{"id":6383,"date":"2016-10-07T14:10:55","date_gmt":"2016-10-07T14:10:55","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-10-07T14:36:12","modified_gmt":"2016-10-07T14:36:12","slug":"infekcines-ligos-kaune-xvi-xxi-a","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/infekcines-ligos-kaune-xvi-xxi-a\/6383\/","title":{"rendered":"Infekcin\u0117s ligos Kaune XVI\u2013XXI a."},"content":{"rendered":"

Kaunas, kaip gyvenviet\u0117, \u017einomas jau nuo akmens am\u017eiaus, nes gyvenusi\u0173 \u0161ioje vietoje \u017emoni\u0173 p\u0117dsak\u0173 rasta dabartinio miesto teritorijoje ir priemies\u010diuose. Ypa\u010d miestas suklest\u0117jo 1408 metais, gavus Magde\u00adburgo teises ir tapus dideliu prekybos centru. Kaunas buvo Hanzos prekybinio susivienijimo narys. Vidu\u00adram\u017eiais prekyba, svetim\u0161ali\u0173 kelion\u0117s l\u0117m\u0117 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 plitim\u0105 Kaune.<\/span><\/p>\n

Knyga sudaryta i\u0161 2 dali\u0173. Pirmojoje dalyje apra\u0161omos viduram\u017eiais mieste siautusios maro, d\u0117m\u0117tosios \u0161iltin\u0117s, choleros epidemijos. Miestie\u010diams pagrindin\u0119 pagalb\u0105 tei\u00adk\u0117 barzdasku\u010diai (ciriulninkai<\/i>), kurie XVI am\u017eiuje \u012fsteig\u0117 savo brolij\u0105. 1519 metais Kaune \u012fkurta pirmoji \u0161pitol\u0117 prie \u0160v. Mergel\u0117s Marijos (dabar Vytauto) pranci\u0161kon\u0173 ba\u017eny\u00ad\u010dios. V\u0117liau \u0161pitoli\u0173 \u012fkurta ir prie kit\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173, jose dir\u00adbantys vienuoliai r\u016bpinosi ligoniais. 1782 met\u0173 apra\u0161uose u\u017ekre\u010diamosios ligos buvo pavadintos limpamomis ligomis.<\/p>\n

Po tre\u010diojo Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos padalijimo Kaunas atiteko Rusijos imperijai, buvo \u012fsteigta Kauno gubernija. Joje buvo Medicinos taryba, kuri mieste r\u016bpinosi infekcini\u0173 lig\u0173 gydymu. Tuo metu kaunie\u010diai sirgo raupais, viduri\u0173 ir d\u0117m\u0117\u00adt\u0105ja \u0161iltine, kokliu\u0161u, tymais, trachoma, sifiliu. Ligoniams gydyti buvo pastatyti u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 barakai. Miestie\u010di\u0173 savi\u0161vietai Kaune 1848 metais i\u0161leista pirmoji medicinin\u0117 knyga lietuvi\u0173 kalba Regu\u0142as del skarbawu \u017amoniu<\/i>, kurioje apra\u0161oma, kaip apsisaugoti nuo choleros. Medicininiai lei\u00addiniai buvo leid\u017eiami rus\u0173, lenk\u0173, \u017eyd\u0173 ir lietuvi\u0173 kalbomis, pastarieji sudar\u0117 miesto gyventoj\u0173 ma\u017eum\u0105.<\/p>\n

Prasid\u0117jus Pirmajam pasauliniam karui, mieste i\u0161plito d\u0117\u00adm\u0117toji \u0161iltin\u0117, dizenterija. Gr\u012f\u017etantiems i\u0161 Rusijos, kurioje buvo didel\u0117 d\u0117m\u0117tosios \u0161iltin\u0117s epidemija lietuviams, 1920 metais Obeliuose \u012fsteigtas karantinas-ligonin\u0117. Joje buvo izoliuojami sergantieji d\u0117m\u0117t\u0105ja \u0161iltine. Nuo \u0161ios ligos mir\u0117 daug gydytoj\u0173, medicinos seser\u0173, u\u017esikr\u0117tusi\u0173 ligoni\u0173. Dide\u00adl\u0117 problema buvo ir raupai. Nepriklausomoje Lietuvoje prie Lietuvos Tarybos buvo sudaryta Sveikatos komisija, v\u0117liau pavadinta departamentu, kuriam vadovavo dr. J. Alekna. Svar\u00adbiausias \u0161io departamento u\u017edavinys buvo kovoti su limpa\u00admomis ligomis. Ligoniai, sergantys u\u017ekre\u010diamosiomis li\u00adgomis, buvo gydomi Kauno miesto ligonin\u0117se. Mieste plito cholera, d\u0117m\u0117toji \u0161iltin\u0117, tod\u0117l 1929 metais VII forto terito\u00adrijoje buvo pastatyta \u0160v. Luko u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 ligonin\u0117. I\u0161 viso buvo 34 lovos. Ligonin\u0117 dirbo iki 1940 met\u0173, v\u0117liau buvo perkelta \u012f naujai pastatytas Kauno klinikas ir sujungta su Vidaus lig\u0173 skyriumi. Tarpukariu Kaune pavyko sustab\u00addyti raup\u0173 plitim\u0105, nes buvo \u012fvesti privalomieji skiepai. Sun\u00adkiau sek\u0117si kovoti su viduri\u0173 \u0161iltine, bet 1928 metais Kaune \u012fvedus kanalizacij\u0105, sergamumas \u0161ia liga suma\u017e\u0117jo. Tarpu\u00adkariu da\u017eniausios ligos buvo viduri\u0173 ir d\u0117m\u0117toji \u0161iltin\u0117, pa\u00adratifai, difterija, skarlatina, kokliu\u0161as. Tenka pa\u017eym\u0117ti, kad u\u017ekre\u010diamosiomis ligomis sergan\u010dius asmenis gyd\u0117 vidaus lig\u0173 gydytojai, nes atskiros u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 specialyb\u0117s nomenklat\u016broje nebuvo. Kaune dirb\u0119 vidaus lig\u0173 gydyto\u00adjai da\u017enai buvo siun\u010diami \u012f kitus \u0161alies miestus, jeigu juose prasid\u0117davo vienos ar kitos u\u017ekre\u010diamosios ligos protr\u016bkis.<\/p>\n

Didel\u0119 suirut\u0119 Kauno medicinos tarnyboje \u012fne\u0161\u0117 sovie\u00adtin\u0117 okupacija 1940 metais, kai buvo nacionalizuotos visos priva\u010dios gydymo \u012fstaigos, vaistin\u0117s, nema\u017eai gydytoj\u0173 ir medicinos seser\u0173 buvo i\u0161ve\u017eti \u012f Sibir\u0105. Vokie\u010di\u0173 okupacijos metu Kaune daug \u017emoni\u0173 sirgo d\u0117m\u0117t\u0105ja ir viduri\u0173 \u0161iltine, buvo didelis ut\u0117l\u0117tumas. Buvo ribojamas muilas, skalbimo milteliai, tod\u0117l su ut\u0117l\u0117mis buvo sunku kovoti. Nuo 1941 met\u0173 i\u0161 Kauno universitetini\u0173 klinik\u0173 suaugusieji, sergantys u\u017ekre\u010diamosiomis ligomis, buvo i\u0161ve\u017eti \u012f buvusi\u0105 tuberku\u00adliozin\u0119 ligonin\u0119 Auk\u0161tai\u010di\u0173 gatv\u0117je Nr. 10, o vaikai perkelti \u012f buvusius \u017eyd\u0173 vaik\u0173 namus Oze <\/i>Giedrai\u010di\u0173 gatv\u0117je Nr. 8. Tenka pa\u017eym\u0117ti, kad per kar\u0105 ypa\u010d didel\u0117 problema buvo difterija, kuriai gydyti stigo antidifterinio serumo. Vokie\u010di\u0173 vald\u017eiai per karo metus nepavyko sustabdyti ar prislopinti Lietuvoje siau\u010dian\u010dios d\u0117m\u0117tosios \u0161iltin\u0117s.<\/p>\n

Antroji sovietin\u0117 okupacija Kaune prasid\u0117jo 1944 metais rugpj\u016b\u010dio 1 dien\u0105. Infekcini\u0173 ligonini\u0173 darbo prad\u017eia buvo sunki, nes nebuvo elektros energijos, neveik\u0117 vandentiekis ir kanalizacija. Ta\u010diau jau 1944 metais gruod\u017eio m\u0117nes\u012f su\u00adaugusi\u0173j\u0173 infekcin\u0117 ligonin\u0117 buvo suremontuota. Ligonin\u0117s vadovu paskirtas gyd. V. Ti\u0161kus. Buvo renkamas medici\u00adnos personalas \u2013 gydytojai, medicinos seserys. Ligonin\u0117\u00adje buvo d\u0117m\u0117tosios ir gr\u012f\u017etamosios \u0161iltin\u0117s, dizenterijos ir enterokolit\u0173, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117s ir paratif\u0173 bei mi\u0161ri\u0173 infek\u00adcij\u0173 skyriai. Iki 1950 met\u0173 ligonin\u0117s personalo daugum\u0105 sudar\u0117 rus\u0173 ir \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s gydytojai, lietuv\u0117s medicinos seserys. 1946 metais ligonin\u0117 prapl\u0117sta iki 200 lov\u0173. Nuo 1949 met\u0173 Kaune nebuvo registruojama d\u0117m\u0117toji \u0161iltin\u0117, suma\u017e\u0117jo sergamumas viduri\u0173 \u0161iltine, apie 60 t\u016bkst. gyven\u00adtoj\u0173 paskiepyti nuo \u012fvairi\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173. Tenka pa\u017eym\u0117\u00adti, kad pokario metais \u012fsigal\u0117jo infekcini\u0173 lig\u0173 pavadini\u00admas, pakeit\u0119s iki tol buvus\u012f u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 pavadinim\u0105. 1968 metais Kauno infekcin\u0117 ligonin\u0117 pervadinta Kauno klinikine infekcine ligonine. 1979 metais Kauno klinikin\u0117 infekcin\u0117 ligonin\u0117 sujungta su Kauno vaik\u0173 infekcine li\u00adgonine. Ligonin\u0117s vyriausiuoju gydytoju paskirtas S. Pa\u00adnavas. Jungtin\u0117je ligonin\u0117je buvo 505 lovos, \u012fkurti 9 sky\u00ad riai, \u012fkurti suaugusi\u0173j\u0173 intensyviosios terapijos ir slaugos skyriai. Ligonin\u0117 buvo Kauno medicinos instituto student\u0173 mokymo baz\u0117, joje dirbo \u0161io instituto Infekcini\u0173 lig\u0173 kate\u00addra. Kadangi ligonin\u0117 dirbo atskiruose pastatuose (Au\u0161ros, Armat\u016brinink\u0173, Auk\u0161tai\u010di\u0173, Giedrai\u010di\u0173 gatv\u0117se), 1979 me\u00adtais prad\u0117ta diskusija d\u0117l naujos infekcin\u0117s ligonin\u0117s staty\u00adbos. 1980 metais Kauno klinikin\u0117je infekcin\u0117je ligonin\u0117je buvo 535 lovos, i\u0161 j\u0173 355 skirtos vaikams gydyti. Ligonin\u0117\u00adje buvo moderni mikrobiologin\u0117 laboratorija, veik\u0117 baro ka\u00admera, konsultacijos kabinetai. Ligonin\u0117je buvo organizuoja\u00admos personalo kvalifikacijos k\u0117limo konferencijos, jos baz\u0117\u00adje vyko s\u0105jungin\u0117s infektolog\u0173 draugijos i\u0161va\u017eiuojamosios sesijos. Palyginus su tuome\u010diais Soviet\u0173 S\u0105jungos sergamu\u00admo infekcin\u0117mis ligomis rodikliais, Kauno klinikin\u0117s infek\u00adcin\u0117s ligonin\u0117s rodikliai buvo gerokai ma\u017eesni. 1988 metais lapkri\u010dio 30 dien\u0105 Valstybin\u0117 komisija atidav\u0117 eksploatuoti vaik\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 korpus\u0105, (Josvaini\u0173 gatv\u0117 Nr. 1), kurio statyba kainavo 7,5 mln. rubli\u0173. Jame \u012fsik\u016br\u0117 vaik\u0173 infekci\u00adni\u0173 lig\u0173 skyriai, o suaugusi\u0173j\u0173 lig\u0173 skyriai liko Auk\u0161tai\u010di\u0173 gatv\u0117je Nr. 10 ir Giedrai\u010di\u0173 gatv\u0117je Nr. 8. Jie buvo perkelti \u012f pastat\u0105 Josvaini\u0173 gatv\u0117je Nr. 1. 1996 metais ten buvo per\u00adkelta ir KMI Infekcini\u0173 lig\u0173 klinika.<\/p>\n

Suma\u017e\u0117jus infekcini\u0173 lig\u0173 sergamumo da\u017eniui, pabran\u00adgus gydymo ir diagnostikos paslaugoms stacionare, nuo 1998 met\u0173 prad\u0117ta ma\u017einti stacionari\u0173 lov\u0173 skai\u010di\u0173. 2001 met\u0173 prad\u017eioje Kauno meras E. Tama\u0161auskas informavo li\u00adgonin\u0117s vadovyb\u0119, kad, vykdant Lietuvos sveikatos projek\u00adto Kauno srityje sutart\u012f, prad\u0117tas svarstyti projektas sujung\u00adti Kauno 2-\u0105j\u0105 klinikin\u0119 ligonin\u0119 su Kauno klinikine ligoni\u00adne. \u0160is projektas \u012fgyvendintas 2003 metais sausio 1 dien\u0105, kai Kauno infekcin\u0117 ligonin\u0117 tapo daugiaprofilin\u0117s Kauno 2-osios klinikin\u0117s ligonin\u0117s dalimi.<\/p>\n

Antroji knygos dalis skirta infekcini\u0173 lig\u0173 studijoms Kau\u00adne, nes, lenkams u\u017e\u0117mus Vilni\u0173, auk\u0161tasis medicinos moks\u00adlas \u0117m\u0117 kurtis Kaune. 1919 metais gruod\u017eio 27 dien\u0105 Kau\u00adne buvo \u012fkurti Auk\u0161tieji kursai, kurie tapo Lietuvos univer\u00adsiteto pirmtaku. Tiek Auk\u0161tuosiuose kursuose, tiek Kauno universitete infekcini\u0173 lig\u0173 ir bakteriologijos kurs\u0105 skait\u0117 dr. M. Nasvytis. Nuo 1923 met\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 kurs\u0105 skai\u00adt\u0117 i\u0161 Maskvos atvyk\u0119s prof. K. Buinevi\u010dius, \u017einomas vidaus lig\u0173 specialistas, 1930-aisiais i\u0161leid\u0119s vidaus lig\u0173 klinikos vadov\u0117lio V-\u0105j\u0105 dal\u012f, skirt\u0105 infekcin\u0117ms ligoms. Studentai praktik\u0105 atlikdavo Kauno Valstybin\u0117je ligonin\u0117je. Nuo 1920 met\u0173 prad\u0117tas spausdinti \u017eurnalas Medicina<\/i>. V\u0117liau, nuo 1939 met\u0173, infekcini\u0173 lig\u0173 kurs\u0105 skait\u0117 prof. J. Me\u0161kaus\u00adkas, kuris ir po 1949-\u0173j\u0173 universiteto u\u017edarymo slapta skai\u00adt\u0117 paskaitas studentams.<\/p>\n

1944 metais atkurtame Vytauto Did\u017eiojo universitete u\u017e vidaus ligas su infekcin\u0117mis ligomis buvo atsakingas vyr. d\u0117st. P. Gudas-Gudavi\u010dius. Infekcini\u0173 lig\u0173 epidemiolo\u00adgijos kurs\u0105 skait\u0117 prof. V. Girdzijauskas, o infekcini\u0173 lig\u0173 paskaitas \u2013 vyr. d\u0117st. Z. Janu\u0161kevi\u010dius. 1950 metais Kauno universitetas buvo reorganizuotas \u012f Kauno politechnikos ins\u00adtitut\u0105, o Medicinos fakultetas \u2013 \u012f Kauno valstybin\u012f medicinos institut\u0105. 1951 metais sausio 4 dien\u0105 \u0161io instituto direktoriaus prof. J. Kup\u010dinsko \u012fsakymu, \u012fkurta Infekcini\u0173 lig\u0173 katedra. Jos vadovu paskirtas doc. A. \u017diug\u017eda. Pirm\u0105 kart\u0105 Kaune \u012fkurta Infekcini\u0173 lig\u0173 katedra, priimti pirmieji asistentai \u2013 J. Gim\u017eauskas, O. Indrelyt\u0117 ir P. \u0160aulys. Po met\u0173 dirbti In\u00adfekcini\u0173 lig\u0173 katedros ved\u0117ja i\u0161 Maskvos \u012f Vilniaus Higienos institut\u0105 pakviesta med. m. kand. doc. S. \u0160imanskaja. 1954 metais Infekcini\u0173 lig\u0173 katedra buvo sujungta su Vidaus lig\u0173 ir tuberkulioz\u0117s katedra, kuriai vadovavo doc. Z. Janu\u0161kevi\u00ad\u010dius. V\u0117liau katedros atskirtos ir iki 1956 met\u0173 v\u0117l Infekcini\u0173 lig\u0173 katedros ved\u0117ja dirbo med. m. kand. doc. S. \u0160imanskaja.<\/p>\n

1956 metais Infekcini\u0173 lig\u0173 katedros ved\u0117ja i\u0161rinkta pir\u00admoji Lietuvoje pokario metais apgynusi med. m. kand. di\u00adsertacij\u0105 doc. S. Gruodyt\u0117. Ji sub\u016br\u0117 katedros kolektyv\u0105 \u2013 gyd. J. Gim\u017eausk\u0105, V. Bagdonien\u0119, S. Stankaityt\u0119, kurie v\u0117liau apgyn\u0117 medicinos kandidato disertacijas ir tapo \u017ei\u00adnomais Lietuvoje infekcini\u0173 lig\u0173 specialistais, suformulavo katedros mokslinio darbo tematik\u0105 (\u017earnyno infekcini\u0173 lig\u0173 etiologija, epidemiologija, klinikiniai po\u017eymiai, diagnosti\u00adka ir gydymas). 1969 metais katedroje dirbo 3 docentai \u2013 gyd. J. Gim\u017eauskas, V. Bagdonien\u0117, S. Stankaityt\u0117, 3 asis\u00adtentai \u2013 M. V. Barei\u0161ien\u0117, D. Gradauskien\u0117 ir E. \u010cepulis. Buvo \u012fkurta Kauno kra\u0161to infektolog\u0173 mokslin\u0117 draugija, katedroje aktyviai dirbo student\u0173 mokslinis b\u016brelis. 1972 metais Infekcini\u0173 lig\u0173 katedra sujungta su Odos ir veneri\u00adni\u0173 lig\u0173 katedra, paliekant vadovauti prof. S. Gruodyt\u0119. Po met\u0173 j\u0105 pakeit\u0117 med. m. dr. prof. J. Dievaitien\u0117. Jos dalykin\u0117 kompetencija buvo reumatologija. Katedros ved\u0117ja ji i\u0161rinkta instituto partinio komiteto iniciatyva, nes prof. S. Gruodyt\u0117 buvo nepartin\u0117. Naujoji ved\u0117ja t\u0119s\u0117 prof. S. Gruodyt\u0117s pra\u00add\u0117t\u0105 hepatit\u0173 mokslin\u012f darb\u0105, j\u012f i\u0161pl\u0117tojo, \u012fved\u0117 nauj\u0173 labo\u00adratorini\u0173 diagnostini\u0173 hepatito tyrimo metod\u0173. D\u0117l katego\u00adri\u0161k\u0173, neretai neteising\u0173 dalykini\u0173 sprendim\u0173 ved\u0117jos san\u00adtykiai su katedros bendradarbiais buvo gana \u012ftempti. 1975 metais katedra pirmoji institute prad\u0117jo bendradarbiauti su Lenkijos Balstog\u0117s medicinos akademijos Infekcini\u0173 lig\u0173 katedra, kuriai vadovavo prof. P. Boron, virusini\u0173 hepatit\u0173 etiologijos tyrimo darbuose.<\/p>\n

Apie 1987\u20131988 metus vis da\u017eniau medicinin\u0117je literat\u016b\u00adroje pasirod\u0117 straipsni\u0173 apie nauj\u0105 infekcini\u0173 lig\u0173 \u017emogaus imunodeficito viruso infekcij\u0105. 1988 metais prof. J. Dievai\u00adtien\u0117 organizavo pirm\u0105j\u0105 Lietuvos Respublikoje konferen\u00adcij\u0105 \u0161ios naujos ligos problemos klausimais. V\u0117liau \u0161i tema pl\u0117tota jau nepriklausomoje Lietuvoje, bendradarbiauta su Pranc\u016bzijos Lilio universiteto Infekcini\u0173 lig\u0173 klinika.<\/p>\n

1990 metais Infekcini\u0173 lig\u0173 ir odos ir Venerini\u0173 lig\u0173 ka\u00adtedros buvo atskirtos. Antrosios katedros ved\u0117ju paskirtas doc. P. Gailevi\u010dius, o 1991-\u0173j\u0173 bir\u017eelio 7 dien\u0105 \u012fsteigta Kau\u00adno medicinos akademijos Infekcini\u0173 lig\u0173 klinika. Ji buvo su\u00addaryta i\u0161 Kauno klinikin\u0117s infekcin\u0117s ligonin\u0117s skyri\u0173 ir In\u00adfekcini\u0173 lig\u0173 katedros. Jos ved\u0117ju i\u0161rinktas \u0161i\u0173 eilu\u010di\u0173 auto\u00adrius doc. A. Lai\u0161konis. T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 ruden\u012f mir\u0117 ilgamet\u0117 Kauno medicinos instituto Infekcini\u0173 lig\u0173 katedros ved\u0117ja prof. S. Gruodyt\u0117. 1991 metais katedroje dirbo 2 profeso\u00adriai \u2013 J. Dievaitien\u0117 ir V. Bagdonien\u0117, 3 docentai \u2013 S. Stan\u00adkaityt\u0117, M. V. Barei\u0161ien\u0117 ir A. Lai\u0161konis, asist. L. Ambra\u0161ka. Kadangi atsirado galimyb\u0117 pla\u010diau bendradarbiauti su u\u017e\u00adsienio medicinos universitetais, 1994 metais klinika i\u0161leido<\/p>\n

Infekcini\u0173 lig\u0173 \u017einyn\u0105<\/i>, skirt\u0105 studentams mokytis. Leidiny\u00adje buvo pateiktos naujausios infektologijos \u017einios. Jis buvo populiarus tarp student\u0173 kaip glaustai, skland\u017eiai perteikian\u00adtis infektologijos pagrindus, tod\u0117l buvo i\u0161leisti pakartotiniai papildomi leidiniai 2004, 2005, 2007 ir 2016 metais.<\/p>\n

Kei\u010diantis infekcini\u0173 lig\u0173 strukt\u016brai, ma\u017e\u0117jant sergan\u010di\u0173\u00adj\u0173 virusiniu hepatitu, klinika pasirinko naujas mokslinio dar\u00adbo temas \u2013 erki\u0173 perne\u0161amos ligos ir \u017emogaus imunodeficito viruso infekcija. U\u017emegzti glaud\u016bs ry\u0161iai su Vilniaus univer\u00adsiteto Infekcini\u0173 lig\u0173 klinika, kuriai vadovavo prof. A. Am\u00adbrozaitis. J\u0173 klinikos mokslinio darbo sritis buvo virusinio he\u00adpatito C tyrimas, tod\u0117l abiej\u0173 klinik\u0173 mokslinio tyrimo darbai nesidubliavo, i\u0161vengta nereikalingos konkurencijos. Kliniko\u00adje buvo perorganizuotas pedagoginis darbas pagal naujai pa\u00adruo\u0161tas ir adaptuotas tarptautin\u0117ms programoms studij\u0173 pro\u00adgrama. Nuo 1993 met\u0173 klinika u\u017emezg\u0117 bendradarbiavimo ry\u0161ius su Pranc\u016bzijos Lilio universiteto Infekcini\u0173 lig\u0173 klini\u00adka, kuriai vadovavo prof. Y. Mouton. Joje sta\u017eavosi Lietuvos gydytojai, medicinos seserys, studentai, Kaune buvo organi\u00adzuotos konferencijos \u017emogaus imunodeficito virusin\u0117s infek\u00adcijos klausimais, kuriose kolegos i\u0161 Pranc\u016bzijos perdav\u0117 savo darbo patirt\u012f dirbant su \u0161ia liga sergan\u010diais pacientais. Klini\u00adkoje buvo parengtos ir Lietuvoje apgintos 2 medicinos dak\u00adtaro disertacijos (gyd. R. Matulionyt\u0117 ir gyd. E. Pukenyt\u0117).<\/p>\n

1996 metais u\u017emegztas ry\u0161ys su \u0160vedijos Karolinskos instituto Huddinge ligonin\u0117s infekcini\u0173 lig\u0173 klinikos vado\u00advu prof. L. Linddqvistu. Jis pasi\u016bl\u0117 bendradarbiauti erki\u00adnio encefalito, tuo metu dar ma\u017eai i\u0161tirtos, bet plintan\u010dios Baltijos regione ligos, tyrime. Pasi\u016blymas buvo priimtas, iki 2007 met\u0173 \u0161ia tema apgintos 2 moksl\u0173 daktaro diserta\u00adcijos (gyd. A. Mickien\u0117, gyd. A. Jucevi\u010dien\u0117), mokslinio tyrimo darbai t\u0119siami iki pastar\u0173j\u0173 dien\u0173. Klinika pareng\u0117 nema\u017eai leidini\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 tematika, skirt\u0173 studen\u00adtams ir gydytojams praktikams. Tai leidiniai, skirti \u017emo\u00adgaus imunodeficito viruso infekcijai (1998, 2000, 2008), \u0161eimos gydytojams Infekcin\u0117s ligos \u0161eimos gydytojo prak\u00adtikoje <\/i>(2002, 2005), Tropin\u0117s ir keliautoj\u0173 ligos <\/i>(2009, 2010), Naujos infekcin\u0117s ligos <\/i>(2012), keliasde\u0161imt me\u00adtodini\u0173 leidini\u0173, per 200 straipsni\u0173 medicinin\u0117je Lietuvos ir u\u017esienio spaudoje. Kas metai klinikos darbuotojai skai\u00adt\u0117 paskaitas Lietuvos ir u\u017esienio konferencijose, klinikoje parengti moksliniai straipsniai buvo spausdinami presti\u00ad\u017einiuose medicinos \u017eurnaluose. Dr. A. Mickien\u0117 buvo pa\u00adkviesta dalyvauti Europos erkinio encefalito ekspert\u0173 ko\u00admisijoje, o prof. A. Lai\u0161koniui 2007 metais suteiktas Pran\u00adc\u016bzijos Lilio universiteto Garb\u0117s daktaro vardas.<\/p>\n

Prof. Alvydas Lai\u0161konis<\/i><\/p>\n

\u017dURNALO \u201eINTERNISTAS\u201c PRIEDAS INFEKCIN\u0116S LIGOS Nr. 1 (10), 2016<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kaunas, kaip gyvenviet\u0117, \u017einomas jau nuo akmens am\u017eiaus, nes gyvenusi\u0173 \u0161ioje vietoje \u017emoni\u0173 p\u0117dsak\u0173 rasta dabartinio miesto teritorijoje ir priemies\u010diuose. Ypa\u010d miestas suklest\u0117jo 1408 metais, gavus Magde\u00adburgo teises ir tapus dideliu prekybos centru. Kaunas buvo Hanzos prekybinio susivienijimo narys. Vidu\u00adram\u017eiais prekyba, svetim\u0161ali\u0173 kelion\u0117s l\u0117m\u0117 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 plitim\u0105 Kaune.<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6384,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[25238,25239,1957,25226,25240,25237,25233,25236,205,25225,25235,10133,25232,25229,234,25228,25231,25241,419,25227,356,211,25234,25230,24921],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6383","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-bagdoniene","tag-bareisiene","tag-choleros","tag-demetaja","tag-dievaitiene","tag-docentai","tag-gimzauskas","tag-gruodyte","tag-gydytojai","tag-ikurta","tag-isrinkta","tag-isteigta","tag-katedra","tag-kaune","tag-klinika","tag-ligonineje","tag-maskvos","tag-mickiene","tag-mieste","tag-okupacija","tag-projektas","tag-sergamumas","tag-simanskaja","tag-skaite"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6383","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6383"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6383\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6384"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6383"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6383"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6383"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6383"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6383"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}