{"id":6455,"date":"2016-08-24T11:26:43","date_gmt":"2016-08-24T11:26:43","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-09-12T10:24:33","modified_gmt":"2016-09-12T10:24:33","slug":"pratimas-parodantis-ar-jums-gresia-prieslaikine-mirtis-pabandykite-ji-atlikti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/pratimas-parodantis-ar-jums-gresia-prieslaikine-mirtis-pabandykite-ji-atlikti\/6455\/","title":{"rendered":"Pratimas, parodantis ar Jums gresia prie\u0161laikin\u0117 mirtis?! Pabandykite j\u012f atlikti"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Publikuojama vis daugiau moksliniais tyrimais pagr\u012fst\u0173 \u012frodym\u0173, jog geras \u017emoni\u0173 fizinis paj\u0117gumas susij\u0119s ne tik su geresne gyvenimo kokybe, bet ir su ma\u017eesne prie\u0161laikin\u0117s mirties (kai \u017emogus mir\u0161ta nepasiek\u0119s tik\u0117tinos gyvenimo trukm\u0117s) rizika. \u017dmogaus darbui ir bui\u010diai fizinis paj\u0117gumas yra svarbus kaip sveikatos komponentas, padedantis i\u0161laikyti gyvenimo aktyvum\u0105. Jis susij\u0119s su funkcin\u0117mis galimyb\u0117mis atlikti kasdienes u\u017eduotis nepervargstant. Pakankamas pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 fizinis paj\u0117gumas suteikia galimyb\u0119 ne tik d\u017eiaugtis laisvalaikio pramogomis, bet ir i\u0161laikyti socialin\u012f aktyvum\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Su am\u017eiumi \u017emoni\u0173\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/savaitgaliu-aktyvistai\/73848\/\" target=\"_blank\">fizinis paj\u0117gumas<\/a><\/strong> ma\u017e\u0117ja. Ma\u017e\u0117jim\u0105 s\u0105lygoja genetiniai mechanizmai, o labiausiai \u2013 ma\u017eas fizinis aktyvumas. ,,S\u0117kmingas sen\u0117jimas\u201c siejamas tik su reguliariu fiziniu aktyvumu ir geru fiziniu paj\u0117gumu, ra\u0161o mokslininkai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117l besikartojan\u010dio fizinio kr\u016bvio poveikio \u012fvyksta funkciniai ir strukt\u016briniai organizmo poky\u010diai, d\u0117l to ger\u0117ja fizinis paj\u0117gumas (j\u0117ga, i\u0161tverm\u0117, lankstumas ir kitos fizin\u0117s ypatyb\u0117s), tod\u0117l organizmas geba ilgesn\u012f laik\u0105 prie\u0161intis nuovargiui, ma\u017e\u0117ja \u012fvairi\u0173 lig\u0173 rizika.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Ar galite atsikelti nuo grind\u0173, neatsiremdami rankomis?<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jeigu ne, jums gresia ankstyva mirtis?! &#8211; \u00a0nustat\u0117 mokslininkai i\u0161 Sporto medicinos klinikos Rio de \u017daneire (Brazilija). Tiriamiesiems, kuriems pavyko atlikti ,,s\u0117sti-stoti\u201c test\u0105 neatsiremiant nei rankomis, nei keliais, gal\u0117jo d\u017eiaugtis iki \u0161e\u0161i\u0173 kart\u0173 ma\u017eesne mirties rizika lyginant su tiriamaisiais, kurie naudojo rank\u0173 ir\/ar keli\u0173 pagalb\u0105. \u0160is nesud\u0117tingas pratimas susij\u0119s su k\u016bno lankstumu, raumen\u0173 j\u0117ga, pusiausvyra bei k\u016bno svoriu, teigia tyrimo vadovas Claudio Gil Araujo. Visos \u0161ios fizin\u0117s ypatyb\u0117s s\u0105lygoja m\u016bs\u0173 sveikat\u0105. Jeigu vidutinio am\u017eiaus ar vyresnis \u017emogus sugeba atsis\u0117sti ant grind\u0173 ir atsistoti be jokios pagalbos ar pasir\u0117m\u0119 vos viena ranka, turi ma\u017eesn\u0119 prie\u0161laikin\u0117s mirties rizik\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tyrime dalyvavo 2002 Brazilijoje gyvenantys vyrai ir\u00a0moterys nuo 51 iki 80 met\u0173. Tiriam\u0173j\u0173 buvo pra\u0161oma atsis\u0117sti ir atsistoti su kaip \u012fmanoma ma\u017eesne pagalba ar visai be jos. Atsis\u0117dimas ir atsistojimas be pagalbos buvo vertinamas 10 ta\u0161k\u0173. Po vien\u0105 ta\u0161k\u0105 buvo atimama jei tiriamasis naudojosi kiekviena papildoma pagalba (ranka ar keliu). Pus\u0119 ta\u0161ko buvo atimama praradus pusiausvyr\u0105 (susvyravus).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tyrimas truko 6,3 metus. Tyrimo laikotarpiu mir\u0117 159 dalyviai. Daugumos mirusi\u0173j\u0173 (157) per test\u0105 surinkt\u0173 ta\u0161k\u0173 skai\u010dius buvo ma\u017eas. Tik du i\u0161 mirusi\u0173 dalyvi\u0173 buvo surink\u0119 10 ta\u0161k\u0173. Ma\u017eai ta\u0161k\u0173 surinkusi\u0173 dalyvi\u0173 mirtingumo rodiklis buvo penkis-\u0161e\u0161is kartus didesnis. A\u0161tuonis ir daugiau ta\u0161k\u0173 surinkusi\u0173 asmen\u0173 mirties rizika per 6,3 met\u0173 laikotarp\u012f buvo labai ma\u017ea.<\/p>\n<p style=\"text-align: center;\"><b>,,S\u0117sti \u2013 stotis\u201c testas <\/b><i>(pabandykite ir J\u016bs)<\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: center;\"><i><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"display: block; margin-left: auto; margin-right: auto;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/Pratimas.png\" alt=\"pasveik.lt\" width=\"420\" height=\"222\" \/>Foto \u0161altinis: European Journal of Cardiovascular Prevention, 2012<\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: center;\"><strong><i>!<\/i><i> \u0160io pratimo atlikti negalima sergant koj\u0173 s\u0105nari\u0173 ligomis.<\/i><\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: center;\"><i>D\u0117v\u0117kite nevar\u017ean\u010dius judesi\u0173 r\u016bbus.<\/i><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li style=\"text-align: left;\">L\u0117tai s\u0117skit\u0117s ant grind\u0173 sukry\u017eiuodami kojas. Nenaudokite nei rank\u0173, nei keli\u0173 atramos.<\/li>\n<li style=\"text-align: left;\">Pam\u0117ginkite atsistoti nenaudodami nei rank\u0173, nei keli\u0173 atramos.<\/li>\n<li style=\"text-align: left;\">Jei atsis\u0117dote ant grind\u0173 nenaudodami nei rank\u0173, nei keli\u0173 atramos \u2013 5 ta\u0161kai.<\/li>\n<li style=\"text-align: left;\">Jei atsistojote nuo grind\u0173 nenaudodami nei rank\u0173, nei keli\u0173 atramos \u2013 5 ta\u0161kai.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Bendra ta\u0161k\u0173 suma \u2013 10.<\/b><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>Po vien\u0105 ta\u0161k\u0105 atimkite, jeigu pasir\u0117m\u0117te ranka ar keliu;<\/li>\n<li>Pus\u0119 ta\u0161ko atimkite, jeigu praradote pusiausvyr\u0105 ir susvyravote.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei surinkote 8\u201310 ta\u0161k\u0173, j\u016bs\u0173 fizin\u0117 sveikata yra gera, o tikimyb\u0117 mirti d\u0117l sveikatos problem\u0173 yra menka. 3,5\u20137,5 ta\u0161k\u0173 suma rei\u0161kia, kad j\u016bs\u0173 fizinis paj\u0117gumas yra silpnas, o tikimyb\u0117 mirti per artimiausius \u0161e\u0161erius metus yra du kartus didesn\u0117 nei t\u0173, kurie surinko 8\u201310 ta\u0161k\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dmon\u0117s (51\u201380 met\u0173 am\u017eiaus), kurie surinko tris ar ma\u017eiau ta\u0161k\u0173 i\u0161 10, turi penkis kartus didesn\u0119 tikimyb\u0119 mirti per ateinan\u010dius \u0161e\u0161erius metus, nei tie, kurie surinko daugiau nei a\u0161tuonis ta\u0161kus nustat\u0117 mokslininkai. Pasak mokslinink\u0173, gerinant rezultatus, mirties rizika su kiekvienu padid\u0117jusiu ta\u0161ku, suma\u017e\u0117ja 21 procentu. Fizinio paj\u0117gumo testai gali objektyviai \u012fvertinti \u017emogaus gyvensen\u0105, fizines ir funkcines ypatybes, svarbias kasdien\u0117je veikloje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pareng\u0117: lektor\u0117 doc.dr. A.Mockien\u0117, biomedicinos moksl\u0173 daktar\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Publikuojama vis daugiau moksliniais tyrimais pagr\u012fst\u0173 \u012frodym\u0173, jog geras \u017emoni\u0173 fizinis paj\u0117gumas susij\u0119s ne tik su geresne gyvenimo kokybe, bet ir su ma\u017eesne prie\u0161laikin\u0117s mirties (kai \u017emogus mir\u0161ta nepasiek\u0119s tik\u0117tinos gyvenimo trukm\u0117s) rizika. \u017dmogaus darbui ir bui\u010diai fizinis paj\u0117gumas yra svarbus kaip sveikatos komponentas, padedantis i\u0161laikyti gyvenimo aktyvum\u0105. Jis susij\u0119s su funkcin\u0117mis galimyb\u0117mis atlikti kasdienes u\u017eduotis nepervargstant. Pakankamas pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 fizinis paj\u0117gumas suteikia galimyb\u0119 ne tik d\u017eiaugtis laisvalaikio pramogomis, bet ir i\u0161laikyti socialin\u012f aktyvum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6456,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27319],"tags":[25159,1142,652,6175],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6455","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sportas-ir-sveikata","tag-astuonis","tag-mirtis","tag-ranka","tag-tikimybe"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6455","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6455"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6455\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6456"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6455"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6455"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6455"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6455"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6455"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}