{"id":6533,"date":"2016-07-11T16:39:40","date_gmt":"2016-07-11T16:39:40","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-07-11T16:39:40","modified_gmt":"2016-07-11T16:39:40","slug":"religinio-turinio-psichopatologija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/religinio-turinio-psichopatologija\/6533\/","title":{"rendered":"Religinio turinio psichopatologija"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tik\u0117jimas \u2013 tai asmenyb\u0117s dalis, ta\u010diau sunk\u016bs l\u0117tiniai psichikos sutrikimai gali sukelti religinio tu\u00adrinio kliedesius ir \/ ar haliucinacijas tiek tikin\u010diam, tiek ir netikin\u010diam \u017emogui. Religinio turinio psichikos sutrikim\u0173 simp\u00adtomai min\u0117ti jau XIX am\u017eiaus pabaigoje. Tuo\u00admet psichiatras H. M. Hurdas kalb\u0117jo apie psi\u00adchikos ligoni\u0173 religines iliuzijas, apie tai, kad psichiatrin\u0117s ligonin\u0117s yra perpildytos vadina\u00adm\u0173j\u0173 diev\u0173, \u0161vent\u0173j\u0173, Mergeli\u0173 Marij\u0173, demo\u00adn\u0173 ir velni\u0173. XX am\u017eiaus prad\u017eioje populiar\u0117jant Z. Freudo mokslui, pasirei\u0161k\u0117 nepalankios reli\u00adgijai tendencijos. Dievo garbinimas buvo vertin\u00adtas kaip kolektyvin\u0117s neuroz\u0117s i\u0161rai\u0161ka, o \u0161ven\u00adtiesiems ir mistikams diagnozuojamos psichikos ligos. \u0160iuolaikin\u0117s psichiatrijos nuomone, reli\u00adginio turinio klied\u0117jimo id\u0117jos (RTKI) gali pa\u00adsireik\u0161ti tiek tikin\u010diam, tiek ir netikin\u010diam \u017emo\u00adgui, kuris serga psichikos liga.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>RTKI paplitimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kasdieniame darbe dauguma psichiatr\u0173 su\u00adsiduria su pacientais, kuriuos vargina RTKI. Pa\u00advyzd\u017eiui, i\u0161tyrus 193 \u0161izofrenija sergan\u010dius sta\u00adcionaro pacientus, paai\u0161k\u0117jo, kad 24 proc. i\u0161 j\u0173 pasirei\u0161k\u0117 b\u016btent tokio turinio klied\u0117jimo id\u0117jos. Da\u017eniausiai \u0161ie klied\u0117jimai stebimi sergant ma\u00adnija ar psichoze. 1929 metais A. Adler straipsny\u00adje <i>Neuroz\u0117s problemos <\/i>ra\u0161\u0117: <i>\u0160izofrenijos atveju da\u017enai pastebime tro\u0161kim\u0105 b\u016bti J\u0117zumi Kristu\u00admi. Maniakin\u0117s depresijos atvejais manijos faz\u0117\u00adse pacientas da\u017enai nori b\u016bti \u017emonijos gelb\u0117toju, o depresijos faz\u0117se jis da\u017enai save laiko did\u017eiau\u00adsiu blogiu \u017eem\u0117je<\/i>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">RTKI paplitimas siejamas su konkre\u010dios vietov\u0117s religiniais ir kult\u016briniais papro\u010diais. Tyrim\u0173 duome\u00adnimis, \u0161ie klied\u0117jimai pasirei\u0161k\u0117: Jungtin\u0117se Ameri\u00adkos Valstijose \u2013 25\u201339 proc. pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 \u0161i\u00adzofrenija, ir 15\u201322 proc., sergan\u010di\u0173j\u0173 manija \/ bipo\u00adliniu sutrikimu, Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je (JK) ir Euro\u00adpoje \u2013 21\u201324 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161izofrenija, Japoni\u00adjoje \u2013 7\u201311 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161izofrenija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2016 metais Zhangas, Tanaka nagrin\u0117jo naujau\u00adsius medicinin\u0117s literat\u016bros duomenis, nor\u0117dami nustatyti, kokie yra rasiniai ar ly\u010di\u0173 skirtumai au\u00adtoenukleacijos atvejais (enukleacija \u2013 akies obuo\u00adlio pa\u0161alinimas). Pasak j\u0173, vyrai tai atlieka gerokai da\u017eniau (vyr\u0173 ir moter\u0173 santykis 8:1). Baltaod\u017eiai pacientai sudar\u0117 61 proc., juodaod\u017eiai \u2013 11 proc., o kit\u0173 rasi\u0173 \u2013 28 proc. atvej\u0173. Autoenukleacij\u0105 atlik\u0119 asmenys da\u017eniausiai sirgo \u016bmin\u0117mis psichoz\u0117mis \u2013 \u0161izofrenija, depresija ir bipoliniu afektiniu sutriki\u00admu, buvo apimti RTKI, patologin\u0117mis <i>Biblijos <\/i>in\u00adterpretacijomis ar kliedesiais, susijusiais su pa\u010dia akimi. Beje, anks\u010diau skelbti duomenys nepabr\u0117\u017e\u0117 ly\u010di\u0173 ar rasini\u0173 skirtum\u0173 autoenukleacijos atvejais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>RTKI keliami i\u0161\u0161\u016bkiai <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">JK i\u0161tirti 193 \u0161izofrenija sergantys pacientai. Ti\u00adriamiesiems, kuriems pasirei\u0161k\u0117 RTKI, palyginti su tiriamaisiais, varginamais kitokio turinio klied\u0117jimo id\u0117j\u0173, nustatyta:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>auk\u0161tesni Pozityvi\u0173j\u0173 ir negatyvi\u0173j\u0173 simptom\u0173 skal\u0117s (angl. <i>Positive and Negative Symptom Scale \u2013 <\/i>PANSS) ir ma\u017eesni Bendro funkciona\u00advimo \u012fvertinimo skal\u0117s (angl. <i>Global Assessment of Functioning \u2013 <\/i>GAF) balai;<\/li>\n<li>ilgesnis b\u016bkl\u0117s stabilizavimo laikotarpis;<\/li>\n<li>daugiau skiriam\u0173 vaist\u0173;<\/li>\n<li>jie laik\u0117si \/ gyn\u0117 klied\u0117jimus su didesniu \u012fsitiki\u00adnimu, taip dar labiau apsunkindami gydym\u0105.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gydytojui svarbu tai, kad RTKI apimtas pacien\u00adtas yra pavojingesnis, o ligos baigtys \u2013 prastesn\u0117s. \u0160ie pacientai da\u017eniau kelia sav\u0119s ar kit\u0173 su\u017ealojimo gr\u0117sm\u0119. Pacientas gali pasielgti ypa\u010d \u017eiauriai \u2013 pa\u00ad\u0161alinti savo akies obuol\u012f ar i\u0161sikastruoti. I\u0161 9 paci\u00adent\u0173, kurie sunkiai susi\u017ealojo akis, 4 vargino RTKI. Lytini\u0173 organ\u0173 susi\u017ealojim\u0173 pasitaiko re\u010diau. Apra\u00ad\u0161yti atvejai, kai ligoniai prievartavo ar \u017eud\u0117, tik\u0117da\u00admi es\u0105 antikristais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>RTKI skirstymas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Autoriai si\u016blo RTKI skirstyti pagal j\u0173 turin\u012f \u012f:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>persekiojimo (da\u017eniausiai persekioja velnias);<\/li>\n<li>didyb\u0117s (mano es\u0105s Mesijas \u2013 pasaulio gelb\u0117\u00adtojas, tur\u012fs ypating\u0173 gydymo ir pamokslavimo geb\u0117jim\u0173);<\/li>\n<li>kalt\u0117s (teigia es\u0105s nusid\u0117j\u0117lis, kaltas d\u0117l \u017emonijos nuod\u0117mi\u0173);<\/li>\n<li>poveikio (jau\u010diasi aps\u0117stuoju, valdomu antgam\u00adtini\u0173 j\u0117g\u0173, pavyzd\u017eiui, pikt\u0173j\u0173 dvasi\u0173).<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">B\u016btent RTKI turinys turi \u012ftakos paciento el\u00adgesiui ir jo keliamai gr\u0117smei. Tyrim\u0173 duomeni\u00admis, religinio turinio kalt\u0117s klied\u0117jimai siejami su aki\u0173 susi\u017ealojimu. Sunaikindamas reg\u0105, toks \u017emogus mano baud\u017eiantis save ar kontroliuo\u00adjantis jam nepriimtinus seksualinius impulsus, \u012fgyjantis neva numatymo dovan\u0105. Religijos r\u016b\u00ad\u0161is, nepriklausomai nuo kult\u016bros, gali daryti \u012fta\u00adkos klied\u0117jim\u0173 turiniui, pavyzd\u017eiui, 6 \u0161alyse ti\u00adriant sergan\u010diuosius \u0161izofrenija (n=1 006), kalt\u0117s klied\u0117jimai nustatyti 15,5 proc. Romos katalik\u0173 ir 3,8 proc. musulmon\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>RTKI nustatymas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">RTKI yra palyginti da\u017enos, ta\u010diau tikslaus j\u0173 apibr\u0117\u017eimo n\u0117ra. Joms nustatyti naudojami stan\u00addartizuoti tyrimo metodai, pavyzd\u017eiui, Esamos b\u016bkl\u0117s tyrimas (angl. <i>Present state examination \u2013 <\/i>PSE) ir Pozityvi\u0173j\u0173 simptom\u0173 vertinimo skal\u0117 (angl. <i>Scale for the assessment of positive symp\u00adtoms \u2013 <\/i>SAPS), ta\u010diau daug kas priklauso nuo su\u00adbjektyvaus tyr\u0117jo po\u017ei\u016brio. Nustatant RTKI, b\u016bti\u00adna nesupainioti j\u0173 su neklied\u0117jimo religiniais \u012fsiti\u00adkinimais. Gydytojui patariama nesusikoncentruo\u00adti tik \u012f id\u0117j\u0173 turin\u012f, nes i\u0161liks tikimyb\u0117 suklysti. Reikia atsi\u017evelgti \u012f \u017emogaus \u012ftik\u0117jim\u0105 savo id\u0117\u00adjomis, j\u0173 i\u0161plitim\u0105 kasdien\u0117je veikloje, poveik\u012f funkcionavimui, unikalum\u0105 ar keistum\u0105 bei su\u00adkeliam\u0105 emocin\u012f stres\u0105. Manoma, kad \u201esveika\u201c religija skatina \u017emog\u0173 saikingai siekti dievi\u0161ku\u00admo ir ragina vengti kra\u0161tutinum\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Psichiatrijoje diagnoz\u0117 pirmiausia grind\u017eia\u00adma i\u0161 paciento su\u017einotais duomenimis, tod\u0117l b\u016b\u00adtinas pasitik\u0117jimas tarp gydytojo ir paciento. Be to, reikia \u012fvertinti kult\u016br\u0105 ir aplink\u0105, kurioje pa\u00adcientas gyvena. Pasaulieti\u0161koje bendruomen\u0117\u00adje svarbus kult\u016bros ir aplinkos komponentas yra religin\u0117s tradicijos. \u017dmon\u0117s priklauso skirting\u0173 religij\u0173 bendruomen\u0117ms, tod\u0117l praktikos gydy\u00adtojui reik\u0117t\u0173 susipa\u017einti su paciento aplinkos re\u00adliginiais ir kult\u016briniais papro\u010diais, galimais nu\u00adkrypimais nuo tradicin\u0117s religijos. Deja, medik\u0173 laikas ribotas. Ry\u0161ys tarp psichiatrijos ir religi\u00adjos painus, tod\u0117l pacientai ne visada pasitiki psi\u00adchiatru. Jie vengia pasakoti religinius i\u0161gyveni\u00admus, baimindamiesi, kad tai taps psichikos ligos \u012frodymu. \u0160iais klausimais pad\u0117ti gali dvasiniai konsultantai (dvasininkai ar pasaulie\u010diai, baig\u0119 atitinkamas studijas).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Saugumo \u012fvertinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">RTKI varginamas \u017emogus kelia gr\u0117sm\u0119 ne tik sau, bet ir kitiems, tod\u0117l reikia prisiminti, kad jos b\u016bdingos daugeliui psichikos sutrikim\u0173, pavyz\u00add\u017eiui, persekiojimo \u2013 \u0161izofrenijai, didyb\u0117s \u2013 ma\u00adnijai, taip pat suprasti j\u0173 turinio s\u0105sajas su galimu sav\u0119s ir \/ ar kit\u0173 \u017ealojimu. Tik\u0117tina, kad pacien\u00adtas susi\u017ealos, jeigu jau\u010dia kalt\u0119 ar g\u0117d\u0105 (b\u016bdingos depresijai su psichoze) ar poreik\u012f b\u016bti fizi\u0161kai nu\u00adbaustam. Didyb\u0117s klied\u0117jimai, susij\u0119 su antikris\u00adtu, gali nulemti gr\u0117sm\u0119 kitiems asmenims. B\u016btina atsi\u017evelgti \u012f buvusius susi\u017ealojimus ar kit\u0173 su\u017ea\u00adlojimus, piktnaud\u017eiavim\u0105 priklausomyb\u0119 sukelian\u00ad\u010diomis med\u017eiagomis, psichikos ligos eig\u0105 ir sun\u00adkum\u0105, paciento polink\u012f aktyviai ie\u0161koti \u012frodym\u0173, kurie patvirtint\u0173 jo liguistus \u012fsitikinimus, \u012fvertinti paciento abejones gydymu. \u017dmogus gali manyti, kad medik\u0173 pagalbos ie\u0161kojimas patvirtina tik\u0117ji\u00admo silpnum\u0105 ar kad gydymas nedera su religiniais \u012fsitikinimais ir \/ ar yra draud\u017eiamas. Vert\u0117t\u0173 i\u0161si\u00adai\u0161kinti apie paciento kriti\u0161kum\u0105 liguistiems i\u0161gy\u00advenimams. Nepamir\u0161kime, \u017emogus gali atrodyti ramus, jeigu jis nekriti\u0161kas ir tvirtai apsisprend\u0119s susi\u017ealoti ar su\u017ealoti kit\u0105. Esant didelei susi\u017ealojimo ar kit\u0173 su\u017ealojimo ti\u00adkimybei, b\u016btinos prevencin\u0117s priemon\u0117s \u2013 hospita\u00adlizavimas arba atidus steb\u0117jimas ir medikamentinis gydymas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Gydymas vaistais <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">N\u0117ra konkre\u010di\u0173 rekomendacij\u0173, kokiais psicho\u00adtropiniais medikamentais ir kokiomis j\u0173 doz\u0117mis gydyti pacient\u0105, kuriam pasirei\u0161kia RTKI. Pataria\u00adma skirti vaistus nuo psichoz\u0117s, anksiolitikus \/ se\u00addacinius vaitus, migdomuosius arba \u0161i\u0173 vaist\u0173 de\u00adrinius. Jei yra didel\u0117 susi\u017ealojimo ar kit\u0173 su\u017ealoji\u00admo rizika, pacient\u0105 b\u016btina atid\u017eiai steb\u0117ti, o, esant reikalui, panaudoti fizinio suvar\u017eymo priemones ir greit\u0105 sedacij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Religinio turinio haliucinacijos <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tyrimuose daug ma\u017eiau d\u0117mesio skirta religi\u00adnio turinio haliucinacijoms (RTH). Vieni tyr\u0117jai tei\u00adgia, kad religin\u0117s temos b\u016bdingos 18\u201326 proc. klau\u00adsos haliucinacij\u0173. Kiti nustat\u0117, kad religinis turi\u00adnys pasirei\u0161k\u0117 28,6 proc. pacient\u0173, kurie skund\u0117\u00adsi haliucinacijomis (daugiausia klausos ir regos). Dar vieno tyrimo duomenimis, i\u0161 632 pacient\u0173, kuriems pasirei\u0161k\u0117 religinio turinio simptomai, klausos haliucinacijos vargino 21,3 proc. (n=135), regos haliucinacijos \u2013 16,2 proc. (n=105) ir taktili\u00adn\u0117s haliucinacijos \u2013 1,9 proc. (n=12).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ypa\u010d ma\u017eai d\u0117mesio skirta ry\u0161iui tarp RTKI ir to paties turinio haliucinacij\u0173. Literat\u016broje ap\u00adra\u0161yti atvejai, kai RTKI lydi klausos haliucinaci\u00adjos, pavyzd\u017eiui, liepian\u010dios \u017emogui melstis ir gy\u00addyti, \u012fsakan\u010dios \u017eudyti. Kito tyrimo duomenimis, sergant \u0161izofrenija RTKI siejasi su klausos ir re\u00adgos haliucinacijomis, tarkime, pacientai mato vizi\u00adjas, girdi Dievo \u012fsakymus. Dalies autori\u0173 nuomo\u00adne, da\u017eniausiai pirma pasirei\u0161kia haliucinacijos, o v\u0117liau \u2013 klied\u0117jimo id\u0117jos. Esama duomen\u0173, kad haliucinacijos pasirei\u0161kia 75,9 proc. pacient\u0173, ku\u00adriuos vargina RTKI.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Religingumo ir dvasingumo panaudojimas kovojant su liga <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Turb\u016bt ma\u017eai tikin\u010di\u0173j\u0173 abejoja gydan\u010dia mal\u00addos galia, ta\u010diau vis daugiau mokslinink\u0173 patvir\u00adtina, kad tik\u0117jimas stiprina sveikat\u0105 ir padeda \u017emogui gyventi. Daugelis sergan\u010di\u0173j\u0173 l\u0117tin\u0117mis psichikos ligomis i\u0161pa\u017e\u012fsta tik\u0117jim\u0105. Jie panau\u00addoja dvasingum\u0105 ir religingum\u0105 kovai su savo liga. I\u0161tyrus 1 824 sunkiai sergan\u010dius psichikos ligonius, religingumas tur\u0117jo pozityvios \u012ftakos j\u0173 psichologinei gerovei ir ligos simptom\u0173 su\u00adsilpn\u0117jimui. Vis d\u0117lto, t\u0119stini\u0173 tyrim\u0173 duomeni\u00admis, tik dalis religini\u0173 metod\u0173, pavyzd\u017eiui, kar\u00adtojimas <i>J\u0117zus yra mano apsauga ir gelb\u0117tojas<\/i>, siejasi su pozityviais psichin\u0117s ir fizin\u0117s sveika\u00adtos poky\u010diais, kiti, pavyzd\u017eiui, kartojimas <i>liga yra bausm\u0117 u\u017e nuod\u0117mes<\/i>, lemia distres\u0105, apsun\u00adkina paciento b\u016bkl\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sergant psichoz\u0117mis (ypa\u010d \u0161izofrenija), re\u00adligija gali b\u016bti prasm\u0117s, vilties ir stipryb\u0117s \u0161al\u00adtinis. Tiriant 115 ambulatori\u0161kai besigydan\u010di\u0173 pacient\u0173, paai\u0161k\u0117jo, kad 71 proc. naudojo pozi\u00adtyvius religinius b\u016bdus ir tik 14 proc. \u2013 negaty\u00advius. Kitame tyrime i\u0161kelta prielaida, kad pasi\u00adrei\u0161kiant RTKI, pozityv\u016bs religiniai b\u016bdai gali susilpninti klied\u0117jimus, suma\u017eindami \u012ftik\u0117jim\u0105 jais ir baim\u0119, sutrukdydami pacientui pasielg\u00adti netinkamai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Religingumo panaudojimas kovojant su liga siejasi su ma\u017eesniu sergan\u010di\u0173j\u0173 l\u0117tin\u0117mis psichikos ligomis hospitalizacijos rodikliu ir yra reik\u0161min\u00adgas apsauginis sergan\u010di\u0173j\u0173 psichozin\u0117mis ligomis veiksnys nuo savi\u017eudybi\u0173. Vis d\u0117lto dalyje tyrim\u0173 nustatyta, kad intensyvus dalyvavimas dvasin\u0117je veikloje gali apsunkinti psichikos b\u016bkl\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasaulio psichiatr\u0173 asociacijos rekomenda\u00adcijose teigiama, kad vertinant paciento kliniki\u00adn\u0119 b\u016bsen\u0105, reik\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti paciento religines pa\u017ei\u016bras, tik\u0117jim\u0105, dvasin\u0119 b\u016bsen\u0105. Tai svarbu ir diagnozuojant lig\u0105, o kartais ir gydymo procese. Gydytojas turi grie\u017etai laikytis etikos princip\u0173, gerbti paciento tik\u0117jim\u0105 ir niekaip jo neskatin\u00adti ar atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>Da\u017eniausiai RTKI pasirei\u0161kia sergant psichoze ir manija.<\/li>\n<li>RTKI paplitimas siejamas su paciento religingu\u00admu ir religine, kult\u016brine aplinka.<\/li>\n<li>Diagnozuojant RTKI, negalima susikoncentruoti tik \u012f j\u0173 turin\u012f, reikia atsi\u017evelgti \u012f paciento \u012ftik\u0117ji\u00adm\u0105 jomis, j\u0173 poveik\u012f funkcionavimui, keistum\u0105 ir sukeliam\u0105 emocin\u012f stres\u0105.<\/li>\n<li>Skirtingas RTKI turinys skirtingai veikia paciento elges\u012f.<\/li>\n<li>\u017dinios apie paciento religin\u0119 ir kult\u016brin\u0119 aplin\u00adk\u0105 gali pagerinti jo prie\u017ei\u016br\u0105 ir pad\u0117ti sukurti s\u0117kming\u0105 terapin\u012f aljans\u0105.<\/li>\n<li>Tik\u0117jimas gali pad\u0117ti pacientui kovoti su ligos sukeltu psichosocialiniu stresu.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>Pareng\u0117: <\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>gyd. Alvyda Pilkauskien\u0117, Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro Psichikos dienos stacionaras, gyd. Vilija \u0160urkut\u0117<\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>\u0160altinis: &#8222;Internistas&#8221; Nr.6, 2016m.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tik\u0117jimas \u2013 tai asmenyb\u0117s dalis, ta\u010diau sunk\u016bs l\u0117tiniai psichikos sutrikimai gali sukelti religinio tu\u00adrinio kliedesius ir \/ ar haliucinacijas tiek tikin\u010diam, tiek ir netikin\u010diam \u017emogui. Religinio turinio psichikos sutrikim\u0173 simp\u00adtomai min\u0117ti jau XIX am\u017eiaus pabaigoje. Tuo\u00admet psichiatras H. M. Hurdas kalb\u0117jo apie psi\u00adchikos ligoni\u0173 religines iliuzijas, apie tai, kad psichiatrin\u0117s ligonin\u0117s yra perpildytos vadina\u00adm\u0173j\u0173 diev\u0173, \u0161vent\u0173j\u0173, Mergeli\u0173 Marij\u0173, demo\u00adn\u0173 ir velni\u0173. XX am\u017eiaus prad\u017eioje populiar\u0117jant Z. Freudo mokslui, pasirei\u0161k\u0117 nepalankios reli\u00adgijai tendencijos. Dievo garbinimas buvo vertin\u00adtas kaip kolektyvin\u0117s neuroz\u0117s i\u0161rai\u0161ka, o \u0161ven\u00adtiesiems ir mistikams diagnozuojamos psichikos ligos. \u0160iuolaikin\u0117s psichiatrijos nuomone, reli\u00adginio turinio klied\u0117jimo id\u0117jos (RTKI) gali pa\u00adsireik\u0161ti tiek tikin\u010diam, tiek ir netikin\u010diam \u017emo\u00adgui, kuris serga psichikos liga.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6534,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[24176,25090,25087,25089,5972,20,25088],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6533","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-didybes","tag-duomenimis","tag-kliedejimai","tag-pacientas","tag-psichikos","tag-psichozemis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6533","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6533"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6533\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6534"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6533"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6533"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6533"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6533"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6533"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}