Santrauka<\/i>. Straipsnyje pateikiama, su kokiais sunkumais susiduria kochlearinius implantus naudojantys pacientai, klausydamiesi muzikos. Pateikiami autori\u0173 patarimai implantus naudojantiems pacientams, kaip palengvinti klausymosi proces\u0105 bei naujai i\u0161mokti m\u0117gautis muzikos garsais. Nors suaugusieji, d\u0117vintys kochlearinius implantus, geba efektyviai komunikuoti \u017eodine kalba, didel\u0117 dalis pacient\u0173, autori\u0173 duomenimis, i\u0161rei\u0161kia nusivylim\u0105 muzikos klausymosi procesu. Autoriai cituoja Lassaletta (2007), kurio tyrime, vertinant suaugusi\u0173j\u0173 muzikos klausymosi \u012fpro\u010dius, buvo nustatyta, jog tik 50 proc. asmen\u0173, d\u0117vin\u010di\u0173 kochlearinius implantus, m\u0117gaujasi muzikos klausymusi. Be to, \u0161is u\u017esi\u0117mimas n\u0117ra toks malonus, koks jis buvo iki netenkant klausos [1]. \u0160ie duomenys, anot autori\u0173, sutampa su Gfeller ir bendraautori\u0173 rezultatais, kurie taip pat nustat\u0117, jog tik 50 proc. implantuot\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 m\u0117gavosi muzikos klausymosi procesu [2, 3]. Svarstoma, jog \u0161ie rezultatai netur\u0117t\u0173 stebinti, mat kochleariniai implantai buvo sukurti siekiant priartinti negirdin\u010dius asmenis prie \u0161nekamosios kalbos. J\u0173 pirmin\u0117signal\u0173 apdorojimo strategija buvo nukreipta analizuoti ir perteikti verbalin\u0119 kalb\u0105, o ne muzikos garsus.<\/p>\n
Remiantis Hilbert (1912), kuris nustat\u0117, jog akustinis signalas gali b\u016bti i\u0161skaidytas \u012f l\u0117tos amplitud\u0117s moduliacij\u0105 ir auk\u0161to da\u017enio pastovios amplitud\u0117s signalus [4]. Jis atskleid\u0117 tai, jog labilios klausos sistemos yra itin svarbios muzikos suvokimui. Tokio pob\u016bd\u017eio informacijos sklidimas per kochlearinius implantus ilg\u0105 laik\u0105 buvo var\u017eomas ribot\u0173 implanto technini\u0173 galimybi\u0173 [5]. Tod\u0117l daugelis kochlearini\u0173 implant\u0173 naudotoj\u0173 buvo nepatenkinti kochlearinio implanto perduodamais muzikos garsais. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties buvo \u012fdiegtos naujos gars\u0173 kodavimo sistemos, kurios pad\u0117jo pagerinti muzikos klausymosi galimybes kochlearini\u0173 implant\u0173\u00a0 naudotojams [6, 7, 8]. \u0160ios naujov\u0117s, deja, neleid\u017eia visiems implant\u0173 naudotojams m\u0117gautis muzikos klausymosi procesu, o apie 50 proc. implant\u0173 naudotoj\u0173 i\u0161lieka nepatenkinti muzikos klausymosi galimyb\u0117mis.<\/p>\n
Muzikiniai komponentai<\/b><\/p>\n
Klinikiniuose tyrimuose, analizuojan\u010diuose kochlearini\u0173 implant\u0173 naudotoj\u0173 muzikinius gabumus, tyrimui naudojami muzikos garsai da\u017eniausiai b\u016bna i\u0161skaidyti \u012f \u201esudedam\u0105sias dalis\u201c, kaip antai: temp\u0105, ritm\u0105, auk\u0161\u010dio intervalus ir melodij\u0105, tembr\u0105 ir instrumentalizm\u0105 [9]. Nors toks po\u017ei\u016bris \u012f gird\u0117jim\u0105 neatspindi nat\u016bralios klausos parametr\u0173, jis padeda suprasti, kod\u0117l kai kurie pacientai n\u0117ra patenkinti \u0161iuo gird\u0117jimo procesu. Keli klinikiniai tyrimai nustat\u0117, jog tempas ir ritmas implant\u0173 naudotoj\u0173 yra suvokiamas pakankamai gerai [10, 11], ta\u010diau auk\u0161\u010dio interval\u0173 ir melodingumo supratimas yra riboti [3, 10, 11, 12]. Klinikiniais tyrimais nustatyta, jog kochlearini\u0173 implant\u0173 naudotojai blogai atlieka tono auk\u0161\u010dio suvokimo u\u017eduotis. Gfeller [12] nustat\u0117, jog gerai girdintys suaugusieji, vidutini\u0161kai nustatydami tono auk\u0161t\u012f, apsirinka 1,13 pustonio, tuo tarpu implant\u0173 naudotojai vidutini\u0161kai klysta 7,56 pustonio \u2013 tai yra daugiau nei puse oktavos. Autoriai pastebi, jog \u0161is skai\u010dius varijuoja nuo 1 iki 24 pustoni\u0173. Ta\u010diau, teigiama, jog nors tono auk\u0161tis ir yra svarbus, tai n\u0117ra pagrindinis veiksnys, lemiantis m\u0117gavim\u0105si muzika. Yra nema\u017eai asmen\u0173, kurie, nors ir negeba teisingai nustatyti muzikinio tono, nurodo, jog jiems yra malonu klausytis muzikos.<\/p>\n
Autori\u0173 nuomone, vertinant muzikos suvokim\u0105, reik\u0117t\u0173 atsi\u017evelgti \u012f pana\u0161i\u0173 ton\u0173 i\u0161skyrim\u0105. Gfeller i\u0161tyr\u0117 49 suaugusius implant\u0173 naudotojus, leisdamas jiems i\u0161klausyti 12 \u017einom\u0173 melodij\u0173 (Su gimimo diena, Vestuvinis mar\u0161as ir t. t.), grot\u0173 elektriniu sintezatoriumi [12]. Teisingai atpa\u017eint\u0173 melodij\u0173 vidurkis \u0161ioje tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117je tesiek\u0117 12,6 proc. (rezultatai varijavo nuo 0 iki 46 proc.), tai buvo statisti\u0161kai reik\u0161mingai ma\u017eiau, lyginant su kontroline grupe (vidurkis 55,1 proc. varijavo nuo 1 iki 68,9 proc.). Kaip teigia autoriai, \u0161is tyrimas nustat\u0117, jog implant\u0173 naudotojams labiau patiko pianino nei kit\u0173 muzikos instrument\u0173 garsas [12].<\/p>\n
Kitame moksliniame tyrime buvo tirta 15 implantus d\u0117vin\u010di\u0173 pacient\u0173, kurie taip pat tur\u0117jo identifikuoti gerai \u017einomas dainas \u2013 j\u0173 teising\u0173 atsakym\u0173 vidurkis siek\u0117 62 proc. (20\u2013100 proc.) [13]. Nurodoma, jog \u0161iems rezultatams gal\u0117jo \u012ftakos tur\u0117ti daugelis veiksni\u0173, pavyzd\u017eiui, techni\u0161kai naujesni implantai, \u017eemas vyri\u0161kas balsas \u012fra\u0161e taip pat buvo lengviau pa\u017e\u012fstamas nei kiti garsai. Oxenham (2005) teigia, jog naujesni implantai \u012fgalina pa\u017einti nesud\u0117tingas melodijas, kuri\u0173 diapazonas yra iki 3000 Hz [14]. Literat\u016broje apra\u0161omas Gfeller ir bendraautori\u0173 tyrimas [3] su 51 implantus d\u0117vin\u010diu suaugusiuoju. Tiriamieji tur\u0117jo atpa\u017einti 8 muzikos instrumentus: trimit\u0105, trombon\u0105, fleit\u0105, klarnet\u0105, saksofon\u0105, smuik\u0105, violon\u010del\u0119 ir pianin\u0105. Teising\u0173 atsakym\u0173 vidurkis siek\u0117 47 proc. tarp implant\u0173 naudotoj\u0173 ir 90 proc. tarp sveik\u0173j\u0173. Bradley tyrime reik\u0117jo atpa\u017einti vien\u0105 i\u0161 grupi\u0173: trimit\u0105, saksofon\u0105, pianin\u0105, fleit\u0105, b\u016bgn\u0105, t\u016bb\u0105, gitar\u0105, smuik\u0105, moteri\u0161k\u0105 bals\u0105, styginius, vyri\u0161k\u0105 bals\u0105. Teising\u0173 atsakym\u0173 vidurkis tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117je buvo 58 proc., o kontrolin\u0117je (sveik\u0173j\u0173 grup\u0117je) \u2013 99 proc. [5].<\/p>\n
\u0160ie tyrimai rodo, jog implant\u0173 naudotojai turi dalin\u0119 galimyb\u0119 pa\u017einti skirtingo tembro garsus. Skirting\u0173 muzikos komponent\u0173 tyrimai suteik\u0117 daug naudingos informacijos, kuri padeda paai\u0161kinti kai kuriuos kylan\u010dius nepatogumus ir j\u0173 prie\u017eastis implantus d\u0117vin\u010di\u0173 pacient\u0173 grup\u0117je. Muzik\u0105 reik\u0117t\u0173 vertinti kaip daugiakomponent\u012f klausos dirgikl\u012f, kuris susideda i\u0161 tempo, ritmo, tembro, skirting\u0173 instrument\u0173 ir t. t. Galimyb\u0117 teisingai identifikuoti vien\u0105 i\u0161 parametr\u0173 gali pad\u0117ti i\u0161girsti ir kitus muzikos komponentus [12].<\/p>\n
Pana\u0161umas padeda suprasti turin\u012f<\/b><\/p>\n
Autoriai cituoja Kramer, kurio atlikti tyrimai padeda suprasti vadinam\u0105j\u012f klausym\u0105 i\u0161 atminties [16]. Tyrime buvo grojamos \u017einomos ir ne\u017einomos dainos gerai girdintiems pacientams bei sekamas j\u0173 smegen\u0173 aktyvumas funkcinio magnetinio rezonanso tyrimo metu. Trumpi \u2013 2\u20135 sekund\u017ei\u0173 segmentai buvo pa\u0161alinami i\u0161 muzikos k\u016brini\u0173 ir pakei\u010diami tylos pauz\u0117mis.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nustat\u0117, jog \u017einomos dainos labiau aktyvavo klausom\u0173j\u0173 s\u0105saj\u0173 zonas nei ne\u017einom\u0173 dain\u0173 tylos pauz\u0117s. \u0160is tyrimas pad\u0117jo \u012frodyti, jog net ir tylos pauzi\u0173 metu \u017einomos dainos i\u0161provokuoja klausom\u0105j\u0105 vaizduot\u0119 \u2013 t. y. visi tiriamieji pripa\u017eino, jog tylos metu \u017einomos melodijos toliau skamb\u0117jo j\u0173 mintyse, o ne\u017einomos \u2013 ne. Implant\u0173 naudotojai da\u017enai teigia, jog labiau m\u0117gsta klausytis \u017einomos muzikos, tai veikiausiai \u012fjungia pana\u0161ius mechanizmus, kaip ir nustatyta Kramer tyrime. Manoma, jog pa\u017e\u012fstami garsai gali i\u0161provokuoti muzikinius prisiminimus. Pastarieji gali b\u016bti i\u0161provokuojami tiek pana\u0161ios melodijos, tiek tam tikro muzikinio ritmo ar atitinkam\u0173 \u017eod\u017ei\u0173.<\/p>\n
Gr\u012f\u017eimas prie muzikos<\/b><\/p>\n
Gydytojai, dirbantys su implantus d\u0117vin\u010diais pacientais, da\u017enai sulaukia j\u0173 klausim\u0173 apie muzikos klausymosi proces\u0105 po kochlearin\u0117s implantacijos operacijos. Autoriai pateikia patarim\u0173, kurie gali b\u016bti naudingi pacientams, norintiems klausytis muzikos: Muzikos klausym\u0105si reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti nuo jau \u017einom\u0173 k\u016brini\u0173. Jei \u012fmanoma, reik\u0117t\u0173 matyti dain\u0173 \u017eod\u017eius \u2013 tai gali pad\u0117ti lengviau suprasti klausom\u0105 dain\u0105. Vyri\u0161ki balsai, ypa\u010d \u017eemo tembro garsas (bosas, baritonas), padeda lengviau pa\u017einti garso pob\u016bd\u012f. Reikia ie\u0161koti paprast\u0173 k\u016brini\u0173, kuriuose yra tik vienas atlik\u0117jas, groja paprasti instrumentai \u2013 klausantis sud\u0117ting\u0173 k\u016brini\u0173, gali b\u016bti sunku pa\u017einti muzikos komponentus. Koncertiniai vaizdo \u012fra\u0161ai padeda pa\u017einti ne tik muzik\u0105, bet ir kartu steb\u0117ti atlik\u0117jus. Vaizdo \u012fra\u0161ai suteikia galimyb\u0119 muzikos klausytis kartu skaitant dainos subtitrus, kurie leid\u017eia klausan\u010diajam \u201esekti\u201c dain\u0105.<\/p>\n
Gyvo garso koncertas nedidel\u0117je grup\u0117je \u017emoni\u0173 taip pat gali pad\u0117ti gr\u012f\u017eti prie muzikos klausymosi, ypa\u010d jeimuzika, kurios klausomasi, yra \u017einoma. Muzikos klausytis reik\u0117t\u0173 ramioje, tylioje aplinkoje, taip pat der\u0117t\u0173 naudoti tiesiogin\u012f prisijungim\u0105 prie garso \u0161altinio, taip neleid\u017eiant kitiems trukd\u017eiams \u012fsiterpti \u012f muzikos klausymosi proces\u0105. Asmenys, d\u0117vintys kochlearinius implantus, tur\u0117t\u0173 kasdien skirti \u0161iek tiek laiko muzikos terapijai. I\u0161 prad\u017ei\u0173 tai gali b\u016bti sunku ir netgi nemalonu, ta\u010diau pama\u017eu potyriai tur\u0117t\u0173 tapti teigiami.<\/p>\n
Pagal Geoff Plant \u201eMusic and Cochlear Implants\u201c ENT and Audiology news Vol 23 No 1 March\/April<\/i><\/p>\n
2014:98-100. pareng\u0117 gyd. rezid. T. Jak\u0161tas,<\/b> gyd. A. Kuzminien\u0117<\/b><\/i><\/p>\n
\u0160altinis: „Lietuvos gydytojo \u017eurnalas”, Nr.2, 2016m.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Straipsnyje pateikiama, su kokiais sunkumais susiduria kochlearinius implantus naudojantys pacientai, klausydamiesi muzikos. Pateikiami autori\u0173 patarimai implantus naudojantiems pacientams, kaip palengvinti klausymosi proces\u0105 bei naujai i\u0161mokti m\u0117gautis muzikos garsais. Nors suaugusieji, d\u0117vintys kochlearinius implantus, geba efektyviai komunikuoti \u017eodine kalba, didel\u0117 dalis pacient\u0173, autori\u0173 duomenimis, i\u0161rei\u0161kia nusivylim\u0105 muzikos klausymosi procesu. Autoriai cituoja Lassaletta (2007), kurio tyrime, vertinant suaugusi\u0173j\u0173 muzikos klausymosi \u012fpro\u010dius, buvo nustatyta, jog tik 50 proc. asmen\u0173, d\u0117vin\u010di\u0173 kochlearinius implantus, m\u0117gaujasi muzikos klausymusi. Be to, \u0161is u\u017esi\u0117mimas n\u0117ra toks malonus, koks jis buvo iki netenkant klausos [1]. \u0160ie duomenys, anot autori\u0173, sutampa su Gfeller ir bendraautori\u0173 rezultatais, kurie taip pat nustat\u0117, jog tik 50 proc. implantuot\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 m\u0117gavosi muzikos klausymosi procesu [2, 3]. Svarstoma, jog \u0161ie rezultatai netur\u0117t\u0173 stebinti, mat kochleariniai implantai buvo sukurti siekiant priartinti negirdin\u010dius asmenis prie \u0161nekamosios kalbos. J\u0173 pirmin\u0117signal\u0173 apdorojimo strategija buvo nukreipta analizuoti ir perteikti verbalin\u0119 kalb\u0105, o ne muzikos garsus.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6516,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[25105,25102,1813,25104,25103,25106],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-6515","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-dainos","tag-gfeller","tag-implantai","tag-muzikos","tag-naudotojai","tag-tylos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6515","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6515"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6515\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6516"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6515"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6515"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6515"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6515"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6515"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}