{"id":6422,"date":"2016-09-13T14:27:07","date_gmt":"2016-09-13T14:27:07","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-09-19T10:02:59","modified_gmt":"2016-09-19T10:02:59","slug":"menopauze-kaip-kontroliuoti-neigiamas-pasekmes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/menopauze-kaip-kontroliuoti-neigiamas-pasekmes\/6422\/","title":{"rendered":"Menopauz\u0117. Kaip kontroliuoti neigiamas pasekmes?"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/menopauze-ir-slapimo-nelaikymas---ne-pasaulio-pabaiga\/72928\/\" target=\"_blank\">Menopauz\u0117<\/a><\/strong>\u00a0yra nei\u0161vengiamas nat\u016bralus fiziologinis procesas, kur\u012f ank\u0161\u010diau ar v\u0117liau i\u0161gyvena visos moterys, kai kiau\u0161id\u0117s liaunasi gaminti moteri\u0161kuosius hormonus \u2013 estrogenus. Tai da\u017eniausiai \u012fvyksta apie 50 \u2013 tuosius gyvenimo metus, o kartais vos 40 \u2013 ties.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Moteri\u0161ki hormonai kontroliuoja ne tik reprodukcin\u0119 sistem\u0105, bet ir lemia moters i\u0161vaizd\u0105, nuotaik\u0105, apsaugo nuo kai kuri\u0173 lig\u0173. Menopauz\u0117s laikotarpiu d\u0117l estrogen\u0173 tr\u016bkumo apie 90 procent\u0173 moter\u0173 patiria vazomotorini\u0173 (kraujagysli\u0173 tonuso pakitimo) simptom\u0173, kurie pasirei\u0161kia d\u0117l pogumburio (tam tikros smegen\u0173 dalies) reakcijos \u012f lytini\u0173 hormon\u0173 kiekio svyravimus.\u00a0\u00a0Da\u017eniausi menopauz\u0117s laikotarpiu atsirad\u0119 simptomai \u2013 \u201ekar\u0161\u010dio pylimas\u201c, padid\u0117j\u0119s prakaitavimas, pada\u017en\u0117j\u0119s \u0161irdies plakimas, jau\u010diamas nuovargis, nuotaik\u0173 svyravimas, miego bei <strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/11-budu-issaugoti-smegenu-jaunyste\/73989\/\" target=\"_blank\">atminties sutrikimai<\/a><\/strong>, gali kamuoti nerimas, depresija ir kita.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dauguma i\u0161 menopauz\u0117s simptom\u0173 nesukelia dideli\u0173 sveikatos problem\u0173. Ta\u010diau ilgainiui, d\u0117l estrogen\u0173 tr\u016bkumo atsiranda strukt\u016brini\u0173 organizmo poky\u010di\u0173. Strukt\u016briniai organizmo poky\u010diai atsiranda daugelyje organizmo sistem\u0173, ta\u010diau labiausiai moters sveikat\u0105 s\u0105lygoja poky\u010diai atsirad\u0119 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemoje, bei kauliniame audinyje. Tai padidina rizik\u0105 susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis bei osteoporoze (kaul\u0173 tankio suma\u017e\u0117jimas).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vaisingo am\u017eiaus moterys retai serga \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, nes estrogenai ma\u017eina kraujo kre\u0161\u0117jim\u0105. Moter\u0173 sergamumas miokardo infarktu ir insultu \u017eenkliai padid\u0117ja post- menopauziniu laikotarpiu (laikotarpis, kai m\u0117nesini\u0173 n\u0117ra daugiau kaip 12 m\u0117nesi\u0173). Mokslininkai nustat\u0117, kad moterims i\u0161kart po menopauz\u0117s kraujo spaudimas padid\u0117ja apie 10 procent\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Estrogen\u0173 tr\u016bkumas yra vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 osteoporoz\u0117s atsiradimo prie\u017eas\u010di\u0173. D\u0117l moteri\u0161ko lytinio hormono suma\u017e\u0117jimo sutrinka kalcio rezorbcija, tod\u0117l kaulai tampa trapesni, padid\u0117ja l\u016b\u017eim\u0173 rizika. Kaulin\u0117 mas\u0117 grei\u010diausiai ma\u017e\u0117ja per pirmuosius 10 met\u0173 po menopauz\u0117s. Kaul\u0173 mas\u0117 po menopauz\u0117s prarandama nuo 2 iki 3 procent\u0173 per metus. Nustatyta, kad tai t\u0119siasi iki 65 \u2013 70 met\u0173, po to, kaul\u0173 mas\u0117s praradimo tempai l\u0117t\u0117ja iki 0,3 \u2013 0,5 procent\u0173 per metus. Nustatyta, kad moterys po menopauz\u0117s praranda apie 35 procentus kaul\u0173 mas\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nemalonius menopauz\u0117s simptomus su\u0161velninti ir post-menopauziniu laikotarpiu atsirandan\u010dius degeneracinius organizmo poky\u010dius galima sul\u0117tinti ne tik tinkama dieta, gyvenimo b\u016bdu, bet ir fiziniais pratimais, vienareik\u0161miai teigia mokslininkai. Nuo menopauz\u0117s metu kamuojan\u010dio dirglumo, nervingumo, nemigos, ,,kar\u0161\u010dio pylimo\u201c gelbsti fizin\u0117 veikla. Siekiant optimalaus antidepresinio poveikio post-menopauzinio am\u017eiaus moterims, treniruotis reik\u0117t\u0173 nuo 3 iki 5 kart\u0173 per savait\u0119, po 45 \u2013 60 minu\u010di\u0173. Reguliari fizin\u0117 mank\u0161ta \u00a03 \u2013 4 kartus per savait\u0119 padeda ne tik i\u0161saugoti sveik\u0105 \u0161ird\u012f, bet ir i\u0161vengti kaulinio audinio ret\u0117jimo, suma\u017eina v\u0117\u017eio rizik\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kopenhagos universiteto (Danija) mokslininkai nustat\u0117, jog\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/vienas-receptas-daugeliui-ligu\/74042\/\" target=\"_blank\">fiziniai pratimai<\/a><\/strong> gali sul\u0117tinti spart\u0173 estrogeno kiekio ma\u017e\u0117jim\u0105 ir suma\u017einti \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105. Nustatyta, kad post-menopauzinio am\u017eiaus moterims, kurios a\u0161tuonias savaites lank\u0117 futbolo u\u017esi\u0117mimus du kartus per savait\u0119, suma\u017e\u0117jo sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas vidutini\u0161kai 4 mmHg. \u0160i\u0173 rodikli\u0173 suma\u017e\u0117jimas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105 suma\u017eino vidutini\u0161kai 40 procent\u0173, o ateroskleroz\u0117s rizika suma\u017e\u0117jo vidutini\u0161kai apie 20 procent\u0173. Mokslininkai nustat\u0117, kad raumen\u0173 darbo metu sustipr\u0117ja antikre\u0161\u0117jimo sistemos aktyvumas, tai leid\u017eia palaikyti skyst\u0105 kraujo b\u016bkl\u0119 ir trukdo padid\u0117ti jo klampumui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokslininkai nustat\u0117, kad po 15 \u2013 kos savai\u010di\u0173 futbolo \u017eaidimo tris kartus per savait\u0119, \u017eenkliai padid\u0117jo post-menopauzinio am\u017eiaus moter\u0173 koj\u0173 kaul\u0173 mas\u0117. Nustatyta, kad ne visa fizin\u0117 veikla didina kaul\u0173 mas\u0119. 15 savai\u010di\u0173 plaukimo treniruot\u0117s netur\u0117jo poveikio moter\u0173 kaul\u0173 masei. Kaul\u0173 masei didinti Amerikos sporto medicinos kolegijos mokslininkai rekomenduoja 2 \u2013 3 kartus per savait\u0119 atlikti j\u0117gos pratimus. \u00a0Veikla, kuri stimuliuoja raumen\u0173 hipertrofij\u0105 ir j\u0117gos augim\u0105, taip pat stimuliuoja ir kaul\u0173 ir su jais susijusi\u0173 jungiam\u0173j\u0173 audini\u0173 augim\u0105. Pasirenkant pratimus reikia atsi\u017evelgti \u012f tai, kad jie apimt\u0173 kuo daugiau raumen\u0173 grupi\u0173, j\u0117gos vektorius tur\u0117t\u0173 eiti per skeleto a\u0161\u012f (stubur\u0105 ir klubus). Esant mechaninei apkrovai, osteoblastai <span>\u00a0(<\/span>u\u017euomazgin\u0117s kaulinio audinio l\u0105stel\u0117s) gamina ir i\u0161skiria baltymus (\u010dia pats svarbiausias \u2013 kolagenas), kurie kaupiami tarpuose tarp kaul\u0173 l\u0105steli\u0173. \u0160ie baltymai tarp kaul\u0173 l\u0105steli\u0173 suformuoja tam tikr\u0105 tinkl\u0105. Baltym\u0173 l\u0105stel\u0117s galiausiai mineralizuojamos kaip kalcio fosfato kristalai ir tuomet prasideda kaulo tvirt\u0117jimo procesas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi, fiziniai pratimai, tinkama mityba ir sveikas gyvenimo b\u016bdas ma\u017eina nemalonius menopauz\u0117s simptomus ir padeda kontroliuoti po menopauz\u0117s atsirandan\u010dius degeneracinius organizmo poky\u010dius.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pareng\u0117: dr.A.Mockien\u0117, VDU lektor\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p><b><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/menopauze-ir-slapimo-nelaikymas---ne-pasaulio-pabaiga\/72928\/\" target=\"_blank\">Menopauz\u0117<\/a><\/b>\u00a0yra nei\u0161vengiamas nat\u016bralus fiziologinis procesas, kur\u012f ank\u0161\u010diau ar v\u0117liau i\u0161gyvena visos moterys, kai kiau\u0161id\u0117s liaunasi gaminti moteri\u0161kuosius hormonus \u2013 estrogenus. Tai da\u017eniausiai \u012fvyksta apie 50 \u2013 tuosius gyvenimo metus, o kartais vos 40 \u2013 ties.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6423,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[39,6566,791,29],"site":[27238],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6422","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-dieta","tag-lasteles","tag-mases","tag-pratimai","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6422","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6422"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6422\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6423"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6422"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6422"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6422"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6422"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6422"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}