{"id":65,"date":"2020-09-03T14:41:32","date_gmt":"2020-09-03T14:41:32","guid":{"rendered":""},"modified":"2020-09-03T14:41:32","modified_gmt":"2020-09-03T14:41:32","slug":"kaip-nuslopinti-itampa","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kaip-nuslopinti-itampa\/65\/","title":{"rendered":"Kaip nuslopinti \u012ftamp\u0105"},"content":{"rendered":"<\/p>\n<p>Gydytojai teigia, kad kuo toliau, tuo daugiau pacient\u0173 \u012f juos kreipiasi d\u0117l \u012fvairi\u0173 nerimo sutrikim\u0173 ir nesugeb\u0117jimo \u201esusitvarkyti\u201c su savo jausmais. Tai rodo ir statistiniai duomenys \u2013 vis didesni kiekiai vaist\u0173 i\u0161ra\u0161oma nerimo sutrikimams, panikos priepuoliams ir depresijai gydyti. I\u0161 ties\u0173, \u0161iuolaikinis gyvenimo tempas da\u017en\u0105 asmen\u012f tiesiog i\u0161mu\u0161a i\u0161 v\u0117\u017ei\u0173 \u2013 turi susp\u0117ti tinkamai pasir\u016bpinti savo vaikais, kokybi\u0161kai dirbti (kartais net keliuose darbuose) ir siekti puiki\u0173 rezultat\u0173, galb\u016bt net studijuoti ir nepamir\u0161ti kult\u016brinio gyvenimo. M\u0117gstamiems pom\u0117giams ir poilsiui da\u017enai tiesiog nelieka laiko, u\u017emir\u0161tame save ir meil\u0119 sau. Toks ne\u012ftik\u0117tinas tempas paskatina kasdien jausti l\u0117tin\u012f stres\u0105, o kartais netgi patirti nervingumo priepuoli\u0173, kurie gali apakinti blaiv\u0105 prot\u0105 ir priversti prikalb\u0117ti mylimiems \u017emon\u0117ms baisi\u0173 dalyk\u0173, ap\u0161aukti savo vaikus, nemaloniai atkirsti vadovui. L\u0117tinis stresas kenkia ir sveikatai, mat nuolat alinamos gyvybi\u0161kai svarbios sistemos. Kadangi v\u0117liau daugeliu atvej\u0173 d\u0117l toki\u0173 emocij\u0173 prover\u017ei\u0173 tenka gail\u0117tis, pradedame ie\u0161koti b\u016bd\u0173, kaip gal\u0117tume save nuraminti i\u0161 karto, vos tik pajuntame kylan\u010di\u0105 \u012ftamp\u0105. Jei mok\u0117sime susitvarkyti su blogomis emocijomis, tuomet labai tik\u0117tina, kad i\u0161moksime dar labiau d\u017eiaugtis ir maloniais dalykais. \u0160tai keletas paprast\u0173 patarim\u0173, kaip greitai nuslopinti \u012ftamp\u0105 ir atgauti pusiausvyr\u0105.<\/p>\n<p>1) Pripa\u017einkime savo jausmus. Pripa\u017einimas \u2013 pirmas \u017eingsnis \u012f geresn\u0119 savijaut\u0105. \u017dmogus yra \u012fvairialyp\u0117 b\u016btyb\u0117 \u2013 visi\u0161kai normalu jausti ir \u201eblogus\u201c, ir \u201egerus\u201c jausmus. Jei suprasime, kad dabar jau\u010diame pykt\u012f, stipr\u0173 nusivylim\u0105, li\u016bdes\u012f ar frustracij\u0105, pasakykime sau: \u201eTaip, \u0161iuo metu jau\u010diu didel\u012f pavyd\u0105, pykt\u012f ar nusivylim\u0105. Tai visi\u0161kai normalu, nes \u017emogus jau\u010dia \u012fvairius jausmus. Pasistengsiu nusiraminti ir \u012fsiklausyti \u012f savo kv\u0117pavim\u0105\u201c. Da\u017enai pakanka tik suvokimo, kad blogas poj\u016btis \u2013 ne \u012f naud\u0105 ir netrukus pasijuntama geriau. Taip jau pa\u010dioje prad\u017eioje gali b\u016bti u\u017ekertamas kelias \u012ftampos augimui.<\/p>\n<p>2) Suskai\u010diuokime iki 10 (ar daugiau, jei reikia) ir ramiai pakv\u0117puokime. Prad\u0117jus \u0161aukti ant savo vaiko d\u0117l to, kad jis nevalgo vis\u0105 valand\u0105 gamint\u0173 piet\u0173, reik\u0117t\u0173 \u012fsivaizduoti, kaip atrodome i\u0161 \u0161ono. Mus ap\u0117musios tokios stiprios emocijos, kad gal\u0117jome netgi u\u017emir\u0161ti kv\u0117puoti ar bals\u0105 pakelti taip stipriai, kad vaikas nebe\u017einojo, kaip reaguoti \u012f tok\u012f jausm\u0173 prover\u017e\u012f. Jei jau\u010diame, kad ir v\u0117l kyla \u012ftampa, \u0161iek tiek atsitraukime nuo galimo dirgiklio, paskai\u010diuokime ir pakv\u0117puokime. Pabuvimas su savimi \u2013 kartais geriausias vaistas.<\/p>\n<p>3) Priimkime \u012f save mus u\u017epl\u016bstan\u010di\u0105 ramyb\u0117s bang\u0105. Viskas priklauso tik nuo m\u016bs\u0173 reakcij\u0173 \u012f aplink\u0105. Kadangi esame m\u0105stan\u010dios\u00a0 ir stipri\u0105 vaizduot\u0119 turin\u010dios b\u016btyb\u0117s (b\u016btent tuo ir skiriam\u0117s nuo visos gamtos), galime patys \u201esusikurti\u201c ir mus u\u017epl\u016bstan\u010di\u0105 ramyb\u0117s bang\u0105. \u0160\u012f harmonij\u0105 teikiant\u012f poj\u016bt\u012f sukurti galime \u012fvairiai \u2013 vieniems pakanka pab\u016bti su savimi ir atlikti kv\u0117pavimo pratim\u0173, kitiems patinka skrieti su dvira\u010diu ir pajusti visi\u0161k\u0105 laisv\u0119. Tai rei\u0161kia, kad kiekvienam \u017emogui reikia tur\u0117ti bent koki\u0105 m\u0117gstam\u0105 veikl\u0105, kuri padeda atsipalaiduoti ir nusikratyti nuo pe\u010di\u0173 vis\u0105 \u012ftamp\u0105. Beje, galime \u012fsivaizduoti, kad m\u016bs\u0173 pe\u010dius slegia blogos emocijos ir tiesiog juos \u201enupurtyti\u201c nuo galvos iki pa\u010di\u0173 pir\u0161t\u0173 galiuk\u0173. B\u016bkime i\u0161radingi, myl\u0117kime save ir taip ne tik grei\u010diau atsikratysime blog\u0173 jausm\u0173, bet jie mus aplankys ir \u017eymiai re\u010diau.<\/p>\n<p>\u0160altinis | Pasveik.lt<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p><span>Gydytojai teigia, kad kuo toliau, tuo daugiau pacient\u0173 \u012f juos kreipiasi d\u0117l \u012fvairi\u0173 nerimo sutrikim\u0173 ir nesugeb\u0117jimo \u201esusitvarkyti\u201c su savo jausmais. Tai rodo ir statistiniai duomenys \u2013 vis didesni kiekiai vaist\u0173 i\u0161ra\u0161oma nerimo sutrikimams, panikos priepuoliams ir depresijai gydyti. I\u0161 ties\u0173, \u0161iuolaikinis gyvenimo tempas da\u017en\u0105 asmen\u012f tiesiog i\u0161mu\u0161a i\u0161 v\u0117\u017ei\u0173 \u2013 turi susp\u0117ti tinkamai pasir\u016bpinti savo vaikais, kokybi\u0161kai dirbti (kartais net keliuose darbuose) ir siekti puiki\u0173 rezultat\u0173, galb\u016bt net studijuoti ir nepamir\u0161ti kult\u016brinio gyvenimo.<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":66,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27328],"tags":[26994],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-65","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-psichologija","tag-pakvepuokime","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=65"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=65"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}