{"id":6459,"date":"2016-08-24T10:50:25","date_gmt":"2016-08-24T10:50:25","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-09-12T10:17:58","modified_gmt":"2016-09-12T10:17:58","slug":"koks-geriausias-budas-atsigauti-po-streso","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/koks-geriausias-budas-atsigauti-po-streso\/6459\/","title":{"rendered":"Koks geriausias b\u016bdas atsigauti po streso?"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuolaikinis gyvenimo ritmas nei\u0161vengiamai susij\u0119s su stresu. Kiekvien\u0105 dien\u0105 \u017emog\u0173 veikia daugyb\u0117 streso\u00adri\u0173: greit\u0117jantis gyvenimo tempas, padid\u0117j\u0119s protinis kr\u016bvis, aplinkos u\u017eter\u0161tumas, savirealizacijos sunkumai. Daugelis \u017emoni\u0173 patiria stres\u0105, d\u0117l nes\u0117kmi\u0173 darbe ir asmeniniame gyvenime.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/7-sunkiai-pastebimi-pervargimo-zenklai\/73911\/\" target=\"_blank\">Stresas<\/a><\/strong>\u00a0gali sukelti psichin\u0117s ir fizin\u0117s sveikatos sutrikimus: depresij\u0105, nerim\u0105, nuovarg\u012f, \u0161irdies ligas, ma\u017einti atsparum\u0105 ligoms. Nuolatin\u012f stres\u0105 patirian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 organizmas, d\u0117l imunin\u0117s sistemos susilpn\u0117jimo tampa nepaj\u0117gus kovoti su v\u0117\u017ein\u0117mis l\u0105stel\u0117mis, o tai lemia onkologini\u0173 lig\u0173 atsiradim\u0105. Literat\u016broje pateikiami duomenys rodo, kad d\u0117l streso sutrinka normalus miegas, kuris s\u0105lygoja darbo ir laisvalaikio kokyb\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagrindin\u0117 streso lokalizacijos vieta yra smegenys. Mokslininkai nustat\u0117, kad ir l\u0117tinis (u\u017esit\u0119s\u0119s), ir \u016bmus (trunkantis neilgai) stresas gali suma\u017einti nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 kiek\u012f, slopinti nauj\u0173 nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 susidarym\u0105, d\u0117l to blog\u0117ja pa\u017eintin\u0117s funkcijos ir nuotaika. Nepavykus stresoriaus \u012fveikti, blog\u0117jan\u010dios nuotaikos fone, gali atsirasti nerimo sutrikimai, depresija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Viename i\u0161 tyrim\u0173 Ericksonas su kolegomis nustat\u0117, kad \u017emoni\u0173 smegenys yra plasti\u0161kos (smegen\u0173 geb\u0117jimas sudaryti nervines jungtis), d\u0117l \u0161ios savyb\u0117s smegenys gali atsigauti po patirto streso. \u0160i savyb\u0117 b\u016bdinga ne tik jauniems, bet ir vyresniems asmenims.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokslininkai nustat\u0117, kad <strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/rytine-manksta-pagal-dienos-planus\/73322\/\" target=\"_blank\">fiziniai pratimai <\/a><\/strong>suma\u017eina depresij\u0105 ir nerim\u0105, didina atsparum\u0105 stresui ir gerina nuotaik\u0105. Daugelis mokslinink\u0173 vieningai sutaria, kad fizinis aktyvumas turi teigiam\u0105 poveik\u012f \u017emoni\u0173 psichinei sveikatai, ta\u010diau dar i\u0161lieka nesutarim\u0173, d\u0117l atsaking\u0173 mechanizm\u0173 \u2013 kaip tai veikia?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuo metu yra keletas fiziologini\u0173 bei psichologini\u0173 \u0161io poveikio ai\u0161kinimo teorij\u0173. Tiriant gyv\u016bnus nustatyti neuromediatori\u0173 (serotonino, noradrenalino, dopamino) kiekio pakitimai, kurie susij\u0119 su nuotaikos kitimu. Taip pat fiziniai pratimai padidina steroid\u0173 kiek\u012f, kurie pasi\u017eymi stres\u0105 ma\u017einan\u010diu poveikiu. Fizinio kr\u016bvio metu organizmas atpalaiduoja endorfinus \u2013 neuropeptidus, kurie smegenyse jungiasi prie opioidini\u0173 receptori\u0173 ir pasi\u017eymi analgeziniu, atpalaiduojan\u010diu poveikiu. Daug\u0117ja \u012frodym\u0173, kad fizinis aktyvumas (kaip procesas) atitraukia d\u0117mes\u012f nuo stresoriaus \u2013 geros emocijos patiriamos fizinio aktyvumo metu daro teigiam\u0105 poveik\u012f psichinei sveikatai. Nustatyta, kad studentai, lankantys tekvondo pratybas tur\u0117jo ma\u017eesn\u012f depresijos lyg\u012f nei kontrolin\u0117s grup\u0117s studentai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis dar lieka neai\u0161kus optimalios fizinio aktyvumo (FA) ,,doz\u0117s\u201c (kiek kart\u0173 per savait\u0119) ir atsako (poveikio psichinei sveikatai) tarpusavio ry\u0161ys.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vieni mokslininkai teigia, kad net ma\u017eos FA ,,doz\u0117s\u201c (iki trij\u0173 kart\u0173 per savait\u0119) gali apsaugoti nuo depresijos. Barney su kolegomis nustat\u0117, kad da\u017eniau (daugiau nei tris kartus per savait\u0119) fizine veikla u\u017esiimantys tiriamieji buvo ma\u017eiau link\u0119 prane\u0161ti apie blog\u0105 psichin\u0119 sveikat\u0105. Pasak mokslinink\u0173 i\u0161 Teksaso (JAV) universiteto, siekiant optimalaus antidepresinio poveikio treniruotis reik\u0117t\u0173 nuo 3 iki 5 kart\u0173 per savait\u0119, po 45-60 minu\u010di\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visos fizinio aktyvumo formos yra geros kontroliuojant stres\u0105, ta\u010diau did\u017eiausias efektas bus pasiektas tada, kai asmuo u\u017esiims jam malonia fizinio aktyvumo forma (greitu \u0117jimu, b\u0117gimu, plaukimu, \u0161okiais ar kita veikla), kuri atitiks asmens fizin\u012f paj\u0117gum\u0105. Naujausi moksliniai tyrimai nustat\u0117, kad aerobiniai (ugdantys i\u0161tverm\u0119 \u2013 \u0117jimas, b\u0117gimas, plaukimas, slidin\u0117jimas ir kita) fiziniai pratimai yra vienas i\u0161 geriausi\u0173 antidepresant\u0173! I\u0161tverm\u0119 ugdantys fiziniai kr\u016bviai raumenyse pagamina med\u017eiag\u0105 \u00a0\u2013 kynurino r\u016bg\u0161t\u012f \u00a0\u2013 \u00a0kuri ir apsaugo, ir suma\u017eina depresijos rei\u0161kim\u0105si.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokslininkai nustat\u0117, kad norint \u012fveikti ilgalaikio streso pasekm\u0119 (nerim\u0105 ir depresij\u0105), fiziniai pratimai gali b\u016bti efektyvesn\u0117 priemon\u0117 u\u017e medikamentin\u012f gydym\u0105. Antidepresantai kartais gali sukelti \u0161alutin\u012f poveik\u012f, o tuo tarpu fiziniai pratimai pagerina ne tik psichin\u0119, bet ir fizin\u0119 \u017emogaus sveikat\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Manoma, kad i\u0161 prot\u0117vi\u0173 paveld\u0117tas genetinis kodas yra toks, kad\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/koks-yra-sveiko-zmogaus-kodas-\/73986\/\" target=\"_blank\">organizmas<\/a><\/strong> geriausiai funkcionuoja, kiekvien\u0105 dien\u0105 dirbdamas fizi\u0161kai, ra\u0161o Eatonas. Aerobiniai fiziniai pratimai \u00a0\u2013 nat\u016brali priemon\u0117, didinanti ne tik organizmo rezervines galimybes, ta\u010diau didinanti \u00a0atsparum\u0105 stresui ir padedanti atsigauti streso paveiktoms smegenims. Kokybi\u0161kas miegas ir pilnavert\u0117 mityba yra taip pat svarb\u016bs atsigavimo po streso veiksniai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pareng\u0117: lektor\u0117 doc.dr. A.Mockien\u0117, biomedicinos moksl\u0173 daktar\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuolaikinis gyvenimo ritmas nei\u0161vengiamai susij\u0119s su stresu. Kiekvien\u0105 dien\u0105 \u017emog\u0173 veikia daugyb\u0117 streso\u00adri\u0173: greit\u0117jantis gyvenimo tempas, padid\u0117j\u0119s protinis kr\u016bvis, aplinkos u\u017eter\u0161tumas, savirealizacijos sunkumai. Daugelis \u017emoni\u0173 patiria stres\u0105, d\u0117l nes\u0117kmi\u0173 darbe ir asmeniniame gyvenime.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6460,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27319],"tags":[107,29,1181],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6459","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sportas-ir-sveikata","tag-miegas","tag-pratimai","tag-smegenys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6459","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6459"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6459\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6460"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6459"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6459"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6459"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6459"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6459"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}