{"id":657,"date":"2018-02-28T15:18:04","date_gmt":"2018-02-28T15:18:04","guid":{"rendered":""},"modified":"2018-04-05T10:37:46","modified_gmt":"2018-04-05T10:37:46","slug":"karti-tiesa-apie-cukru","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/karti-tiesa-apie-cukru\/657\/","title":{"rendered":"Karti tiesa apie cukr\u0173"},"content":{"rendered":"

Endokrinologas Robert H. Lustig, \u00a0vaik\u0173 med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikim\u0173 specialistas, Kalifornijos (San Francisko) universitete skait\u0117 mokslo populiarinimo paskait\u0105 „Cukrus<\/a><\/strong>: karti tiesa” . Pagrindin\u0117 mintis: nutukimas n\u0117ra susij\u0119s su laisvu pasirinkimu. Niekas nesirenka b\u016bti storas. Nutukimas n\u0117ra tiesiogiai susij\u0119s su jud\u0117jimo stoka. Pastebima vir\u0161svorio epidemija tarp \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdiki\u0173, kurie neturi ir negali daug jud\u0117ti. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad mes prad\u0117jome valgyti daugiau. Esminis klausimas: kod\u0117l prad\u0117jome valgyti daugiau?<\/i> \u0160iandien paaugliai suvalgo 275, o suaugusieji – 300-330 kcal per dien\u0105 daugiau nei prie\u0161 20 met\u0173. Ta\u010diau klausimas lie\u010dia ne tik maisto kiek\u012f, bet ir jo kokyb\u0119.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 maiste yra daug med\u017eiag\u0173, kurios sutrikdo hormon\u0173 , atsaking\u0173 u\u017e alkio ir sotumo mechanizmus, apykait\u0105. Pavyzd\u017eiui, leptino – hormono, kur\u012f\u00a0 i\u0161skiria riebalinis audinys \u012f krauj\u0105 ir liepia m\u016bs\u0173 smegenims: \u00a0a\u010di\u016b, mes pavalg\u0117me, daugiau nereikia. Ta\u010diau, jei \u017emon\u0117s \u00a0suvalgo \u00a0300 kcal daugiau, vadinasi, leptinas neveikia. Taigi, ka\u017ekas m\u016bs\u0173 endokrinin\u0117je sistemoje \u201esugedo\u201c. Kas tiksliai \u201esugedo\u201c j\u016bs suprasite,\u00a0 atkreip\u0119 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161iuos papildomus 300 kcal. Kas tai yra? Riebalai? Ne, mes suvalgome tik 5 gramais riebal\u0173 daugiau nei prie\u0161 20 met\u0173. Bet mes prad\u0117jome valgyti angliavandeni\u0173 79 gramus papildomai. Nuo 1960 met\u0173 prad\u0117jome riboti riebal\u0173 kiek\u012f, bet cukraus ir fruktoz\u0117s kiekis m\u016bs\u0173 mityboje nuosekliai auga per pastaruosius 50 met\u0173. Mes suvartojame 141 proc., arba 1,5 karto daugiau sald\u017ei\u0173 gazuot\u0173 g\u0117rim\u0173\u00a0 ir 35 proc., tre\u010ddaliu daugiau vaisi\u0173 sul\u010di\u0173 ir kit\u0173 sald\u017ei\u0173 g\u0117rim\u0173.<\/p>\n

I\u0161 kur atsiranda papildom\u0173 kilogram\u0173 tampa ai\u0161ku, pa\u017evelgus \u012f itin populiaraus gazuoto g\u0117rimo sud\u0117t\u012f:<\/p>\n

1.Kofeinas yra lengvas stimuliatorius, kuris, be kita ko, padidina diurez\u0119, tai rei\u0161kia, kad j\u016bs da\u017eniau \u0161lapinat\u0117s ir taip prarandate vanden\u012f.<\/p>\n

2.Druska, daug druskos – 55 mg viename butelyje. Tai tarsi gerti pic\u0105. Kas nutinka, kai prarandate vanden\u012f ir valgote drusk\u0105? J\u016bs dar labiau trok\u0161tate gerti.<\/p>\n

3.Cukrus.Kod\u0117l tiek daug cukraus? Nusl\u0117pti drusk\u0105, gerinti skon\u012f bei sukelti priklausomyb\u0119.<\/p>\n

Roger Ludwig ir kolegos, tyr\u0119 \u00a0sald\u017ei\u0173j\u0173 g\u0117rim\u0173 vartojimo poveik\u012f \u00a019 m\u0117nesi\u0173 laikotarpyje, \u017eurnale „The Lancet” paskelb\u0117 rezultatus. Buvo nustatyta, kad geriant kas dien\u0105 saldint\u0105 gazuot\u0105 g\u0117rim\u0105 per pusantr\u0173 met\u0173\u00a0 mas\u0117s indeksas padid\u0117jo 0,24 (kitaip tariant, riebal\u0173 perteklius organizme padid\u0117jo 95 proc ). James J. et al. tyrimas, paskelbtas \u017eurnale „BMJ\u201c\u00a0 apra\u0161o eksperiment\u0105, kai buvo lyginamas dviej\u0173 mokykl\u0173 mokini\u0173 nutukimo lygis. Eksperimentin\u0117je mokykloje tyrimo autoriai\u00a0 pa\u0161alino gazuot\u0173 g\u0117rim\u0173 pardavimo automat\u0105, o kontrolin\u0117je jis liko. Per metus trukus\u012f eksperiment\u0105, nutukimo lygis eksperimentin\u0117je mokykloje nepasikeit\u0117, ta\u010diau kontrolin\u0117je mokykloje mokini\u0173 nutukimas padid\u0117jo 27 proc. . Papras\u010diau tariant, jei j\u016bs suteikiate vaikams galimyb\u0119 gerti sald\u017eius vaisvandenius, jie visada priaugs \u00a0svorio.<\/p>\n

Kod\u0117l pavojingi sald\u016bs g\u0117rimai?<\/b><\/p>\n

Kuo gazuoti g\u0117rimai yra tokie ypatingi? Juose yra kukur\u016bz\u0173 sirupo, kurio sud\u0117tyje yra daug fruktoz\u0117s (kiekvienas amerikietis per metus sunaudoja vidutini\u0161kai 28,5 kilogramus kukur\u016bz\u0173 fruktoz\u0117s sirupo). Fruktoz\u0117s sirupas yra saldesnis – apie 120 vienet\u0173 saldumo\u00a0 (cukrus turi 100 vienet\u0173 saldumo, gryna fruktoz\u0117 – 173 vienetai). Gali atrodyti, kad jei sirupas ar fruktoz\u0117 yra saldesni, tai mes j\u0173 vartojame ma\u017eiau. Ties\u0105 sakant, yra visi\u0161kai prie\u0161ingai: sald\u016bs g\u0117rimai ir maistas priver\u010dia valgyti daugiau. Prie\u0161 pramoninio maisto am\u017ei\u0173, \u00a0XIX am\u017eiaus prad\u017eioje, \u017emon\u0117s per dien\u0105 vartodavo apie 15 gram\u0173 fruktoz\u0117s, daugiausia jos gaudavo i\u0161 vaisi\u0173, medaus ir kit\u0173 nat\u016brali\u0173 sald\u017ei\u0173 maisto produkt\u0173. Prie\u0161 Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 – 16-24 gram\u0173 per dien\u0105, o po 1977-1978, kai technologija leido fruktoz\u0117s sirup\u0105 gaminti \u00a0i\u0161 kukur\u016bz\u0173, jo suvartojimas \u0161oktel\u0117jo dvigubai, iki 37 gram\u0173 per dien\u0105. \u00a0Be to, kas \u0161e\u0161erius metus fruktoz\u0117s kiekis\u00a0 dvigub\u0117jo. 1994 metais jau buvo 54,7 gram\u0173 per dien\u0105, \u0161iandien – dar daugiau.<\/p>\n

Kokia yra fruktoz\u0117s \u017eala?<\/b><\/p>\n

– Ji karamelizuojasi septynis kartus lengviau nei gliukoz\u0117. \u0160ildoma ant groteli\u0173 sudaro tamsiai rud\u0105 plut\u0105, pana\u0161us procesas vyksta vidiniuose arterij\u0173 pavir\u0161iuose ateroskleroz\u0117s atveju, atitinka net ruda spalva.
– Fruktoz\u0117, skirtingai nuo gliukoz\u0117s, neslopina grelino, alkio hormono, i\u0161siskyrimo. Maistu ir g\u0117rimais su fruktoze ne\u012fmanoma prisotinti.
– Fruktoz\u0117 nesukelia insulino i\u0161siskyrimo. Ir jei insulinas nedid\u0117ja, leptinas, sotumo hormonas, nedid\u0117ja. Tuo pa\u010diu smegenys negauna signalo, kad esate sotus. Taigi, valgoma daugiau.
– Galiausiai, fruktoz\u0117s\u00a0metabolizmas<\/a> <\/strong>kepenyse visi\u0161kai skiriasi nuo gliukoz\u0117s.
Pakanka vien fruktoz\u0117s, kad i\u0161kilt\u0173 \u017emogaus metabolinis sindromas – puok\u0161t\u0117 pavojing\u0173 lig\u0173, apiman\u010di\u0173 vir\u0161kinimo sutrikimus<\/a><\/strong>, nutukim\u0105, II tipo diabet\u0105, hipertenzij\u0105 bei \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 vystym\u0105si. Kas vyksta i\u0161g\u0117rus saldint\u0173 apelsin\u0173 sul\u010di\u0173 stiklin\u0119\u00a0 (120 kalorij\u0173 cukraus)? Sacharoz\u0117 i\u0161siskaido \u012f dvi dalis – gliukoz\u0119 ir fruktoz\u0119. Gliukoz\u0117 pasiskirsto visame k\u016bne, nes raumenys, smegenys ir kiti audiniai gali vir\u0161kinti gliukoz\u0119. Kas atsitinka su fruktoze? Ji lieka kepenyse, nes tik kepenys gali j\u0105 vir\u0161kinti. Ir kepenyse vyksta daug biochemini\u0173 reakcij\u0173, rezultate atsiranda med\u017eiag\u0173, sukelian\u010di\u0173 podagr\u0105 ir auk\u0161t\u0105 kraujosp\u016bd\u012f. Ta\u010diau svarbiausia yra tai, kad kepenyse didel\u0117 dalis fruktoz\u0117s paver\u010diama riebalais, i\u0161\u0161aukiama liga, vadinama nealkoholine\u00a0 steatoze.<\/p>\n

Jei \u016bmus apsinuodijimas etilo alkoholiu turi daug padarini\u0173: slopina smegen\u0173 veikl\u0105, didina\u00a0 \u0161irdies plakim\u0105, mieguistum\u0105, kv\u0117pavimo slopinim\u0105, jud\u0117jimo kontrol\u0117s praradim\u0105 , tai fruktoz\u0117 nesukelia joki\u0173 \u00a0min\u0117t\u0173 veiksm\u0173, nes smegenys tiesiog ne\u012fsisavina fruktoz\u0117s. \u00a0Ta\u010diau, jei pa\u017evelgsime ne \u012f \u016bmines, bet \u00a0\u012f l\u0117tines intoksikacijas, situacija kardinaliai pasikei\u010dia. L\u0117tin\u0117 intoksikacija fruktoze, taip pat kaip alkoholin\u0117 intoksikacija, sukelia hipertenzij\u0105, miokardo infarkt\u0105, lipid\u0173 apykaitos sutrikimus, pankreatit\u0105, nutukim\u0105, kepen\u0173 veiklos sutrikimus, taip pat sukelia priklausomyb\u0119. Papras\u010diau tariant, l\u0117tinis fruktoz\u0117s vartojimas neigiamai veikia sveikat\u0105, kaip ir l\u0117tinis alkoholio vartojimas.<\/p>\n

UCSF WATCH klinik\u0173 rekomendacijos jums ir j\u016bs\u0173 at\u017ealoms:<\/p>\n

-Atsikratykite vis\u0173 saldint\u0173 g\u0117rim\u0173: vaisvandeni\u0173, sul\u010di\u0173, sald\u017ei\u0173j\u0173 geriam\u0173 jogurt\u0173, saldintos arbatos ir kavos, \u00a0sporto g\u0117rim\u0173 su cukrumi ir fruktoze. Tik vanduo ir pienas, nesaldinta arbata ir kava.<\/p>\n

-Valgykite nerafinuotus angliavandenius, turin\u010dius daug skaidul\u0173. Vaisiai vietoje vaisi\u0173 sul\u010di\u0173, duona su s\u0117lenomis, pilnagr\u016bd\u0117 duona vietoj balt\u0173 pyrag\u0173.<\/p>\n

S\u0117km\u0117s!<\/p>\n

Pareng\u0117: L.Varanavi\u010dien\u0117<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Endokrinologas Robert H. Lustig, \u00a0vaik\u0173 med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikim\u0173 specialistas, Kalifornijos (San Francisko) universitete skait\u0117 mokslo populiarinimo paskait\u0105 „Cukrus: karti tiesa” . Pagrindin\u0117 mintis: nutukimas n\u0117ra susij\u0119s su laisvu pasirinkimu. Niekas nesirenka b\u016bti storas. Nutukimas n\u0117ra tiesiogiai susij\u0119s su jud\u0117jimo stoka. Pastebima vir\u0161svorio epidemija tarp \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdiki\u0173, kurie neturi ir negali daug jud\u0117ti. Ta\u010diau tai…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":658,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27334],"tags":[2009,1033,40,157,1181],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-657","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-patarimai","tag-duona","tag-gliukoze","tag-kofeinas","tag-nutukimas","tag-smegenys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/657","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=657"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/657\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/658"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=657"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=657"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=657"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=657"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=657"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}