{"id":6570,"date":"2016-06-27T16:46:50","date_gmt":"2016-06-27T16:46:50","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-06-27T16:46:50","modified_gmt":"2016-06-27T16:46:50","slug":"inkstu-apsauga-gydant-arterine-hipertenzija-lerkanidipinu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/inkstu-apsauga-gydant-arterine-hipertenzija-lerkanidipinu\/6570\/","title":{"rendered":"Inkst\u0173 apsauga gydant arterin\u0119 hipertenzij\u0105 lerkanidipinu"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>Padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis yra viena reik\u0161mingiausi\u0173 visuomen\u0117s sveikatos problem\u0173, kuri da\u017en\u0117ja populiacijai senstant ir daug\u0117jant vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173. Apskai\u010diuota, kad kiekvienais metais pasaulyje hipertenzija lemia daugiau nei 7,1 mln. prie\u0161laikini\u0173 mir\u010di\u0173 ir j\u0173 skai\u010dius nesulaikomai auga. Hipertenzija yra svarbiausias \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnys, da\u017enai jis b\u016bna susij\u0119s su kitais rizikos veiksniais, kaip antai su r\u016bkymu, nutukimu ir nepakankamu fiziniu aktyvumu, neretai padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis nustatomas kartu su cukriniu diabetu.<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Organ\u0173 apsaugos svarba<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Arterin\u0117 hipertenzija (AH) yra potencialiai kontroliuojama liga, nes, tinkamai parinkus vaistus ar j\u0173 derinius ir \u0161alinant padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f sukelian\u010dius ar palaikan\u010dius veiksnius, daugumai pacient\u0173 galima pasiekti ir palaikyti normal\u0173 ar tikslin\u012f kraujosp\u016bd\u012f. Daugeliu klinikini\u0173 tyrim\u0173 \u012frodyta, kad efektyvus medikamentinis hipertenzijos gydymas gali reik\u0161mingai suma\u017einti sergamum\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis (\u0160KL) ir mir\u0161tamum\u0105 nuo j\u0173. Dar 1990 metais Collins ir bendr. nustat\u0117, kad, diastolin\u012f kraujosp\u016bd\u012f ilgam suma\u017einus 5\u20136 mm Hg, insulto rizik\u0105 galima suma\u017einti 40 proc., o miokardo infarkto \u2013 15 proc. Ilgai trunkanti ir efektyviai negydoma hipertenzija pa\u017eeid\u017eia daugel\u012f organizmo sistem\u0173 ir organ\u0173, bet pir miausia ir labiausiai \u0161ird\u012f, kraujagysles, smegenis, inkstus, akis. Hipertenzija patogenezi\u0161kai glaud\u017eiai susijusi su ateroskleroze, metaboliniu sindromu, 2 tipo cukriniu diabetu, inkst\u0173 disfunkcija. \u0160ios viena su kita susijusios b\u016bkl\u0117s bei organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eaida i\u0161 esm\u0117s ir lemia hipertenzijos s\u0105lygot\u0105 sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105, tod\u0117l organ\u0173 taikini\u0173 apsauga yra vienas svarbiausi\u0173 padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio kontrol\u0117s tiksl\u0173. Medikamentiniam hipertenzijos gydymui da\u017eniausiai vartojami 5 farmakologini\u0173 klasi\u0173 vaistai: diuretikai, kalcio kanal\u0173 blokatoriai (KKB), beta adrenoblokatoriai, angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitoriai (AKFI) ir angiotenzino receptori\u0173 blokatoriai (ARB). Naujausi\u0173 EKD AH gairi\u0173 redakcijoje pabr\u0117\u017eiama, kad visi \u0161ie vaistai monoterapija arba deriniais gali b\u016bti vartojami kraujosp\u016bd\u017eiui ma\u017einti ir kontroliuoti, o konkretus vais tas ar derinys pasirenkamas atsi\u017evelgus \u012f paciento individualius ypatumus: \u0160KL rizik\u0105, gretutines ligas, vaisto toleravim\u0105, kain\u0105 ir kt. Antihipertenziniai vaistai turi ir pleotropinio poveikio skirtum\u0173, pavyzd\u017eiui, nevienodai stiprias organ\u0173 apsaugos savybes, \u012f kurias taip pat reikia atsi\u017evelgti parenkant pacientui individual\u0173 gydym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sergant hipertenzija, da\u017enai pa\u017eeid\u017eiami inkstai. Inkst\u0173 pa\u017eeidimas \u2013 viena sunkiausi\u0173 blogai kontroliuojam\u0173 hipertenzijos ir cukrinio diabeto pasekmi\u0173, galutin\u0117s stadijos inkst\u0173 nepakankamumo, reikalingo dializ\u0117s arba inkst\u0173 transplantacijos, prie\u017eas\u010di\u0173. Proteinurija yra ne tik inkst\u0173 pa\u017eeidimo \u017eymuo, bet ir labai svarbus nepriklausomas sergamumo \u0160KL ir mir\u0161tamumo nuo j\u0173 rizikos veiksnys. Jei ligonis serga ne tik hipertenzija, bet ir cukriniu diabetu, inkst\u0173 pa\u017eeidimo rizika labai i\u0161auga. \u0160i\u0173 pa\u017eeidim\u0173 profilaktika ir korekcija yra vienas did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 gydant hipertenzij\u0105, o nefroprotekcini\u0173 savybi\u0173 turintys vaistai daugeliui pacientui yra vieni svarbiausi\u0173 ir pasirinktini\u0173. Klini\u0161kai reik\u0161ming\u0173 nefroprotekcini\u0173 savybi\u0173 turi AKF inhibitoriai, ARB, KKB, bet netgi tos pa\u010dios klas\u0117s vaist\u0173 inkst\u0173 apsauginis potencialas nevienodas ir \u012f tai reikia atsi\u017evelgti skiriant gydym\u0105. Pavyzd\u017eiui, KKB klas\u0117je nefroprotekciniu veikimu i\u0161siskiria lerkanidipinas. Kitaip nei dauguma kit\u0173 dihidropiridinini\u0173 KKB, eksperimentini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, lerkanidipinas i\u0161ple\u010dia ir aferentines, ir eferentines nefron\u0173 arterioles, tod\u0117l jo nefroprotekcinis veikimas stipresnis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kalcio kanal\u0173 blokatoriai<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kalcio kanal\u0173 blokatoriai yra heterogeni\u0161ka grup\u0117 vaist\u0173, pasi\u017eymin\u010di\u0173 ry\u0161kiu antihipertenziniu aktyvumu. KKB klasei priklauso trys vaist\u0173 grup\u0117s: fenilalkilaminai (verapamilis), benzotiazepinai (diltiazemas ir kt.), dihidropiridininiai (amlodipinas, lacidipinas ir lerkanidipinas). I\u0161 \u0161i\u0173 trij\u0173 grupi\u0173 hipertenzijai gydyti dabar beveik i\u0161imtinai vartojami tik dihidropiridininiai KKB. Antihipertenzinis j\u0173 veikimas susij\u0119s pirmiausia su sistemine vazodilatacija. Nuo savo pirmtak\u0173 trumpai veikian\u010di\u0173 preparat\u0173 nifedipino ir felodipino dihidropiridininiai KKB skiriasi ilgesne poveikio trukme, stabilesne kraujosp\u016bd\u017eio kontrole, geresniu toleravimu (nesukelia nepageidaujamos refleksin\u0117s tachikardijos). Ilg\u0105 dihidropiridinini\u0173 KKB veikimo trukm\u0119 lemia arba ilgesnis plazmos eliminacijos pusperiodis (amlodipino), arba specifini\u0173 receptori\u0173 pusperiod\u017eio pailg\u0117jimas, kaip antai lerkanidipino (Messerli ir bendr.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lerkanidipino plazmos pusperiodis siekia 8\u201310 val. (Bang ir bendr.), bet ne tai lemia \u0161io vaisto antihipertenzinio aktyvumo trukm\u0119. Ilga antihipertenzinio poveikio trukm\u0117 susijusi daugiausia su ilgalaikiu lerkanidipino poveikiu l\u0105steli\u0173 membran\u0173 receptoriams (Herbette ir bendr.), tod\u0117l vien\u0105 kart\u0105 per par\u0105 vartojamas lerkanidipinas u\u017etikrina patikim\u0105 ir stabili\u0105 kraujosp\u016bd\u017eio kontrol\u0119 ne ma\u017eiau kaip 24 val. I\u0161gertas lerkanidipinas maksimaliai absorbuojamas po 2 val., tvirtai ir aktyviai jungiasi su plazmos baltymais (98 proc.) ir greitai akumuliuojamas arterioli\u0173 sieneli\u0173 l\u0105steli\u0173 membranose. Lerkanidipinas metabolizuojamas dalyvaujant citochromui P450 (CYP) 3A4, metabolitai pa\u0161alinami i\u0161 organizmo su \u0161lapimu ir i\u0161matomis (Bang ir bendr.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ikiklinikiniais tyrimais nustatytas didelis lerkanidipino selektyvumas kraujagysli\u0173 audiniams. Lerkanidipinas sukelia kraujagysli\u0173 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 atsipalaidavim\u0105 jungdamasis prie L tipo kalcio kanal\u0173 (Guarneri ir bendr., Wirtz ir bendr., Herzig ir bendr.). Vaistas pasi\u017eymi dideliu lipofili\u0161kumu, aktyviai kaupiasi lipidin\u0117se kraujagysli\u0173 sieneli\u0173 membranose, tuo galima paai\u0161kinti jo farmakokinetikos ypatumus: l\u0117t\u0105 nuosaiki\u0105 poveikio prad\u017ei\u0105 ir ilgai trunkan\u010di\u0105 stabili\u0105 vazodilatacij\u0105 (Sironi ir bendr.).<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"display: block; margin-left: auto; margin-right: auto;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/Inkstuapsauga1.jpg\" alt=\"Inkst\u0173 apsauga gydant arterin\u0119 hipertenzij\u0105 lerkanidipinu\" width=\"459\" height=\"402\"><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Hipertenzija ir inkstai<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Arterin\u0117s hipertenzijos patofiziologijos procesuose svarbus vaidmuo tenka neurohumoraliniams ir homeostaz\u0117s veiksniams: u\u017edegimui, oksidaciniam stresui, atsparumui insulinui. Pastarasis nustatomas daugiau kaip 50 proc. hipertenzija sergan\u010di\u0173 asmen\u0173. Sergant hipertenzija, oksidacin\u012f stres\u0105 su\u017eadina ir palaiko specifin\u0117s imunin\u0117s l\u0105stel\u0117s \u2013 periferiniai polimorfonukleininiai leukocitai (PPL), sukeliantys nekontroliuojam\u0105 superoksido anijon\u0173 i\u0161siskyrim\u0105. PPL skai\u010dius tiesiogiai susij\u0119s su atsparumu insulinui ir kalcio kiekiu PPL. Naujausi tyrimai rodo, kad tre\u010dios kartos kalcio kanal\u0173 blokatorius lerkanidipinas gali b\u016bti i\u0161skirtinai naudingas \u0161ioje situacijoje, nes pasi\u017eymi ne tik antihipertenziniu, bet ir antioksidaciniu poveikiu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160\u012f klini\u0161kai labai svarb\u0173 papildom\u0105 lerkanidipino poveik\u012f \u2013 atsparumo insulinui ir su PPL susijusio u\u017edegimo ma\u017einim\u0105 \u2013 \u012frod\u0117 dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 trukm\u0117s tyrimas, kuriame dalyvavo ner\u016bkantys ir niekada negydyta lengva ar vidutinio sunkumo pirmine hipertenzija sergantys pacientai. Ma\u017eo laipsnio u\u017edegim\u0105 atspind\u0117jo leukocit\u0173 ir PPL skai\u010dius bei PPL apoptoz\u0117. Pirminiai PPL yra vienos svarbiausi\u0173 imunini\u0173 l\u0105steli\u0173. Suaktyv\u0117jusios jos pradeda gausiai i\u0161skirti reaktyviuosius deguonies radikalus, tod\u0117l ry\u0161k\u0117ja oksidacinis stresas, ma\u017eo laipsnio u\u017edegimas, endotelio pa\u017eeidimas, o ilgainiui ir ateroskleroziniai kraujagysli\u0173 poky\u010diai. Nustatyta, kad PPL skatina oksidacin\u012f stres\u0105 ir u\u017edegim\u0105, koreliuoja su atsparumu insulinui ir kalcio kiekiu PPL. Naujausiais duomenimis, PPL dalyvauja ma\u017eo laipsnio u\u017edegimo ir oksidacinio streso reakcijose, kurios susijusios su inkst\u0173 nepakankamumu. PPL yra bendras patofiziologinis vardiklis toki\u0173 patologini\u0173 b\u016bkli\u0173 kaip arterin\u0117 hipertenzija, inkst\u0173 disfunkcija, cukrinis diabetas ir r\u016bkymo sukelti pa\u017eeidimai. PPL skatina endotelio disfunkcij\u0105 ir ateroskleroz\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Lerkanidipinas ir inkst\u0173 apsauga<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012erodyta, kad dihidropiridininiai KKB pasi\u017eymi nevienodu nefroprotekciniu veikimu. KKB antihipertenzin\u0117s, apsaugin\u0117s ir kitos klinikin\u0117s savyb\u0117s daug priklauso nuo kalcio kanal\u0173, esan\u010di\u0173 kraujagysl\u0117se, \u0161irdyje ir kituose organuose, blokados selektyvumo: kuo selektyviau veikiami kraujagysli\u0173 kalcio kanalai, tuo aktyviau ma\u017einamas padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis, ma\u017eiau veikiama \u0161irdies funkcija, ry\u0161kesn\u0117 inkst\u0173 apsauga. I\u0161 dabar klinikin\u0117je praktikoje vartojam\u0173 dihidropiridinini\u0173 KKB lerkanidipinas yra vienas selektyviausi\u0173 kraujagysli\u0173 kalcio kanalams (lyginant su \u0161irdies kalcio kanalais PI\u201350):<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>lerkanidipinas 730;<\/li>\n<li>lacidipinas 193;<\/li>\n<li>amlodipinas 95.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lerkanidipino molekulei b\u016bdinga l\u0105stel\u0117s membranos kontroliuojama kinetika nelemia jo selektyvumo kraujagysl\u0117ms:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>didelis selektyvumas kraujagysl\u0117ms;<\/li>\n<li>aktyvus jungimasis su membranomis (d\u0117l lipofili\u0161kumo);<\/li>\n<li>laipsni\u0161ka difuzija kalcio kanal\u0173 link ir tvirta fiksacija prie j\u0173;<\/li>\n<li>progresuojanti ilgalaik\u0117 kalcio jon\u0173 kanal\u0173 blokada.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Klini\u0161kai tai pasirei\u0161kia aktyviu ir stabiliu antihipertenziniu poveikiu, inkst\u0173 ir kit\u0173 organ\u0173 taikini\u0173 apsauga.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Patikimesn\u0117 inkst\u0173 apsauga: mokslini\u0173 tyrim\u0173 i\u0161vados<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kalcio kanal\u0173 blokatoriai n\u0117ra homogeni\u0161ka farmakologin\u0117 klas\u0117. J\u0173 poveikis inkst\u0173 kraujotakai ir funkcijai n\u0117ra identi\u0161kas, skirtum\u0173 gali b\u016bti netgi esmini\u0173. Klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenys apie verapamilio \u012ftak\u0105 proteinurijai ir inkst\u0173 veiklai yra prie\u0161taringi. Skirtingi dihidropiridininiai KKB inkst\u0173 hemodinamik\u0105 ir funkcij\u0105 taip pat veikia nevienodai. Tuo tarpu lerkanidipinas aktyviai i\u0161ple\u010dia ne tik \u012ftekam\u0105sias (aferentines), bet ir i\u0161tekam\u0105sias (eferentines) kraujagysles, d\u0117l to pager\u0117ja inkst\u0173 kraujotaka, tod\u0117l, tik\u0117tina, sl\u0117gis kamuol\u0117liuose neper\u017eengia saugios ribos. Klinikiniais tyrimais \u012frodytos antioksidacin\u0117s, vazodilatacin\u0117s ir antilipidemin\u0117s lerkanidipino savyb\u0117s (Herbette, Belosta, Bernini ir bendr.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nustatyta, kad lerkanidipinas gali sukelti kairiojo skilvelio hipertrofijos regresij\u0105 AH pacientams, tiek sergantiems, tiek nesergantiems cukriniu diabetu (Fogari ir bendr.). Antai, DIAL tyrimo duomenimis, sergantiems diabetine hipertenzine nefropatija lerkanidipinas (10\u201320 mg\/d.) per 9\u201312 m\u0117n. albuminurij\u0105 suma\u017eina taip pat veiksmingai kaip ramiprilis (5\u201310mg\/d.). ZEFRA tyrimo duomenimis, ler kanidipino derinys su renino\u2013angiotenzino sistemos blokatoriumi efektyviai ma\u017eina proteinurij\u0105 sergantiems l\u0117tine inkst\u0173 liga. Tiesa, skiriant lerkanidipino (10 mg\/d.), pirm\u0105j\u012f gydymo m\u0117nes\u012f gali ir neb\u016bti klini\u0161kai reik\u0161mingo antiproteinurinio poveikio, ta\u010diau v\u0117liau proteinurija ir nuo ma\u017e\u0173 lerkanidipino dozi\u0173 reik\u0161mingai suma\u017e\u0117ja. Vis d\u0117lto, kaip nurodo tyrim\u0173 autoriai, racionaliau gydyti didesn\u0117mis lerkanidipino doz\u0117mis (20 mg\/d.): antiproteinurinis poveikis pasirei\u0161kia grei\u010diau ir b\u016bna ry\u0161kesnis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nustatyta, kad, nepakankamai efektyv\u0173 hipertenzijos gydym\u0105 AKF inhibitoriumi arba ARB papild\u017eius lerkanidipinu (10 mg\/d.), sergantiems cukriniu diabetu, kuriems buvo inkst\u0173 nepakankamumas, proteinurija nepadid\u0117jo. Kito atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 dvigubai aklo tyrimo (n = 277) duomenimis, AH gydyti 9\u201312 m\u0117n. Vartojamas lerkanidipinas (10\u201320 mg\/d.) statisti\u0161kai reik\u0161mingai suma\u017eino albumino ekskrecij\u0105 pacientams, sergantiems cukriniu diabetu su mikroalbuminurija. Per 6 gydymo lerkanidipinu (10 mg\/d.) m\u0117nesius reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jo arterinis kraujosp\u016bdis, proteinurija, cholesterolio ir triglicerid\u0173 koncentracijos, padid\u0117jo kreatinino klirensas pacientams, sergantiems AH ir inkst\u0173 nepakankamumu, kuriems gydymas AKF inhibitoriumi arba ARB buvo nepakankamai veiksmingas (Robles ir bendr.). \u012erodyta, kad nefroprotekciniu poveikiu lerkanidipinas (10 mg\/d.) nenusileid\u017eia AKF inhibitoriams, o albuminurij\u0105 ma\u017eina taip pat efektyviai kaip ramiprilis (5 mg\/d.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>DIAL klinikinis tyrimas<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 dvigubai aklas klinikinis tyrimas DIAL (277 pacientai, sergantys hipertenzija ir 2 tipo cukriniu diabetu) \u012frod\u0117, kad lerkanidipinas (10\u201320 mg\/d.) ir ramiprilis (5\u201310 mg\/d.) per 9\u201312 m\u0117nesi\u0173 pana\u0161iai vienodai suma\u017eino albuminurij\u0105 (atitinkamai 17,4 ir 19,7 \u03bcg\/min.), o j\u0173 hipotenzinis aktyvumas taip pat nesiskyr\u0117 (1 pav.). Detalesni tyrimai parod\u0117, kad inkstus apsaugantis lerkanidipino veikimas susij\u0119s ne tik su efektyvia kraujosp\u016bd\u017eio kontrole, bet ir su kitais mechanizmais. \u012evairiais tyrimais nustatyta, kad lerkanidipinas:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>susilpnina mitogenin\u012f augimo faktoriaus poveik\u012f inkstams;<\/li>\n<li>slopina moduliacin\u0119 makromolekuli\u0173 perna\u0161\u0105 per mezangium\u0105 ir \u012fstrigim\u0105 mezangiume;<\/li>\n<li>blokuoja endotelino (padidinan\u010dio kraujosp\u016bd\u012f) poveik\u012f inkstams;<\/li>\n<li>stabdo laisv\u0173j\u0173 deguonies radikal\u0173 susidarym\u0105 (antioksidacinis poveikis).<\/li>\n<\/ul>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"display: block; margin-left: auto; margin-right: auto;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/Inkstuapsauga_2.jpg\" alt=\"Inkst\u0173 apsauga gydant arterin\u0119 hipertenzij\u0105 lerkanidipinu\" width=\"451\" height=\"699\"><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>ZAFRA klinikinis tyrimas<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Didel\u0117s apimties ZAFRA tyrime vertintas lerkanidipino poveikis pacientams, sergantiems l\u0117tine inkst\u0173 parenchimos liga ir (ar) turintiems proteinurij\u0105. \u0160iuo tyrimu buvo visi\u0161kai \u012frodyta gydymo lerkanidipinu nauda ir saugumas sergant l\u0117tine inkst\u0173 liga: per 6 m\u0117n. sistolinis AKS suma\u017e\u0117jo nuo 162 \u00b1 16,6 iki 131,6 \u00b1 11,6 mm Hg, diastolinis kraujosp\u016bdis \u2013 nuo 93,2 \u0081} 8,3 iki 78,2 \u0081} 6,4mm Hg; kreatinino klirensas padid\u0117jo nuo 41,8 \u00b1 16,0 iki 45,8 \u00b1 18,0 ml\/min., proteinurija suma\u017e\u0117jo nuo 3,5 \u00b1 \u00a03,2 iki 2,8 \u00b1 2,8 g\/d. N\u0117 vienam lerkanidipin\u0105 vartojusiam pacientui nesusidar\u0117 periferini\u0173 edem\u0173. ZAFRA tyrimo (203 pacientai, sergantys l\u0117tine inkst\u0173 liga, GFG &lt;70 ml\/min.) duomenimis, prie bazinio hipertenzijos gydymo AKF inhibitoriumi arba ARB prid\u0117jus lerkanidipino, per 6 m\u0117nesius:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>58,1 proc. pacient\u0173 pasiektas tikslinis kraujosp\u016bdis (&lt;130\/80 mm Hg);<\/li>\n<li>glomerul\u0173 filtracijos greitis padid\u0117jo vidutini\u0161kai 4ml\/min.;<\/li>\n<li>proteinurija suma\u017e\u0117jo 20 proc.;<\/li>\n<li>suma\u017e\u0117jo plazmos cholesterolio, o kreatinino koncentracija nepasikeit\u0117.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">AKF inhibitori\u0173 arba ARB deriniai su lerkanidipinu itin tinkami ir klini\u0161kai racional\u016bs, nes lerkanidipinas turi nefroprotekcini\u0173 savybi\u0173, lipofili\u0161kas, labai selektyvus kraujagysl\u0117ms, pasi\u017eymi ilga veikimo trukme ir geriau toleruojamas nei kiti L tipo dihidropiridininiai KKB. T tipo kanalus blokuojantys KKB yra ypa\u010d perspektyv\u016bs inkst\u0173 pa\u017eeidim\u0173 profilaktikai ir l\u0117tinei inkst\u0173 ligai gydyti (2 pav.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Robles ir bendr. (2010) \u012frod\u0117, kad lerkanidipinas efektyviai ma\u017eina netgi ry\u0161ki\u0105 proteinurij\u0105 (&gt;500 mg\/d.), \u0161is efektas b\u016bna reik\u0161mingas jau pirmosiomis gydymo savait\u0117mis (3 pav.). Pacientams, gydytiems AKF inhibitoriumi arba ARB, skyrus lerkanidipino:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>po 1 m\u0117nesio proteinurija suma\u017e\u0117jo 23 proc.;<\/li>\n<li>po trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 \u2013 37 proc.;<\/li>\n<li>po 6 m\u0117nesi\u0173 i\u0161liko suma\u017e\u0117jusi 33 proc., lyginant su pradine.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai \u012frodo, kad proteinurij\u0105 ma\u017einantis lerkanidipino poveikis trunka ilgai ir yra stabilus. Remiantis apibendrintais \u012fvairi\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, padarytos \u0161ios i\u0161vados:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>lerkanidipinas yra vienas efektyviausi\u0173 ir gerai toleruojam\u0173 vaist\u0173 gydant hipertenzij\u0105, taip pat kai arterin\u0117 hipertenzija komplikuota inkst\u0173 funkcijos sutrikimu, l\u0117tine inkst\u0173 liga ir proteinurija;<\/li>\n<li>lerkanidipinas reik\u0161mingai suma\u017eina proteinurij\u0105 esant hipertenzinei nefropatijai, \u0161is poveikis itin ry\u0161kus, jei kartu su lerkanidipinu vartojama renino\u2013angiotenzino sistem\u0105 blokuojan\u010di\u0173 vaist\u0173 (AKF inhibitori\u0173, ARB);<\/li>\n<li>palankus lerkanidipino poveikis inkstams ai\u0161kinamas aktyviu hipotenziniu veikimu ir inkst\u0173 hemodinamikos gerinimu (tolygia subalansuota vas afferens ir vas efferens dilatacija);<\/li>\n<li>antiproteinurinis ir apsauginis lerkanidipino poveikis inkstams priklauso nuo doz\u0117s (didesn\u0117s doz\u0117s veikia grei\u010diau ir veiksmingiau);<\/li>\n<li>antiproteinurinis lerkanidipino poveikis nepriklauso nuo lerkanidipino antihipertenzinio poveikio.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>\u0160altinis:\u201eLietuvos gydytojo \u017eurnalas\u201d 2016 \/ 3<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>Padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis yra viena reik\u0161mingiausi\u0173 visuomen\u0117s sveikatos problem\u0173, kuri da\u017en\u0117ja populiacijai senstant ir daug\u0117jant vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173. Apskai\u010diuota, kad kiekvienais metais pasaulyje hipertenzija lemia daugiau nei 7,1 mln. prie\u0161laikini\u0173 mir\u010di\u0173 ir j\u0173 skai\u010dius nesulaikomai auga. Hipertenzija yra svarbiausias \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnys, da\u017enai jis b\u016bna susij\u0119s su kitais rizikos veiksniais, kaip antai su r\u016bkymu, nutukimu ir nepakankamu fiziniu aktyvumu, neretai padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis nustatomas kartu su cukriniu diabetu.<\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6571,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[8543,99,25010,1012,25011,431,7,611,430,703,137,15621,25012,874,138],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6570","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-amlodipinas","tag-arterine-hipertenzija","tag-bendr","tag-disfunkcija","tag-herbette","tag-hipertenzija","tag-inhibitoriai","tag-inkstai","tag-kraujospudis","tag-lerkanidipinas","tag-ligonis","tag-proteinurija","tag-robles","tag-selektyvumas","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6570","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6570"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6570\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6571"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6570"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6570"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6570"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6570"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6570"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}