{"id":6598,"date":"2016-06-21T17:40:48","date_gmt":"2016-06-21T17:40:48","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-06-21T17:41:50","modified_gmt":"2016-06-21T17:41:50","slug":"uminio-krutines-skausmo-diferencine-diagnostika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/uminio-krutines-skausmo-diferencine-diagnostika\/6598\/","title":{"rendered":"\u016aminio kr\u016btin\u0117s skausmo diferencin\u0117 diagnostika"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kr\u016btin\u0117s skausmas \u2013 da\u017ena prie\u017eastis, d\u0117l kurios pacientai kreipiasi \u012f pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0105, ta\u010diau tik nedidelei daliai pacient\u0173 nustatoma gyvybei pavojinga b\u016bkl\u0117, kai b\u016btinas neatid\u0117liotinas gydymas. Kr\u016btin\u0117s skausmas b\u016bdingas pla\u010diam spektrui patolo\u00adgij\u0173, tod\u0117l da\u017enai gydytojui tenka nelengvas i\u0161\u0161\u016bkis atskirti skubios pagalbos reikalaujan\u00adt\u012f kr\u016btin\u0117s skausm\u0105 nuo b\u016bkli\u0173, kurioms u\u017e\u00adtenka ambulatorinio gydymo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Etiologija <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Da\u017eniausiai nustatomos kr\u016btin\u0117s skaus\u00admo prie\u017eastys yra raumen\u0173 ir kaul\u0173 ligos, vir\u0161kinimo trakto sutrikimai. Remiantis JAV epidemiologiniais duomenimis, 30\u201350 proc. pacient\u0173, besiskund\u017eian\u010di\u0173 kr\u016btin\u0117s skaus\u00admu, nustatoma raumen\u0173 ir kaul\u0173 patologi\u00adja, 10\u201320 proc. \u2013 vir\u0161kinimo trakto sutriki\u00admas, 10 proc. \u2013 stabilioji kr\u016btin\u0117s angina, 5 proc. \u2013 plau\u010di\u0173 patologija, o 2\u20134 proc. \u2013 \u016bminiai koronariniai sindromai (\u016aKS).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kr\u016btin\u0117s skausmo prie\u017eastis pagal vy\u00adraujant\u012f organ\u0173 sistemos pa\u017eeidim\u0105 galima suskirstyti \u012f kelias dideles grupes [1\u20134].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kardialin\u0117s kilm\u0117s \u016bminis kr\u016btin\u0117s skausmas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><span style=\"text-decoration: underline;\">I\u0161emijos sukeltas skausmas <\/span><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasirei\u0161kia, kai miokardo deguonies poreikis vir\u0161ija gauna\u00admo deguonies kiek\u012f. B\u016bkl\u0117s, kurios didina deguonies poreik\u012f arba ma\u017eina deguonies patekim\u0105 \u012f miokard\u0105, taip sukeldamos kr\u016btin\u0117s angin\u0105, pateiktos <i>1 lentel\u0117je<\/i>. Tipinis angininis skausmas apib\u016bdi\u00adnamas kaip spaudimas, sunkumas, ver\u017eimas, diskomfortas u\u017e kr\u016b\u00adtinkaulio, atsirandantis fizin\u0117s ar emocin\u0117s \u012ftampos metu ir pra\u00adeinantis per kelias minutes pails\u0117jus ar pavartojus nitroglicerino.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u016aKS b\u016bdingi anginiai skausmai ramyb\u0117je, naujai i\u0161sivys\u00ad\u010diusi kr\u016btin\u0117s angina, progresuojanti kr\u016btin\u0117s angina (da\u017enesni skausmo epizodai, ilgesn\u0117 j\u0173 trukm\u0117, suma\u017e\u0117jusi fizinio kr\u016b\u00advio tolerancija). Tokie pacientai nedelsiant tur\u0117t\u0173 b\u016bti nukrei\u00adpiami \u012f Skubiosios pagalbos skyri\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><span style=\"text-decoration: underline;\">Kitos kardialin\u0117s kilm\u0117s skausmo prie\u017eastys <\/span><\/b><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li><b>Aortos disekacija <\/b>\u2013 tai reta patologija, reikalaujanti sku\u00adbaus chirurginio gydymo. Pacientai da\u017eniausiai skund\u017eia\u00adsi staiga atsiradusiu labai stipriu, a\u0161triu, pl\u0117\u0161ian\u010dio pob\u016b\u00add\u017eio kr\u016btin\u0117s ar nugaros skausmu. Skausmas gali plisti \u012f pilv\u0105 [5].<\/li>\n<li><b>\u0160irdies nepakankamumas <\/b>\u2013 pacientai, sergantys \u016bminiu dekompensuotu \u0161irdies nepakankamumu, gali sk\u0173stis dis\u00adkomfortu kr\u016btin\u0117s srityje, kur\u012f da\u017eniausiai lydi dusulys, kosulys, nuovargis ir periferin\u0117s edemos.<\/li>\n<li><b>Perikarditui \/ mioperikarditui <\/b>b\u016bdingas pleuritinio po\u00adb\u016bd\u017eio (a\u0161trus skausmas, stipr\u0117jantis giliai \u012fkvepiant, ko\u00ads\u0117jant, judant) kr\u016btin\u0117s skausmas, kuris silpn\u0117ja atsis\u0117dus ir pasilenkus \u012f priek\u012f. Galimos prie\u017eastys \u2013 infekcija, vais\u00adtai, autoimunin\u0117s ligos, piktybiniai procesai.<\/li>\n<li><b>Stresin\u0117 kardiomiopatija (Tako-Tsubo) <\/b>\u2013 da\u017eniausiai i\u0161sivysto didelio fizinio ar emocinio streso metu, taip pat sergant sunkia liga. Simptomai pana\u0161\u016bs \u012f sukeltus \u016bminio miokardo infarkto.<\/li>\n<li><b>Mitralinio vo\u017etuvo ligos <\/b>\u2013 pacientai, kuriems nustatyta mitralinio vo\u017etuvo stenoz\u0117, retai patiria kr\u016btin\u0117s skaus\u00adm\u0105. J\u012f da\u017eniausiai sukelia plautin\u0117 hipertenzija ir de\u0161iniojo skilvelio hipertrofija. Pacientai, turintys mitralinio vo\u017etu\u00advo prolaps\u0105, taip pat gali sk\u0173stis kr\u016btin\u0117s skausmu, ta\u010diau jis da\u017eniausiai b\u016bna silpnas.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Plau\u010di\u0173 patologijos sukeltas kr\u016btin\u0117s skausmas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Plau\u010di\u0173 arterijos tromboembolija (PATE) ir \u012ftampos pneu\u00admotoraksas \u2013 tai gyvybei gr\u0117smingos kr\u016btin\u0117s skausmo prie\u00ad\u017eastys, kurias reikia nedelsiant gydyti. Pacientams, kuri\u0173 kr\u016btin\u0117s skausmo prie\u017eastis yra plau\u010di\u0173 patologija, da\u017eniau\u00adsiai b\u016bdingi kv\u0117pavimo sistemos patologijos simptomai, hi\u00adpoksemija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>PATE <\/b>\u2013 b\u016bdingas dusulys, kur\u012f lydi pleuritinio pob\u016bd\u017eio kr\u016btin\u0117s skausmas, kosulys, gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboz\u0117s simptomai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pneumotoraksas \u2013 b\u016bdinga staiga atsirad\u0119s pleuritinio po\u00adb\u016bd\u017eio kr\u016btin\u0117s skausmas ir dusulys. Pirminis spontaninis pneumotoraksas da\u017eniausiai i\u0161sivysto jauniems pacientams, nesergantiems plau\u010di\u0173 ligomis. Antrinis spontaninis pneumo\u00adtoraksas \u2013 tai plau\u010di\u0173 ligos (pvz., l\u0117tin\u0117s obstrukcin\u0117s plau\u010di\u0173 ligos (LOPL)) komplikacija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pneumonija \u2013 pacientai, sergantys plau\u010di\u0173 u\u017edegimu, gali sk\u0173stis pleuritinio pob\u016bd\u017eio kr\u016btin\u0117s skausmu. Kiti simptomai yra kar\u0161\u010diavimas, produktyvus kosulys.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Onkologin\u0117s ligos <\/b>\u2013 pacientai, sergantys plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu, gali sk\u0173stis kr\u016btin\u0117s skausmu, kuris da\u017eniausiai b\u016bna pirmi\u00adnio naviko pus\u0117je. Kiti simptomai \u2013 kosulys, kraujo atkos\u0117\u00adjimas, dusulys.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Bronch\u0173 astmos ir LOPL <\/b>pa\u016bm\u0117jimus da\u017eniausiai lydi \u012ftampa, ank\u0161tumas kr\u016btin\u0117je, dusulys. Pa\u016bm\u0117jimo prie\u017eas\u00adtys (pvz., pneumonija) taip pat gali sukelti kr\u016btin\u0117s skausm\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Pleuritas <\/b>\u2013 tai kr\u016btinpl\u0117v\u0117s u\u017edegimas, kuris sukelia pleu\u00adritinio pob\u016bd\u017eio kr\u016btin\u0117s skausm\u0105. Galimos prie\u017eastys \u2013 au\u00adtoimunin\u0117s ligos, vaistai (pvz., prokainamidas, hidralazinas, izoniazidas).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Sarkoidoz\u0117 <\/b>\u2013 kr\u016btin\u0117s skausmas yra da\u017enas plau\u010di\u0173 sarkoi\u00addoz\u0117s simptomas. Kartu pasirei\u0161kia kosulys, dusulys.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Plautin\u0117 hipertenzija <\/b>\u2013 pacientai, sergantys plautine hi\u00adpertenzija, gali sk\u0173stis kr\u016btin\u0117s skausmu, dusuliu fizinio kr\u016b\u00advio metu, sinkop\u0117mis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Vir\u0161kinimo trakto sukeltas kr\u016btin\u0117s skausmas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Stempl\u0117s ply\u0161imas, perforacija <\/b>\u2013 spontanin\u0119 stempl\u0117s perforacij\u0105 (Boerhaave sindrom\u0105) sukelia staiga d\u0117l v\u0117mimo padid\u0117j\u0119s intraezofaginis sl\u0117gis [6]. Pacientai skund\u017eiasi itin stipriu skausmu u\u017e kr\u016btinkaulio.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) <\/b>sukeltas kr\u016b\u00adtin\u0117s skausmas da\u017enai gali imituoti kr\u016btin\u0117s anginos simpto\u00admus. Spaud\u017eian\u010dio, deginan\u010dio pob\u016bd\u017eio skausmas u\u017e kr\u016b\u00adtinkaulio, plintantis \u012f nugar\u0105, kakl\u0105, \u017eandikaul\u012f ar rankas. Gali t\u0119stis nuo keli\u0173 minu\u010di\u0173 iki keli\u0173 valand\u0173, praeina savaime ar pavartojus skrand\u017eio r\u016bg\u0161tingum\u0105 ma\u017einan\u010di\u0173 vaist\u0173. Atsiran\u00adda po valgio, gali pa\u017eadinti miego metu, pa\u016bm\u0117ti i\u0161gyvenant emocin\u0119 \u012ftamp\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Ezofagitas <\/b>\u2013 pacientai d\u0117l vaist\u0173 sukelto stempl\u0117s u\u017ede\u00adgimo gali sk\u0173stis staiga atsiradusiu skausmu u\u017e kr\u016btinkaulio, kur\u012f lydi sutrik\u0119s rijimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Raumen\u0173 ir kaul\u0173 patologijos sukeltas kr\u016btin\u0117s skausmas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Izoliuoti raumen\u0173 ir kaul\u0173 kr\u016btin\u0117s skausmo sindromai <\/b>pasi\u017eymi lokaliu ar regioniniu kr\u016btin\u0117s skausmu, sustipr\u0117\u00adjan\u010diu atliekant palpacij\u0105, be lydin\u010di\u0173 simptom\u0173:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>kostochondritas \u2013 daugybin\u0117s kr\u016btin\u0117s vietos, kurias palpuojant skausmas stipr\u0117ja. Da\u017eniausios lokalizaci\u00adjos yra vir\u0161utini\u0173 \u0161onkauli\u0173 kremzl\u0117s, kostochondrin\u0117s ar kostosternalin\u0117s jungtys. Patinimo neb\u016bna;<\/li>\n<li>Tietze sindromas \u2013 skausmingas, nep\u016blingas, lokalizuo\u00adtas kostosternalinio, sternoklavikulinio ar kostochondri\u00adnio s\u0105nario patinimas, da\u017eniausiai apimantis vien\u0105 s\u0105na\u00adr\u012f 2\u20133 \u0161onkauli\u0173 zonoje. Retas, b\u016bdingas jauniems su\u00adaugusiems;<\/li>\n<li>sternalinis sindromas \u2013 skausminga kr\u016btinkaulio k\u016bno ar vir\u0161kr\u016btinkaulinio raumens palpacija. Palpacijuojant skausmas gali plisti \u012f \u0161onus;<\/li>\n<li>ksifoidalgija \u2013 lokalizuotas diskomfortas kr\u016btinkaulio kardin\u0117s ataugos srityje;<\/li>\n<li>spontaninis sternoklavikulinio s\u0105nario i\u0161nirimas \u2013 da\u017e\u00adniausiai \u012fvyksta dominuojan\u010dioje pus\u0117je, susij\u0119s su vi\u00addutiniu ir sunkiu kartotiniu fiziniu kr\u016bviu. Da\u017eniausiai nustatomas vidutinio am\u017eiaus moterims;<\/li>\n<li>apatini\u0173 \u0161onkauli\u0173 skausmo sindromas \u2013 b\u016bdingas apa\u00adtin\u0117s kr\u016btin\u0117s dalies ar vir\u0161utin\u0117s pilvo dalies skausmas, sustipr\u0117jantis palpuojant \u0161onkaulius;<\/li>\n<li>u\u017epakalin\u0117s kr\u016btin\u0117s sienos sindromas \u2013 gali sukelti kr\u016b\u00adtinin\u0117s dalies tarpslankstelinio disko i\u0161var\u017ea. B\u016bdingas juosiantis skausmas, galintis plisti \u012f vien\u0105 pus\u0119, pagal dermatom\u0105. Sustipr\u0117ja kos\u0117jant ar giliai kv\u0117puojant.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Reumatologin\u0117s ligos <\/b>\u2013 pacientai gali sk\u0173stis kr\u016btin\u0117s skausmu, ta\u010diau kartu b\u016bdingi ir pagrindin\u0117s reumatologin\u0117s ligos simptomai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Traumos sukelti kr\u016btin\u0117s skausmai. <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Psichiatrin\u0117s kilm\u0117s kr\u016btin\u0117s skausmas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Panikos sutrikimai. <\/b>Kr\u016btin\u0117s skausmas \u2013 da\u017enas pani\u00adkos atakos simptomas. Gali pasireik\u0161ti 30 proc. pacient\u0173, kurie skund\u017eiasi kr\u016btin\u0117s skausmu ir neserga i\u0161emine \u0161ir\u00addies liga (I\u0160L) [7]. Panikuojant atsiradusi hiperventiliacija gali sukelti neanginin\u012f kr\u016btin\u0117s skausm\u0105 ir kartais nespe\u00adcifinius ST segmento ir T bangos pakitimus elektrokardio\u00adgramoje (EKG). Ta\u010diau pacientai, kuriems nustatyta psi\u00adchiatrin\u0117 patologija, gali sirgti ir I\u0160L. Jiems panikos ataka pablogint\u0173 simptomus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kitos psichiatrin\u0117s kilm\u0117s skausmo prie\u017eastys yra depre\u00adsija ir somatizacija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kitos prie\u017eastys <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>I\u0161orini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas <\/b>\u2013 miokardo i\u0161emija yra da\u017eniausia \u0161irdies patologija tarp asmen\u0173, vartojan\u010di\u0173 kokain\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Herpes zoster <\/i><\/b>\u2013 b\u016bdingas kr\u016btin\u0117s skausmas, plintantis pa\u00adgal pa\u017eeist\u0105 dermatom\u0105. Kartu pasirei\u0161kia juostinei p\u016bslelinei b\u016bdingas b\u0117rimas. Postherpetin\u0117 neuralgija taip pat gali sukel\u00adti kr\u016btin\u0117s skausm\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kr\u016btin\u0117s skausmo \u012fvertinimas<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><span style=\"text-decoration: underline;\">Anamnez\u0117 <\/span><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Skausmo apib\u016bdinimas <\/b>gali pad\u0117ti atskirti kr\u016btin\u0117s skaus\u00adm\u0105, sukelt\u0105 \u0161irdies patologijos ir ne \u0161irdies patologijos (<i>2 len\u00adtel\u0117<\/i>). Simptomai, susij\u0119 su did\u017eiausia miokardo infarkto san\u00adtykine rizika, yra skausmo plitimas \u012f rankas, prakaitavimas, pykinimas ir v\u0117mimas [8].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Skausmo ypatyb\u0117s<\/b>. Kr\u016btin\u0117s skausmas gali b\u016bti pleuriti\u00adnis, pozicinis, a\u0161trus ar bukas, pl\u0117\u0161iantis, sukeliamas palpaci\u00adjos. Pacientams, kuriems jau anks\u010diau nustatyta skausmo prie\u00ad\u017eastis, svarbu i\u0161siai\u0161kinti, ar skausmas yra tokio pat pob\u016bd\u017eio, kaip ankstesni\u0173 skausmo epizod\u0173 metu.<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>Pleurtinis skausmas intensyv\u0117ja kv\u0117puojant. J\u012f sukelia pe\u00adrikarditas, PATE, pneumotoraksas, pleuritas, penumonija.<\/li>\n<li>Pozicinis skausmas, kuris suma\u017e\u0117ja atsis\u0117dus, b\u016bdingas perikarditui.<\/li>\n<li>Pl\u0117\u0161ian\u010dio pob\u016bd\u017eio skausmas b\u016bdingas aortos disekacijai.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Vieta ir plitimas<\/b>. I\u0161emin\u012f skausm\u0105 da\u017enai sunku lokalizuo\u00adti [9]. Gerai lokalizuotas skausmas, sustipr\u0117jantis palpuojant, b\u016bdingas raumen\u0173 ir kaul\u0173 patologijai. Platus skausmo pliti\u00admas didina miokardo infarkto tikimyb\u0119 [10\u201312]. Kartu esan\u00adtis pilvo ar nugaros diskomfortas gal\u0117t\u0173 rodyti ne kr\u016btin\u0117s or\u00adgan\u0173 sukelt\u0105 skausm\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Skausmo prad\u017eia ir trukm\u0117. <\/b>Staigi skausmo prad\u017eia b\u016bdinga pneumotoraksui, aortos disekacijai, stempl\u0117s ply\u00ad\u0161imui ar perforacijai, PATE. I\u0161eminio skausmo prad\u017eia yra laipsni\u0161ka (per kelias minutes), laikui b\u0117gant, skausmas sti\u00adpr\u0117ja. Diskomfortas kr\u016btin\u0117s srityje, kuris trunka kelias se\u00adkundes ar yra stabilus, vienodo intensyvumo skausmas, trun\u00adkantis kelias savaites ar m\u0117nesius, da\u017eniausiai yra ne d\u0117l i\u0161\u00ademijos. I\u0161eminis skausmas da\u017eniausiai t\u0119siasi ne ilgiau nei 20\u201330 min., i\u0161skyrus miokardo infarkto sukelt\u0105 skausm\u0105 (jis gali trukti ilgiau).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Provokuojantys veiksniai<\/b>. Kr\u016btin\u0117s diskomfortas, atsiran\u00addantis fizinio kr\u016bvio metu, yra vienas i\u0161 tipini\u0173 kr\u016btin\u0117s angi\u00adnos simptom\u0173, nors stempl\u0117s skausmas gali pasireik\u0161ti pana\u00ad\u0161iai. \u0160altas oras, emocin\u0117 \u012ftampa, valgis ar lytiniai santykiai taip pat gali sukelti i\u0161emin\u012f skausm\u0105. Skausmas, kuris b\u016bdin\u00adgas stabiliai \u012ftampos kr\u016btin\u0117s anginai, ta\u010diau atsirad\u0119s ramy\u00adb\u0117je ar progresuojantis ir sukeltas ma\u017eesnio fizinio kr\u016bvio, gali rodyti \u016bmin\u012f koronarin\u012f sindrom\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Skausm\u0105 lengvinantys veiksniai. <\/b>Skausmas, kuris nu\u00adrimsta nutraukus fizin\u012f kr\u016bv\u012f ar pavartojus nitroglicerino, b\u016b\u00addingas i\u0161emijai. Perikardito atveju skausmas suma\u017e\u0117ja atsis\u0117\u00addus ir pasilenkus \u012f priek\u012f. Skausmas, kuris suma\u017e\u0117jo pavarto\u00adjus skrand\u017eio r\u016bg\u0161tingum\u0105 ma\u017einan\u010di\u0173 vaist\u0173 ar pavalgius, b\u016b\u00addingas vir\u0161kinimo trakto patologijai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kartu pasirei\u0161kiantys simptomai <\/b><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>Kardialiniai \u2013 miokardo i\u0161emija gali b\u016bti susijusi su presin\u00adkope, ta\u010diau presinkop\u0117 ar sinkop\u0117 taip pat gali b\u016bti susi\u00adjusi ir su kitomis b\u016bkl\u0117mis, pavyzd\u017eiui, aortos disekacija, hemodinami\u0161kai reik\u0161minga PATE, kritine aortos stenoze.<\/li>\n<li>I\u0161emijos metu pacientai gali jausti permu\u0161imus (d\u0117l skil\u00adveli\u0173 ektopijos) ar neritmi\u0161k\u0105 \u0161irdies veikl\u0105 d\u0117l prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimo.<\/li>\n<li>Plautiniai simptomai \u2013 dusulys fizinio kr\u016bvio metu gali b\u016bti kr\u016btin\u0117s anginos ekvivalentas, ta\u010diau dusulys pasirei\u0161kia ir kit\u0173 \u0161irdies (aortos stenoz\u0117, prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas) ir plau\u00ad\u010di\u0173 (astma, LOPL, plautin\u0117 hipertenzija) patologij\u0173 metu. Kosul\u012f gali sukelti infekcija, navikas, PATE ir GERL.<\/li>\n<li>Vir\u0161kinimo trakto simptomai \u2013 GERL b\u016bdingas r\u0117mens deginimas, regurgitacija ir disfagija. Raug\u0117jimas, blogas skonis burnoje, pasunk\u0117j\u0119s ar skausmingas rijimas yra su\u00adsij\u0119 su stempl\u0117s patologijomis, ta\u010diau raug\u0117jimas ir nevir\u0161\u00adkinimas gali pasireik\u0161ti ir miokardo i\u0161emijos metu.<\/li>\n<li>Sisteminiai simptomai \u2013 kar\u0161\u010diavimas didina infekcijos ar autoimunin\u0117s ligos tikimyb\u0119. Nuovargis, svorio netekimas ir kiti konstituciniai simptomai rodo onkologin\u0119 ar reuma\u00adtologin\u0119 lig\u0105. Prakaitavimas da\u017eniau susij\u0119s su miokardo infarktu [13, 14].<\/li>\n<li>Psichiatriniai simptomai \u2013 skausmas didel\u0117s panikos fone gali b\u016bti d\u0117l panikos sutrikimo. Pacientai, kuri\u0173 nuotaika prasta, suma\u017e\u0117j\u0119s apetitas ar sutrik\u0119s miegas, gali sirgti de\u00adpresija.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kita medicinin\u0117 informacija <\/b><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>Am\u017eius \u2013 tam tikras am\u017eius leid\u017eia labiau \u012ftarti vienos eti\u00adologijos kr\u016btin\u0117s skausm\u0105 negu kitos. Pavyzd\u017eiui, vyresni pacientai turi didesn\u0119 I\u0160L rizik\u0105, net jei ir nenustatyta kit\u0173 rizikos veiksni\u0173.<\/li>\n<li>Gretutin\u0117s ligos \u2013 diabetas, arterin\u0117 hipertenzija, dislipide\u00admija yra I\u0160L rizikos veiksniai. Onkologin\u0117s ligos didina PATE tikimyb\u0119.<\/li>\n<li>Rizikos \u012fvertinimas \u2013 svarbu \u012fvertinti kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105. I\u0161siai\u0161kinti \u0161eimin\u0119 I\u0160L anamnez\u0119, \u017ealingus \u012fpro\u00ad\u010dius, gyvensenos veiksnius.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Objektyvus i\u0161tyrimas <\/b><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li><b>Gyvybiniai rodikliai ir deguonies saturacija <\/b>\u2013 nestabil\u016bs gyvybiniai rodikliai rodo skub\u0173 paciento siuntim\u0105 \u012f Sku\u00adbiosios pagalbos skyri\u0173.<\/li>\n<li>Stabiliems pacientams hipoksemija da\u017eniau pasirei\u0161kia esant kr\u016btin\u0117s skausmui d\u0117l plau\u010di\u0173 ar \u0161irdies patologij\u0173. Kar\u0161\u010diavimas didina infekcin\u0117s ar autoimunin\u0117s ligos ti\u00adkimyb\u0119.<\/li>\n<li>Jeigu pacientui \u012ftariama aortos disekacija, spaudim\u0105 reik\u0117\u00adt\u0173 pamatuoti abiejose rankose. \u012etariant perikardit\u0105, vert\u0117t\u0173 \u012fvertinti, ar n\u0117ra paradoksinio pulso \u2013 \u0161irdies tamponados po\u017eymio.<\/li>\n<li><b>\u0160irdies i\u0161tyrimas <\/b>\u2013 atliekama auskultacija, \u012fvertinamas \u0161ir\u00addies ritmas, \u016b\u017eesiai, papildomi tonai. Pacientams, kuriems \u012ftariamas perikarditas, \u0161irdies auskultacija tur\u0117t\u0173 b\u016bti atlik\u00adta gulint ir s\u0117dint, pasilenkus \u012f priek\u012f. Taip galima \u012fvertin\u00adti, ar pacientui atsis\u0117dus suma\u017e\u0117ja skausmas ir ar girdima perikardo trintis.<\/li>\n<li><b>Plau\u010di\u0173 i\u0161tyrimas <\/b>\u2013 plau\u010diai auskultuojami abipus, sime\u00adtri\u0161kai lyginami kv\u0117pavimo garsai, patologini\u0173 kv\u0117pavimo gars\u0173 buvimas.<\/li>\n<li><b>Raumen\u0173 ir kaul\u0173 sistemos, odos i\u0161tyrimas <\/b>\u2013 jeigu kr\u016b\u00adtin\u0117s sienos palpacija sukelia skausm\u0105, reikia i\u0161siai\u0161kinti, ar palpuojant atsirandantis skausmas yra identi\u0161kas pagrindi\u00adniam nusiskundimui. Hiperestezij\u0105, ypa\u010d esant odos b\u0117ri\u00admui, da\u017eniausiai sukelia <i>Herpes zoster <\/i>infekcija. Poodin\u0117 emfizema b\u016bdinga stempl\u0117s ply\u0161imui ir pneumotoraksui.<\/li>\n<li><b>Pilvo i\u0161tyrimas <\/b>\u2013 kruop\u0161tus pilvo i\u0161tyrimas yra svarbus \u012fta\u00adriant vir\u0161kinimo trakto sukelt\u0105 kr\u016btin\u0117s skausm\u0105. Did\u017eiau\u00adsias d\u0117mesys turi b\u016bti skiriamas vir\u0161utiniam de\u0161iniam kva\u00addrantui, epigastriumui ir pilvinei aortai.<\/li>\n<li><b>EKG <\/b>\u2013 visiems pacientams, kurie skund\u017eiasi naujai atsiradu\u00adsiu kr\u016btin\u0117s skausmu ar kitokio pob\u016bd\u017eio kr\u016btin\u0117s skausmu, kuriems anks\u010diau nustatyta nekardialin\u0117 skausmo prie\u017eastis, tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017era\u0161yta EKG, nebent yra ai\u0161kus kr\u016btin\u0117s skaus\u00admo paai\u0161kinimas (pvz., pneumonija ar \u012ftariamas pneumoto\u00adraksas) ir \/ ar pacientas yra ma\u017eos rizikos atsi\u017evelgiant \u012f I\u0160L.<\/li>\n<li>Pacientai, kuri\u0173 EKG matomi \u016bminiam koronariniam sin\u00addromui b\u016bdingi po\u017eymiai, tur\u0117t\u0173 b\u016bti nedelsiant siun\u010diami \u012f Skubiosios pagalbos skyri\u0173. Pacientams, kuri\u0173 anamnez\u0117 gal\u0117t\u0173 leisti \u012ftarti \u016aKS, bet neradus \u016aKS b\u016bding\u0173 EKG pa\u00adkitim\u0173 (naujai atsirad\u0119s ST segmento pakilimas bent dve\u00adjose gretimose derivacijose, ST segmento depresija, T ban\u00adgos inversija), reik\u0117t\u0173 u\u017era\u0161yti kelias EKG kas 20\u201330 min., \u012fvertinti, ar jos nesiskiria. Normali EKG labai suma\u017eina \u016bminio MI tikimyb\u0119, ta\u010diau neatmeta miokardo i\u0161emijos, kaip kr\u016btin\u0117s skausmo prie\u017easties (b\u016btent nestabilios kr\u016b\u00adtin\u0117s anginos) [15]. EKG radiniai tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinami at\u00adsi\u017evelgiant \u012f paciento anamnez\u0119 ir fizin\u012f i\u0161tyrim\u0105.<\/li>\n<li><b>Kiti tyrimai <\/b>\u2013 labaratoriniai ir kiti tyrimai (pvz., kr\u016btin\u0117s l\u0105stos rentgenograma, serumo troponinas) atliekami pri\u00adklausomai nuo \u012ftariamos patologijos.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gyvybei gr\u0117smingos b\u016bkl\u0117s \u2013 pacientai, kuriems \u012ftaria\u00adma gyvybei gr\u0117sminga b\u016bkl\u0117, tur\u0117t\u0173 b\u016bti nedelsiant nukreipti \u012f Skubiosios pagalbos skyri\u0173:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>nestabil\u016bs gyvybiniai rodikliai;<\/li>\n<li>staigi skausmo prad\u017eia ir \/ ar gyvybei gr\u0117smingos patolo\u00adgijos \u012ftarimas (pvz., PATE, aortos disekacija, stempl\u0117s ply\u00ad\u0161imas, \u012ftampos pneumotoraksas);<\/li>\n<li>\u016bminio koronarinio sindromo \u012ftarimas remiantis simpto\u00admais (angininiai simptomai ramyb\u0117je, u\u017esit\u0119s\u0119 ar progre\u00adsuojantys epizodai) ar EKG pakitimais.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Da\u017eniausios kr\u016btin\u0117s skausmo prie\u017eastys pirmin\u0117s svei\u00adkatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose yra raumen\u0173 ir kaul\u0173 ligos, vir\u0161ki\u00adnimo trakto sutrikimai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pradinis kr\u016btin\u0117s skausmo \u012fvertinimas susideda i\u0161 detalios anamnez\u0117s surinkimo ir fizinio i\u0161tyrimo. \u012evertinus tam tikr\u0173 patologij\u0173 tikimyb\u0119, sprend\u017eiama d\u0117l tolesni\u0173 tyrim\u0173. Daugu\u00admai pacient\u0173 u\u017era\u0161oma EKG.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Esant nestabiliai b\u016bklei ar \u012ftariant gyvybei gr\u0117sming\u0105 pa\u00adtologij\u0105 (PATE, aortos disekacij\u0105, stempl\u0117s ply\u0161im\u0105, \u012ftampos pneumotoraks\u0105, \u016aKS), pacientas nedelsiant turi b\u016bti nukreip\u00adtas \u012f Skubiosios pagalbos skyri<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012evadas Kr\u016btin\u0117s skausmas \u2013 da\u017ena prie\u017eastis, d\u0117l kurios pacientai kreipiasi \u012f pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0105, ta\u010diau tik nedidelei daliai pacient\u0173 nustatoma gyvybei pavojinga b\u016bkl\u0117, kai b\u016btinas neatid\u0117liotinas gydymas. Kr\u016btin\u0117s skausmas b\u016bdingas pla\u010diam spektrui patolo\u00adgij\u0173, tod\u0117l da\u017enai gydytojui tenka nelengvas i\u0161\u0161\u016bkis atskirti skubios pagalbos reikalaujan\u00adt\u012f kr\u016btin\u0117s skausm\u0105 nuo b\u016bkli\u0173, kurioms u\u017e\u00adtenka ambulatorinio gydymo. Etiologija Da\u017eniausiai nustatomos&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6599,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[24992,6767,3925,24991,1296,7432,4,517,5,5972,1604,21,138],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6598","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-budingas","tag-bukle","tag-disekacija","tag-disekacijai","tag-dusulys","tag-infekcija","tag-karsciavimas","tag-kosulys","tag-nuovargis","tag-pacientas","tag-prakaitavimas","tag-sindromas","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6598","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6598"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6598\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6599"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6598"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6598"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6598"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6598"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6598"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}