyb\u0117. Ta\u010diau ne visada tikr\u0105j\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105 sergantis AH pacientas gali pats nusistatyti. Pavyzd\u017eiui, jis gali \u012fvertin\u00adti k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 (KMI), \u017ealingus \u012fpro\u010dius, kraujosp\u016bd\u017eio skai\u010dius, ta\u010diau negali \u017einoti, ar yra pa\u017eeisti organai taikiniai (smegenys, inks\u00adtai, kraujagysl\u0117s), kuri\u0173 pa\u017eaida i\u0161 karto priski\u00adria pacient\u0105 didel\u0117s rizikos grupei. Tod\u0117l svarbu, kad paciento rizik\u0105 sirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis \u012fvertint\u0173 gydytojas.<\/p>\n
Kokie kiti veiksniai, apie kurios galb\u016bt ma\u00ad\u017eiau kalbama, gali tur\u0117ti \u012ftakos AH? Pavyz\u00add\u017eiui, kaip AH veikia \u0161altas oras? Kaip met\u0173 laikas susij\u0119s su AKS svyravimais? <\/b><\/p>\n
Pastaruoju metu daug kalbama apie miego \u012ftak\u0105 hipertenzijai, \u0161irdies ligoms. Taigi miegas, kaip sveikos gyvensenos dalis, norint i\u0161vengti hipertenzijos, irgi turi b\u016bti sveikas. \u017dmogus turi i\u0161simiegoti, gerai pails\u0117ti. Tod\u0117l kv\u0117pavimo su\u00adstojimas miegant arba obstrukcin\u0117 miego apn\u0117ja (OMA) \u012fvardijama kaip AH ir jos komplikacij\u0173 rizik\u0105 didinantis veiksnys. Daug\u0117ja \u012frodym\u0173 apie OMA poveik\u012f kraujo spaudimui: negydoma OMA 1,37 karto padidina tikimyb\u0119 sirgti AH. Ir OMA, ir AH sieja tie patys rizikos veiksniai \u2013 nutuki\u00admas, fizinio aktyvumo stoka, r\u016bkymas, alkoho\u00adlio vartojimas, vyresnis am\u017eius. OMA yra da\u017e\u00adniausia antrin\u0117s AH prie\u017eastis, be to, ji nustato\u00adma kas tre\u010diam (30 proc.) sergan\u010diajam vaistams atsparia AH.<\/p>\n
\u0160altas oras n\u0117ra pripa\u017eintas AH rizikos veiks\u00adnys, nors \u012frodyta, kad \u0161altuoju met\u0173 laiku AKS b\u016bna didesnis. AKS padid\u0117jimas yra susij\u0119s su \u017eema aplinkos temperat\u016bra ir labiausiai daro \u012fta\u00adkos vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 kraujo spaudimui. \u0160altis didina simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos aktyvu\u00adm\u0105, humoralinius poky\u010dius ir sukelia AKS svy\u00adravimus. Taigi ry\u0161ys tarp AKS svyravim\u0173 ir met\u0173 laiko yra: AKS labiau svyruoja ten, kur yra \u0161al\u00adtesnis klimatas ar didesni sezoniniai temperat\u016bros poky\u010diai. Ta\u010diau tyrimai parod\u0117 ir tai, kad auk\u0161\u00adtesn\u0117 oro temperat\u016bra yra susijusi ne tik su ma\u00ad\u017eesniu AKS, bet ir su kraujo spaudimo nekritimu nakt\u012f. Sergantiems AH pasteb\u0117tas AKS did\u0117jimas nakt\u012f kar\u0161tomis dienomis, ir \u0161is AKS \u0161uolis ne\u00adpriklaus\u0117 nuo lyties ir am\u017eiaus. Svarbu, kad nakt\u012f AKS paprastai \u017emon\u0117s nematuoja, tod\u0117l d\u0117l sezo\u00adnini\u0173 svyravim\u0173 AH gali b\u016bti nediagnozuojama, negydoma arba gydoma netinkamai. Tod\u0117l ser\u00adgantiesiems AH gydymas tur\u0117t\u0173 b\u016bti koreguoja\u00admas ir atsi\u017evelgiant \u012f met\u0173 laik\u0105.<\/p>\n
Kaip AH gydoma \u0161iandien? Kaip prad\u0117ti gydym\u0105, kada skirti vaist\u0173 derin\u012f? <\/b><\/p>\n
AH gydymo tikslas \u2013 suma\u017einti AKS iki tiksli\u00adni\u0173 rib\u0173, u\u017etikrinti organ\u0173 taikini\u0173 ir kraujagysli\u0173 apsaug\u0105 ir taip suma\u017einti mirtingum\u0105 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173. AH gydymas \u0161iandien yra ai\u0161\u00adkus ir paprastas. Yra nusistov\u0117jusios gydymo sche\u00admos, reglamentuotos gair\u0117se, kurios parengtos at\u00adsi\u017evelgiant \u012f paciento hipertenzijos laipsn\u012f, pacien\u00adto kardiovaskulin\u0119 rizik\u0105, rizikos veiksnius, gretu\u00adtines ligas ir kt.<\/p>\n
Pacientus, kuri\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 ri\u00adzika didel\u0117, da\u017eniausiai pradedama gydyti vaist\u0173 deriniais: renino ir angiotenzino sistemos bloka\u00adtoriaus deriniu su diuretiku arba su kalcio kana\u00adl\u0173 blokatoriumi. Toks gydymas pagr\u012fstas kliniki\u00adniais tyrimais, kurie \u012frod\u0117, kad, vartojant \u0161i\u0173 deri\u00adni\u0173, ma\u017e\u0117ja pacient\u0173 mirtingumas. Jeigu \u0161ie deri\u00adniai neduoda norimo efekto, skiriamas 3 vaistas \u2013 diuretikas, jeigu jo nebuvo paskirta anks\u010diau. Da\u017e\u00adnai AKS korekcijai reikia skirti 3 vaist\u0173 derin\u012f \u2013 renino ir angiotenzino sistemos blokatori\u0173, kalcio kanal\u0173 blokatori\u0173 ir diuretik\u0105. Jeigu nepadeda 3 vaistai, skiriamas 4-tas. Atsi\u017evelgiant \u012f indikacijas, gali b\u016bti paskirta ir kitos grup\u0117s vaist\u0173, pavyzd\u017eiui, beta blokatori\u0173, centrinio poveikio vaist\u0173 arba alfa blokatori\u0173. Ta\u010diau ypa\u010d daug ir svariais \u012frodymais (PATHWAY-2 tyrimas) kalbama apie spironolak\u00adtono skyrim\u0105 kaip 4 vaist\u0105.<\/p>\n
Pacientus, kuri\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika ma\u017ea ir n\u0117ra gretutini\u0173 lig\u0173, da\u017eniausiai<\/p>\n
pradedama gydyti renino ir angiotenzino siste\u00admos inhibitoriais. Ta\u010diau AH da\u017enai serga \u017emo\u00adn\u0117s, kuriems diagnozuotos ir kitos \u0161irdies ir krau\u00adjagysli\u0173 ligos. Pavyzd\u017eiui, be AH, pacientas ser\u00adga kr\u016btin\u0117s angina. Tokiu atveju AH gydyti reko\u00admenduojama skirti ir vaist\u0105, kuris kartu su AKS koreguoja ir \u0161i\u0105 b\u016bkl\u0119, t. y. beta blokatori\u0173 (kr\u016b\u00adtin\u0117s anginai gydyti).<\/p>\n
Su kokiomis problemomis, gydydami AH, susiduria gydytojai kardiologai? <\/b><\/p>\n
Pagrindin\u0117 problema \u2013 blogas antihipertenzi\u00adni\u0173 vaist\u0173 vartojamumas. Pacientas pats \u201etobuli\u00adna\u201c gydym\u0105 ir leid\u017eia sau negerti vaist\u0173 arba u\u017e\u00admir\u0161ta j\u0173 i\u0161gerti, netiki ar abejoja j\u0173 veiksmingu\u00admu, patiria nepageidaujam\u0105 vaist\u0173 poveik\u012f. Tai ne tik Lietuvos, bet, ko gero, ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 pagrindin\u0117 problema. Kaip ir k\u0105 gydyti, yra \u017einoma. Dabartin\u0117 b\u0117da \u2013 nepaklusnus, gydytojo nurodym\u0173 nepaisan\u00adtis pacientas. Tod\u0117l \u0161iandien nema\u017eai dirbama \u0161io\u00adje srityje, siekiant pagerinti antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 vartojamum\u0105. Net vystosi specializuota sritis, kuri gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti vaist\u0173 nevartojimo prie\u017eastis. Pavyzd\u017eiui, kuriami \u012fvair\u016bs priminimo modeliai, panaudojant mobiliuosius telefonus, siun\u010diant \u017ei\u00adnutes ir kt. Svarbu, kad ir patys gydytojai daugiau dirbt\u0173 su pacientais, ai\u0161kint\u0173, kod\u0117l reikia gerti vaist\u0173, kaip jie veikia, kas bus, jei j\u0173 negers. Ma\u00adnau, kad \u012f kiekvien\u0105 \u0161ird\u012f galima prisibelsti. Tie\u00adsa, Lietuvos gydytojas tiek u\u017ekrautas popieriais ir ne savo darbais, kad pokalbiui su pacientu laiko tiesiog nebelieka.<\/p>\n
Kokios naujausios rekomendacijos egzis\u00adtuoja? Kada buvo atnaujintos AH gydymo gai\u00adr\u0117s ir kokie svarbiausi aspektai jose i\u0161kelti? <\/b><\/p>\n
\u0160iandien diagnozuodami ir gydydami AH vadovaujam\u0117s 2013 met\u0173 AH diagnostikos ir gydymo gair\u0117mis. Pagal \u0161ias gaires, tiksli\u00adnis AKS yra <140\/90 mm Hg, i\u0161skyrus sergan\u00ad\u010diuosius cukriniu diabetu \u2013 jiems tikslinis AKS <140\/85 mm Hg. Taip pat vyresniems nei 80 met\u0173 pacientams tikslinis AKS yra 140\u2013150 mm Hg. Naujosiose gair\u0117se, vertinant SPRINT tyrimo re\u00adzultatus, gali keistis tikslinio AKS skai\u010diai.<\/p>\n
Kaip AH bus gydoma rytoj? Neseniai gr\u012f\u00ad\u017eote i\u0161 Europos hipertenzijos kongreso Romo\u00adje? Koki\u0173 nauj\u0173 \u017eini\u0173 parsive\u017e\u0117te? <\/b><\/p>\n
Naujien\u0173 AH gydymo srityje yra nema\u017eai. Pa\u00advyzd\u017eiui, kalbama apie naujus nemedikamenti\u00adnio AH gydymo metodus \u2013 AKS gydym\u0105, taikant prietaisus. Naujas ir \u012fdomus gydymo metodas \u2013 programuojama hipertenzijos kontrol\u0117 (PHK), taikant elektrokardiostimuliatorius (EKS). Pirm\u0105 kart\u0105 pla\u010diajai kardiolog\u0173 visuomenei paskelb\u00adti gydymo \u0161iuo metodu rezultatai. \u0160iame tyrime antri metai dalyvauja ir Vilniaus universiteto li\u00adgonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 elektrofiziolog\u0173 ir kardiolog\u0173 komanda. Taigi, tai ir m\u016bs\u0173 Kardio\u00adlogijos ir angiologijos klinikos darbo rezultatas.<\/p>\n
Kita nemedikamentinio gydymo naujiena (CALM-FIM tyrimas) \u2013 AKS korekcija per po\u00adveik\u012f baroreceptoriams, implantuojant tinklel\u012f \u012f miego arterijos glomus caroticus <\/i>srit\u012f.<\/p>\n
Kalb\u0117ta ir apie rezistenti\u0161kos AH gydymo inkst\u0173 denervacija rezultatus. \u0160i minimaliai in\u00advazin\u0117 proced\u016bra atliekama sergantiesiems atspa\u00adria AH. Jos metu specialus elektrodas \u012fvedamas \u012f pagrindin\u0119 inksto arterij\u0105 ir radioda\u017eniu suardo\u00admas nerv\u0173 sistemos ir inkst\u0173 arterij\u0173 ry\u0161ys, turin\u00adtis \u012ftakos ir palaikantis padid\u0117jus\u012f kraujo spaudi\u00adm\u0105. \u0160i proced\u016bra Lietuvoje s\u0117kmingai atliekama, sukaupta nema\u017eai patirties \u0161ioje srityje.<\/p>\n
Naujien\u0173 buvo kiekvienoje i\u0161 kardiologijos sri\u010di\u0173, ta\u010diau svarbiausia \u2013 5 naujos gair\u0117s: dis\u00adlipidemijos, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 preven\u00adcijos, prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimo, \u0161irdies nepakanka\u00admumo ir onkologijos. \u012edomios buvo gairi\u0173 pa\u00adai\u0161kinimo, palyginimo su ankstesn\u0117mis sesijos.<\/p>\n
D\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f. <\/i><\/b><\/p>\n
Kalb\u0117josi Natalija Voronaja<\/i><\/p>\n
\u0160altinis: \u201eInternistas\u201c Nr.7, 2016m.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Arterin\u0117 hipertenzija (AH) \u2013 liga, apie kuri\u0105 ir daug \u017einoma, ir daug kal\u00adbama. Kita vertus, tai liga, kuria serga vis daugiau \u017emoni\u0173, kuri spar\u010diai plin\u00adta ir pakerta jaunus \u017emones. AH dauge\u00adlis pacient\u0173 link\u0119 laikyti nesunkia liga, nors nustatyta, kad sergantiesiems AH mirtingumas d\u0117l galvos smegen\u0173 insul\u00adto, kit\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 padi\u00add\u0117ja 2 kartus. Net pacientams, kuri\u0173 ar\u00adterinis kraujo spaudimas (AKS) dar yra normalus (AKS 130\u2013139\/85\u201389 mm Hg), Framinghamo tyrimo duomenimis, \u0161ir\u00addies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika per 12 met\u0173 padid\u0117ja, palyginti su tais pacien\u00adtais, kuri\u0173 spaudimas yra normalus (AKS <120\/80 mm Hg).<\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6344,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[205,431,157,5972,6036,25246,125,126,5991,138],"site":[27238],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6343","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-gydytojai","tag-hipertenzija","tag-nutukimas","tag-pacientas","tag-prevencija","tag-rizikos","tag-rukymas","tag-saltis","tag-tyrimas","tag-vaistai","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6343","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6343"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6343\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6344"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6343"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6343"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6343"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6343"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6343"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}