CD \u2013 liga, apie kuri\u0105 kalbama tikrai daug, ta\u010diau sergan\u010di\u0173j\u0173 ne\u00adma\u017e\u0117ja. Ar tai rodo, kad prevencijos priemon\u0117s yra nelabai veiksmin\u00adgos? Ko tr\u016bksta gerai ligos profilaktikai? Ar yra profilaktini\u0173 progra\u00adm\u0173, pavyzd\u017eiui, toki\u0173, kaip sergant \u0161irdies ligomis?<\/b><\/p>\n
Sergan\u010di\u0173j\u0173 CD Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, nema\u017e\u0117ja. \u012etakos 2 tipo CD plisti daro vakarieti\u0161kasis gyvenimo b\u016bdas \u2013 nutukimas, nejudrumas, netinkama mityba, stresas ir kiti veiksniai. Prevencijos priemon\u0117s orien\u00adtuotos \u012f \u0161i\u0173 rizikos veiksni\u0173 ma\u017einim\u0105, t. y. sveiko gyvenimo b\u016bdo pro\u00adpagavim\u0105 \u2013 fizinio aktyvumo didinim\u0105, tinkamos mitybos puosel\u0117jim\u0105, alkoholio, r\u016bkymo vengim\u0105. Tai bendrosios ligos profilaktikos kryptis. Ar j\u0173 tr\u016bksta? \u017dvelgiant \u012f CD sergamumo da\u017enio did\u0117jim\u0105, turb\u016bt galime tvirtinti, kad tikrai dar ne viskas padaryta.<\/p>\n
Prevencini\u0173 program\u0173, kaip \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 atveju, skir\u00adt\u0173 CD profilaktikai, n\u0117ra. CD profilaktika, kaip j\u0105 mato specialistai, yra detaliai i\u0161d\u0117styta Cukrinio diabeto kontrol\u0117s 2016\u20132024 met\u0173 programo\u00adje. Tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) programa, kuri \u012fvai\u00adri\u0173 specialist\u0173 darbo grup\u0117je buvo derinama gana ilgai. M\u016bs\u0173 siekia\u00admyb\u0117 \u2013 kad tai neb\u016bt\u0173 tik SAM programa, o tapt\u0173 nacionaline, ilgalai\u00adke, apiman\u010dia daugyb\u0119 institucij\u0173, nevyriausybini\u0173 ir verslo organizaci\u00adj\u0173, CD prie\u017ei\u016bros programa.<\/p>\n
Dabartin\u0117je CD kontrol\u0117s programoje ap\u017evelgiama pirmin\u0117, antri\u00adn\u0117 ir tretin\u0117 CD profilaktika. Tai kertiniai CD tiek ankstyvosios diagnos\u00adtikos, tiek prevencijos, tiek ir gydymo aspektai, apimantys labai daug<\/p>\n
sri\u010di\u0173. Taigi profilaktika pradedama nuo to, kaip ligos i\u0161vengti, k\u0105 daryti, norint nesusirg\u00adti \u2013 tai pirmin\u0117 prevencija. Antrin\u0117 prevencija numato priemoni\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, kaip anksti diagno\u00adzuoti CD ir didinti nemedikamentini\u0173 priemo\u00adni\u0173 (mitybos, fizinio aktyvumo ir pan.) poveik\u012f, siekiant sustabdyti CD ligos ir susijusi\u0173 svei\u00adkatos problem\u0173 progresavim\u0105. Ir tretin\u0117 pre\u00advencija \u2013 tai veiksm\u0173 visuma, kuri tur\u0117t\u0173 pa\u00add\u0117ti i\u0161vengti arba atitolinti ligos komplikaci\u00adjas jau sergant CD.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Kas naujo \u017einoma apie CD prie\u017eastis? Ko\u00add\u0117l vystosi rezistenti\u0161kumas insulinui? <\/b><\/p>\n
Pagrindin\u0117s 1 tipo CD prie\u017eastys yra insuli\u00adno deficitas, genetin\u0117 predispozicija, virusiniai veiksniai, kurie galb\u016bt gali paskatinti ligos i\u0161si\u00advystym\u0105. 2 tipo CD i\u0161sivystymo prie\u017eastis yra rezistenti\u0161kumas insulinui, o patofiziologini\u0173 grand\u017ei\u0173 yra labai daug. \u0160ios grandys i\u0161sipl\u0117t\u0117 tod\u0117l, kad vis daugiau buvo su\u017einoma apie siste\u00admas, kurios dalyvauja gliukoz\u0117s metabolizme, ir apie j\u0173 funkcijas. Tai kasa, kurioje vyksta insu\u00adlino ir gliukagono sintez\u0117, kepenys, dalyvaujan\u00ad\u010dios glikogenoliz\u0117je ir gliukoneogenez\u0117je, peri\u00adferiniai audiniai, atsakingi u\u017e gliukoz\u0117s sunau\u00addojim\u0105, inkretin\u0173 sistema, turinti \u012ftakos insuli\u00adno, gliukagono sekrecijai, skrand\u017eio motorikai ir apetitui, inkstai \u2013 filtruojantys ir absorbuojantys gliukoz\u0119. Sutrikus bet kuriai, o da\u017eniausiai net keli\u0173 grand\u017ei\u0173, funkcijai, vystosi CD. Ta\u010diau il\u00adgainiui, net ir sergant 2 tipo CD, nepriklausomai nuo vyraujan\u010dio patofoziologinio mechanizmo, i\u0161sivysto insulino deficitas.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Kaip \u0161eimos gydytojai gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti prie ankstyvos CD diagnoz\u0117s nustatymo? Ko gal\u00adb\u016bt pasigendama j\u0173 darbe? <\/b><\/p>\n
Pagal \u0161eimos gydytojo medicinos norm\u0105, \u0161ei\u00admos gydytojas gali diagnozuoti ir gydyti CD. Ga\u00adliojanti tvarka, kompensuojam\u0173j\u0173 vaist\u0173 apra\u00ad\u0161as labai ai\u0161kiai nusako, kokie pacientai tur\u0117t\u0173 b\u016bti aktyviai tiriami d\u0117l 2 tipo CD tada, kai joki\u0173 simptom\u0173 dar n\u0117ra. Rizikos grup\u0117s pacientai ge\u00adrai \u017einomi \u2013 tai vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, tie, ku\u00adri\u0173 \u0161eimoje yra sirgusi\u0173 ar sergan\u010di\u0173 \u0161ia liga, taip pat moterys, kurioms diagnozuotas gestacinis di\u00adabetas, sergantieji \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, nutuk\u0119 pacientai ir kt. Taigi \u017emoni\u0173, priklausan\u00ad\u010di\u0173 rizikos grup\u0117ms susirgti CD, yra daug, tod\u0117l ir labai daug pacient\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti aktyviai tiria\u00admi d\u0117l \u0161ios ligos.<\/p>\n
\u0160eimos gydytojas gali pats diagnozuoti lig\u0105 ir diagnozei patvirtinti pas endokrinolog\u0105 si\u0173sti jam nereikia. Tiesa, kart\u0105 per metus \u0161eimos gydytojas tur\u0117t\u0173 nusi\u0173sti sergant\u012f CD pacient\u0105 pas specialis\u00adt\u0105 \u2013 gydytoj\u0105 endokrinolog\u0105, ypa\u010d jeigu CD kon\u00adtroliuojamas prastai arba pacientui yra CD kom\u00adplikacij\u0173. Ai\u0161ku, \u0161eimos gydytojas tur\u0117t\u0173 si\u0173sti ligon\u012f konsultuotis su endokrinologu tiek kart\u0173, kiek reikia, kai jam nepavyksta pasiekti geros gli\u00adkemijos kontrol\u0117s.<\/p>\n
1 tipo CD prasideda \u016bmiai, tod\u0117l diagnozuo\u00adjamas laiku. 2 tipo CD nei\u0161ai\u0161kintas gali b\u016bti il\u00adgai. Tod\u0117l jeigu tyrimai rizikos grup\u0117s pacientams yra atliekami net ir nesant ai\u0161ki\u0173 simptom\u0173, kas da\u017eniausiai ir b\u016bna 2 tipo CD atveju, i\u0161ai\u0161kinamu\u00admas ir ankstyva diagnostika pager\u0117ja. Kitas svar\u00adbus dalykas, esantis \u0161eimos gydytojo kompeten\u00adcijoje, \u2013 ilgalaik\u0117 CD sergan\u010di\u0173j\u0173 prie\u017ei\u016bra. Tai yra ne tik glikemijos, bet ir laiku nustatom\u0173 kar\u00addiovaskulini\u0173 rizikos veiksni\u0173 bei CD komplika\u00adcij\u0173 kontrol\u0117.<\/p>\n
Didesniuose centruose, universitetin\u0117se ligo\u00adnin\u0117se CD sergan\u010di\u0173j\u0173 pacient\u0173 prie\u017ei\u016bra pirmi\u00adn\u0117je grandyje organizuota gerai. Aktyvesnio \u0161ei\u00admos gydytoj\u0173 dalyvavimo pasigendama ma\u017ees\u00adn\u0117se sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Koks yra \u0161iuolaikinis CD gydymas? Koks medikament\u0173 arsenalas yra gydytoj\u0173 rankose? Kokiais vaistais ligoniai pradedami gydyti, kada ir kod\u0117l pereinama prie kit\u0173 medikament\u0173? <\/b><\/p>\n
CD gydyti yra labai daug ir \u012fvairi\u0173 vaist\u0173 gru\u00adpi\u0173. Tai biguanidai, sulfanilkarbamidai, dipep\u00adtidilpeptidaz\u0117s IV (DPP-4) inhibitoriai, GLP1 receptori\u0173 agonistai, tiazolidinedionai (TZD), SGLT-2 inhibitoriai ir insulino terapija.<\/p>\n
CD gydymo tvarka apra\u0161yta tarptautin\u0117se gai\u00adr\u0117se. M\u016bs\u0173 \u0161alyse liga gydoma pagal kompen\u00adsuojam\u0173j\u0173 vaist\u0173 apra\u0161\u0105, nes vaistai nuo diabeto yra brang\u016bs ir kompensuojami valstyb\u0117s. Kom\u00adpensavimo tvarka nevisi\u0161kai atitinka medicinines rekomendacijas, o priklauso nuo to, kiek valsty\u00adb\u0117 i\u0161gali mok\u0117ti u\u017e pacient\u0173 gydym\u0105. Kitaip sa\u00adkant, turime daug apribojim\u0173 skirti kompensuo\u00adjam\u0105j\u012f gydym\u0105, palyginti su medicininiais gydy\u00admo algoritmais.<\/p>\n
Rekomendacijos ir algoritmai yra pagr\u012fsti ty\u00adrim\u0173 rezultatais, kurie patvirtina, kad vienokie ar kitokie vaist\u0173 deriniai yra efektyv\u016bs ir saug\u016bs<\/p>\n
pacientui. Turint tokius \u012frodymus, stengiamasi, kad jie atsispind\u0117t\u0173 ir kompensuojam\u0173j\u0173 vaist\u0173 apra\u0161e.<\/p>\n
2 tipo CD gydymas paprastai pradedamas nuo gyvenimo b\u016bdo koregavimo, v\u0117liau skiriama mo\u00adnoterapija vienu vaistu, v\u0117liau pridedamas antras ar net tre\u010dias antidiabetinis vaistas, jeigu glikemi\u00adjos kontrol\u0117 n\u0117ra gera. \u0160iandien siektinas ilgalai\u00adk\u0117s glikemijos kontrol\u0117s kriterijus \u2013 glikuoto he\u00admoglobino kiekis tur\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017eesnis nei 7 proc., ta\u010diau jis gali b\u016bti parenkamas individualiai, pri\u00adklausomai nuo paciento am\u017eiaus, gretutini\u0173 lig\u0173, CD komplikacij\u0173 ir kt.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Kokie naujausi medikamentai pastaruoju metu at\u0117jo \u012f gydytoj\u0173 praktik\u0105? Ar jie veiks\u00admingai naudojami, ar ligoniai laiku j\u0173 gauna, ar j\u0173 skiriama ne per v\u0117lai? <\/b><\/p>\n
Naujausia vaist\u0173 grup\u0117 n\u0117ra jau jokia naujiena. V\u0117liausiai CD gydymo arsenal\u0105 papild\u0117 SGLT-2 inhibitoriai. Be abejo, i\u0161 kiekvienos naujos vais\u00adt\u0173 klas\u0117s gydytojai tikisi i\u0161skirtini\u0173 rezultat\u0173, t. y. toki\u0173, kurie pad\u0117t\u0173 kuo geriau valdyti diabet\u0105 ir kurie b\u016bt\u0173 naudingi pacientui. Kol kas SGLT-2 in\u00adhibitoriai n\u0117ra \u012ftraukti \u012f kompensuojam\u0173j\u0173 vaist\u0173 apra\u0161\u0105, tod\u0117l j\u0173 skyrimas ir vartojimas yra sud\u0117\u00adtingas. Tarptautiniuose algoritmuose SGLT-2 in\u00adhibitoriai rekomenduojami ir gali b\u016bti paskirti la\u00adbai anksti \u2013 kai skiriama dviguba ar triguba tera\u00adpija. Tai n\u0117ra vaistai, kuri\u0173 rekomenduojama var\u00adtoti tada, kai jau jokie kiti vaistai nepadeda. \u0160ie medikamentai, kaip ir daugelis kit\u0173 grupi\u0173 vaist\u0173, CD gydyti turi b\u016bti paskirti laiku, kad b\u016bt\u0173 gau\u00adtas geriausias efektas.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Ar \u012f gydytoj\u0173 praktik\u0105 ateis kit\u0173 nauj\u0173 me\u00addikament\u0173? <\/b><\/p>\n
Pastaraisiais metais daug dirbama siekiant \u012fro\u00addyti naujausi\u0173, paskiausiai \u012f gydytoj\u0173 praktik\u0105 at\u0117\u00adjusi\u0173 vaist\u0173 grupi\u0173 ilgalaik\u012f klinikin\u012f efektyvum\u0105 ir saugum\u0105. Naujieji medikamentai stokoja klini\u00adkin\u0117s patirties \u2013 5\u201310 met\u0173 nepakanka, kai kalba\u00adma apie ilgalaik\u012f diabeto gydym\u0105.<\/p>\n
Taip pat kuriamos naujos vaist\u0173 formos, vais\u00adt\u0173 deriniai. I\u0161 jau esam\u0173 vaist\u0173 grupi\u0173 bandoma sukurti tokias j\u0173 modifikacijas, kurios u\u017etikrint\u0173 ilgesn\u012f vaisto veikim\u0105, kas leist\u0173 re\u010diau j\u0173 skirti pacientams, tod\u0117l jie b\u016bt\u0173 patogesni vartoti. Ku\u00adriami vaist\u0173 deriniai, kai 1 tablet\u0117je yra kelios veikliosios med\u017eiagos, veikian\u010dios skirtingus CD mechanizmus. \u012e pagalb\u0105 pasitelkiami \u012fvair\u016bs \u012frankiai, kurie gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti pailginti vaist\u0173 vei\u00adkim\u0105, kuriami kitokie, ne tik geriamieji ar inje\u00adkuojamieji, vaisto \u012fvedimo mechanizmai, bet ir inhaliuojamieji vaistai.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Koki\u0105 \u012ftak\u0105 CD daro kitoms organizmo sis\u00adtemos? Kokia CD \u012ftaka \u0161irdies ligoms? <\/b><\/p>\n
CD \u2013 klastinga liga, d\u0117l kurios pacientai gana ilgai nejau\u010dia joki\u0173 simptom\u0173, jiems nieko neskau\u00adda, nors organizme jau vystosi ir liga, ir jos kompli\u00adkacijos \u2013 aki\u0173, inkst\u0173, kraujagysli\u0173, nerv\u0173 pa\u017eeidi\u00admai, t. y. retinopatija, nefropatija, angiopatija, poli\u00adneuroatija. Apie CD komplikacijas kalbama i\u0161 ties\u0173 daug ir ypating\u0173 naujien\u0173, siekiant j\u0173 i\u0161vengti, n\u0117ra. Svarbiausias dalykas, lemiantis komplikacij\u0173 i\u0161si\u00advystym\u0105 ir progresavim\u0105, \u2013 bloga glikemijos kon\u00adtrol\u0117. Kuo blogesn\u0117 glikemijos kontrol\u0117, tuo didesn\u0117 komplikacij\u0173 rizika, tuo didesn\u0117 terminalini\u0173 kom\u00adplikacij\u0173 stadij\u0173 gr\u0117sm\u0117. Kitaip sakant, esant blogai glikemijos kontrolei, nefropatija gali baigtis inkst\u0173 nepakankamumu ir dializ\u0117mis, retinopatija \u2013 aklu\u00admu, angiopatija \u2013 gal\u016bni\u0173 amputacija.<\/p>\n
\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligoms CD taip pat yra vienas did\u017eiausi\u0173 rizikos veiksni\u0173, o dauguma CD sergan\u010di\u0173j\u0173 mir\u0161ta b\u016btent nuo kardiovaskuli\u00adni\u0173 komplikacij\u0173. Ta\u010diau siekiant suma\u017einti mio\u00adkardo infarkto, insulto, \u0161irdies nepakankamumo ir kardiovaskulinio mirtingumo rizik\u0105, nepakanka u\u017etikrinti vien gerus glikemijos rodiklius \u2013 svar\u00adbu kontroliuoti arterin\u012f kraujo spaudim\u0105 (AKS) ir lipid\u0173 koncentracij\u0105 kraujyje.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Kod\u0117l vienam pacientui CD pa\u017eeid\u017eia inks\u00adtus, kitam \u2013 akis, tre\u010diam \u2013 periferin\u0119 krau\u00adjotak\u0105? <\/b><\/p>\n
Manoma, kad tam tikra genetin\u0117 predispozi\u00adcija gali lemti vien\u0173 ar kit\u0173 komplikacij\u0173 vysty\u00adm\u0105si. Kol kas negalima tiksliai pasakyti, kuri\u0173 gen\u0173 mutacijos lemia komplikacij\u0173 i\u0161sivystym\u0105 tam tikrame organe, o jeigu jos \u017einomos \u2013 kokia j\u0173 klinikin\u0117 reik\u0161m\u0117. Pacientai bet kokiu atveju, turi jie genetin\u0119 predispozicij\u0105 ar ne vienai ar ki\u00adtai komplikacijai i\u0161sivystyti, turi \u017einoti, kad gera glikemijos kontrol\u0117, normalus AKS, tinkamas li\u00adpid\u0173 profilis, aktyvus gyvenimo b\u016bdas yra tie es\u00adminiai dalykai, kurie gali pad\u0117ti i\u0161vengti kompli\u00adkacij\u0173 arba sul\u0117tinti j\u0173 progresavim\u0105.<\/p>\n
D\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f. <\/i><\/b><\/p>\n
Kalb\u0117josi Natalija Voronaja<\/i><\/p>\n
\u0160altinis: „Internistas” Nr.5, 2016m.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
CD \u2013 liga, apie kuri\u0105 kalbama tikrai daug, ta\u010diau sergan\u010di\u0173j\u0173 ne\u00adma\u017e\u0117ja. Ar tai rodo, kad prevencijos priemon\u0117s yra nelabai veiksmin\u00adgos? Ko tr\u016bksta gerai ligos profilaktikai? Ar yra profilaktini\u0173 progra\u00adm\u0173, pavyzd\u017eiui, toki\u0173, kaip sergant \u0161irdies ligomis?<\/b><\/p>\n
Sergan\u010di\u0173j\u0173 CD Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, nema\u017e\u0117ja. \u012etakos 2 tipo CD plisti daro vakarieti\u0161kasis gyvenimo b\u016bdas \u2013 nutukimas, nejudrumas, netinkama mityba, stresas ir kiti veiksniai. Prevencijos priemon\u0117s orien\u00adtuotos \u012f \u0161i\u0173 rizikos veiksni\u0173 ma\u017einim\u0105, t. y. sveiko gyvenimo b\u016bdo pro\u00adpagavim\u0105 \u2013 fizinio aktyvumo didinim\u0105, tinkamos mitybos puosel\u0117jim\u0105, alkoholio, r\u016bkymo vengim\u0105. Tai bendrosios ligos profilaktikos kryptis. Ar j\u0173 tr\u016bksta? \u017dvelgiant \u012f CD sergamumo da\u017enio did\u0117jim\u0105, turb\u016bt galime tvirtinti, kad tikrai dar ne viskas padaryta.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6368,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[25293,205,25292,7,827,157,6036,415,24,138],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":{"0":"post-6367","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","6":"hentry","7":"category-gydymo-naujienos","8":"tag-angiopatija","9":"tag-gydytojai","10":"tag-inhibitoriai","12":"tag-medikamentai","13":"tag-nutukimas","14":"tag-prevencija","15":"tag-profilaktika","16":"tag-profilaktikai","17":"tag-vaistai"},"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6367","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6367"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6367\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6368"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6367"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6367"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6367"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6367"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6367"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}