B\u016bna, jog kartais k\u016bnas mums siun\u010dia tam tikrus signalus, tarsi sakydamas: \u201ePra\u0161au, papildyk mane \u0161iuo vitaminu ar mineraline med\u017eiaga\u201c.Gerai, jei \u017emogus \u012fsiklauso \u012f savo k\u016bno siun\u010diamus signalus ir \u017eino, ko tr\u016bksta jo organizmui, pakei\u010dia savo mityb\u0105. Bet k\u0105 daryti tuomet, kai per kasdieninius darbus mes negirdime savo organizmo bei k\u016bno siun\u010diam\u0173 signal\u0173? Tuomet prasideda ir t\u0119siasi \u012fvair\u016bs negalavimai…<\/i><\/p>\n
I\u0161sipl\u0117tusioms venoms gydyti \u2013 ne tik heparino tepalas, bet ir vitaminas C, bioflavonoidai<\/b><\/p>\n
Yra gerai \u017einoma, jog ven\u0173 atsiradimui didel\u0117s \u012ftakos turi genetika, taip pat \u2013 lytis (moterys ven\u0173 varikoze serga tris kartus da\u017eniau nei vyrai), am\u017eius (vyresnio am\u017eiaus moteris ven\u0173 varikoz\u0117 kamuoja daug da\u017eniau nei jaunesnio am\u017eiaus merginas), n\u0117\u0161tumas, stovimas darbas, antsvoris. Jei moteris pastebi, jog koj\u0173 venos yra sustor\u0117jusios, negana to, vargina tempimas blauzd\u0173 srityje, koj\u0173 skausmas<\/a><\/strong>, patinimas, nuovargis, ry\u0161kiai matosi i\u0161sipl\u0117tusios venos \u2013 visa tai jau gali b\u016bti \u017eenklas, jog ven\u0173 sienel\u0117s per menktai yra apr\u016bpintos, yra padid\u0117j\u0119s koj\u0173 venomis tekantis sl\u0117gis. Ir nors i\u0161sipl\u0117tusioms venos gydyti da\u017enai yra rekomenduojamas heparino tepalas<\/a>\u00a0<\/strong>„Lioton”, ta\u010diau lygiai taip pat svarbu kasdienin\u0117 mityba.<\/p>\n Ar \u017einojote, jog mokslinink\u0173 yra \u012frodyta, jog vitaminas C bei bioflavonoidai palankiai veikia ven\u0173 sveikat\u0105 bei stiprina vis\u0173 kraujagysli\u0173 sieneli\u0173 kolageno pluo\u0161t\u0105? \u017dmoni\u0173, kuri\u0173 venos i\u0161sipl\u0117tusios, organizme pras\u010diau ardoma kre\u0161\u0117jim\u0105 skatinanti med\u017eiaga fibrinas. D\u0117l to organizmas skelbia pavoj\u0173, nes ir taip plonos ven\u0173 sienel\u0117s gali suplon\u0117ti dar labiau, \u2013 ir jose kaupia fibrin\u0105.<\/p>\n Merilendo universiteto medicinos centro (JAV) straipsnyje apie ven\u0173 varikoz\u0119 [1]<\/span><\/span> yra teigiama, jog norint, kad ven\u0173 sienel\u0117s daugiau nebesipl\u0117st\u0173, j\u0173 sieneles reikia stiprinti vitaminu C bei bioflavonoidai, kuri\u0173 yra \u0161vie\u017eiose dar\u017eov\u0117se, vaisiuose ir uogose. Tiesa, daugelis maisto produkt\u0173, kurie yra \u012fvardinami kaip pagrindinis vitamino C \u0161altinis, \u0161io vitamino gali tur\u0117ti kur kas ma\u017eiau nei mums atrodo.<\/p>\n Kalifornijos medicinos moksl\u0173 institute buvo atliktas tyrimas, kurio metu tyr\u0117jai pamatavo, kiek vitamino C yra tam tikruose maisto produktuose, pvz: g\u016b\u017einiuose kop\u016bstuose buvo aptikta 17, 6 mg vitamino C, paprikose \u2013 19, 066 mg , bulv\u0117se \u2013 11, 73 mg. Tokie skai\u010diai i\u0161ties nustebino tyr\u0117jus, mat buvo tikimasi, jog g\u016b\u017einiuose kop\u016bstuose vitamino C bus 50 mg , bulv\u0117se\u00a0 – bent 25 mg. Taigi, buvo patvirtinta, jog dar\u017eov\u0117s bei vaisiai da\u017enai netenka dalies juose esan\u010dio vitamino C: kop\u016bstuose ir kitose, \u017ealios spalvos dar\u017eov\u0117se jau po paros suma\u017e\u0117ja 60 proc., vitamino C, o kuomet skutame bulves, tuomet jos netenka iki 22 proc. vitamino C. Pravartu \u012f kasdienin\u0117s mitybos racion\u0105 \u012ftraukti \u010desnakus ir svog\u016bnus: juose yra cikloalinino, alinino, adenozino \u2013 veikli\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173, kurios tirpdina kre\u0161ulius ir skystina krauj\u0105. Nepamir\u0161kite ir griki\u0173: juose yra itin daug bioflavonoid\u0173 rutino \u2013 med\u017eiagos, kuri stiprina kapiliarus.<\/p>\n Kai vargina kraujosp\u016bd\u017eio sutrikimai: vitaminas E ir neso\u010diosios riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys (linolio r\u016bg\u0161tis)<\/b><\/p>\n