2016 m. bir\u017eelio 9 d. Tarptautin\u0117je \u0161irdies ritmo specialist\u0173 konferencijoje CARDIOSTIM \u2013 EHRA EUROPACE paskelbti Iovos (JAV) universiteto mokslinink\u0173 atlikto tyrimo rezultatai, kurie rodo, kad esant prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimui moteri\u0161koji lytis iki 23 proc. gali padidinti hospitalizavimo poreik\u012f d\u0117l insulto, palyginti su vyri\u0161kosios lyties pacientais. Iovos universiteto ligonin\u0117s ir klinikos kardiologijos mokslinis bendradarbis dr. Ghanshyam Shantha konferencijos prane\u0161ime teig\u0117, kad 15 met\u0173 trukusiame tyrime dalyvavo 1,1 mln. pacient\u0173, turin\u010di\u0173 prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jim\u0105. Anot jo, \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 pateikiama statistika rodo, kad prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimu sergan\u010dios moterys insulto prevencijai vartoja ma\u017eiau antikoaguliant\u0173, nei reik\u0117t\u0173: \u0161io tyrimo duomenimis, tik 30 proc. moter\u0173, kurios tur\u0117jo vartoti antikoaguliant\u0173, i\u0161 ties\u0173 j\u0173 vartojo, tuo tarpu tai dar\u0117 apie 60 proc. pacient\u0173 vyr\u0173.<\/i><\/p>\n
Dr. Ghanshyam Shantha teigimu, gerai \u017einoma, kad moterys re\u010diau nei vyrai ry\u017etasi abliacijai (intervencinei PV gydymo proced\u016brai. <\/i>\u2013 Red. past<\/i>.) ir kitoms pa\u017eangioms prie\u0161ird\u017ei\u0173 gydymo technologijoms. Vis d\u0117lto n\u0117ra \u017einoma, ar tokie moter\u0173 elgesio skirtumai lemia blogesnes klinikines baigtis. Iovos universiteto mokslinink\u0173 atliktas tyrimas truko 15 met\u0173 (1998\u2013 2012). I\u0161analizuota 1,1 mln. pacient\u0173, hospitalizuot\u0173 d\u0117l prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimo, informacin\u0117 Nacionalin\u0117s ligonini\u0173 statistikos baz\u0117, geriausiai reprezentuojanti JAV stacionarini\u0173 \u012fstaig\u0173 veikl\u0105. \u0160ioje duomen\u0173 baz\u0117je yra sukaupta informacijos apie 1998\u20132012 metais 46-ose JAV valstijose \u012f 1000 atsitiktine tvarka atrinkt\u0173 ligonini\u0173 hospitalizuotus 8 mln. pacient\u0173. Tyrimo tikslas \u2013 nustatyti, ar paciento lytis tur\u0117jo \u012ftakos hospitalizavimo d\u0117l i\u0161eminio insulto da\u017enumui esant prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimui.<\/p>\n
Tyrimo duomenimis, per 15 met\u0173 moter\u0173 hospitalizavimo d\u0117l insulto esant prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimui da\u017enumas buvo 2,64 proc., vyr\u0173 \u2013 2,15 proc. Statisti\u0161kai \u012fvertinus insulto rizikos veiksnius, kaip antai: vyresn\u012f am\u017ei\u0173, cukrin\u012f diabet\u0105, arterin\u0119 hipertenzij\u0105, \u0161irdies nepakankamum\u0105 ir anks\u010diau patirt\u0105 insult\u0105, nustatyta, kad prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimu sirgusios moterys tur\u0117jo 23 proc. didesn\u0119 insulto rizik\u0105 lyginant su vyrais. Per pastaruosius 15 met\u0173 prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimo gydymo galimyb\u0117s labai padid\u0117jo. Tyrimo autoriai nor\u0117jo su\u017einoti, ar per \u0161\u012f laik\u0105 keit\u0117si lyties \u012ftaka hospitalizavimo d\u0117l insulto da\u017enumui. Nustatyta, kad moterys tur\u0117jo ir turi stabiliai didesn\u0119 hospitalizavimo d\u0117l insulto rizik\u0105 lyginant su vyrais: 1998\u20132002 metais moter\u0173 hospitalizavimo da\u017enumas buvo 27 proc., 2003\u20132007 m. \u2013 23 proc., o 2008\u20132012 m. \u2013 22 proc. didesnis nei vyr\u0173.<\/p>\n
Tyrime taip pat analizuota, ar su lytimi susij\u0119 hospitalizavimo da\u017enumo skirtumai priklaus\u0117 nuo kit\u0173 veiksni\u0173: pacient\u0173 am\u017eiaus, etnin\u0117s grup\u0117s, socialin\u0117s ekonomin\u0117s pad\u0117ties, gyvenamojo regiono. Nustatyta,kad vis\u0173 analizuot\u0173 grupi\u0173 moterys (<65 m. ir >65 m., kaukazieti\u0161kos ir nekaukazieti\u0161kos ras\u0117s, \u017eemos ir auk\u0161tos socialin\u0117s ekonomin\u0117s pad\u0117ties) visais lygintais periodais tur\u0117jo didesn\u0119 nei vyrai insulto rizik\u0105. Pasak dr. G. Shantha, kad ir kaip vertintume turimus duomenis, moter\u0173 nusistatymas hospitalizavimo d\u0117l \u016bminio i\u0161eminio insulto at\u017evilgiu yra blogesnis nei vyr\u0173. Jis nesikei\u010dia met\u0173 metus ir nepriklauso nuo socialin\u0117s ekonomin\u0117s pacient\u0173 pad\u0117ties. Negalima i\u0161skirti n\u0117 vieno \u0161alies regiono, kur prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jim\u0105 turin\u010dios moterys gaut\u0173 blogesn\u0119 nei kitur sveikatos prie\u017ei\u016br\u0105. Tiek \u017eemos, tiek auk\u0161tos socialin\u0117s ekonomin\u0117s pad\u0117ties moterys hospitalizavimo d\u0117l insulto po\u017ei\u016briu elgiasi blogiau nei vyrai. Tod\u0117l ir j\u0173 klinikin\u0117s baigtys esti \u201eantrar\u016b\u0161\u0117s\u201c.<\/p>\n
Kas lemia didesn\u012f moter\u0173 polink\u012f susirgti insultu?<\/b><\/p>\n
Kol kas n\u0117ra ai\u0161ku, kas lemia didesn\u012f moter\u0173 polink\u012f susirgti insultu \u2013 ar lyties biologija, nat\u016bral\u016bs veiksniai, ar sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 teikimo tr\u016bkumai. \u0160io tyrimo rezultatai pagrind\u017eia ankstesni\u0173 tyrim\u0173 duomenis, kad moterys gauna menkesn\u012f gydym\u0105 ir kad lytiniai klinikini\u0173 baig\u010di\u0173 skirtumai susij\u0119 su neadekva\u010dia prevencine pagalba moterims, o ne su moter\u0173 biologijos ypatumais. Pasak dr. G. Shantha, tyrimo rezultatai pad\u0117s efektyviau paskirstyti sveikatos prie\u017ei\u016bros biud\u017eeto l\u0117\u0161as ir nustatyti sveikatos prie\u017ei\u016bros politikos prioritetus, skiriant daugiau d\u0117mesio moter\u0173 sveikatai prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jim\u0105 turin\u010di\u0173 pacient\u0173 grup\u0117je. Suprantama, reikalingi papildomi tyrimai, kurie atsakyt\u0173 \u012f klausim\u0105, kod\u0117l daugelis moter\u0173<\/p>\n
nepasinaudoja \u012frodymais pagr\u012fsto gydymo galimyb\u0117mis. Iovos universiteto ligonin\u0117s ir klinikos Aritmij\u0173 tarnybos direktorius, vyresnysis tyr\u0117jas profesorius Michael Giudici sako: \u201eMoterys \u012fpratusios pirmiausia r\u016bpintis kitais, sakydamos \u201enesijaudink d\u0117l man\u0119s\u201c. Vis d\u0117lto jos tur\u0117t\u0173 labiau jaudintis d\u0117l sav\u0119s. B\u016bdinga, kad moter\u0173 lig\u0173 simptomai da\u017enai b\u016bna ma\u017eiau pastebimi, tod\u0117l jos tur\u0117t\u0173 daugiau d\u0117mesio skirti kraujo gliukoz\u0117s koncentracijai, kraujosp\u016bd\u017eiui ir neatid\u0117lioti gydymo.\u201c<\/p>\n
\u0160altinis: „Farmacija ir laikas”, Nr.5, 2016m.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
2016 m. bir\u017eelio 9 d. Tarptautin\u0117je \u0161irdies ritmo specialist\u0173 konferencijoje CARDIOSTIM \u2013 EHRA EUROPACE paskelbti Iovos (JAV) universiteto mokslinink\u0173 atlikto tyrimo rezultatai, kurie rodo, kad esant prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimui moteri\u0161koji lytis iki 23 proc. gali padidinti hospitalizavimo poreik\u012f d\u0117l insulto, palyginti su vyri\u0161kosios lyties pacientais. Iovos universiteto ligonin\u0117s ir klinikos kardiologijos mokslinis bendradarbis dr. Ghanshyam Shantha konferencijos prane\u0161ime teig\u0117, kad 15 met\u0173 trukusiame tyrime dalyvavo 1,1 mln. pacient\u0173, turin\u010di\u0173 prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jim\u0105. Anot jo, \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 pateikiama statistika rodo, kad prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimu sergan\u010dios moterys insulto prevencijai vartoja ma\u017eiau antikoaguliant\u0173, nei reik\u0117t\u0173: \u0161io tyrimo duomenimis, tik 30 proc. moter\u0173, kurios tur\u0117jo vartoti antikoaguliant\u0173, i\u0161 ties\u0173 j\u0173 vartojo, tuo tarpu tai dar\u0117 apie 60 proc. pacient\u0173 vyr\u0173.<\/i><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6498,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[25134,141,25133,25135],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-6497","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-ghanshyam","tag-insultas","tag-iovos","tag-shantha"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6497","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6497"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6497\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6498"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6497"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6497"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6497"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6497"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6497"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}