{"id":65944,"date":"2021-02-15T05:44:09","date_gmt":"2021-02-15T07:44:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=65944\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2021-02-15T05:44:50","modified_gmt":"2021-02-15T07:44:50","slug":"kas-vyksta-organizme-kai-sergama-arterine-hipertenzija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kas-vyksta-organizme-kai-sergama-arterine-hipertenzija\/65944\/","title":{"rendered":"Kas vyksta organizme, kai sergama arterine hipertenzija"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><a href=\"http:\/\/arterinehipertenzija.lt\">Arterin\u0117 hipertenzija<\/a> <\/strong>\u2013 liga, kuri kartais vadinama \u201etyli\u0105ja arba nebyli\u0105ja \u017eudike\u201c. Ir visai ne be reikalo \u2013 tai \u0161ird\u012f ir kraujagysles paveikiantis sveikatos sutrikimas, d\u0117l kurio kilusios komplikacijos kasmet pasaulyje nusine\u0161a daugyb\u0119 gyvybi\u0173. Manoma, kad arterine hipertenzija serga ma\u017edaug ketvirtadalis pasaulio gyventoj\u0173. Nors sukurta daug inovatyvi\u0173 ir veiksming\u0173 vaistini\u0173 preparat\u0173 (populiariausios j\u0173 grup\u0117s \u2013 AKF inhibitoriai, <strong>beta blokatoriai<\/strong>, kalcio kanal\u0173 blokatoriai, diuretikai, sartanai ir kt.), ta\u010diau gydytis skuba ne visi. Ne tik d\u0117l to, kad liga met\u0173 metus gali nerodyti joki\u0173 po\u017eymi\u0173, bet ir d\u0117l to, kad pacientas net ir su gana ry\u0161kia arterine hipertenzija gali jaustis dar gana gerai. O kaip \u012ftikinti tok\u012f pacient\u0105 gydytis ir \u012frodyti jam, kad tinkamai nekontroliuojama ir nestebima arterin\u0117 hipertenzija vien\u0105 dien\u0105 gali baigtis mirtinu miokardo infarktu, smegen\u0173 insultu ar vis\u0105 gyvenim\u0105 besit\u0119sian\u010diais sunkiais reg\u0117jimo sutrikimais ar inkst\u0173 nepakankamumu? D\u0117l \u0161ios ir kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 stengiamasi kasdien \u0161viesti visuomen\u0119, skatinti reguliarius sveikatos patikrinimus ir taip padr\u0105sinti pacientus r\u016bpintis savimi.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Trumpai ir ai\u0161kiai apie tai, kas vyksta organizme, kai sergama arterine hipertenzija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Manoma, kad arterinis kraujo spaudimas padid\u0117ja d\u0117l tam tikr\u0173 aktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 poveikio. Kuo da\u017eniau asmuo piktnaud\u017eiauja tam tikrais dalykais, tuo da\u017eniau padid\u0117ja kraujo spaudimas, o \u012f \u0161\u012f padid\u0117jus\u012f kraujo spaudim\u0105 kraujagysl\u0117s reaguoja negr\u012f\u017etamais poky\u010diais. Kraujagysl\u0117ms vis da\u017eniau susitraukiant, ilgainiui prarandamas nat\u016bralus j\u0173 elastingumas, did\u0117ja j\u0173 sieneli\u0173 standumas ir jos nebegali tinkamai atlikti savo funkcij\u0173 \u2013 kraujo spaudimas vis did\u0117ja, kraujagysl\u0117ms vis sunkiau \u201eatlaikyti\u201c kraujo pulsacij\u0105, o pats \u0161irdies raumuo nuolat alinamas d\u0117l vis did\u0117jan\u010dio galios poreikio, mat reikia \u012fveikti vis didesn\u012f kraujagysli\u0173 pasiprie\u0161inim\u0105 ir reikia vis didesn\u0117s j\u0117gos kraujo i\u0161st\u016bmimui. \u0160irdies raumuo kinta, stor\u0117ja, vis labiau pavargsta, o kraujagysl\u0117s vis labiau praranda savo elastingum\u0105, be to, jos kai kuriose vietose gr\u0117smingai i\u0161plon\u0117ja. Ilgainiui \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemoje atsiranda vis daugiau negr\u012f\u017etam\u0173 pa\u017eeidim\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Liga neapsiriboja vien kraujotakos sistemos pa\u017eeidimais<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">D\u0117l \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 pa\u017eeidim\u0173 po tam tikro laiko nuken\u010dia ir kiti organai bei organ\u0173 sistemos \u2013 pirmiausiai tos, kuriose kraujo poreikis pats did\u017eiausias. B\u016btent d\u0117l to neretas pacientas apie <strong>arterin\u0119 hipertenzij\u0105 <\/strong>su\u017eino tik tuomet, kai patiria miokardo infarkt\u0105 ar smegen\u0173 insult\u0105 \u2013 gaila, bet \u0161ios komplikacijos gali b\u016bti ir mirtinos. Ne taip jau ir retai susergama inkst\u0173 nepakankamumu ar sutrikdoma reg\u0117jimo funkcija \u2013 gaila, bet <strong>arterin\u0117 hipertenzija<\/strong> gresia daugybe sunki\u0173 ir mirtin\u0173 komplikacij\u0173, apie kurias netinkam\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105 propaguojantys pacientai net nesusim\u0105sto, kol patys j\u0173 nepatiria.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Da\u017eniausios arterin\u0117s hipertenzijos prie\u017eastys susijusios su vyresniu am\u017eiumi, genetika ir tam tikru gyvenimo b\u016bdu<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Prie nekoreguojam\u0173 <strong>arterin\u0117s hipertenzijos<\/strong> rizikos veiksni\u0173 galima priskirti genetin\u012f polink\u012f. Jei \u0161ia liga serga ar sirgo vaiko t\u0117vai arba kiti artimieji, tokiam vaikui vien\u0105 dien\u0105 susirgti \u0161ia liga tikimyb\u0117 taip pat \u017eenkliai padid\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kitas svarbus veiksnys \u2013 vyresnis am\u017eius. Teigiama, kad moterims rizika labai stipriai padid\u0117ja nuo 65 met\u0173, tuo tarpu vyri\u0161kosios lyties atstovams \u2013 jau nuo 55 met\u0173. Vis d\u0117lto tai n\u0117ra riba, nuo kurios reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti r\u016bpintis kraujo spaudimo steb\u0117jimu \u2013 tai geriausia daryti vis\u0105 gyvenim\u0105, nes antrine hipertenzija, kai kraujo spaudimas padid\u0117ja d\u0117l tam tikr\u0173 organini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, sirgti jau gali net ir vaikai. Ne tokia jau reta ir n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 arterin\u0117 hipertenzija, tad kraujo spaudimas joms matuojamas kiekvieno vizito metu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Taip pat b\u016btina pamin\u0117ti labai rieb\u0173, nesveik\u0105 ir s\u016br\u0173 maist\u0105, r\u016bkym\u0105, alkoholio vartojim\u0105, stres\u0105, didel\u012f gyvenimo temp\u0105, per didel\u012f k\u016bno svor\u012f ir per ma\u017e\u0105 fizin\u012f aktyvum\u0105. Be to, nereikia galvoti, kad <strong>arterine hipertenzija<\/strong> serga tik senyvi \u017emon\u0117s. Brandaus am\u017eiaus vyrai, kurie m\u0117gsta i\u0161lenkti taurel\u0119, par\u016bkyti ar so\u010diai pavalgyti, u\u017eima daug streso kelian\u010dias pareigas arba vidutinio am\u017eiaus moterys, kurios kasdien jaudinasi d\u0117l tam tikr\u0173 dalyk\u0173 arba dirba po 16 valand\u0173 per dien\u0105, taip pat gali sirgti arterine hipertenzija, kurios prie\u017eastys gali b\u016bti ir neai\u0161kios, ta\u010diau gydymas \u2013 b\u016btinas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160altinis Pasveik.lt<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Arterin\u0117 hipertenzija \u2013 liga, kuri kartais vadinama \u201etyli\u0105ja arba nebyli\u0105ja \u017eudike\u201c. Ir visai ne be reikalo \u2013 tai \u0161ird\u012f ir kraujagysles paveikiantis sveikatos sutrikimas, d\u0117l kurio kilusios komplikacijos kasmet pasaulyje nusine\u0161a daugyb\u0119 gyvybi\u0173. Manoma, kad arterine hipertenzija serga ma\u017edaug ketvirtadalis pasaulio gyventoj\u0173. Nors sukurta daug inovatyvi\u0173 ir veiksming\u0173 vaistini\u0173 preparat\u0173 (populiariausios j\u0173 grup\u0117s \u2013 AKF&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":65945,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-65944","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65944","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65944"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65944\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/65945"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65944"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65944"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65944"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=65944"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=65944"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}