{"id":6554,"date":"2016-07-04T11:15:22","date_gmt":"2016-07-04T11:15:22","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-09-12T10:18:42","modified_gmt":"2016-09-12T10:18:42","slug":"11-budu-issaugoti-smegenu-jaunyste","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/11-budu-issaugoti-smegenu-jaunyste\/6554\/","title":{"rendered":"11 b\u016bd\u0173 i\u0161saugoti smegen\u0173 jaunyst\u0119"},"content":{"rendered":"

Laikas negailestingai kei\u010dia kiekvien\u0105 \u017emogaus k\u016bno dal\u012f.\u00a0Smegenys<\/a><\/strong> \u2013 ne i\u0161imtis, degeneraciniai poky\u010diai vyksta ir jose \u2013 ma\u017e\u0117ja smegen\u0173 t\u016bris, blog\u0117ja protinis darbingumas, atmintis. Biologinio laikrod\u017eio sustabdyti, kol kas, dar niekam nepavyko, nors buvo \u012fvairi\u0173 bandym\u0173. Geras derinys \u2013 sveiki gyvenimo \u012fpro\u010diai, gera medicinin\u0117 prie\u017ei\u016bra, geri genai ir \u0161iek tiek s\u0117km\u0117s, gali sul\u0117tinti \u017emogaus smegen\u0173 biologinio laikrod\u017eio tiks\u0117jim\u0105, teigia mokslininkai.<\/p>\n

B\u016bdai, pad\u0117siantys smegenims prie\u0161intis gyvenimo tempui:<\/i><\/b><\/p>\n

1.Nuolat stimuliuokite smegenis<\/b><\/p>\n

Tai n\u0117ra nauja id\u0117ja \u2013 daugiau nei prie\u0161 du t\u016bkstan\u010dius met\u0173 \u017eymus rom\u0117n\u0173 politikas, filosofas ir ra\u0161ytojas Ciceronas pasteb\u0117jo, kad ,,Seni \u017emon\u0117s i\u0161laiko ger\u0105 protin\u012f darbingum\u0105, jei jie vis\u0105 gyvenim\u0105 stengiasi \u00a0palaikyti protin\u012f aktyvum\u0105\u201c.<\/p>\n

Pirmieji tyrimai nustat\u0119 protinio stimuliavimo poveik\u012f smegen\u0173 sveikatai buvo atlikti su pel\u0117mis. Mokslininkai pasteb\u0117jo, kad po 10 savai\u010di\u0173 pager\u0117jo peli\u0173 elgsena, kai jos buvo perkeltos \u012f narvus su \u012fvairiais prot\u0105 stimuliuojan\u010diais \u017eaislais. \u0160ved\u0173 mokslininkai i\u0161tyr\u0119 daugiau nei 10 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 nustat\u0117, kad \u017emon\u0117s, kuri\u0173 profesin\u0117 veikla buvo susijusi su protiniu aktyvumu, tur\u0117jo ma\u017eesn\u0119 rizik\u0105 sirgti Alzheimerio liga (labiausiai paplitusi\u00a0silpnaprotyst\u0117s\u00a0forma pasi\u017eyminti pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimu, kasdien\u0117s veiklos pasyv\u0117jimu, elgsenos poky\u010diais) nei proti\u0161kai ma\u017eiau aktyvi\u0173 profesij\u0173 \u017emon\u0117s.<\/p>\n

Tyr\u0117jai penkis metus steb\u0117j\u0119 469 psichi\u0161kai sveikus vyresnius nei 75 met\u0173 am\u017eiaus \u017emones nustat\u0117, kad 124 senjorai per \u0161\u012f laikotarp\u012f susirgo demencija (psichini\u0173 funkcij\u0173, ypa\u010d m\u0105stymo ir atminties, sutrikimas). Buvo pasteb\u0117ta, kad senjorai, kurie buvo proti\u0161kai aktyv\u016bs (skait\u0117, \u017eaid\u0117 stalo \u017eaidimus, grojo muzikos instrumentais, \u0161oko), nesusirgo demencija per penki\u0173 met\u0173 laikotarp\u012f.<\/p>\n

Mokslininkai vieningai sutaria, kad intelektuali veikla yra susijusi su ma\u017eesne demencijos atsiradimo rizika, tod\u0117l skaitymas, \u012fvairi\u0173 kurs\u0173 lankymas, nauj\u0173 pom\u0117gi\u0173 atradimas, \u017eaidimas \u0161a\u0161k\u0117mis ar \u0161achmatais, darbas kompiuteriu, pie\u0161imas ir kita pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio veikla \u00a0\u2013 turi b\u016bti rekomenduojama ir nuo \u017emogaus gyvensenos \u2013 neatsiejama.<\/p>\n

Kai \u017eymaus amerikie\u010di\u0173 teisininko Oliverio W. Holmeso buvo paklausta, kod\u0117l jis sulauk\u0119s 92 met\u0173 am\u017eiaus skaito Platon\u0105, jis atsak\u0117 : ,,gerinu savo prot\u0105\u201c.<\/p>\n

2.<\/strong>Reguliariai mank\u0161tinkit\u0117s<\/b><\/p>\n

Daug\u0117ja \u012frodym\u0173, kad fiziniai pratimai stabdo senatvines degeneracines nerv\u0173 sistemos ligas. Reguliariai atliekami pratimai aktyvina neurogenez\u0119 (nauj\u0173 nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 susidarym\u0105) galvos smegenyse. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties ger\u0117ja protinis darbingumas ir atmintis jauniems \u017emon\u0117ms ir senjorams. I\u0161tyrus 53 t\u016bkstan\u010dius pagyvenusi\u0173 amerikie\u010di\u0173, kanadie\u010di\u0173 ir europie\u010di\u0173, kurie buvo susij\u0119 su nuolatine fizine veikla, nustatyta, kad jie tur\u0117jo \u017eenkliai ma\u017eesn\u0119 pa\u017einimo funkcij\u0173 ma\u017e\u0117jimo rizik\u0105, nei fizi\u0161kai pasyv\u016bs. Taip pat nustatyta, kad reguliari mank\u0161ta tarp 20\u201360 met\u0173 am\u017eiaus buvo susijusi su keturis kartus ma\u017eesne Alzheimerio ligos rizika.<\/p>\n

Sportuojant \u012f smegenis patenka daugiau deguonies, tod\u0117l j\u0173 veikla suaktyv\u0117ja.\u00a0Reguliari mank\u0161ta ma\u017eina kraujosp\u016bd\u012f, gerina cholesterolio lyg\u012f, kovoja su II tipo cukriniu diabetu, ma\u017eina psichin\u0119 \u012ftamp\u0105, ir visa tai gali sul\u0117tinti degeneracinius procesus smegenyse.<\/p>\n

3.Pagerinkite mityb\u0105<\/b><\/p>\n

Gera mityba<\/a><\/strong>\u00a0yra svarbus sveikumo komponentas. I\u0161laikykite kalorij\u0173 balans\u0105 (maisto suvartojimas turi atitikti i\u0161eikvojim\u0105). Yra nustatyta, kad \u00a0suma\u017eintas kalorij\u0173 vartojimas susij\u0119s su ma\u017eesne asmen\u0173 psichikos lig\u0173 rizika. Tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad kcal apribojimas gali pagerinti \u017emoni\u0173 galvos smegen\u0173 neurogenez\u0119. Nustatyta, kad suma\u017einus 20 proc. kcal kiek\u012f tiriamiesiems po trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 eksperimento pager\u0117jo atmintis.<\/p>\n

Nutukimas<\/a><\/strong>\u00a0\u2013 padidina psichikos lig\u0173 rizik\u0105, ypa\u010d pablogina frontalin\u0117s smegen\u0173 \u017eiev\u0117s (atsakinga u\u017e sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105) funkcij\u0105.<\/p>\n

Nerekomenduojama piktnaud\u017eiauti riebiu, keptu maistu. Riboti vartojim\u0105 so\u010di\u0173j\u0173 riebi\u0173j\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 turint\u012f maist\u0105. Mokslininkai i\u0161 Roterdamo nustat\u0117, kad \u017euvies valgymas 60 proc. suma\u017eina demencijos simptom\u0173 rizik\u0105. Stipr\u0173 antioksidacin\u012f poveik\u012f turi ir \u017ealios lapin\u0117s dar\u017eov\u0117s.<\/p>\n

4.Kontroluokite kraujosp\u016bd\u012f<\/b><\/p>\n

Mokslininkai nustat\u0117, kad auk\u0161tas kraujo spaudimas s\u0105lygoja kognityvini\u0173 funkcij\u0173 (atminties, d\u0117mesio, nuotaikos, kalbos ir kita) blog\u0117jim\u0105. Padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio liga (hipertenzija) yra pagrindin\u0117 mir\u010di\u0173 ir ne\u012fgalumo prie\u017eastis pasaulyje. Skai\u010diuojama, kad hipertenzija serga ma\u017edaug keturi i\u0161 de\u0161imties suaugusi\u0173j\u0173.<\/p>\n

Anot medik\u0173, hipertenzij\u0105 da\u017enai sukelia nesveika mityba: didelis druskos kiekis, kalio stoka, taip pat ma\u017eas fizinis aktyvumas, nutukimas, stresas, r\u016bkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas. Auk\u0161tas spaudimas gali b\u016bti ir paveldimas. Sveiko \u017emogaus kraujosp\u016bdis neturi b\u016bti didesnis nei 140 ir 90 mm Hg (rekomenduojamas 120 (sistolinis) ir 80 (diastolinis). Padid\u0117jus kraujosp\u016bd\u017eiui, keiskite gyvensen\u0105 \u2013 ribokite riebaus, s\u016braus maisto vartojim\u0105, ribokite pieno produktus, vartokite daugiau dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173. Svarbu atsisakyti arba suma\u017einti alkoholio vartojim\u0105, ner\u016bkyti, kontroliuoti stres\u0105.<\/p>\n

5.Kontroliuokite suvartojamo cukraus kiek\u012f<\/b><\/p>\n

Gausiai naudojami angliavandeniai gali s\u0105lygoti rizik\u0105 susirgti II tipo cukriniu diabetu (CD) , kuris yra svarbus demencijos, Parkinsono (liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegen\u0173 srities, dalyvaujan\u010dios judesi\u0173 kontrol\u0117je, l\u0105stel\u0117s, tod\u0117l labiausiai sul\u0117t\u0117ja ir pasunk\u0117ja judesiai), Alzheimerio lig\u0173 rizikos veiksnys. Daugyb\u0117 tyrim\u0173 nustat\u0117, kad egzistuoja ry\u0161ys tarp II tipo CD ir smegen\u0173 t\u016brio suma\u017e\u0117jimo bei demencijos.<\/p>\n

Nustatyta, kad tiriam\u0173j\u0173 (60\u201365 met\u0173) , kuri\u0173 cukraus kiekis kraujyje buvo didesnis nei 6,1 mmol\/l \u2013 hipokampo (smegen\u0173 sritis, atsakinga u\u017e prisiminim\u0173 kaupim\u0105) t\u016bris, suma\u017e\u0117jo daugiau nei turin\u010di\u0173 ma\u017eesn\u012f cukraus kiek\u012f kraujyje. Normali gliukoz\u0117s koncentracija kraujyje nevalgius svyruoja nuo 3,3 iki 6,1 mmol\/l.\u00a0Kad cukraus kiekis kraujyje b\u016bt\u0173 pastovus, reikia sveikai maitintis, reguliariai sportuoti ir palaikyti normal\u0173 k\u016bno svor\u012f (KMI 18,5 \u2013 24,9 kg\/m\u00b2).<\/p>\n

6.<\/strong>Kontroliuokite cholesterolio kiek\u012f<\/b><\/p>\n

Vienas svarbiausi\u0173 ateroskleroz\u0117s progresavimo veiksni\u0173 \u2013 kraujo riebalai, kuri\u0173 pagrindas yra cholesterolis. Ma\u017eesn\u0117 u\u017e norm\u0105 didelio tankio lipoprotein\u0173 cholesterolio (,,gerojo\u201c) ir padid\u0117jusi ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 cholesterolio (,,blogojo\u201c) bei triacilgliceroli\u0173 koncentracija kraujyje didina demencijos rizik\u0105. Kai cholesterolio padaug\u0117ja iki 5,2\u20137,8 mmol\/l, der\u0117t\u0173 keisti gyvensen\u0105 (sveikai maitintis, reguliariai mank\u0161tintis, kontroliuoti svor\u012f, vengti tabako).<\/p>\n

7.Venkite tabako vartojimo<\/b><\/p>\n

Tabako vartojimas yra daugelio lig\u0173 rizikos veiksnys. Olandijos mokslininkai nustat\u0117, kad r\u016bkymas padvigubina demencijos atsiradimo rizik\u0105. Mokslininkai pataria vengti vis\u0173 tabako form\u0173. Naujausi mokslo tyrimai nustat\u0117 \u2013 r\u016bkantys \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 gerokai sunerimti, d\u0117l savo protini\u0173 geb\u0117jim\u0173. Reguliariai r\u016bkan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 smegen\u0173 dalis, kuri atsakinga u\u017e m\u0105stymo \u012fg\u016bd\u017eius yra ma\u017eesn\u0117, o funkcionalumas l\u0117tesnis. Mokslininkai teigia, kad r\u016bkymas didina \u0161izofrenijos ir kit\u0173 psichikos susirgim\u0173 rizik\u0105.\u00a0<\/p>\n

8.Nepiktnaud\u017eiaukite alkoholiu<\/b><\/p>\n

Pernelyg gausus alkoholio vartojimas yra demencijos rizikos veiksnys. Naujausi tyrimai \u012frod\u0117, kad suma\u017einus alkoholio vartojim\u0105, suma\u017e\u0117ja psichini\u0173 lig\u0173 rizika. N\u0117ra sveik\u0173 alkoholio dozi\u0173!<\/p>\n

9.Kontroliuokite emocijas<\/b><\/p>\n

\u017dmon\u0117s, kurie yra neram\u016bs, prisl\u0117gti, i\u0161varg\u0119, kuriems sutrik\u0119s\u00a0miegas<\/a><\/strong> \u2013 turi blogesnes kognityvines funkcijas (tai \u017emogaus geb\u0117jimas gauti, perdirbti, i\u0161laikyti ir atgaminti informacij\u0105). \u010cikagos mokslininkai nustat\u0117, kad \u017emoni\u0173, patirian\u010di\u0173 psichologines kan\u010dias didesn\u0117 Alzheimerio ligos rizika. Mayo (JAV) klinikos mokslininkai prane\u0161\u0117, kad pesimistai turi 30 proc. didesn\u0119 demencijos atsiradimo rizik\u0105 senatv\u0117je.<\/p>\n

10.Saugokite galv\u0105<\/b><\/p>\n

Galvos traumos yra labai pavojingos. Nustatyta, kad patyrus vidutinio sunkumo ar sunkias galvos traumas pablog\u0117ja kognityvin\u0117s funkcijos senatv\u0117je. Susir\u016bpinti smegen\u0173 sveikata tur\u0117t\u0173 kai kuri\u0173 sporto \u0161ak\u0173 atstovai (kovini\u0173 sporto \u0161ak\u0173, futbolo), kurie sportuojant nei\u0161vengia galv\u0105 traumuojan\u010dio poveikio. Nei garb\u0117, nei pinigai neverti j\u016bs\u0173 sveikatos, sako mokslininkai.<\/p>\n

11.Kurkite socialinius ry\u0161ius<\/b><\/p>\n

\u017dmon\u0117s vieni kitiems gali b\u016bti geras ,,vaistas\u201c. Stipr\u016bs socialiniai ry\u0161iai susij\u0119 su ma\u017eesniu kraujosp\u016bd\u017eiu ir ilgesne gyvenimo trukme, o socialinis izoliavimas \u2013 su padidinta \u0161irdies sm\u016bgio rizika. \u0160vedijos mokslininkai i\u0161tyr\u0119 776 \u017emones, kuri\u0173 am\u017eius buvo 75 ir daugiau met\u0173, nustat\u0117, kad senjorai kurie tur\u0117jo aktyvius socialinius ry\u0161ius, 42 proc. suma\u017eino demencijos pasirei\u0161kimo rizik\u0105. Kuo daugiau bendraukite!<\/p>\n

Dar Hipokratas yra sak\u0119s: gera sveikata parodo, kad \u017emogus pasiek\u0117 harmonijos b\u016bsen\u0105 tiek su savo vidumi, tiek ir su savo aplinka, nes viskas, kas veikia prot\u0105, veikia ir k\u016bn\u0105.<\/i><\/strong><\/p>\n

Pareng\u0117. lektor\u0117 doc.dr. A.Mockien\u0117, biomedicinos moksl\u0173 daktar\u0117
<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Laikas negailestingai kei\u010dia kiekvien\u0105 \u017emogaus k\u016bno dal\u012f. Smegenys \u2013 ne i\u0161imtis, degeneraciniai poky\u010diai vyksta ir jose \u2013 ma\u017e\u0117ja smegen\u0173 t\u016bris, blog\u0117ja protinis darbingumas, atmintis. Biologinio laikrod\u017eio sustabdyti, kol kas, dar niekam nepavyko, nors buvo \u012fvairi\u0173 bandym\u0173. Geras derinys \u2013 sveiki gyvenimo \u012fpro\u010diai, gera medicinin\u0117 prie\u017ei\u016bra, geri genai ir \u0161iek tiek s\u0117km\u0117s, gali sul\u0117tinti \u017emogaus smegen\u0173 biologinio laikrod\u017eio tiks\u0117jim\u0105, teigia mokslininkai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6555,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1214,431,157,29,20,125,1092,6006],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-6554","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-atmintis","tag-hipertenzija","tag-nutukimas","tag-pratimai","tag-psichikos","tag-rukymas","tag-senjorai","tag-sveikata"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6554","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6554"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6554\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6555"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6554"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6554"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6554"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6554"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6554"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}