Ilg\u0117jantys rudens vakarai ver\u010dia ne vien\u0105 i\u0161 m\u016bs\u0173 vis da\u017eniau pasilepinti maistu. Maistas mums yra vienas i\u0161 gyvenimo malonum\u0173, kuriuo apdovanojame save, ta\u010diau kod\u0117l labai da\u017enai per\u017eengiame rib\u0105 ir nejau\u010diame saiko? Valgome ir valgome visk\u0105, kas pasitaiko mums po ranka?<\/i><\/p>\n
Persivalgymas. Kalta ne silpna valia, bet hormonai?<\/b><\/p>\n
K\u0105 \u017einote apie \u0161iuos keturis hormonus: leptin\u0105, grelin\u0105, insulin\u0105 ir dopamin\u0105? Apie insulin\u0105, \u017einoma, kad esate gird\u0117j\u0119 \u2013 insulin\u0105 leid\u017eiasi tie, kurie serga diabetu. O apie tris kitus hormonus, tikriausiai, ma\u017eai k\u0105 \u017einote. Metas su\u017einoti, nes \u0161ie hormonai gali b\u016bti, kad yra kalti d\u0117l to, jog jus kamuoja mil\u017eini\u0161kas apetitas, o su juo ir persivalgymas nuo kurio gali prad\u0117ti varginti \u012fvair\u016bs vir\u0161kinimo sutrikimai<\/a><\/strong>.<\/p>\n Leptinas \u2013 sotumo poj\u016b\u010dio hormonas<\/b><\/p>\n Kai kurie \u017emon\u0117s gali nevaldyti savo apetito d\u0117l to, jog pas juos yra atsirad\u0119s nejautrumas leptinui. Nejautrumas leptinui gali atsirasti ir d\u0117l netinkamo mitybos raciono. Jei j\u016bs\u0173 mitybos racione yra gausu angliavandeni\u0173, tai jau gali b\u016bti viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173 atsirasti leptino nejautrumui. Svarbu \u012fprasti maitintis ma\u017eomis porcijomis, reguliariu dienos metu. Jei \u017emogus ilg\u0105 laik\u0105 valgo per daug, nereguliariai, smegenys ima \u201enebegird\u0117ti\u201c leptino ir \u017emogus suvalgo daugiau, nei jam reikia.<\/p>\n Ar esate pasteb\u0117j\u0119, kad vos tik nustoja laikytis dietos, j\u016bs\u0173 svoris sugr\u012f\u017eta su kaupu. Kod\u0117l taip yra?<\/strong><\/p>\n Atsakym\u0105 \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 v\u0117lgi padeda rasti sotumo poj\u016b\u010dio hormonas – leptinas. Pasirodo, \u0161is hormonas po diet\u0173 b\u016bna suma\u017ein\u0119s savo aktyvum\u0105, ta\u010diau vos tik nustojus laikytis dietos jis ir v\u0117l \u201eatsigauna\u201c ir v\u0117l pradeda si\u0173sti signal\u0105 smegenims, kad reikia valgyti, net tada, kai jau pavalgyta. Taigi, nieko keisto, kad k\u016bno\u00a0svoris<\/a><\/strong> padid\u0117ja, o dietos rezultatai i\u0161garuoja it d\u016bmas v\u0117juje.<\/p>\n Grelinas \u2013 alkio hormonas<\/b><\/p>\n Manoma, kad \u0161is harmonas funkcionuoja prie\u0161ingai nei leptinas. Daugiausiai jo sintetina l\u0105stel\u0117s, esan\u010dios skrand\u017eio gleivin\u0117je. Grelinas keliauja \u012f smegenis, kur i\u0161kart suaktyvina neuronus, skatinan\u010dius nor\u0105 valgyti. Prie\u0161 valgym\u0105 grelino koncentracija did\u0117ja, o v\u0117liau suma\u017e\u0117ja.<\/p>\n Grelinas skatina augimo hormono i\u0161siskyrim\u0105. Augimo hormonas suaugusiems stimuliuoja normali\u0105 med\u017eiag\u0173 apykait\u0105, leid\u017eia jaustis energingiau, stiprina imunin\u0119 sistem\u0105 ar net padeda deginant riebalus. Nedidelis, reguliarus badavimas gali b\u016bti viena i\u0161 priemoni\u0173, kaip b\u016bt\u0173 galima paskatinti \u0161io augimo hormono i\u0161siskyrim\u0105.<\/p>\n Insulinas- baltymin\u0117s kilm\u0117s hormonas, kur\u012f i\u0161skiria kasos l\u0105stel\u0117s <\/b><\/p>\n Insulin\u0105 sintetina kasa. Ji stebi gliukoz\u0117s koncentracij\u0105 kraujyje ir liepia l\u0105stel\u0117ms i\u0161 kraujo gauti gliukoz\u0117s ir saugoti j\u0105 glikogeno pavidalu. Kai \u017emogus b\u016bna prisivalg\u0119s angliavandeni\u0173, \u012f krauj\u0105 patenka insulino, kuris eina smegen\u0173 link ir tarsi sako: \u201eAtsargas, formuok atsargas. Kaupk riebalus.\u201c Svarbu suprasti, kad tik angliavandeniai kelia insulino koncentracij\u0105. Pavyzd\u017eiui, kai \u017emogus prisivalgo riebal\u0173, insulino koncentracija nei kiek nepadid\u0117ja. Taigi, suvalgote vienod\u0105 kalorij\u0173 kiek\u012f, ta\u010diau gaunate du skirtingus organizmo atsakus.\u00a0Insulinas<\/a><\/strong> i\u0161siskiria pavalgius angliavandeni\u0173, ta\u010diau keista, kad d\u0117l to apetitas ne suma\u017e\u0117ja, bet prie\u0161ingai \u2013 padid\u0117ja.<\/p>\n Dopaminas \u2013 geros savijautos neuromediatorius, suaktyvinantis m\u0117gavimosi centrus smegenyse<\/b><\/p>\n Ne vienam i\u0161 j\u016bs\u0173 tikriausiai yra buv\u0119 taip, kad vos tik suvalgome skanaus maisto, i\u0161kart pajau\u010diame didel\u012f pasitenkinim\u0105. Arba prie\u0161ingai, valgome ir nejau\u010diame jokio pasitenkinimo maistu. Taip yra tod\u0117l, kad dopamino atsakas \u012f maist\u0105, kur\u012f j\u016bs valgote, yra per silpnas. Ir kuo jis silpnesnis, tuo daugiau norisi valgyti, kol pasitenkinimas maistu bus pasiektas. \u0160tai tod\u0117l labai da\u017enai ir persivalgome.<\/p>\n I\u0161vados<\/b><\/p>\n Jei norite valgyti \u2013 valgykit, tik visada steb\u0117kite, kad tas k\u0105snis, kuris atsidurs j\u016bs\u0173 burnoje, bent jau b\u016bt\u0173 naudingas j\u016bs\u0173 organizmui. Rinkit\u0117s sveik\u0105 maist\u0105 \u2013 juo apetit\u0105 sutramdysite daug grei\u010diau.<\/p>\n L.Rimgail\u0117<\/p>\n \n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Ilg\u0117jantys rudens vakarai ver\u010dia ne vien\u0105 i\u0161 m\u016bs\u0173 vis da\u017eniau pasilepinti maistu. Maistas mums yra vienas i\u0161 gyvenimo malonum\u0173, kuriuo apdovanojame save, ta\u010diau kod\u0117l labai da\u017enai per\u017eengiame rib\u0105 ir nejau\u010diame saiko? Valgome ir valgome visk\u0105, kas pasitaiko mums po ranka?<\/i><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6427,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27320],"tags":[1946,25200,7643,6566,3415],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6426","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-dietos-ir-sveika-mityba","tag-apetitas","tag-grelinas","tag-hormonas","tag-lasteles","tag-persivalgymas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6426","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6426"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6426\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6427"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6426"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6426"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6426"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6426"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6426"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}