{"id":6505,"date":"2016-07-20T15:56:21","date_gmt":"2016-07-20T15:56:21","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-07-20T16:38:47","modified_gmt":"2016-07-20T16:38:47","slug":"aukso-amziaus-vaistineje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/aukso-amziaus-vaistineje\/6505\/","title":{"rendered":"Aukso am\u017eiaus vaistin\u0117je"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><i>\u017dmonijos istorijoje buvo visoki\u0173 am\u017ei\u0173 \u2013 ir akmens, ir \u017ealvario, ir gele\u017eies. Nors istorikai to ir nemini, ta\u010diau svarbiausias ir ilgiausiai trunkantis \u017emonijos istorijoje \u2013 ugnies am\u017eius. Akmen\u012f ar pagal\u012f gali pakelti ir kitas Dievo tvarinys, ta\u010diau i\u0161gauti ir pri\u017ei\u016br\u0117ti ugn\u012f \u2013 i\u0161skirtin\u0117 \u017emogaus savyb\u0117. XX am\u017ei\u0173 juodosios istorijos m\u0117g\u0117jai vadina \u0161vino am\u017eiumi, \u2013 mat did\u017eiulis kiekis \u0161io metalo buvo jame i\u0161lietas \u012f savo artim\u0173j\u0173 k\u016bnus. Vaistininkyst\u0117s istorijoje labai svarbus laikotarpis, truk\u0119s nuo XVIII a. prad\u017eios iki XIX a. pabaigos, vadinamas farmacijos aukso am\u017eiumi. Tuomet vaistinink\u0173 autoritetas buvo pats did\u017eiausias per vis\u0105 farmacijos istorij\u0105, o vaistin\u0117s \u2013 labiausiai i\u0161puosel\u0117tos.<\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Farmacijos aukso am\u017eiuje vaistininkai padar\u0117 tiek atradim\u0173 ir i\u0161radim\u0173, kad t\u0105 kiek\u012f net ir XXI a. prad\u017eioje, turint moderniausias technologijas ir itin \u0161iuolaiki\u0161kas laboratorijas, sunku suvokti: did\u017eioji dalis alkaloid\u0173, organin\u0117s r\u016bg\u0161tys, koka kola, laikrod\u017ei\u0173 auksavimas, degtukai, europieti\u0161kas porcelianas, \u017eiebtuv\u0117lio akmen\u0117lis, dujiniai \u017eibintai, sintetinis kau\u010diukas ir t. t., ir t. t. Aukso am\u017eius yra aukso am\u017eius, tuomet net smege nys auksu \u017eiba. N\u0117 vienas m\u016bs\u0173 neprisimename nei XIX, nei juo labiau XVIII a.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai kas sako, kad farmacijos aukso am\u017eius Lietuvoje truko iki 1940 m. Bet ir tuo metu vaistin\u0117je dirbus\u012f koleg\u0105 dabar rasti b\u016bt\u0173 nelengva. Kalbant apie farmacijos pramon\u0117s Lietuvoje aukso am\u017ei\u0173, tai galima iki nukritimo gin\u010dytis, ar tai buvo \u201eGeMaPo\u201c, ar Kauno endokrinini\u0173 preparat\u0173 gamykl\u0173 klest\u0117jimo laikas. Ir vieno, ir kito neb\u0117ra. Jeigu kas nors j\u016bs\u0173 paklaust\u0173, kada buvo farmacijos aukso am\u017eius, \u2013 pasakytum\u0117t taip, kaip ir buvo \u2013 tada, kada buvome jauni, gra\u017e\u016bs, myl\u0117jome ir buvome mylimi. Tada ir sovietme\u010dio prad\u017eios miestelio vaistin\u0117, kurioje tr\u016bko visko, i\u0161skyrus pagarb\u0105 provizoriui, ar reklamomis plieskianti \u0161i\u0173 dien\u0173 savitarnos ir verslo \u0161viesa persmelkta tinklin\u0117 vaistin\u0117 nebus jau tokia nemiela.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vienu \u017eod\u017eiu \u2013 aukso am\u017eius vaistin\u0117je visada turi tam tikr\u0105 asmenin\u0117s patirties atspalv\u012f, kuris gali tur\u0117ti \u012ftakos objektyviam vertinimui. Ta\u010diau jei aukso am\u017eius yra sunkiai ap\u010diuopiamas dalykas, tai pats auksas yra svarus ir didel\u0119 vert\u0119 turintis daiktas. Vaistin\u0117je yra svarbu viena \u2013 ar med\u017eiaga yra vaistinga, ar ne. Auksas yra vaistas, ir tuo net abejoti neturime teis\u0117s. Jau Ajurvedos tekstuose, skirtuose alchemijai, rasime apra\u0161ytas gydom\u0105sias aukso savybes. Bet Ajurvedoje prie aukso blyksi pavojaus lemput\u0117 \u2013 nei\u0161valytas auksas gali pakenkti, o d\u0117l jo \u017ealingo poveikio \u012ftakos gali apleisti j\u0117gos ir susilpn\u0117ti m\u0105stymas. Matyt, versle sukasi nevalytas auksas, nes \u0161ie nepageidaujamo aukso veikimo po\u017eymiai n\u0117ra reti m\u016bs\u0173 laikais&#8230;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Aukso valymas pagal Ajurvedos taisykles \u2013 ilgas procesas, kurio metu de\u0161imtis kart\u0173 auksaskaitinamas, nardinamas \u012f \u012fvairius aliejus, augal\u0173 nuovirus, act\u0105 bei karv\u0117s \u0161lapim\u0105. Trumpai sakant, tai europie\u010diams sunkiai suvokiamas ir nuobodus darbas, ta\u010diau jo rezultatas \u2013 ro\u017ein\u0117s spalvos i\u0161valyto aukso milteliai, kurie kelia lytin\u012f paj\u0117gum\u0105, gerina \u0161irdies darb\u0105, reg\u0117jim\u0105, m\u0105stym\u0105, gr\u0105\u017eina jaunyst\u0119. Lyg negana b\u016bt\u0173 i\u0161vardyt\u0173 savybi\u0173, toks auksas gydo kar\u0161tin\u0119, nerv\u0173 ligas, \u0161izofrenij\u0105, d\u017eiov\u0105, epilepsij\u0105, isterij\u0105, astm\u0105 ir net m\u016bs\u0173 laik\u0173 siaub\u0105 \u2013 v\u0117\u017e\u012f. Dozuojama po 10\u201325 mg dukart per dien\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tibeto vaistininkyst\u0117je, kuri\u0105 pa\u017einti lietuvi\u0161kai galime \u0161viesios atminties prov. Donato Butkaus d\u0117ka, auksas ilgina gyvenim\u0105, stabdo sen\u0117jim\u0105 ir \u0161alina apsinuodijim\u0105 metalais, ta\u010diau, jeigu turi nuoding\u0173 priemai\u0161\u0173, \u2013 \u017eudo. Tibetie\u010diai skiria dvi aukso r\u016b\u0161is: raudon\u0105j\u012f ir gelton\u0105j\u012f. Raudonasis puikiai gydo apsinuodijim\u0105 metalais, juo galima patikrinti, ar ligonis yra gav\u0119s nuod\u0173: priglaudus prie \u0161ilto apnuodyto k\u016bno, raudonasis auksas suspindi vaivoryk\u0161t\u0117s spalvomis. Taigi vyresn\u0117s kartos kolegos, kuri\u0173 <i>\u0161li\u016bbinis <\/i>\u017eiedas yra pagamintas i\u0161 raudonojo (\u201erusi\u0161ko\u201c) aukso, gali juo patikrinti maist\u0105 ir g\u0117rimus, ar n\u0117ra koks netik\u0117lis \u012f juos \u012fpyl\u0119s nuod\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Geltonasis auksas geriausiai stiprina sveikat\u0105, tik nereikia jo supainioti su pras\u010diausiu auksu, kuris i\u0161gaunamas alchemik\u0173. I\u0161 Tibeto alchemijos \u017evilgtel\u0117jus europieti\u0161kon alchemijon, su\u017einome, kad m\u016bsuose alchemikai auks\u0105 mat\u0117 trij\u0173 pavidal\u0173 \u2013 eterinio, skysto ir kieto. Tai tas pats auksas, kuris, padedant alchemikui, gali virsti i\u0161 vienos b\u016bkl\u0117s \u012f kit\u0105. Paracelsas buvo \u012fsitikin\u0119s,kad bet kuris, \u012fsigilin\u0119s \u012f alchemijos moksl\u0105, gali i\u0161gauti auks\u0105, ir tai yra net nediskutuotina. Ta\u010diau gauti universal\u0173 vaist\u0105 \u2013 va, \u010dia tai yra tikras alchemijos menas. \u0160ios id\u0117jos \u0161viesoje alchemija i\u0161 r\u016bm\u0173 r\u016bsi\u0173 persik\u0117l\u0117 \u012f vaistines ir ilgainiui tapo chemija. Taigi ir chemijos mokslo gimimas vaistin\u0117je yra susij\u0119s su auksu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Avicena apra\u0161\u0117 vos kelias gydom\u0105sias aukso savybes \u2013 aukso milteliai stiprina akis, gydo \u0161ird\u012f. Laikomas burnoje auksas naikina nemalon\u0173 kvap\u0105. Islamo laikotarpio farmacijoje europie\u010diai mato ir piliuli\u0173 auksavimo prad\u017ei\u0105. XIX a. auksas vaistin\u0117se (kaip ir alchemijos traktatuose) buvo trij\u0173 r\u016b\u0161i\u0173:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>Aurum foliatum <\/i>\u2013 aukso lapeliai. Tokio aukso knygel\u0117 tur\u0117jo 252 plonu ir \u0161velniu popieriumi atskirtus 17 kvadratini\u0173 centimetro ploto lapelius. \u0160is auksas naudotas auksuoti piliul\u0117ms (10 piliuli\u0173 \u2013 1 aukso lapelis). Piliul\u0117s tapdavo ne tik gra\u017eios, bet ir \u012fgydavo daugiau vaisting\u0173j\u0173 savybi\u0173<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>Aurum pulveratum <\/i>\u2013 aukso milteliai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>Aurum precipitatione divisum <\/i>\u2013 nusodintasis auksas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paskutinieji du aukso pavidalai \u012f vaistin\u0119 atkeliavo i\u0161 alchemik\u0173 laik\u0173. Gydytojai ir pacientai i\u0161 j\u0173 tik\u0117josi stebukl\u0173: jaunyst\u0117s ir stipryb\u0117s. Taip pat buvo skiriami \u012f vid\u0173 apsinuodijus vaistu ar i\u0161ori\u0161kai u\u017esikr\u0117tus sifiliu, sergant v\u0117\u017eiu. \u012e vid\u0173 buvo skiriama po 2\u20136 centigramus,o i\u0161ori\u0161kai \u2013 po 1\u20132 decigramus per dien\u0105. To meto farmacin\u0117je spaudoje buvo stebimasi, koks gajus yra alchemik\u0173 laik\u0173 p\u0117dsakas \u0161iuolaikin\u0117je vaistin\u0117je. Dabar <i>Aurum metalicum <\/i>i\u0161liko tik homeopatijoje, nors aukso i\u0161 farmacijos tikisi (ne homeopatiniais kiekiais) visi&#8230; Ir, kaip ty\u010dia, ausyse pradeda skamb\u0117ti kompozitoriaus \u0160arlio Guno operos \u201eFaustas\u201c persona\u017eo Mefistofelio kupletai: <i>\u201eVien tik auksas valdo jus&#8230; O \u0161\u0117tonui tai puota, \u0161auni puota&#8230;\u201c <\/i>Po \u0161i\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 tur\u0117t\u0173 nuskamb\u0117ti<i> <\/i>pragari\u0161kas kvatojimas, bet<i> <\/i>mes i\u0161girstame aukso skambes\u012f,<i> <\/i>nes auksas vaistin\u0117je pirmiausia<i> <\/i>yra vaistas&#8230;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160altinis: \u201eFarmacija ir laikas\u201c Nr.5, 2016m.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p><i>\u017dmonijos istorijoje buvo visoki\u0173 am\u017ei\u0173 \u2013 ir akmens, ir \u017ealvario, ir gele\u017eies. Nors istorikai to ir nemini, ta\u010diau svarbiausias ir ilgiausiai trunkantis \u017emonijos istorijoje \u2013 ugnies am\u017eius. Akmen\u012f ar pagal\u012f gali pakelti ir kitas Dievo tvarinys, ta\u010diau i\u0161gauti ir pri\u017ei\u016br\u0117ti ugn\u012f \u2013 i\u0161skirtin\u0117 \u017emogaus savyb\u0117. XX am\u017ei\u0173 juodosios istorijos m\u0117g\u0117jai vadina \u0161vino am\u017eiumi, \u2013 mat did\u017eiulis kiekis \u0161io metalo buvo jame i\u0161lietas \u012f savo artim\u0173j\u0173 k\u016bnus. Vaistininkyst\u0117s istorijoje labai svarbus laikotarpis, truk\u0119s nuo XVIII a. prad\u017eios iki XIX a. pabaigos, vadinamas farmacijos aukso am\u017eiumi. Tuomet vaistinink\u0173 autoritetas buvo pats did\u017eiausias per vis\u0105 farmacijos istorij\u0105, o vaistin\u0117s \u2013 labiausiai i\u0161puosel\u0117tos.<\/i><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6506,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[9190,137,25120],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6505","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-auksas","tag-ligonis","tag-puota"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6505","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6505"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6505\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6506"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6505"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6505"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6505"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6505"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6505"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}