{"id":6440,"date":"2016-09-08T15:29:13","date_gmt":"2016-09-08T15:29:13","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-09-08T15:30:18","modified_gmt":"2016-09-08T15:30:18","slug":"sirdies-nepakankamumo-diagnostika-ir-gydymas-ar-turime-naujoviu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/sirdies-nepakankamumo-diagnostika-ir-gydymas-ar-turime-naujoviu\/6440\/","title":{"rendered":"\u0160irdies nepakankamumo diagnostika ir gydymas: ar turime naujovi\u0173?"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">\u0160irdies nepakankamumo (\u0160N) paplitimo statistika priklauso nuo tyr\u0117j\u0173 pasirinkto \u0160N apibr\u0117\u017eimo ir vertinimo. Pa\u017eangios ekonomikos \u0161alyse \u0160N nustatomas 1\u20132 proc. suaugusi\u0173 gyventoj\u0173. Senstant \u0160N rizika did\u0117ja, tarp vyresni\u0173 nei 70 met\u0173 asmen\u0173 \u0160N paplitimas pasiekia 10 proc. Vienam i\u0161 6 vyresni\u0173 nei 65 m. pacient\u0173, besikreipian\u010di\u0173 \u012f pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistus d\u0117l dusulio fizinio kr\u016bvio metu, nustatomas iki tol nediagnozuotas \u0160N, da\u017eniausiai i\u0161likusios i\u0161st\u016bmio frakcijos (IF).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nustatyta, kad \u0160N atsiradimo iki gyvenimo pabaigos rizika tarp 55 met\u0173 vyr\u0173 sudaro 33 proc., tarp moter\u0173 \u2013 28 proc. Pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 i\u0161likusios IF \u0160N, dalis, \u012fvairi\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, atsi\u017evelgiant \u012f taikytus vertinimo kriterijus, medicinos \u012fstaigos profil\u012f ir paslaug\u0173 lyg\u012f, paciento am\u017ei\u0173 ir lyt\u012f, buvus\u012f miokardo infarkt\u0105 ir duomen\u0173 publikacijos metus, svyruoja nuo 22 iki 73 proc. Naujausi tyrimai, paremti hospitalizuot\u0173 pacient\u0173 steb\u0117jimais, rodo, kad \u0160N da\u017enumas populiacijoje turi tendencij\u0105 ma\u017e\u0117ti: suma\u017e\u0117jusios IF \u0160N (sIF\u0160N) da\u017enumas ma\u017e\u0117ja labiau nei i\u0161likusios IF \u0160N (iIF\u0160N). Manoma, kad \u0161ios dvi \u0160N formos turi skirtingus epidemiologinius ir etiologinius profilius. Lyginant su sIF\u0160N, sergantieji iIF\u0160N yra vyresnio am\u017eiaus, da\u017eniau moterys, da\u017eniau \u2013 turi arterin\u0119 hipertenzij\u0105 ir prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jim\u0105, re\u010diau \u2013 patyr\u0119 miokardo infarkt\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Prie\u017eastys <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160irdies nepakankamumo etiologija esti \u012fvairi. Vyraujanti prie\u017eastis gali b\u016bti skirtinga \u012fvairiuose pasaulio regionuose. Vieningos \u0160N prie\u017eas\u010di\u0173 klasifikacijos n\u0117ra. Daugeliui sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0160N nustatoma \u012fvairi\u0173 \u0161irdies ir ne \u0161irdies lig\u0173 ir b\u016bkli\u0173, galin\u010di\u0173 sukelti \u0160N. Daugelis pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 i\u0161emine \u0161irdies liga ir \u0160N, yra patyr\u0119 miokardo infarkt\u0105 arba revaskulizacij\u0105. Normali vainikini\u0173 arterij\u0173 angiograma nepaneigia esan\u010dio miokardo rando (rand\u0105 galima aptikti atlikus, pavyzd\u017eiui, \u0161irdies magnetinio rezonanso tomografij\u0105) ar vainikin\u0117s mikrocirkuliacijos sutrikimo. Per pastaruosius 30 met\u0173 \u0160N gydymo galimyb\u0117s ir sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0160N i\u0161gyvenamumo rodikliai labai pager\u0117jo, suma\u017e\u0117jo hospitalizavimo d\u0117l \u0160N atvej\u0173, ta\u010diau galutin\u0117s klinikin\u0117s baigtys i\u0161lieka nepatenkinamos. Naujausi Europoje atlikti tyrimai (ESC-HF pilotinis tyrimas) parod\u0117, kad mir\u010di\u0173 per 12 m\u0117nesi\u0173 da\u017enumas hospitalizuot\u0173 ir stabili\u0173 ambulatori\u0161kai gydyt\u0173 \u0160N sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 grup\u0117se buvo atitinkamai 17 ir 7 proc., o hospitalizavimo da\u017enumas per t\u0105 pat\u012f laik\u0105 \u2013 atitinkamai 44 ir 32 proc. \u0160io tyrimo duomenimis, da\u017eniausios sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0160N mirties prie\u017eastys stacionare ir ambulatori\u0161kai buvo d\u0117l \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (\u0160KL): pirmiausia, staigioji mirtis ir mirtis nuo pasunk\u0117jusio \u0160N. Sergan\u010di\u0173j\u0173 sIF\u0160N mir\u010di\u0173 nuo vis\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 da\u017enumas apskritai yra didesnis lyginant su sergan\u010diaisiais iIF\u0160N. Sergantieji \u0160N, ypa\u010d iIF\u0160N, vis da\u017eniau hospitalizuojami d\u0117l ne \u0160KL prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Klinika <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160irdies nepakankamumo simptomai da\u017eniausiai nespecifiniai, jie gali b\u016bti pana\u0161\u016bs \u012f kit\u0173 lig\u0173. Skys\u010di\u0173 retencijos sukeliami simptomai da\u017eniausiai greitai pa\u0161alinami arba suma\u017e\u0117ja paskyrus ligoniui diuretik\u0173. Tokie po\u017eymiai, kaip padid\u0117j\u0119s jungo ven\u0173 spaudimas ar apikalinio (\u0161irdies vir\u0161\u016bn\u0117s) tvinksnio poslinkis, gali b\u016bti labiau b\u016bdingi \u0160N po\u017eymiai, bet juos sunkiau aptikti ir atkurti. \u0160N simptomus sunkiau nustatyti ir \u012fvertinti: nutukusiems, vyresnio am\u017eiaus ir l\u0117tin\u0117mis plau\u010di\u0173 ligomis sergantiems asmenims. Jaunesnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 \u0160N etiologija, klinikiniais po\u017eymiais ir baigtimis da\u017enai skiriasi nuo vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 \u0160N.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Diagnostika <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Plazmos natriurezini\u0173 peptid\u0173<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Testas<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Natriurezini\u0173 peptid\u0173 (NP) koncentracijos plazmoje nustatymas gali b\u016bti informatyvus \u0160N pradin\u0117s diagnostikos testas, ypa\u010d neskubiais atvejais, kai n\u0117ra galimybi\u0173 atlikti echokardiografijos. NP testas naudingas pradinei \u0160N diagnostikai, padeda atrinkti pacientus, reikalingus tolesnio i\u0161samaus tyrimo, taip pat tuos, kuriems nereikalinga echokardiografija, nes n\u0117ra klini\u0161kai reik\u0161mingo \u0160N. Jei NP koncentracija plazmoje normali, \u0160N ma\u017eai tik\u0117tinas. Vir\u0161utin\u0117s NP normos ribos:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. Ne \u016bminiais atvejais: B tipo NP (BNP) \u2013 35 pg\/ml; N-galinio pro-BNP (NT-proBNP) \u2013 125 pg\/ml.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. \u016aminiais atvejais normos vir\u0161utin\u0117s ribos auk\u0161tesn\u0117s: BNP \u2013 100 pg\/ml; NT-proBNP \u2013 300 pg\/ml; A tipo vidurinio \u2013 regioninio NP (MR-proANP) \u2013 120 pmol\/l. sIF\u0160N ir iIF\u0160N diagnostin\u0117s NP reik\u0161m\u0117s yra pana\u0161ios.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Natriurezini\u0173 peptid\u0173 testai padeda paneigti \u0160N diagnoz\u0119, bet negali b\u016bti pagrindas \u0160N diagnozuoti. NP kiekis gali padid\u0117ti d\u0117l \u012fvairi\u0173 kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimo, inkst\u0173 nepakankamumo, vyresnio am\u017eiaus. NP koncentracija gali neproporcingai suma\u017e\u0117ti nutukusiems asmenims (pla\u010diau apie biologini\u0173 \u017eymen\u0173 diagnostik\u0105 skaitykite p. 27).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Elektrokardiografija<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nenormali EKG didina \u0160N tikimyb\u0119, bet \u0161is tyrimas yra ma\u017eo specifi\u0161kumo. EKG pakitimai gali suteikti informacijos apie \u0160N etiologij\u0105 (persirgtas miokardo infarktas ar kt.) ar pad\u0117ti parinkti gydym\u0105 (esant prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimui \u2013 skirti antikoaguliant\u0173, esant bradikardijai \u2013 elektrin\u012f \u0161irdies ritmo vedl\u012f). Jei EKG normali, \u0160N diagnoz\u0117 ma\u017eai tik\u0117tina (jautrumas 89 proc.). Rutinin\u0117je klinikin\u0117je praktikoje EKG naudotina pirmiausia \u0160N diagnozei paneigti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Echokardiografija <\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai informatyviausias testas, padedantis diagnozuoti \u0160N. Jis operatyviai suteikia informacijos apie \u0161irdies kamer\u0173 t\u016brius, sistolin\u0119 ir diastolin\u0119 skilveli\u0173 funkcij\u0105, sieneli\u0173 stor\u012f, vo\u017etuv\u0173 veikl\u0105, plautin\u0119 hipertenzij\u0105. \u0160i klinikin\u0117 informacija labai svarbi diagnozuojant \u0160N ir parenkant tinkam\u0105 gydym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Prevencija <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tyrimai rodo, kad \u0160N prad\u017eia gali b\u016bti atitolinta ar netgi u\u017ekirstas kelias \u0160N i\u0161sivystyti, veikiant kei\u010diamuosius \u0160N rizikos veiksnius ar gydant besimptom\u0119 kairiojo skilvelio sistolin\u0119 disfunkcij\u0105. Klinikiniais tyrimais \u012frodyta, kad veiksmingai kontroliuojant hipertenzij\u0105 galima reik\u0161mingai atitolinti \u0160N prad\u017ei\u0105 ir netgi prailginti paciento gyvenim\u0105. Tuo po\u017ei\u016briu efektyv\u016bs, ypa\u010d vyresnio am\u017eiaus pacientams, daugelis antihipertenzini\u0173 vaist\u0173, kaip antai: diuretikai, angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitoriai (AKFI), angiotenzino receptori\u0173 blokatoriai (ARB), beta adrenoblokatoriai (BAB). \u012erodytas j\u0173 prevencinis veiksmingumas nepriklausomai nuo to, sirg\u0119s pacientas miokardo infarktu ar ne.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160irdies nepakankamumo prevencija veiksmingesn\u0117, jei gydant hipertenzij\u0105 siekiama ma\u017eesni\u0173 u\u017e gair\u0117se nurodomas tikslini\u0173 sistolinio kraujosp\u016bd\u017eio reik\u0161mi\u0173: 120 <i>vs <\/i>140 mm Hg didel\u0117s \u0160KL rizikos ar vyresnio am\u017eiaus (&gt;75 m.) asmenims (SPRINT tyrimas). Suma\u017einus kraujosp\u016bd\u012f labiau suma\u017e\u0117ja \u0160KL rizika, mir\u010di\u0173 ir hospitalizavimo da\u017enumas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sergantiesiems l\u0117tin\u0117mis \u0160KL (ypa\u010d hipertenzija) da\u017enai nustatomas gretutinis cukrinis diabetas. Kol kas ne\u012frodyta, kad efektyvus 2 tipo cukrinio diabeto gydymas suma\u017eint\u0173 \u0160N rizik\u0105 (i\u0161skyrus gydym\u0105 empaglifozinu \u2013 nauju vaistu, natrio\/gliukoz\u0117s kotransporterio inhibitoriumi, kuris pagerina sergan\u010di\u0173j\u0173 2 tipo cukriniu diabetu \u0160KL baigtis: suma\u017eina mir\u0161tamum\u0105 ir hospitalizavimo d\u0117l \u0160N da\u017enum\u0105. Tyrim\u0173 duomenimis, kiti antidiabetiniai vaistai, net jei efektyviai suma\u017eina HbA1C kiek\u012f, nesuma\u017eina \u0160KL komplikacij\u0173 rizikos ir netgi gali padidinti \u0160N rizik\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ne\u012frodyta, kad metus r\u016bkyti \u0160N rizika suma\u017e\u0117t\u0173, ta\u010diau r\u016bkymo ry\u0161ys su \u0160KL pa\u017eeidimais nekelia abejoni\u0173, tod\u0117l sergantiesiems \u0160N visada pravartu ner\u016bkyti. Koreliacin\u0117 kreiv\u0117 tarp alkoholio vartojimo ir \u0160N primena U raid\u0119, t. y. Ma\u017eiausi\u0105 \u0160N rizik\u0105 turi vidutini\u0161kai alkoholio vartojantys asmenys (iki 7 vienet\u0173 gryno etanolio per savait\u0119). Didesni suvartojamo alkoholio kiekiai gali skatinti toksin\u0117s kardiomiopatijos atsiradim\u0105. Fizinis aktyvumas ma\u017eina \u0160N rizik\u0105, bet manoma, kad jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti didesnis nei dabar rekomenduojami normatyvai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012erodyta, kad statinai ma\u017eina \u0160KL komplikacij\u0173 da\u017enum\u0105 ir mirtingum\u0105 d\u0117l j\u0173, taip pat gali atitolinti \u0160N i\u0161sivystym\u0105 ar suma\u017einti \u0160N rizik\u0105. Acetilsalicilo r\u016bg\u0161tis, kiti antitrombocitiniai vaistai ar revaskulizacija nesuma\u017eina \u0160N ir mirties rizikos stabilia i\u0161emine \u0161irdies liga sergantiems asmenims. Nutukimas yra vienas \u0160N rizikos veiksni\u0173, ta\u010diau n\u0117ra \u017einoma, ar nutukimo gydymas stabdo \u0160N formavim\u0105si. Esant i\u0161eminei \u0161irdies ligai be sistolin\u0117s kairiojo skilvelio disfunkcijos AKFI gali atitolinti \u0160N atsiradim\u0105 ar suma\u017einti \u0160N rizik\u0105 ir mir\u010di\u0173 nuo vis\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 da\u017enum\u0105, ta\u010diau \u0161i AKFI nauda n\u0117ra didel\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmin\u0117 perkutanin\u0117 vainikini\u0173 kraujagysli\u0173 intervencija, atlikta ankstyvos miokardo infarkto su ST segmento pakilimu faz\u0117s metu, suma\u017eina infarkto dyd\u012f ir kairiojo skilvelio disfunkcijos, t. y. \u0160N atsiradimo rizik\u0105. Ankstyvas AKFI ir BAB paskyrimas i\u0161kart po miokardo infarkto, ypa\u010d komplikuoto kairiojo skilvelio disfunkcijos, suma\u017eina hospitalizavimo d\u0117l \u0160N ir mir\u010di\u0173 da\u017enum\u0105. AKFI suma\u017eina \u0160N, reikalingo stacionarinio gydymo, da\u017enum\u0105 pacientams, sergantiems l\u0117tiniu besimptomiu bet kokios etiologijos kairiojo skilvelio nepakankamumu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Gydymas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Naujosiose gair\u0117se pateikiamas ai\u0161kus paciento, sergan\u010dio \u0160N su suma\u017e\u0117jusia IF, gydymo algoritmas, apibr\u0117\u017eiantis medikamentinio, intervencinio ir chirurginio gydymo pasirinkimus. Gydant \u0160N siekiama \u0161i\u0173 svarbiausi\u0173 tiksl\u0173:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. pagerinti klinikin\u0119 paciento b\u016bkl\u0119, savijaut\u0105, gyvenimo kokyb\u0119;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. padidinti funkcin\u012f paj\u0117gum\u0105;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. suma\u017einti stacionarinio gydymo poreik\u012f (da\u017enum\u0105) ir mir\u0161tamum\u0105. Kai kurie \u0160N gydyti vartojami vaistai sukelia trumpalaik\u012f paciento b\u016bkl\u0117s, savijautos pager\u0117jim\u0105, ta\u010diau nepagerina atokesni\u0173 klinikini\u0173 baig\u010di\u0173 ar netgi gali jas pabloginti. Naujausiose gair\u0117se nurodoma, kad gydant \u0160N labai svarbu suma\u017einti hospitalizavimo d\u0117l \u0160N da\u017enum\u0105 ir pagerinti funkcin\u0119 paciento b\u016bkl\u0119, net jei nepavyksta suma\u017einti mir\u0161tamumo. \u0160irdies nepakankamumui gydyti vartojami \u012fvairi\u0173 farmakologini\u0173 klasi\u0173 vaistai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Neurohormoniniai antagonistai<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Neurohormoniniai antagonistai \u2013 AKFI, mineralkortikoid\u0173 blokatoriai, BAB \u2013 gerina pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 sIF\u0160N, i\u0161gyvenamum\u0105, tod\u0117l rekomenduojami visiems pacientams, kuri\u0173 suma\u017e\u0117jusi IF. Naujas sud\u0117tinis vaistas (valsartanas ir neprilizino inhibitorius sakubitrilis), kaip parod\u0117 tyrimai, efektyviau nei AKFI enalaprilis suma\u017eino sergan\u010di\u0173j\u0173 sIF\u0160N mirties rizik\u0105 ir hospita lizavimo da\u017enum\u0105. Sakubitrilio\/valsartano derinys rekomenduojamas ambulatoriniam \u0160NSIF gydymui, jei optimalus standartinis \u0160N gydymas nepakankamai kontroliuoja simptomus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kol kas n\u0117ra \u012frodyta, kad ARB suma\u017eint\u0173 mir\u0161tamum\u0105 pacient\u0173, turin\u010di\u0173 sIF\u0160N,tod\u0117l ARB vartojimas apsiriboja pacientais, kurie netoleruoja AKFI, arba vartoja AKFI, bet netoleruoja mineralkortikoid\u0173 receptori\u0173 blokatori\u0173. AKFI rekomenduojama skirti papildomai su BAB sergantiesiems simptominiu sIF\u0160N, nes toks derinys suma\u017eina hospitalizavimo d\u0117l \u0160N da\u017enum\u0105 ir mirties rizik\u0105. ARB sergantiesiems \u0160N skiriami tik kaip alternatyva AKFI, jei pacientas netoleruoja AKFI. Tyrimai rodo, kad kandesartanas suma\u017eina mirtingum\u0105 d\u0117l \u0160KL, valsartanas suma\u017eina sergan\u010di\u0173j\u0173 sIF\u0160N, vartojan\u010di\u0173 AKFI, hospitalizavimo d\u0117l \u0160N da\u017enum\u0105, bet nesuma\u017eina hospitalizavimo d\u0117l vis\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 da\u017enumo. AKFI ir ARB deriniai rekomenduojami nedidelei daliai pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 simptominiu sIF\u0160N, kurie yra gydomi BAB ir netoleruoja mineralkortikoid\u0173 receptori\u0173 blokatori\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mineralkortikoid\u0173 receptori\u0173 blokatori\u0173 (spironolaktono) rekomenduojama skirti sergantiesiems sIF\u0160N, jei, nepaisant gydymo AKFI ir BAB, i\u0161lieka \u0160N simptom\u0173. Papildomas mineralkortikoid\u0173 receptori\u0173 blokatori\u0173 paskyrimas suma\u017eina hospitalizavimo d\u0117l \u0160N da\u017enum\u0105 ir mirties rizik\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Beta adrenoblokatoriai<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Beta adrenoblokatoriai suma\u017eina sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105 esant \u0160N ir suma\u017e\u0117jusiai IF, nepaisant gydymo AKFI, o daugeliu atvej\u0173 ir diuretikais. Vis d\u0117lto BAB veiksmingumas ir saugumas dekompensuotiems pacientams ar sergantiesiems staziniu \u0161irdies nepakankamumu n\u0117ra pakankamai i\u0161tyrin\u0117tas. 2016 m. \u0160N gair\u0117se nurodoma, kad BAB ir AKFI yra vieni kitus papildantys vaistai. J\u0173 abiej\u0173 rekomenduojama skirti i\u0161 karto, kai tik nustatoma sIF\u0160N diagnoz\u0117. Mokslini\u0173 klinikini\u0173 \u012frodym\u0173, kad \u0160N gydym\u0105 BAB reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti anks\u010diau nei AKFI, n\u0117ra. Gair\u0117se nurodoma, kad esant \u0160N BAB reik\u0117t\u0173 skirti klini\u0161kai stabiliems pacientams i\u0161 prad\u017ei\u0173 ma\u017eomis doz\u0117mis, v\u0117liau, titruojant, didinti iki maksimali\u0173 toleruojam\u0173 dozi\u0173. Esant \u016bminiam \u0160N stacionaro s\u0105lygomis BAB pradedama skirti atsargiai, tik stabilizavus paciento b\u016bkl\u0119. Nurodoma, kad BAB yra tinkamas pasirinkimas \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017eniui kontroliuoti esant \u0160N ir suma\u017e\u0117jusiai IF, ypa\u010d jei susitraukim\u0173 da\u017enis yra didelis. BAB rekomenduojami mirties rizikai suma\u017einti pacientams, persirgusiems miokardo infarkt\u0105 ir turintiems besimptom\u0119 kairiojo skilvelio disfunkcij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160irdies nepakankamumo gydymo nuorodos rekomenduoja \u0161iuos BAB: nebivolol\u012f, karvedilol\u012f, metoprolol\u012f ir bisoprolol\u012f. Nebivololis yra ypatingas kardioselektyvus beta 1 adrenoreceptori\u0173 blokatorius, kuriam b\u016bdingos ir vazodilatacin\u0117s savyb\u0117s, lemiamos azoto oksido (NO) i\u0161siskyrimo i\u0161 kraujagysli\u0173 endotelio. Nebivololio nauda gydant \u0160N buvo \u012frodyta klinikiniame SENIORS tyrime, kuriame dalyvavo 2128 70 m. am\u017eiaus ir vyresni \u0160N sergantys pacientai. Vidutinis pacient\u0173 am\u017eius buvo 76 metai, 37 proc. tiriam\u0173j\u0173 buvo moterys, vidutin\u0117 IF \u2013 36 proc., 35 proc. pacient\u0173 IF nesiek\u0117 35 proc., 68 proc. pacient\u0173 buvo dokumentuota i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga. Pagrindine vertinam\u0105ja baigtimi pasirinktas bendrasis mir\u0161tamumas arba hospitalizavimas d\u0117l \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos patologijos. Pradin\u0117 nebivololio doz\u0117 buvo 1,25 mg 1 kart\u0105 per dien\u0105, laipsni\u0161kai ji didinta iki 10 mg 1 kart\u0105 per dien\u0105; vidutin\u0117 palaikomoji nebivololio paros doz\u0117 buvo 7,7 mg (placebo \u2013 8,5 mg). Vidutin\u0117 gydymo trukm\u0117 \u2013 21 m\u0117nuo. SENIORS \u2013 pirmasis klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo did\u017eiausios rizikos grup\u0117s pacientai \u2013 vyresni nei 70 m. am\u017eiaus. SENIORS tyrimas buvo pirmasis, kuriame dalyvavo tiek daug moter\u0173 \u2013 net 37 proc. Prognozuojama, kad, ilg\u0117jant b\u016bsimo gyvenimo trukmei, ateityje did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f did\u017eiausios \u0160N rizikos pacient\u0173 sudarys moterys, kurioms nuo tam tikro am\u017eiaus (d\u0117l menopauz\u0117s ir susilpn\u0117jusio apsauginio estrogen\u0173 veikimo) \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika tampa tokia pati kaip vyrams. Be to, SENIORS yra pirmasis mir\u0161tamumo ir sergamumo tyrimas, kuriame dalyvavusi\u0173 \u0160N sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 grup\u0117 tiksliai reprezentuoja vidutin\u012f \u0161ia patologija sergan\u010di\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Net 68 proc. SENIORS tyrime dalyvavusi\u0173 pacient\u0173 nebivololio doz\u0117 buvo padidinta iki maksimalios ir tik 6 proc. pacient\u0173 netoleravo net minimalios vaisto doz\u0117s. Tok\u012f ger\u0105 toleravim\u0105 gali lemti vazodilatacin\u0117s nebivololio savyb\u0117s, taigi SENIORS tyrimo rezultatai negali b\u016bti taikomi kitiems BAB. V\u0117lesne SENIORS tyrimo rezultat\u0173 analize siekta \u012fvertinti nebivololio poveik\u012f sistolinei kairiojo skilvelio disfunkcijai. Nustatyta, kad ma\u017eos kairiojo skilvelio IF pacient\u0173 grup\u0117je kairiojo skilvelio galinis sistolinis t\u016bris nebivolol\u012f vartojusi\u0173 pacient\u0173 grup\u0117je suma\u017e\u0117jo nuo 160 iki 141 ml, placebo \u2013 padid\u0117jo nuo 159 iki 166 ml, \u0161is skirtumas buvo statisti\u0161kai reik\u0161mingas. Taip pat nustatyta, kad ma\u017eos kairiojo skilvelio IF grup\u0117je nebivololis IF reik\u0161mingai padidino nuo 27,0 iki 31,6 proc., o placebas IF poky\u010diui \u012ftakos netur\u0117jo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">SENIORS tyrimas \u012frod\u0117, kad vazodilatacin\u0117mis savyb\u0117mis pasi\u017eymintis kardioselektyvus beta 1 adrenoblokatorius nebivololis veiksmingai ma\u017eina \u0161irdies nepakankamumu sergan\u010di\u0173j\u0173 mir\u0161tamum\u0105 ir hospitalizavim\u0105 d\u0117l \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos patologijos nepriklausomai nuo pacient\u0173 kairiojo skilvelio i\u0161st\u016bmio frakcijos, yra gerai toleruojamas. V\u0117lesn\u0117 analiz\u0117 \u012frod\u0117, kad nebivololis reik\u0161mingai pagerina pacient\u0173, kuri\u0173 kairiojo skilvelio IF yra \u017eenkliai suma\u017e\u0117jusi, sistolin\u0119 funkcij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Ivabradinas<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Esant sIF\u0160N, ivabradinas ma\u017eina padid\u0117jus\u012f \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f ir gerina klinikines baigtis, tod\u0117l tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriamas tinkamais atvejais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Diuretikai<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kartu su neurohormonin\u0117s sistemos antagonistais pacientams, turintiems staz\u0117s (skys\u010di\u0173 s\u0105stovio, kaupimosi) simptom\u0173 ar po\u017eymi\u0173, skiriama diuretik\u0173. Diuretik\u0173 skyrimo periodi\u0161kumas ir doz\u0117s parenkami atsi\u017evelgiant \u012f ligonio klinikin\u0119 b\u016bkl\u0119. Diuretikai efektyviai ir greitai suma\u017eina staz\u0117s simptomus, pagerina ligonio savijaut\u0105 esant sIF\u0160N, ta\u010diau diuretik\u0173 nauda ma\u017einant sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0160N sergamum\u0105 ir mir\u0161tamum\u0105 ne\u012frodyta patikimais atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 tyrimais. Kochrano metaanalizi\u0173 duomenimis, palyginti su placebu, kilpiniai ir tiazidiniai diuretikai, esant l\u0117tiniam \u0160N, ma\u017eina mirties ir \u0160N pasunk\u0117jimo rizik\u0105, o palyginti su aktyvia kontrole, didina kr\u016bvio toleravim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gydant \u0161irdies nepakankamum\u0105 diuretikai svarb\u016bs, nes:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. suma\u017eina Na+ ir vandens readsorbcij\u0105 inkstuose;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. suma\u017eina hipervolemij\u0105 (cirkuliuojan\u010dios plazmos t\u016br\u012f);<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. pagerina kairiojo skilvelio inotropij\u0105 (kontrakcin\u0119 funkcij\u0105);<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. suma\u017eina kairiojo skilvelio sienel\u0117s \u012ftamp\u0105 ir prisipildymo sl\u0117g\u012f, tod\u0117l<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. pagerina subendokardini\u0173 sluoksni\u0173 kraujotak\u0105 diastol\u0117s metu;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. suma\u017eina plau\u010di\u0173 kapiliar\u0173 hidrostatin\u012f sl\u0117g\u012f;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. pagerina periferin\u0119 kraujotak\u0105 ir audini\u0173 oksigenacij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Diuretikai pagal chemin\u0119 strukt\u016br\u0105, veikimo mechanizm\u0105 ir aktyvum\u0105 skiriami \u012f:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. tiazidinius (chlortiazidas, hidrochlortiazidas):<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">j\u0173 diurezinis aktyvumas vidutinis, vartojami \u012f vid\u0173 gerai toleruojami, ma\u017eina kraujosp\u016bd\u012f, veikia metaboli\u0161kai (urat\u0173, gliukoz\u0117s apykait\u0105), gali skatinti hipokalemij\u0105;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. tiazidams giminingi diuretikai (indapamidas, metolazonas): vidutinio arba didelio diurezinio aktyvumo, vartojami \u012f vid\u0173 gerai toleruojami;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. kilpiniai diuretikai (furozemidas, torazemidas): pasi\u017eymi dideliu diureziniu aktyvumu, veikia greitai, poveikis nepriklauso nuo \u0161arm\u0173 ir r\u016bg\u0161\u010di\u0173 balanso; vartojami \u012f vid\u0173, kai kurie turi parenterines formas;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. kal\u012f sulaikantys diuretikai (spironolaktonas, eplerenonas): diurezinis aktyvumas nedidelis arba vidutinis, ilgalaikis vartojimas gali skatinti hiperkalemij\u0105. Diurezi\u0161kai aktyviausiai veikia kilpiniai diuretikai (furozemidas, torazemidas). Jie slopina Na+, K+ ir Cl- jon\u0173 readsorbcij\u0105 storojoje kylan\u010diosios Henl\u0117s kilpos dalyje. Kilpiniai diuretikai aktyviausi per pirm\u0105sias 20\u201330 min. po vartojimo, v\u0117liau b\u016bna trumpas Na+ sulaikymo periodas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Torazemidas<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Torazemidas pranoksta furozemid\u0105 saugumu ir daugeliu kit\u0173 farmakodinamini\u0173 ir klinikini\u0173 parametr\u0173. Torazemidas veikia ilgiau nei furozemidas: po vienkartin\u0117s doz\u0117s ry\u0161kus diurezinis furozemido poveikis trunka apie 4 valandas, o torazemido (10 mg) \u2013 ilgiau nei 12 val., ta\u010diau ir po 24 val. i\u0161lieka didesnis nei iki torazemido vartojimo. Torazemido pradinis diurezinis poveikis silpnesnis nei furozemido, ta\u010diau torazemidas veikia daug ilgiau. Torazemidas sukelia ma\u017eesn\u0119 K+ jon\u0173 ekskrecij\u0105 nei furozemidas. Klinikiniai tyrimai \u012frod\u0117, kad torazemidas, lyginant su furozemidu, turi klini\u0161kai svarbi\u0173 prana\u0161um\u0173 gydant l\u0117tin\u012f \u0160N. Torazemidas efektyviau nei furozemidas suma\u017eina:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. periferines edemas;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. kardiomegalij\u0105;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. plau\u010di\u0173 s\u0105stov\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Torazemidas efektyviai pagerina b\u016bkl\u0119 netgi t\u0173 pacient\u0173, kurie iki tol nes\u0117kmingai buvo gydyti furozemidu. Lyginant su furozemidu ar kitais diuretikais, torazemidas 51,5 proc. suma\u017eino bendr\u0105 sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0160N mirtingum\u0105. Nustatyta, jog gydant torazemidu, ma\u017e\u0117ja miokardo fibroz\u0117. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad torazemidas veiksmingas esant bet kokio sunkumo \u0161irdies nepakankamumui. Po 7 savai\u010di\u0173 gydymo torazemidu (10 mg\/d.):<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. i\u0161 483 N\u0160A II funkcin\u0117s klas\u0117s pacient\u0173 59 proc. \u201eper\u0117jo\u201c \u012f lengvesn\u0119 N\u0160A I klas\u0119;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. i\u0161 350 N\u0160A III funkcin\u0117s klas\u0117s pacient\u0173 80 proc. \u201eper\u0117jo\u201c \u012f N\u0160A II, o 12 proc. \u2013 \u012f N\u0160A I klas\u0119;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0084. i\u0161 43 N\u0160A IV klas\u0117s pacient\u0173 32 proc. \u2013 \u012f N\u0160A III klas\u0119, o 65 proc. \u2013 \u012f N\u0160A II funkcin\u0119 klas\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Palyginti su tiazidais, kilpiniai diuretikai sukelia intensyvesn\u012f, ta\u010diau ma\u017eesn\u0117s trukm\u0117s diurez\u0117s padid\u0117jim\u0105. Kilpiniai diuretikai ir tiazidai veikia diurezi\u0161kai sinergi\u0161kai, tod\u0117l j\u0173 deriniais gydomos atsparios edemos. Vis d\u0117lto kilpini\u0173 ir tiazidini\u0173 diuretik\u0173 deriniai da\u017eniau sukelia nepageidaujam\u0173 \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173, tod\u0117l jais gydant reikia didesnio budrumo ir atsargumo. Gydymo diuretikais tikslas \u2013 pasiekti ir i\u0161laikyti euvolemij\u0105 ma\u017eiausiomis veiksmingomis diuretik\u0173 doz\u0117mis. Diuretik\u0173 doz\u0117 parenkama individualiai, atsi\u017evelgiant \u012f poveik\u012f, diurez\u0117s aktyvum\u0105, toleravim\u0105, \u0161alutinius poveikius. Pasiekus besimptom\u0119 euvolemij\u0105\/hipovolemij\u0105, gydym\u0105 diuretikais galima laikinai nutraukti. Pacientai mokomi \u012fvertinti s\u0105stovio simptomus (pagal edem\u0173 intensyvum\u0105 ir k\u016bno mas\u0117s poky\u010dius) ir atitinkamai koreguoti diuretik\u0173 dozes.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Rusmeni\u0173 preparatai<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Digoksino skiriama simptominiu sIF\u0160N sergantiems pacientams, turintiems sinusin\u012f ritm\u0105. Tyrimai rodo, kad gydymas digoksinu suma\u017eina \u0161i\u0173 pacient\u0173 hospitalizavimo d\u0117l \u0160N ir vis\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 da\u017enum\u0105. Digoksino poveikis sergantiesiems sIF\u0160N ir prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimu n\u0117ra analizuotas patikimais atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 tyrimais. Naujausi tyrimai rodo, kad pacientams, turintiems prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jim\u0105, gydymas digoksinu gali b\u016bti potencialiai rizikingas: gali padidinti mir\u0161tamum\u0105 ir hospitalizavimo d\u0117l \u0160N rizik\u0105. Esant simptominiam \u0160N ir prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimui, gydymas digoksinu gali b\u016btinaudingas, nes suma\u017eina skilveli\u0173 susitraukim\u0173 da\u017en\u012f, bet rekomenduojamas tik pacientams, sergantiems sIF\u0160N ir tachisistoline prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimo forma, kai kitos gydymo priemon\u0117s neveiksmingos. Siektinas skilveli\u0173 susitraukim\u0173 da\u017enis esant ramyb\u0117s b\u016bsenai \u2013 70\u201390 k.\/min. (kai kuri\u0173 autori\u0173 duomenimis, leistinas \u2013 iki 110 k.\/min.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Renino inhibitoriai<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tiesioginis renino inhibitorius aliskirenas dabar n\u0117ra rekomenduojamas kaip alternatyva AKFI arba ARB gydant \u0160N. Tyrimai parod\u0117, kad aliskirenas nepagerino klinikini\u0173 baig\u010di\u0173 pacientams, kurie 6-\u0105 arba 12-\u0105 m\u0117nes\u012f buvo hospitalizuoti d\u0117l pasunk\u0117jusio \u0160N.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>Pagal 2016 m. ESC Acute and chronic heart failure guidelines, www.esacrdio.org pareng\u0117 gyd. J. Kastys<\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">\u0160irdies nepakankamumo (\u0160N) paplitimo statistika priklauso nuo tyr\u0117j\u0173 pasirinkto \u0160N apibr\u0117\u017eimo ir vertinimo. Pa\u017eangios ekonomikos \u0161alyse \u0160N nustatomas 1\u20132 proc. suaugusi\u0173 gyventoj\u0173. Senstant \u0160N rizika did\u0117ja, tarp vyresni\u0173 nei 70 met\u0173 asmen\u0173 \u0160N paplitimas pasiekia 10 proc. Vienam i\u0161 6 vyresni\u0173 nei 65 m. pacient\u0173, besikreipian\u010di\u0173 \u012f pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistus d\u0117l dusulio fizinio kr\u016bvio metu, nustatomas iki tol nediagnozuotas \u0160N, da\u017eniausiai i\u0161likusios i\u0161st\u016bmio frakcijos (IF).<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6441,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[689,275,25177,4533,25176,25146,93,7,1142,157,5972,6036,25175,25178,25145,10715,5991,138,1024],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6440","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-diagnostika","tag-diagnoze","tag-diureziskai","tag-echokardiografija","tag-furozemidas","tag-iifsn","tag-infarktas","tag-inhibitoriai","tag-mirtis","tag-nutukimas","tag-pacientas","tag-prevencija","tag-probnp","tag-sergantiesiems-sifsn","tag-sifsn","tag-torazemidas","tag-tyrimas","tag-vaistai","tag-valsartanas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6440","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6440"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6440\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6441"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6440"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6440"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6440"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6440"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6440"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}