\u012evadas <\/b><\/p>\n
Prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentra\u00adcijos kraujyje vertinimas \u2013 ankstyva prostatos v\u0117\u00ad\u017eio diagnostikos priemon\u0117, prad\u0117ta naudoti ma\u017e\u00addaug 1990 metais. \u0160is tyrimas labai pagerino anks\u00adtyv\u0105 prostatos v\u0117\u017eio diagnostik\u0105. Tiesa, pasirod\u0117 daugiau duomen\u0173, teigian\u010di\u0173, kad smarkiai padi\u00add\u0117jo prostatos v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 savi\u017eudy\u00adbi\u0173 rizika. Paprastai nepakeliamas, streso sukel\u00adtas nerimas ilgainiui pereina \u012f depresij\u0105. Keletas tyrim\u0173 net parod\u0117, kad \u012fvairiose tyrim\u0173 progra\u00admose dalyvaujan\u010di\u0173 asmen\u0173 nerimo lygis yra di\u00addelis. Galb\u016bt tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti asmen\u0173, kuriems nu\u00adstatomas prostatos v\u0117\u017eys, depresijos ir savi\u017eudy\u00adbi\u0173 prie\u017eastis?<\/p>\n
Prostatos v\u0117\u017eys ir savi\u017eudyb\u0117s <\/b><\/p>\n
Pastaraisiais metais \u0161iai problemai skir\u00adta daug d\u0117mesio, nes siekta i\u0161siai\u0161kinti prosta\u00adtos v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 vyr\u0173 savi\u017eudybi\u0173 paplitim\u0105, j\u0173 prie\u017eastis, ankstyvo diagnozavimo ir pagal\u00adbos b\u016bdus.<\/p>\n
\u0160vedijoje atliktas visuotinis tyrimas, kurio duomenys paskelbti 2010 met\u0173 vasario m\u0117nes\u012f. \u0160iuo tyrimu siekta i\u0161siai\u0161kinti, kokia savi\u017eudy\u00adb\u0117s rizika vyrams, kuriems atlikus PSA tyrim\u0105 diagnozuotas prostatos v\u0117\u017eys. \u012e tyrim\u0105 \u012ftraukta ma\u017edaug 98 proc. vis\u0173 \u0160vedijos vyr\u0173, kuriems prostatos v\u0117\u017eys diagnozuotas 1997\u20132006 metais. Lygintas savi\u017eudybi\u0173, suregistruot\u0173 \u0160vedijos pro\u00adstatos v\u0117\u017eio duomen\u0173 baz\u0117je, skai\u010dius su savi\u017eu\u00addybi\u0173 skai\u010diumi bendrojoje atitinkamo am\u017eiaus \u0160vedijos vyr\u0173 populiacijoje.<\/p>\n
\u0160is tyrimas neparod\u0117, kad asmenims, kurie ankstyvos diagnostikos (naudojant PAS) keliu nustatytas dar neap\u010diuopiamas prostatos v\u0117\u017eys,<\/p>\n
yra padid\u0117jusi savi\u017eudyb\u0117s rizika. Tiesa, savi\u00ad\u017eudybi\u0173 da\u017enis yra perpus didesnis asmen\u0173, ku\u00adriems liga jau pa\u017eengusi (T2, T3\/4), gretose, pa\u00adlyginti su bendr\u0105ja vyr\u0173 populiacija. Taigi i\u0161 tie\u00ads\u0173 svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f \u0161iuos pacientus, kad laiku pasteb\u0117tume depresijos simptomus ir skir \u00adtume gydym\u0105.<\/p>\n
Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 tyrimas <\/b><\/p>\n
Tuo tarpu Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose ne\u00adseniai paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad vy\u00adrams, kuriems diagnozuotas prostatos v\u0117\u017eys, yra padid\u0117jusi savi\u017eudyb\u0117s ir mirties nuo kardiovas\u00adkulini\u0173 lig\u0173 rizika, kuri ypa\u010d didel\u0117 pirmuosius 3 m\u0117nesius.<\/p>\n
\u012e tyrim\u0105 \u012ftraukti 342 497 pacientai, kuriems nustatytas prostatos v\u0117\u017eys. Santykin\u0117 savi\u017eudy\u00adb\u0117s ir mirties nuo kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 rizika per pirmuosius 12 m\u0117nesi\u0173 nuo v\u0117\u017ein\u0117s ligos nu\u00adstatymo buvo palyginta su bendrosios JAV vyr\u0173 populiacijos duomenimis. Per pirmuosius metus nuo prostatos v\u0117\u017eio diagnoz\u0117s nustatymo nusi\u00ad\u017eud\u0117 148 pacientai (palyginti su vidurkiu \u2013 105 tarp bendrosios vyr\u0173 populiacijos pagal atitin\u00adkam\u0105 am\u017ei\u0173, kalendorin\u012f period\u0105 ir gyvenam\u0105\u00adj\u0105 viet\u0105). Tyrimas parod\u0117, kad did\u017eiausia savi\u00ad\u017eudyb\u0117s rizika yra pirmieji 3 m\u0117nesiai po pro\u00adstatos v\u0117\u017eio diagnozavimo, o mirtingumo da\u017enis \u0161iais m\u0117nesiais buvo 1,9, palyginti su 1,3, nuo 4 iki 12 m\u0117nesi\u0173.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad savi\u017eudyb\u0117s rizika ma\u017eesn\u0117 t\u0173 vyr\u0173 gretose, kuriems prostatos v\u0117\u017eys dia\u00adgnozuotas 1993\u20132004 metais, palyginti su tais, kuriems apie lig\u0105 prane\u0161ta 1979\u20131992, kai PSA testas dar nebuvo taikomas kaip rutininis tyri\u00admas. Tyrim\u0105 atlik\u0119 mokslininkai tok\u012f skirtum\u0105 grind\u017eia tuo, kad es\u0105 diagnozavimas naudojant<\/p>\n
PAS koncentracijos kraujyje vertinim\u0105 labai pa\u00adplit\u0119s ir daugiau diagnozuojama ankstyvo prosta\u00adtos v\u0117\u017eio, o vyrams, kuriems sunki liga diagno\u00adzuota naujai, pastaraisiais metais gauna geresn\u0119 psichologin\u0119 ir emocin\u0119 pagalb\u0105, suma\u017einan\u010di\u0105 \u0161iuos ligonius u\u017epl\u016bdusi\u0105 nevilt\u012f.<\/p>\n
\u0160iame tyrime nustatyta, kad per pirmus me\u00adtus nuo prostatos v\u0117\u017eio diagnozavimo 6 845 vyrai mir\u0117 d\u0117l kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 (vidurkis palygi\u00adnimui 6 283 (bendroje vyr\u0173 populiacijoje \u2013 pagal am\u017ei\u0173, kalendorin\u012f laikotarp\u012f ir viet\u0105)) (santyki\u00adn\u0117s rizikos (SR) padid\u0117jimas 1,9). Dar daugiau \u2013 did\u017eiausia mirties rizika tuoj pat, t. y. po vieno m\u0117nesio nuo ligos nustatymo (SR 2,05), palyginti su 1,12 po 2\u20136 m\u0117nesi\u0173 ir 0,92 po 6\u201312 m\u0117nesi\u0173. Be to, pacientai, kuriems navikas metastazav\u0119s, turi ypa\u010d didel\u0119 rizik\u0105 numirti d\u0117l kardiovasku\u00adlin\u0117s ligos per pirm\u0105j\u012f m\u0117nes\u012f nuo ligos nustaty\u00admo (SR 3,22), palyginti su tais, kuriems navikas lokalus ar jo i\u0161plitimas ribojasi su gretimomis strukt\u016bromis (SR 1,57).<\/p>\n
Pasveik\u0119 nuo v\u0117\u017eio, bet susirg\u0119 depresija pacientai <\/b><\/p>\n
Pristat\u0117me tyrimus, kuriuose skelbiama, kad savi\u017eudyb\u0117s pavojus yra did\u017eiausias pirmuosius 1\u20133 m\u0117nesius po v\u0117\u017eio diagnoz\u0117s nustatymo. Ta\u00ad\u010diau kai kurios apklausos rodo, kad toks pavojus i\u0161lieka ilgus metus ar net de\u0161imtme\u010dius.<\/p>\n
\u0160tai Dana-Farber v\u0117\u017eio instituto (Bostonas, JAV) mokslininkai (Recklitis ir kt., 2006) tei\u00adgia, kad suaugusius asmenis, kuriems vaikyst\u0117\u00adje diagnozuotas v\u0117\u017eys, ilgus metus vargina sa\u00advi\u017eudi\u0161kos mintys, jie m\u0117gina \u017eudytis. Tokias i\u0161vadas tyr\u0117jai pateikia remdamiesi ligoni\u0173, ku\u00adrie lankosi v\u0117\u017eio klinikoje rutininei patikrai d\u0117l vaikyst\u0117je diagnozuoto v\u0117\u017eio, apklausos duo\u00admenimis. Net 12 proc. \u0161i\u0173 asmen\u0173 (gerokai di\u00addesnis procentas, nei tik\u0117tasi!) i\u0161sak\u0117 patyr\u0119 (ar vis dar patiriantys) tokius sunkius emoci\u00adnius i\u0161gyvenimus.<\/p>\n
Kitame atliktame tyrime dalyvavo 226 suau\u00adgusieji (100 vyr\u0173 ir 126 moterys), vaikyst\u0117je sirg\u0119 (ir pasveik\u0119) v\u0117\u017eiu. Tiriam\u0173j\u0173 am\u017eiaus vidurkis \u2013 28 metai. Tyrimo dalyviai buvo apklausti ma\u017edaug po 18 met\u0173 nuo ligos (limfoma, leukemija, sar\u00adkoma, Wilmso tumoras) diagnozavimo. \u012e tyrim\u0105 ne\u012ftraukti ligoniai, sergantys smegen\u0173 augliais. Tiriamieji u\u017epild\u0117 standartines vertinimo ska\u00adles, kurios vertino gyvenimo kokyb\u0119, suicidi\u00adnes mintis, depresijos po\u017eymius, skausm\u0105 ir fi\u00adzin\u0119 sveikat\u0105. 29 asmenys nurod\u0117 tur\u0117j\u0119 savi\u017eu\u00addi\u0161k\u0173 min\u010di\u0173.<\/p>\n
19 teig\u0117, kad juos vargino tik savi\u017eudi\u0161kos mintys, o vienas i\u0161 j\u0173 band\u0117 \u017eudytis ir po to sui\u00adcidin\u0117s mintys i\u0161nyko. 9 asmenys parei\u0161k\u0117, kad yra band\u0119 \u017eudytis ir \u0161iuo metu v\u0117l apie tai m\u0105s\u00adto. Savi\u017eudi\u0161kas mintis i\u0161sak\u0117 pacientai, kurie jaut\u0117si neviltyje, kuriuos vargino skausmas, tu\u00adr\u0117jo somatini\u0173 problem\u0173, r\u016bpinosi savo i\u0161vaiz\u00addos problemomis.<\/p>\n
Tik 11 i\u0161 19 asmen\u0173 b\u016bsen\u0105, remiantis nau\u00addotomis tyrimo skal\u0117mis, buvo galima ver\u00adtinti kaip sunki\u0105 depresij\u0105. Tai \u012fgalina ma\u00adnyti, kad diagnozuojant jokiu b\u016bdu nega\u00adlima remtis vien skal\u0117mis, reikia papildo\u00adm\u0173 vertinimo priemoni\u0173 (b\u016bd\u0173), kad teisingai \u012fvertintume emocin\u0119 toki\u0173 pacient\u0173 b\u016bsen\u0105. Tyrimas parod\u0117, kad su suicidin\u0117mis mintimis su\u00adsij\u0119 veiksniai yra jaunesnis am\u017eius nustatant v\u0117\u00ad\u017eio diagnoz\u0119, ilgesnis laikotarpis po diagnoz\u0117s nustatymo ir taikytas spindulinis gydymas. An\u00adtiv\u0117\u017einis spindulinis gydymas gali slopinti orga\u00adnizmo augim\u0105, sukelti fizini\u0173 defekt\u0173, sutrikdy\u00adti atmint\u012f ir kitas kognityvines funkcijas, rizik\u0105 susirgti kitu (antru) v\u0117\u017eiu. (\u0160iuo metu taikomas spindulinis gydymas yra saugesnis nei ankstes\u00adniais metais.)<\/p>\n
Tokie tyrim\u0173 rezultatai ver\u010dia manyti, kad v\u0117\u017eiu sirgusiems ir pasveikusiems asmenims b\u016btina ne tik tinkama fizin\u0117s (somatin\u0117s), bet ir j\u0173 psichologin\u0117s b\u016bsenos patikra ir pagalba. O toks gausi\u0173 ry\u0161i\u0173, siejan\u010di\u0173 savi\u017eudi\u0161kas min\u00adtis su fizine ir psichikos sveikata, nustatymas rodo, kad i\u0161gydyti nuo v\u0117\u017eio asmenys nuo pat ligos prad\u017eios turi gauti daugiaprofilin\u0119 pagal\u00adb\u0105 ir slaug\u0105.<\/p>\n
Ar pacientui gresia savi\u017eudyb\u0117? <\/b><\/p>\n
Konkre\u010diam pacientui savi\u017eudyb\u0117s rizik\u0105 pa\u00addeda nustatyti klausimai apie savi\u017eudi\u0161kas min\u00adtis, rizikos veiksni\u0173 \u012fvertinimas, klinikini\u0173 ska\u00adli\u0173 naudojimas. \u0160ios priemon\u0117s padeda numaty\u00adti tolesnius veiksmus, nustatyti, kokios pagalbos (ambulatorin\u0117s, stacionarin\u0117s, medikamentin\u0117s) reikia pacientui.<\/p>\n
Klinikin\u0117je praktikoje gali b\u016bti naudojama savi\u017eudyb\u0117s rizikos \u012fvertinimo ir intervencij\u0173 priemon\u0117, kuri pagr\u012fsta Pagrindiniu savi\u017eudyb\u0117s vertinimo 5 \u017eingsni\u0173 testu (angl. Basic Suicide <\/i><\/p>\n
Assessment Five-step Evaluation \u2013 <\/i>B-SAFE). \u0160i tyrimo priemon\u0117 padeda atsakyti \u012f svarbius klausimus:<\/p>\n Tur\u0117kite omenyje, kad paciento b\u016btina pa\u00adklausti apie savi\u017eudyb\u0119 ir tikrai nereikia bijoti u\u017eduoti klausim\u0173 apie ketinim\u0105 nusi\u017eudyti. Kar\u00adtais manoma, kad paklausus apie savi\u017eudyb\u0119, ga\u00adlima pacient\u0105 paskatinti tokiam \u017eingsniui, ta\u010diau tokia nuomon\u0117 klaidinga. Kartu reikia prisiminti, kad net jei pacientas mintis apie savi\u017eudyb\u0119 nei\u00adgia, jis vis tiek gali nusi\u017eudyti. Tik atviras, nuo\u00ad\u0161irdus pokalbis su pacientu gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti nusta\u00adtyti savi\u017eudyb\u0117s rizikos veiksnius, savi\u017eudi\u0161k\u0173 min\u010di\u0173 rimtum\u0105.<\/p>\n Rekomenduojama b\u016bti ypa\u010d budriems esant nerimui, panikos priepuoliams, a\u017eitacijai, nemi\u00adgai, l\u0117tiniam skausmui, nes \u0161ie simptomai labai padidina savi\u017eudyb\u0117s pavoj\u0173. Kita pavojinga kli\u00adnikin\u0117 situacija yra piktnaud\u017eiavimas alkoholiu ir kitomis psichoaktyviosiomis med\u017eiagomis, ypa\u010d abstinencijos ir intoksikacijos b\u016bkli\u0173 metu. Esant savi\u017eudyb\u0117s rizikai, reikia hospitalizuoti net ir be paciento sutikimo, laikantis \u0161i\u0105 proced\u016br\u0105 regla\u00admentuojan\u010di\u0173 teis\u0117s akt\u0173.<\/p>\n Apibendrinimas <\/b><\/p>\n Naujausi tyrimai rodo, kad pacientams, ku\u00adriems naujai nustatomas v\u0117\u017eys, b\u016btina psicho\u00adlogin\u0117 pagalba. Ji ypa\u010d svarbi pirmaisiais m\u0117\u00adnesiais nuo sukios ligos diagnozavimo. Be to, tokia psichologin\u0117 pagalba, emocin\u0117s b\u016bsenos vertinimas reikalingas ilgus metus, stebint paci\u00adent\u0105 d\u0117l v\u0117\u017eio recidyvo. Vertinant savi\u017eudyb\u0117s rizik\u0105, svarbiausia i\u0161siai\u0161kinti prie\u017eastis, kurios skatina pacient\u0105 nusi\u017eudyti, ir laiku taikyti pre\u00advencinius veiksnius.<\/p>\n \u00a0<\/i><\/p>\n Pareng\u0117 gyd. Alvyda Pilkauskien\u0117 Dainavos poliklinikos psichikos sveikatos centro <\/i><\/p>\n Psichikos dienos stacionaras<\/i><\/p>\n \u0160altinis: \u201eInternistas\u201c Nr.5, 2016m.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentra\u00adcijos kraujyje vertinimas \u2013 ankstyva prostatos v\u0117\u00ad\u017eio diagnostikos priemon\u0117, prad\u0117ta naudoti ma\u017e\u00addaug 1990 metais. \u0160is tyrimas labai pagerino anks\u00adtyv\u0105 prostatos v\u0117\u017eio diagnostik\u0105. Tiesa, pasirod\u0117 daugiau duomen\u0173, teigian\u010di\u0173, kad smarkiai padi\u00add\u0117jo prostatos v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 savi\u017eudy\u00adbi\u0173 rizika. Paprastai nepakeliamas, streso sukel\u00adtas nerimas ilgainiui pereina \u012f depresij\u0105. Keletas tyrim\u0173 net parod\u0117, kad \u012fvairiose tyrim\u0173 progra\u00admose dalyvaujan\u010di\u0173 asmen\u0173 nerimo lygis yra di\u00addelis. Galb\u016bt tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti asmen\u0173, kuriems nu\u00adstatomas prostatos v\u0117\u017eys, depresijos ir savi\u017eudy\u00adbi\u0173 prie\u017eastis?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6354,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[25313,25315,445,5972,20,25312,485,25314,95],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6353","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-issake","tag-mintis","tag-navikas","tag-pacientas","tag-psichikos","tag-savizudybes","tag-skalemis","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6353","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6353"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6353\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6354"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6353"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6353"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6353"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6353"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6353"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}\n