{"id":6349,"date":"2016-10-27T17:15:06","date_gmt":"2016-10-27T17:15:06","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-10-27T17:15:06","modified_gmt":"2016-10-27T17:15:06","slug":"psichikos-sutrikimu-ir-metabolinio-sindromo-komorbidiskumas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/psichikos-sutrikimu-ir-metabolinio-sindromo-komorbidiskumas\/6349\/","title":{"rendered":"Psichikos sutrikim\u0173 ir metabolinio sindromo komorbidi\u0161kumas"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sergan\u010di\u0173j\u0173 sunkiomis psichikos ligomis, tokiomis kaip \u0161izofrenija, \u0161izoafektinis sutrikimas, sunki depre\u00adsija ar bipolinis sutrikimas, gyvenimo trukm\u0117 yra ma\u017e\u00addaug 20 met\u0173 trumpesn\u0117 (skirting\u0173 tyrim\u0173 duomeni\u00admis \u2013 13\u201330 met\u0173), da\u017eniausiai (&gt;80 proc.) d\u0117l atero\u00adsklerozini\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (\u0160KL) (1). \u0160KL paplitimas \u0161ioje grup\u0117je 2\u20133 kartus didesnis, palyginti su bendr\u0105ja populiacija, ir \u0161is fenomenas siejamas su endogeniniu metabolizmo sutrikimu ir gyvenimo b\u016bdo veiksniais \u2013 nepakankamu fiziniu aktyvumu, netinka\u00admais mitybos \u012fpro\u010diais, r\u016bkymu. Cukrinio diabeto (CD) paplitimas tarp sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161izofrenija yra vidutini\u0161kai 15 proc. \u2013 gerokai didesnis nei bendrojoje populiaci\u00adjoje (5 proc.), be to, CD diagnoz\u0117 neretai v\u0117luoja dau\u00adgiau nei 12 met\u0173, tod\u0117l da\u017enai nusta\u010dius lig\u0105 jau yra l\u0117tin\u0117s hiperglikemijos komplikacij\u0173 (2). Tod\u0117l orga\u00adnizuojant asmens sveikatos prie\u017ei\u016br\u0105 vis didesnis d\u0117\u00admesys skiriamas metaboliniam sindromui (MS), kur\u012f sudaro daug tarpusavyje susijusi\u0173 endogenini\u0173 rizikos veiksni\u0173, kurie tiesiogiai skatina \u0160KL vystym\u0105si ir pa\u00addidina 2 tipo CD rizik\u0105 bei 2\u20133 kartus padidina mir\u0161\u00adtamumo d\u0117l \u0160KL rizik\u0105 (3).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>MS samprata ir klinikin\u0117 reik\u0161m\u0117 <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Svarbiausi metaboliniai endogeniniai rizikos veiksniai yra centrinis (pilvinis) nutukimas, arterinio kraujosp\u016bd\u017eio (AKS) padid\u0117jimas, gliukoz\u0117s apykai\u00adtos sutrikimas, aterogenin\u0117 dislipidemija: padid\u0117ju\u00adsi triglicerid\u0173 (TG) ir suma\u017e\u0117jusi didelio tankio lipo\u00adprotein\u0173 cholesterolio (DTL-ch) koncentracija. \u0160iuo metu pla\u010diausiai pasaulyje naudojamus klinikinius MS diagnostinius kriterijus 2001 metais pristat\u0117 Na\u00adcionalin\u0117s cholesterolio mokymo programos suau\u00adgusi\u0173j\u0173 gydymo grup\u0117 III (<i>NCEP ATP III<\/i>). MS dia\u00adgnozuojamas nusta\u010dius bent 3 i\u0161 5 rizikos veiksnius, pateiktus <i>1 lentel\u0117je <\/i>(4).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">MS rizikos \u012fvertinimas yra reik\u0161mingas siekiant i\u0161\u00adskirti asmenis, kuriems yra padid\u0117jusi \u0160KL ir \/ ar 2 tipo CD rizika (16). Taip pat esama duomen\u0173, kad nutuki\u00admas, hipertenzija, dislipidemija ir atsparumas insuli\u00adnui yra susij\u0119 su didesne kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutri\u00adkimo rizika \u2013 CD ir MS yra nepriklausomi kognityvi\u00adni\u0173 funkcij\u0173 sutrikimo ir demencijos i\u0161sivystymo ri\u00adzikos veiksniai (5).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>MS paplitimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Suformavus MS samprat\u0105, pasteb\u0117ta, kad MS pa\u00adplitimas didesnis \u0161izofrenijos spektro sutrikim\u0173 tu\u00adrintiems \u017emon\u0117ms, palyginti su bendr\u0105ja populiacija. Atlikta nema\u017eai tyrim\u0173, vertinan\u010di\u0173 MS ir \u0161izofreni\u00adjos komorbidi\u0161kum\u0105, nustatytas MS paplitimo rodi\u00adklis varijuoja nuo 8,9 proc. iki 68 proc., t. y. didesnis beveik 2 kartus, palyginti su sveikais asmenimis, taip pat jis priklauso nuo etnin\u0117s grup\u0117s ir lyties (b\u016bdin\u00adgesnis moterims). V\u0117liau pasteb\u0117ta, kad nutukimas ir CD da\u017eniau i\u0161sivysto ir sergantiesiems bipoliniu sutri\u00adkimu. Apibendrinus daugelio tyrim\u0173 rezultatus, nusta\u00adtytas MS paplitimas Europoje yra 18\u201326 proc., JAV \u2013 36\u201349 proc., apskai\u010diuota santykin\u0117 MS rizika yra 1,6 karto didesn\u0117 esant bipoliniam sutrikimui, palyginti su bendr\u0105ja populiacija (6). Tiriant depresijos ir MS komorbidi\u0161kum\u0105, gauti prie\u0161taringi rezultatai \u2013 vienos studijos pateikia \u0161i\u0105 s\u0105sa\u00adj\u0105 \u012frodan\u010dius duomenis, kitos nenustat\u0117 jokio ry\u0161io tarp lig\u0173. Apibendrinus tyrim\u0173 duomenis, MS paplitimas sergant depresija varijuoja nuo 25 proc. iki 48 proc. (7).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prospektyviniai tyrimai atskleid\u017eia, kad MS i\u0161\u00adsivystymo tempas sergantiesiems psichikos ligomis itin greitas, pavyzd\u017eiui, jaun\u0173 asmen\u0173, kuriems dia\u00adgnozuotas bipolinis sutrikimas arba depresija, grup\u0117\u00adje per 2 metus nustatytas MS paplitimo padid\u0117jimas nuo 11 proc. iki 17 proc. (8). \u0160io sindromo vystym\u0105si predisponuoja psichofar\u00admakoterapija (antipsichotik\u0173, antidepresant\u0173, nuotai\u00adkos stabilizatori\u0173 vartojimas), individual\u016bs genotipo variantai, gyvenimo b\u016bdas \u2013 fizinio aktyvumo stoka, netinkama mityba, \u017ealingi \u012fpro\u010diai, ypa\u010d r\u016bkymas (4).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Psichofarmakoterapijos reik\u0161m\u0117 MS i\u0161sivystymui <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Viena da\u017enesni\u0173 antipsichotik\u0173 sukeliam\u0173 nepagei\u00addaujam\u0173 reakcij\u0173 yra k\u016bno mas\u0117s padid\u0117jimas. Tiriant \u0161i\u00adzofrenijos spektro sutrikimais sergan\u010di\u0173j\u0173 MS i\u0161sivysty\u00admo tendencijas, nustatyta, kad naujos kartos antipsicho\u00adtikus vartojantys pacientai turi didesn\u0119 MS rizik\u0105. Ver\u00adtinant antipsichotik\u0173 poveik\u012f metabolizmui, itin reik\u0161\u00admingi tyrimai, kuriuose tirti \u0161izofrenija sergantys, ta\u010diau antipsichotik\u0173 nevartojantys pacientai. Toki\u0173 tyrim\u0173 at\u00adlikta nedaug ir imtys n\u0117ra didel\u0117s, ta\u010diau, apibendrinus j\u0173 rezultatus, MS paplitimas varijuoja nuo 3,3 proc. iki 19,6proc. ir tai neabejotinai rodo, kad MS i\u0161sivystyti yra reik\u0161mingas antipsichotik\u0173 vartojimas (9). Danijoje tirti 3 303 ambulatori\u0161kai psichikos sutrikimus besigydan\u00adtys pacientai: 48,2 proc. vartojan\u010di\u0173j\u0173 antipsichotikus nustatytas MS, palyginti su 29,6 proc. bendrojoje po\u00adpuliacijoje, \u0161iems pacientams da\u017eniau buvo padid\u0117jusi liemens apimtis, TG ir gliukoz\u0117s koncentracija ir ma\u00ad\u017eesn\u0117 DTL-ch koncentracija kraujyje. Taip pat nusta\u00adtyta tiesiogin\u0117 MS koreliacija su am\u017eiumi, ligos trukme ir \u0161eimine CD bei \u0160KL anamneze. Apskai\u010diuota MS i\u0161\u00adsivystymo rizika vartojant antipsichotikus 2,7 karto di\u00addesn\u0117, palyginti su tos pa\u010dios lyties ir am\u017eiaus asme\u00adnimis, ypa\u010d i\u0161auganti taikant polifarmakoterapij\u0105 (10).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Metabolizmo sutrikimo rizika priklauso nuo antipsi\u00adchotik\u0173 vartojimo trukm\u0117s ir r\u016b\u0161ies \u2013 MS da\u017enesnis var\u00adtojantiems klozapin\u0105 ar olanzapin\u0105 bei esant ilgalaikei polifarmakoterapijai. Antros kartos antipsichotik\u0173 var\u00adtojimas didina MS i\u0161sivystymo rizik\u0105 3 kartus, palyginti su pirmos kartos antipsichotikais (<i>2 lentel\u0117<\/i>) (11). Pasta\u00adr\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f atipini\u0173 antipsichotik\u0173 vartojimas labai padid\u0117jo d\u0117l j\u0173 ma\u017eesnio poveikio ekstrapiramidinei sis\u00adtemai, taip pat d\u0117l ankstyvesn\u0117s \u0161izofrenijos ir bipolinio sutrikimo diagnostikos ir platesnio antipsichotik\u0173 pritai\u00adkymo elgesio sutrikimams gydyti. Tyrimai atskleid\u0117, kad ne tik vyresnio am\u017eiaus, bet ir jauni asmenys, ypa\u010d pa\u00adaugliai ir vaikai, jautresni metabolizm\u0105 trikdan\u010diam an\u00adtipsichotik\u0173 poveikiui, net jei vartojami gana ma\u017eomis doz\u0117mis elgesio sutrikim\u0173 korekcijai (12).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Antipsichotik\u0173 indukuoto svorio did\u0117jimo proceso patofiziologija n\u0117ra vienareik\u0161mi\u0161kai i\u0161ai\u0161kinta, mano\u00adma, kad svarb\u016bs keli mechanizmai \u2013 padid\u0117j\u0119s suvarto\u00adjamo maisto kiekis, gliukoz\u0117s ir lipid\u0173 apykaitos sutri\u00adkimai. Neuroleptik\u0173 poveikis svorio did\u0117jimui nekelia nuostabos, nes jie tiesiogiai veikia per serotonino, his\u00adtamino, noradrenalino ir dopamino neurotransmisij\u0105, o \u0161ie neuromediatoriai dalyvauja reguliuojant apetit\u0105 ir k\u016bno mas\u0119, ypa\u010d svarb\u016bs su histamino H1 recepto\u00adriais susijusios AMP-kinaz\u0117s aktyvavimas pagumbu\u00adryje ir serotonino 2C receptori\u0173 moduliacija. Taip pat k\u016bno mas\u0117s did\u0117jimui svarbi antipsichotik\u0173 indukuota prolaktino sekrecijos disinhibicija ir atsparumas lepti\u00adnui pagumburyje (13).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nuotaikos stabilizatoriai ir kai kurie antidepresantai, ypa\u010d tricikliai, taip pat yra susij\u0119 su reik\u0161mingu svorio di\u00add\u0117jimu. Valproin\u0117 r\u016bg\u0161tis siejama su insulino ir lipid\u0173 apy\u00adkaitos sutrikimais. Tyrimai \u012frod\u0117 koreliacij\u0105 tarp nuotaikos stabilizatori\u0173 vartojimo ir svorio did\u0117jimo, dislipidemijos ir CD pacientams, sergantiems bipoliniu sutrikimu. Tai\u00adgi \u0161iems pacientams svarbu identifikuoti MS rizik\u0105 ir lai\u00adku nukreipti prevencin\u0117ms programoms, nes jiems nere\u00adtai prireikia polifarmakoterapijos ir tenka \u0161ias 2 metabo\u00adlizm\u0105 trikdan\u010dias medikament\u0173 grupes skirti kartu (14).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip pat svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f, kad metabolizmo poky\u010diai, prad\u0117jus vartoti antipsichotikus, gana greitai pastebimi. Reik\u0161mingas k\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI) ir pilvo apimties padid\u0117jimas gali b\u016bti u\u017efiksuotas jau po keli\u0173 savai\u010di\u0173, gliukoz\u0117s bei lipid\u0173 apykaitos sutrikimai galimi po pus\u0117s met\u0173 nuo antipsichotik\u0173 vartojimo pra\u00add\u017eios. Net jauniems pacientams, prad\u0117jusiems vartoti atipinius antipsichotikus, kardiovaskulin\u0117 rizika padi\u00add\u0117ja jau per pirmuosius metus (9). Tod\u0117l pirmin\u0117 MS prevencija tur\u0117t\u0173 prasid\u0117ti nuo pat psichikos ligos ma\u00adnifestacijos, dirbant su jaunais \u017emon\u0117mis. Pasteb\u0117ta, kad daugiau d\u0117mesio imta skirti MS rizikai \u012fvertinti sergan\u00adtiesiems \u0161izofrenija. Tiesa, bipoliniu sutrikimu sergantie\u00adsiems MS rizika vis dar yra prastai vertinama, nors atipi\u00adni\u0173 antipsichotik\u0173 skyrimas rizik\u0105 didina nepriklausomai nuo indikacijos ir steb\u0117sena tur\u0117t\u0173 b\u016bti analogi\u0161ka (15).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Metabolizmo sutrikim\u0173 genetin\u0117 predispozicija ir patofiziologija <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Metabolizmo sutrikimas yra gen\u0173 ir aplinkos s\u0105vei\u00adkos rezultatas. Atsi\u017evelgiant tik \u012f medikament\u0173 vartoji\u00adm\u0105 ir gyvenimo b\u016bdo nulemtus rizikos veiksnius, ne\u00ad\u012fmanoma paai\u0161kinti MS ir psichikos lig\u0173 komorbidi\u0161\u00adkumo. Individual\u016bs genotipo variantai gali izoliuotai skatinti med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimus. Dar prie\u0161 an\u00adtipsichotik\u0173 atsiradim\u0105, 1952 metais apra\u0161yta psichikos lig\u0173 ir gliukoz\u0117s apykaitos sutrikim\u0173 s\u0105saja. Pasteb\u0117ta, kad 2 tipo CD da\u017enesnis sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161izofrenija gimi\u00adn\u0117ms (18\u201330 proc. pirmos eil\u0117s gimin\u0117ms, palyginti su 1,2\u20136,3 proc. bendrojoje populiacijoje), tod\u0117l \u0161izofre\u00adnija laikoma nepriklausomu CD ir gliukoz\u0117s toleranci\u00adjos sutrikimo rizikos veiksniu. \u017dmogaus genomo ty\u00adrimo duomenys nurodo stipr\u0173 koreliacin\u012f ry\u0161\u012f tarp \u0161izofrenijos su CD bei bipolinio sutrikimo su \u0160KL ir 2 tipo CD genetin\u0117s predispozicijos. \u0160ie sutrikimai turi bendr\u0105 geneti\u0161kai nulemt\u0105 biologin\u012f mechanizm\u0105, sie\u00adjam\u0105 su metabolizmo proces\u0173 sutrikimu (16).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Riebalinis audinys yra endokrini\u0161kai aktyvus ir sekre\u00adtuoja biologi\u0161kai aktyvias med\u017eiagas \u2013 adipokinus, lepti\u00adn\u0105, prou\u017edegiminius citokinus ir \u016bmin\u0117s faz\u0117s baltymus. Kraujotakoje cirkuliuojan\u010dio leptino koncentracija kore\u00adliuoja su organizmo riebalinio audinio kiekiu ir veikia pa\u00adgumburyje esan\u010dius receptorius: padid\u0117jus leptino kon\u00adcentracijai, suma\u017e\u0117ja apetitas ir maisto suvartojimas bei di\u00addinamas energijos i\u0161eikvojimas. Leptinas taip pat aktyvina pagumburio, hipofiz\u0117s ir antinks\u010di\u0173 a\u0161\u012f, didina simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos tonus\u0105. Moterims, sergan\u010dioms \u0161izofre\u00adnija, nustatoma padid\u0117jusi leptino koncentracija plazmo\u00adje, palyginti su vyrais, ir tai padeda paai\u0161kinti, kod\u0117l mo\u00adterims MS da\u017enesnis. Sergantiesiems \u0161izofrenija taip pat nustatoma nuolatin\u0117 imunin\u0117s sistemos aktyvacija, kuri yra svarbi nutukimui ir CD i\u0161sivystyti \u2013 interleukinas-6 indukuoja atsparum\u0105 insulinui hepatocituose, padid\u0117j\u0119s interleukino-2 kiekis aktyvina pagumburio, hipofiz\u0117s ir antinks\u010di\u0173 a\u0161\u012f, navik\u0173 nekroz\u0117s faktorius alfa stimuliuo\u00adja lipoliz\u0119 kepenyse ir prisideda prie dislipidemijos i\u0161si\u00advystymo bei didina tirozinkinaz\u0117s aktyvum\u0105, tod\u0117l vysto\u00adsi atsparumas insulinui. \u0160iame procese dar svarbus gliu\u00adkoz\u0117s ne\u0161iklio GLUT-4 rai\u0161kos suma\u017e\u0117jimas, d\u0117l kurio sutrinka gliukoz\u0117s perna\u0161a \u012f audinius. Svarbu pamin\u0117ti, kad efektyvus gydymas antipsichotikais moduliuoja imu\u00adnin\u0117s sistemos disfunkcij\u0105, taigi psichotropiniai medika\u00admentai gali tur\u0117ti ir prevencin\u012f poveik\u012f MS (17). Taip pat \u012frodyta, kad r\u016bkymas ir alkoholio vartojimas indukuoja prou\u017edegimini\u0173 citokin\u0173 gamyb\u0105, o reguliarus fizinis ak\u00adtyvumas \u016bmaus psichologinio streso sukeliam\u0105 prou\u017ede\u00adgimini\u0173 citokin\u0173 gamyb\u0105 suma\u017eina (14).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sergantiems depresija ar bipoliniu sutrikimu paci\u00adentams da\u017eniausias neuroendokrininis sutrikimas yra pagumburio, hipofiz\u0117s ir antinks\u010di\u0173 a\u0161ies hiperaktyvu\u00admas, kuris siejamas su eutimijos, depresijos ir manijos fazi\u0173 kaita (14). Jis pasirei\u0161kia hiperkortizolemija, kuri tiesiogiai skatina centrinio tipo nutukimo, atsparumo insulinui, dislipidemijos, CD ir hipertenzijos, t. y. MS komponent\u0173, i\u0161sivystym\u0105 (7). Nemiga, da\u017enai pasirei\u0161\u00adkianti esant depresijai, sutrikdo metabolizm\u0105 ne tik d\u0117l suma\u017e\u0117jusio energijos i\u0161eikvojimo, nustatyti keli atspa\u00adrumo insulinui i\u0161sivystymo patofiziologiniai mechaniz\u00admai: padid\u0117j\u0119s simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos aktyvumas, suma\u017e\u0117jusi gliukoz\u0117s utilizacija smegenyse, padid\u0117jusi kortizolio koncentracija kraujyje, somatotropinio hor\u00admono sekrecijos suaktyv\u0117jimas ir neuroendokrinin\u0117s apetito kontrol\u0117s sutrikdymas (18).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Gyvenimo b\u016bdo nulemti MS rizikos veiksniai <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Psichikos ligomis sergan\u010di\u0173j\u0173 gyvenimo b\u016bdo ver\u00adtinimas atskleid\u017eia didel\u012f \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 paplitim\u0105, at\u00adsain\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f sveik\u0105 gyvensen\u0105. Per ma\u017eas fizinis ak\u00adtyvumas, prasta mityba, r\u016bkymas yra esminiai veiks\u00adniai, sutrikdantys sveikat\u0105 (19).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Netinkami psichikos ligomis sergan\u010di\u0173j\u0173 mitybos \u012fpro\u010diai laikomi pagrindiniu nutukim\u0105 lemian\u010diu veiks\u00adniu, akcentuojamas per didelis ma\u017eamolekulini\u0173 an\u00adgliavandeni\u0173 kiekis j\u0173 mitybos racione d\u0117l saldumy\u00adn\u0173, saldint\u0173 vaisvandeni\u0173 vartojimo (20). Daugumoje vakarieti\u0161kosios kult\u016bros \u0161ali\u0173 fizinio aktyvumo stoka tampa vis opesn\u0117 problema, analogi\u0161kai ir sergan\u010di\u0173j\u0173 psichikos ligomis yra nepakankama gerai sveikatai u\u017e\u00adtikrinti. Prevencini\u0173 intervencij\u0173 \u0161ioje srityje efektyvu\u00adm\u0105 \u012frodo tyrimas, atliktas su nutukimu bei sunkiomis psichikos ligomis sergan\u010diais pacientais, kurie dalyva\u00advo strukt\u016brizuoto fizinio aktyvumo skatinimo progra\u00admoje \u2013 po 12 savai\u010di\u0173 reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jo gliukoz\u0117s koncentracija kraujyje bei k\u016bno mas\u0117 (21).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">R\u016bkymo paplitimas tarp sergan\u010di\u0173j\u0173 skirtingomis psichikos ligomis varijuoja ir tyrim\u0173 rezultatai nevie\u00adnareik\u0161mi\u0161ki, ta\u010diau neabejotinai vir\u0161ija paplitim\u0105 ben\u00addrojoje populiacijoje. Tyrimo JAV, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 t\u016bkst. asmen\u0173, rezultatai rodo, kad r\u016bko apie 39 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 psichikos ligomis. Ana\u00adlizuojant pasiskirstym\u0105 pagal ligas, nustatyta, kad r\u016bko 66 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 bipoliniu sutrikimu, 74 proc. pa\u00adcient\u0173, kuriems diagnozuota \u0161izofrenija, ir 57 proc. \u2013 sergan\u010di\u0173j\u0173 depresija (22). Remiantis ir kit\u0173 tyr\u0117j\u0173 duo\u00admenimis, \u017einoma, kad vyrai da\u017eniau r\u016bko nei moterys ir did\u017eiausias r\u016bkymo paplitimas yra tarp sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161izofrenija, bipoliniu ir \u0161izoafektiniu sutrikimais, paly\u00adginti su kitomis psichikos ligomis (23).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Nutukimo ir dislipidemijos vertinimo reik\u0161m\u0117 <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Centrinio tipo nutukimas yra esminis modifikuoja\u00admasis rizikos veiksnys. Tai yra jautriausias (jautrumas 92 proc.) veiksnys nustatant MS, taigi liemens apimtis yra naudingas ir lengvai naudojamas rodiklis pirminei MS rizikai \u012fvertinti (24). Nutukimo padariniai gali b\u016bti greiti ir ai\u0161k\u016bs \u2013 psichologinis distresas, vaist\u0173 varto\u00adjimo nutraukimas arba ilgalaik\u0117s ir u\u017emaskuotos, to\u00adkios kaip CD ir \u0160KL, tod\u0117l kai kurie autoriai nurodo, kad nutukimo kontrol\u0117 turi reik\u0161mingiausi\u0105 vaidmen\u012f MS prevencijoje (19).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Laikui b\u0117gant, kraujosp\u016bdis, cholesterolio kon\u00adcentracija kraujyje ma\u017eai kinta, o pilvo srityje besi\u00adkaupian\u010dio riebalinio audinio bei TG koncentracija kraujyje did\u0117ja gana spar\u010diai ir yra svarbiausi veiks\u00adniai MS i\u0161sivystyti. Hipercholesterolemija da\u017eniau\u00adsiai susijusi su netinkama mityba, ta\u010diau jai i\u0161sivys\u00adtyti reik\u0161mingas ir antipsichotik\u0173 vartojimas, ypa\u010d olanzapino ir klozapino. N\u0117ra bendros nuostatos, kuris dislipidemijos rodiklis yra reik\u0161mingiausias \u0160KL rizi\u00adkos veiksnys, ta\u010diau \u012frodyta, kad TG koncentracija ir MTL-ch koncentracija n\u0117ra svarbiausi \u0160KL veiksniai, nes net reik\u0161mingai suma\u017einus \u0161iuos rodiklius, \u0160KL to\u00adliau progresuoja (4). \u0160iuo metu rekomenduojama dau\u00adgiausiai d\u0117mesio skirti DTL-ch ir apolipoproteino A1 koncentracijai, nes j\u0173 dydis turi did\u017eiausi\u0105 prognosti\u00adn\u0119 vert\u0119. Apolipoproteino A1 tyrimas kol kas n\u0117ra pla\u00ad\u010diai paplit\u0119s, ta\u010diau DTL-ch yra standartin\u0117s lipido\u00adgramos tyrimas ir jo kiekio padid\u0117jimas laikomas MS komponentu (25).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>MS prevencija <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ankstyvas rizikos veiksni\u0173 identifikavimas leid\u017eia u\u017etikrinti prevencini\u0173 intervencij\u0173 pritaikymo galimy\u00adb\u0119 bei padeda parinkti efektyv\u0173 gydymo b\u016bd\u0105 atsiradus somatiniams sutrikimams, tod\u0117l reikalingas nuolatinis metabolizm\u0105 atspindin\u010di\u0173 rodikli\u0173 steb\u0117jimas ir laiku suteikiama prevencija (14). Pasteb\u0117ta, kad daugiausia \u0160KL rizikos veiksni\u0173 sukaupiama 2\u20134 gyvenimo de\u00ad\u0161imtme\u010diais, tai ir yra kritinis periodas, \u012f kur\u012f turi b\u016bti nukreiptos prevencin\u0117s priemon\u0117s (15).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Esant dideliam rizikos veiksni\u0173 spektrui, naudingiau yra ne skirstyti asmenis \u012f didel\u0117s ir ma\u017eos rizikos grupes, o pereiti prie individualaus rizikos profilio vertinimo dides\u00adniam asmen\u0173 skai\u010diui (26). APA (angl. <i>American Psychi\u00adatric Association<\/i>) ir ASD (angl. <i>Asociation for the Study of Diabetes<\/i>) rekomenduoja kasmetin\u012f kardiovaskulini\u0173 ri\u00adzikos veiksni\u0173 \u012fvertinim\u0105 pacientams, sergantiems sunkia psichikos liga, nepaisant to, kad n\u0117ra akivaizd\u017eiai paste\u00adbim\u0173 metabolizmo sutrikim\u0105 atspindin\u010di\u0173 veiksni\u0173 (27).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmas prevencinis \u017eingsnis \u2013 pradinis MS ir \u0160KL rizikos \u012fvertinimas. Svarbu i\u0161siai\u0161kinti individuali\u0105 ir \u0161eimin\u0119 \u0160KL ir CD anamzez\u0119, \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 (r\u016bky\u00admo, piktnaud\u017eiavimo alkoholiu) buvim\u0105, nustatyti KMI, liemens apimt\u012f, AKS, glikemij\u0105, atlikti lipidogram\u0105 kie\u00adkvienam pacientui prie\u0161 pradedant psichofarmakotera\u00adpij\u0105. Vartojant atipinius antipsichotikus pirmus 3 m\u0117ne\u00adsius, kas m\u0117nes\u012f rekomenduojama vertinti k\u016bno mas\u0119, v\u0117liau vis\u0105 gydymo laikotarp\u012f kas 3 m\u0117nesius; AKS ir glikemij\u0105 tirti 3 m\u0117nesi\u0173 intervalais pirmus metus, v\u0117\u00adliau kart\u0105 per metus; lipidogram\u0105 kartoti po 3 m\u0117nesi\u0173, v\u0117liau \u2013 kart\u0105 per metus. Vartojant li\u010dio preparatus, svo\u00adris turi b\u016bti vertinamas po 6 m\u0117nesi\u0173, v\u0117liau \u2013 kart\u0105 per metus. Vartojant valproatus, pirmus metus kas 3 m\u0117ne\u00adsius vertinami k\u016bno mas\u0117s poky\u010diai, v\u0117liau \u2013 kart\u0105 per metus, glikemijos tyrimas ir lipidograma atliekama, jei nustatyta kit\u0173 rizikos veiksni\u0173 (14).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tyrimo CATS (angl. <i>Clinical Analysis of Treat\u00adment of Schizophrenia<\/i>) rezultatai atskleid\u017eia prast\u0105 ri\u00adzikos veiksni\u0173 steb\u0117sen\u0105 ir dokumentavim\u0105: KMI do\u00adkumentuotas ma\u017edaug pusei pacient\u0173, pilvo apimtis \u2013 23 proc., cholesterolio koncentracija \u2013 28 proc., TG koncentracija \u2013 25 proc., glikemija \u2013 19 proc., AKS \u2013 37 proc. Vyresniems pacientams rizikos veiksniai do\u00adkumentuoti tiksliau. I\u0161 antropometrini\u0173 rodikli\u0173 da\u017e\u00adnesnis KMI skai\u010diavimas nei liemens apimties mata\u00advimas, tod\u0117l centrinio tipo nutukimas gali likti ne\u012fver\u00adtintas. Gerokai da\u017eniau tiriamas lipid\u0173 profilis nei gli\u00adkemija (28). Nepaisant visuotinai priimt\u0173 lipid\u0173 kon\u00adcentracijos kraujyje steb\u0117senos rekomendacij\u0173, dau\u00adgiau nei 90 proc. pacient\u0173 lipidograma n\u0117ra \u012fvertina\u00adma prie\u0161 pradedant gydym\u0105 (15).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Antras prevencijos \u017eingsnis \u2013 adekvati psichoeduka\u00adcija, daugiausiai d\u0117mesio skiriant modifikuojamiesiems rizikos veiksniams, ypa\u010d r\u016bkymui ir mitybai. Fizinis ak\u00adtyvumas reik\u0161mingas atsparumo insulinui, hipertenzijos ir dislipidemijos korekcijai. Pagal AHA (angl. <i>American Heart Association<\/i>) rekomendacijas, reik\u0117t\u0173 atlikti vidu\u00adtinio intensyvumo aerobin\u0119 mank\u0161t\u0105 bent po 30 min. per dien\u0105 ir bent 5 dienas per savait\u0119 (14).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">ADA (angl. <i>American Diabetes Association<\/i>) ir APA i\u0161tyr\u0117 santykin\u0119 antros kartos antipsichotik\u0173 var\u00adtojimo rizik\u0105 MS i\u0161sivystyti: olanzapinas ir klozapinas labiausiai didina svor\u012f ir MS rizik\u0105, duomenys apie kvetiapin\u0105 ir risperidon\u0105 prie\u0161taringi, o aripiprazolas ir ziprazidonas turi ma\u017eiausi\u0105 poveik\u012f metabolizmo procesams. Nuotaikos stabilizatoriai \u2013 karbamazepi\u00adnas ir lamotriginas gali labai padidinti svor\u012f (14). Pa\u00adcientams, kuriems paskyrus atipin\u012f antipsichotik\u0105 svo\u00adrio prieaugis itin didelis ir kelia rizik\u0105 MS i\u0161sivystyti, reikia keisti vaist\u0105, atid\u017eiai \u012fvertinus vaisto naudos bei rizikos santyk\u012f (29). Pagal APA rekomendacijas, gy\u00addytojas tur\u0117t\u0173 apsvarstyti jo keitim\u0105 pacientams, pri\u00adaugusiems daugiau nei 5 proc. pradin\u0117s k\u016bno mas\u0117s, arba kuriems reik\u0161mingai pakinta glikemijos ar disli\u00adpidemijos rodikliai. Neretai keisti antipsichotiko nesi\u00adry\u017etama, jei buvo gautas geras klinikinis atsakas. Tokiu atveju prevencija nukreipiama gyvenimo b\u016bdo modi\u00adfikavimo kryptimi (<i>3 lentel\u0117<\/i>) (14).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>Pareng\u0117 gyd. Ingrida Kazlauskait\u0117<\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>\u0160altinis: &#8222;Internistas&#8221; Nr.5, 2016m.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012evadas Sergan\u010di\u0173j\u0173 sunkiomis psichikos ligomis, tokiomis kaip \u0161izofrenija, \u0161izoafektinis sutrikimas, sunki depre\u00adsija ar bipolinis sutrikimas, gyvenimo trukm\u0117 yra ma\u017e\u00addaug 20 met\u0173 trumpesn\u0117 (skirting\u0173 tyrim\u0173 duomeni\u00admis \u2013 13\u201330 met\u0173), da\u017eniausiai (&gt;80 proc.) d\u0117l atero\u00adsklerozini\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (\u0160KL) (1). \u0160KL paplitimas \u0161ioje grup\u0117je 2\u20133 kartus didesnis, palyginti su bendr\u0105ja populiacija, ir \u0161is fenomenas siejamas su&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6350,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[25317,25319,109,571,9855,791,157,6036,20,25246,125,25316,25318],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-6349","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-aktyvumas","tag-association","tag-depresija","tag-diabetes","tag-lentele","tag-mases","tag-nutukimas","tag-prevencija","tag-psichikos","tag-rizikos","tag-rukymas","tag-sizofrenija","tag-veiksniai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6349","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6349"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6349\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6350"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6349"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6349"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6349"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6349"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6349"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}