{"id":65998,"date":"2021-02-24T08:04:32","date_gmt":"2021-02-24T10:04:32","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=65998\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2021-03-01T05:42:25","modified_gmt":"2021-03-01T07:42:25","slug":"prieslaikinis-kiausidziu-nepakankamumas-diagnoze-psichologiskai-traumuojanti-jaunas-pacientes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/prieslaikinis-kiausidziu-nepakankamumas-diagnoze-psichologiskai-traumuojanti-jaunas-pacientes\/65998\/","title":{"rendered":"Prie\u0161laikinis kiau\u0161id\u017ei\u0173 nepakankamumas \u2013 diagnoz\u0117, psichologi\u0161kai traumuojanti jaunas pacientes"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Prie\u0161laikinis kiau\u0161id\u017ei\u0173 nepakankamumas (PKN, sinonimai&nbsp;\u2013 prie\u0161laikinis kiau\u0161id\u017ei\u0173i\u0161sekimas, prie\u0161laikin\u0117 menopauz\u0117, hipergonadotropin\u0117 amenor\u0117ja, hipergonadotropinis hipogonadizmas, pokastracinis sindromas)&nbsp;\u2013 tai klinikinis sindromas, pasirei\u0161kiantis kiau\u0161id\u017ei\u0173 funkcijos nepakankamumu d\u0117l prie\u0161laikinio kiau\u0161id\u017ei\u0173 folikul\u0173 i\u0161eikvojimo ar j\u0173 disfunkcijos. PKN b\u016bdingas m\u0117nesini\u0173 ciklo sutrikimas (oligomenor\u0117ja, retos m\u0117nesin\u0117s) ar m\u0117nesini\u0173 nebuvimas (amenor\u0117ja), nevaisingumas, estrogen\u0173 tr\u016bkumo negalavimai jaunesniems nei 40 met\u0173 moterims. Atlikus kraujo tyrimus, nustatoma padid\u0117jusi folikulus stimuliuojan\u010dio hormono (FSH) ir suma\u017e\u0117jusi estradiolio koncentracija.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nuo nat\u016bralios menopauz\u0117s prie\u0161laikinis kiau\u0161id\u017ei\u0173 i\u0161sekimas skiriasi tuo, kad, esant nat\u016braliai menopauzei, m\u0117nesin\u0117s i\u0161nyksta visam laikui d\u0117l visi\u0161ko folikul\u0173 aktyvumo i\u0161nykimo. Menopauz\u0117s diagnoz\u0117 nustatoma retrospektyviai po 1 met\u0173 amenor\u0117jos&nbsp;[1]. M\u0117nesini\u0173 atsiradimo tikimyb\u0117 po met\u0173 amenor\u0117jos yra itin ma\u017ea, o moteris jau niekada negali pastoti. Esant PKN, galima spontanin\u0117 ovuliacija, ma\u017edaug 5\u201310&nbsp;proc. atvej\u0173 i\u0161lieka savaiminio pastojimo tikimyb\u0117, &nbsp;i\u0161skyrus pacientes, kurioms yra pa\u0161alintos abi kiau\u0161id\u0117s&nbsp;[2].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Epidemiologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Prie\u0161laikinio kiau\u0161id\u017ei\u0173 i\u0161sekimo da\u017enis Ryt\u0173 Europos populiacijoje yra apie 1&nbsp;proc., JAV populiacijoje&nbsp;\u2013 1,1&nbsp;proc., &nbsp;gana da\u017enas tarp afroamerikie\u010di\u0173 ir ispani\u0173&nbsp;\u2013 1,4&nbsp;proc. Azijos \u0161alyse paplitimas ma\u017eesnis&nbsp;\u2013 0,5&nbsp;proc., labai retas japon\u0117ms&nbsp;\u2013 iki 0,1&nbsp;proc. Paplitimas tarp 20 met\u0173 moter\u0173 yra 1:10&nbsp;000, 20\u201330 met\u0173&nbsp;\u2013 1:1&nbsp;000, 30\u201340 met\u0173&nbsp;\u2013 1:100. Vyrauja sporadiniai atvejai, o \u0161eiminiai atvejai nustatomi 4\u201320&nbsp;proc. atvej\u0173 [3, 4].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Patogenez\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Folikul\u0173 i\u0161eikvojimas&nbsp;\u2013 svarbiausia ir da\u017eniausia PKN prie\u017eastis<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jatrogenin\u0117 folikul\u0173 i\u0161eikvojimo prie\u017eastis&nbsp;\u2013 kiau\u0161id\u017ei\u0173 pa\u0161alinimo operacijos, spindulinis ar&nbsp;\/&nbsp;ir chemoterapinis gydymas. Kita sindromo prie\u017eastis yra nedidelis pirmini\u0173 folikul\u0173 skai\u010dius d\u0117l gemalo lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 formavimosi pa\u017eeidimo. Kartais pradinis pirmini\u0173 folikul\u0173 skai\u010dius b\u016bna pakankamas lytiniam brendimui u\u017etikrinti, menstruacijoms atsirasti, vaisingumui pasireik\u0161ti, bet v\u0117liau m\u0117nesin\u0117s jauno am\u017eiaus moteriai i\u0161nyksta d\u0117l folikul\u0173 i\u0161eikvojimo&nbsp;[5].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Folikulin\u0117 disfunkcija<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kai kurios moterys, sergan\u010dios pirminiu kiau\u0161id\u017ei\u0173 nepakankamumu, turi daug pirmini\u0173 folikul\u0173. Jie yra normal\u016bs, ta\u010diau j\u0173 augimas ir ovuliacija yra sutrik\u0119 nepaisant padid\u0117jusio gonadotropini\u0173 hormon\u0173 kiekio. Taip atsitinka d\u0117l to, kad kiau\u0161id\u0117s nereaguoja \u012f gonadotropinius hormonus, pavyzd\u017eiui, esant FSH receptoriaus geno ir liuteinizuojamojo hormono (LH) receptoriaus geno mutacij\u0173&nbsp;[5].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kiau\u0161id\u017ei\u0173 nepakankamumo klasifikacija ir etiologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kiau\u0161id\u017ei\u0173 nepakankamumas gali b\u016bti pirminis ir antrinis. Etiologija da\u017eniausia lieka neai\u0161ki (idiopatin\u0117&nbsp;\u2013 57&nbsp;proc. atvej\u0173). Galimi genetiniai (2&nbsp;proc. atvej\u0173), gerybiniai (14&nbsp;proc.), piktybiniai (v\u0117\u017eys&nbsp;\u2013 27&nbsp;proc. atvej\u0173), autoimuniniai, infekciniai, jatrogeniniai veiksniai. Sporadiniai atvejai sudaro 81\u201387&nbsp;proc., \u0161eiminiai&nbsp;\u2013 13\u201319&nbsp;proc. [6].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Genetiniai veiksniai <\/strong><strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Moter\u0173, sergan\u010di\u0173 PKN, kariotipas da\u017eniausiai yra normalus (46, XX). Kariotipo anomalij\u0173 nustatoma 2\u201313&nbsp;proc. jaunesni\u0173 nei 30 met\u0173 moter\u0173. Da\u017eniausiai nustatoma 45, X0 monosomija.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Paveldimieji atvejais skirstomi \u012f 3 grupes:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>chromosom\u0173 patologija, sukelta chromosom\u0173 skai\u010diaus ar strukt\u016bros pakitim\u0173, o tai sutrikdo daugeli\u0173 gen\u0173 funkcijas (X chromosomos monosomija&nbsp;\/&nbsp;aneuploidija arba mozaikizmas, Turnerio sindromas);<\/li><li>monogenin\u0117s ligos, sukeltos vieno geno mutacijos, b\u016bdingas autosominis dominantinis (AD) ar autosominis recesyvinis (AR) ar su X chromosoma susij\u0119s paveld\u0117jimas:<br>1) X chromosomos anomalijos, trapios X chromosomos sindromas, susij\u0119s su FMR1 geno premutacija;<br>2) galaktozemija (AR);<br>3) blefarofimoz\u0117 (AD, FOXL2 geno mutacija);<br>4) pseudohipoparatiroz\u0117;<br>5) leikodistrofija (AR);<br>6) FSH receptoriaus geno mutacija (AR);<br>7) LH receptoriaus geno mutacija (AR);<br>8) inhibino A geno mutacija;<\/li><li>poligenin\u0117s ligos&nbsp;\u2013 steroidogenini\u0173 ferment\u0173 defektas, kai sutrinka estrogen\u0173 sintez\u0117 (cholesterolio desmolaz\u0117s tr\u016bkumas, 17-alfa-hidrolaz\u0117s deficitas, 17-20-desmolaz\u0117s deficitas)&nbsp;[7, 8].<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kitos ligos ir sindromai, susij\u0119s su PKN: trisomijos 13 ir 18, gonad\u0173 disgenez\u0117 ir neurosensorinis kurtumas (Perraulto sindromas); gonad\u0173 disgenez\u0117 ir smegen\u0117li\u0173 ataksija; gonad\u0173 disgenez\u0117, arachnodaktilija, mikrocefalija; gonad\u0173 disgenez\u0117, \u017eemas \u016bgis, metabolin\u0117 acidoz\u0117; Cockayne\u02bcio sindromas; Neimegeno sindromas; Wernerio sindromas; Bloomo sindromas [8].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Autoimuninis mechanizmas \u012ftariamas, kai pacient\u0117 serga Addisono liga (autoimuninis antinks\u010di\u0173 nepakankamumas) ar autoimuniniu ooforitu. Apie 4&nbsp;proc. moter\u0173, sergan\u010di\u0173 sporadiniu PKN, turi antik\u016bn\u0173 prie\u0161 antinks\u010di\u0173 \u017eiev\u0117s l\u0105steles, o tai lemia antinks\u010di\u0173 nepakankamum\u0105&nbsp;\u2013 mirtin\u0105 lig\u0105. PKN siejamas su autoimuniniu poliglanduliniu sindromu (angl. <em>Autoimmune polyendocrinopathy-candidiasis-ectodermal dystrophy<\/em>&nbsp;\u2013 APECED). Ma\u017edaug 20&nbsp;proc. moter\u0173, sergan\u010di\u0173 prie\u0161laikiniu kiau\u0161id\u017ei\u0173 i\u0161sekimu, i\u0161sivysto autoimuninis tiroiditas, tod\u0117l diagnozavus PKN b\u016btina i\u0161tirti TTH ir ATPO&nbsp;[9, 10].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Virusin\u0117s infekcijos gali tur\u0117ti \u012ftakos PKN i\u0161sivystyti, pavyzd\u017eiui, kiaulyt\u0117 (komplikuota ooforitu), raudonuk\u0117, juostin\u0117 p\u016bslelin\u0117, citomegalovirusin\u0117 infekcija, maliarija, v\u0117jaraupiai, \u0161igelioz\u0117&nbsp;[11, 12].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jatrogenin\u0117s prie\u017eastys:chemoterapija, spindulinis gydymas, po chirurginio kiau\u0161id\u017ei\u0173 pa\u0161alinimo.<strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Klinikiniai simptomai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pagrindinis nespecifinis PKN po\u017eymis&nbsp;\u2013 oligomenor\u0117ja (retos m\u0117nesin\u0117s) arba amenor\u0117ja (<a href=\"https:\/\/www.ligos.lt\/lt\/simptomai\/menesiniu-nebuvimas\/\">m\u0117nesini\u0173 nebuvimas<\/a>). Amenor\u0117ja gali b\u016bti pirmin\u0117 arba antrin\u0117, suaugusios moterys da\u017eniausiai skund\u017eiasi nevaisingumu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Esant ankstyvajai ligos stadijai, pacient\u0117s joki\u0173 fizini\u0173 negalavim\u0173 nejau\u010dia. Ligai pa\u017eengus, moteris vargina estrogen\u0173 tr\u016bkumo po\u017eymiai: kar\u0161\u010dio pylimas, naktinis prakaitavimas, \u0161irdies permu\u0161imai, depresija, irzlumas, suprast\u0117jusi koncentracija, atminties pablog\u0117jimas, kasdienis nuovargis, miego sutrikimai suma\u017e\u0117j\u0119s lytinis potraukis, skausmingi lytiniai santykiai, mak\u0161ties sausumas, urogenitalin\u0117s sistemos sutrikimai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Estrogenai padeda palaikyti normal\u0173 kaul\u0173 mineralin\u012f tank\u012f. Esant estrogen\u0173 tr\u016bkumui, did\u0117ja osteoporoz\u0117s ir kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 rizika. Hipoestremija didina \u0161irdies lig\u0173 (i\u0161eimin\u0117s \u0161irdies ligos, miokardo infarkto) ir demencijos i\u0161sivystymo rizik\u0105 [13, 14].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">PKN reik\u0117t\u0173 \u012ftarti:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>jauna pacient\u0117 skund\u017eiasi menopauzei b\u016bdingais negalavimais;<\/li><li>nustatoma Turnerio sindromui b\u016bding\u0173 po\u017eymi\u0173;<\/li><li>diagnozuota ar \u012ftariama antinks\u010di\u0173 hiperplazija;<\/li><li>yra diagnozuota skydliauk\u0117 liga;<\/li><li>klinikiniai simptomai, susij\u0119 su autoimunin\u0117mis ligomis: vitiligo, nag\u0173 distrofija, odos bei gleivini\u0173 kandidoz\u0117 (autoimunin\u0117s poliglandulinis sindromas), \u017eidinin\u0117 alopecija;<\/li><li>kai kada PKN pasirei\u0161kia kaip \u0161eiminio sindromo dalis, pavyzd\u017eiui, kurtumas sergant Peraullto sindromu ar blefarofimoze, akies voko displazija ar achondroplazija;<\/li><li>saus\u0173 aki\u0173 sindromas vargina apie 20&nbsp;proc. pacien\u010di\u0173. I\u0161sivystymo mechanizmas n\u0117ra ai\u0161kus [15];<\/li><li>sergant sunki\u0105ja miastenija, reumatoidiniu artritu, sistemine raudon\u0105ja vilklige.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Diagnostika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Klinikin\u0117je praktikoje da\u017eniausiai vadovaujamasi \u0161iais PKN diagnostikos kriterijais [16]:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>&lt;40 met\u0173;<\/li><li>amenor\u0117ja&nbsp;\u2013 &gt;4 m\u0117nesiai;<\/li><li>FSH kiekio kraujyje padid\u0117jimas per m\u0117nes\u012f nustatytas 2 kartus i\u0161 eil\u0117s;<\/li><li>estradiolio kraujyje kiekio suma\u017e\u0117jimas.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Papildomi tyrimai:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>antimiulerinio hormono tyrimas rodo kiau\u0161id\u017ei\u0173 rezerv\u0105. Hormono kiekis stipriai koreliuoja su antralini\u0173 folikul\u0173 skai\u010diumi ir nesikei\u010dia menstruacinio ciklo metu [17];<\/li><li>ultragarsin\u0117 diagnostika. Nustatomas antralini\u0173 folikul\u0173 buvimas ir kiekis kiau\u0161id\u0117se. Sergant PKN, j\u0173 kiekis suma\u017e\u0117ja arba j\u0173 i\u0161 viso nerandama [18];<\/li><li>kaul\u0173 mineralinio tankio nustatymas DEXA metodu osteoporozei patvirtinti&nbsp;[18].<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Tyrimai, skirti prie\u0161laikinio kiau\u0161id\u017ei\u0173 i\u0161sekimo etiologijai nustatyti [19]<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>Kariotipas nustatomas patvirtinus PKN diagnoz\u0119. Tyrimas atliekamas ir tada, kai yra buv\u0119 ankstesni\u0173 n\u0117\u0161tum\u0173, moteris yra vyresn\u0117 nei 35 met\u0173. X chromosomos pakitimai yra nustatyti moterims, kuri\u0173 lytinis brendimas buvo normalus, pagimd\u017eiusioms sveikus vaikus. Nenormalaus kariotipo nustatymas gali paai\u0161kinti ligos i\u0161sivystymo prie\u017eastis.<\/li><li>Laisvojo tiroksino nustatymas kraujo serume, tirostimuliuojan\u010dio hormono tyrimas, antik\u016bn\u0173 prie\u0161 skydliauk\u0117s peroksidaz\u0119 (ATPO) nustatymas.<\/li><li>Antik\u016bnai prie\u0161 steroidinius hormonus gaminan\u010dias l\u0105steles. Antik\u016bnai yra susij\u0119s su Addisono liga.<\/li><li>Antik\u016bnai prie\u0161 antinks\u010di\u0173 \u017eiev\u0117s l\u0105steles, antik\u016bnai prie\u0161 kiau\u0161ides.<\/li><li>Adrenokortikotropinio hormono ir kortizolio kiekio nustatymas, jei antik\u016bn\u0173 prie\u0161 antinks\u010di\u0173 \u017eiev\u0117s l\u0105steles testas buvo teigimas.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Specialist\u0173 konsultacijos<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>Genetiko konsultacija.<\/li><li>Endokrinologo konsultacija, kai yra skydliauk\u0117s ar antinks\u010di\u0173 hormon\u0173 patologija.<\/li><li>Psichologo konsultacija&nbsp;\u2013 padeda susitaikyti su diagnoze, ie\u0161koti tinkamiausi\u0173 problemos sprendimo b\u016bd\u0173.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em><strong>Psichologin\u0117 pagalba<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>Sveikata&nbsp;\u2013 tai<\/em> fizin\u0117s, psichin\u0117s, socialin\u0117s, protin\u0117s ir dvasin\u0117s gerov\u0117s b\u016bsena&nbsp;[20]. Diagnozavus PKN, dauguma pacien\u010di\u0173 susiduria su psichologin\u0117mis problemomis. Tik ma\u017eas procentas j\u0173 kreipiasi pagalbos. Paprasta fraz\u0117, kad daugumai pacien\u010di\u0173 sunku susitaikyti ir priimti diagnoz\u0119, gali palengvinti bendravim\u0105 ir efektyv\u0173 atvir\u0105 pokalb\u012f. \u012etampos laipsnis prilyginamas stresui, patiriamam su\u017einojus apie artimo giminai\u010dio mirt\u012f. Emocin\u0119 tu\u0161tum\u0105 lydi fizinis diskomfortas (kar\u0161\u010dio bangos, miego sutrikimai, kiti hipoestremijos po\u017eymiai). Da\u017enai dominuoja pyktis, nusiminimas, kalt\u0117 ir pa\u017eeminimo jausmas, nes pacient\u0117 diagnoz\u0119 tapatina su vaisingumo ir moteri\u0161kumo praradimu. Pasteb\u0117ta, kad pacient\u0117s, kurios kreipiasi pagalbos \u012f savitarpio pagalbos grupes, jau\u010dia emocin\u012f pak\u0117lim\u0105, lengviau priima diagnoz\u0119&nbsp;[21].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">PKN diagnoz\u0119 i\u0161girsti sunku, ypa\u010d jaunoms pacient\u0117ms. Labai svarbus yra korekti\u0161kas diagnoz\u0117s pasakymas ir i\u0161samus pacient\u0117s informavimas. Reik\u0117t\u0173 vengti vartoti <em>prie\u0161laikin\u0117s menopauz\u0117s<\/em> termin\u0105, informuoti pacient\u0119 apie galim\u0105 spontanin\u0119 remisij\u0105 (ovuliacijos atsiradim\u0105 ir galim\u0105 pastojim\u0105). Rekomenduojama nusi\u0173sti pacient\u0119 pasikonsultuoti su psichoterapeutu ar psichologu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Gydymas ir steb\u0117jimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Hormoninis gydymas<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Standartini\u0173 PKN gydymo metodik\u0173 n\u0117ra. Kiekvienai pacientei gydymas parenkamas individualiai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Visos moterys tur\u0117t\u0173 b\u016bti gydomos pakaitine (estrogen\u0173 ir progestin\u0173) hormon\u0173 terapija (PHT), kad i\u0161nykt\u0173 estrogen\u0173 tr\u016bkumo sukelti simptomai, b\u016bt\u0173 i\u0161laikytas normalus kaul\u0173 mineralinis tankis ir apsaugota kardiovaskulin\u0117 sistema. PHT teigiamai veikia kaul\u0173 mineralin\u012f tank\u012f, suma\u017e\u0117ja osteoporoz\u0117s, kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 ir demencijos rizika. Paskyrus PHT paaugl\u0117ms, i\u0161sivysto antriniai lytiniai po\u017eymiai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Optimali geriam\u0173j\u0173 estrogen\u0173 doz\u0117 yra 2&nbsp;mg\/p. (100&nbsp;mcg\/p. naudojant pleistr\u0105, 1,25&nbsp;mg\/p.&nbsp;\u2013 konjuguotus estrogenus). \u0160i doz\u0117 efektyvi ir atitinka fiziologin\u012f estrogeno poreik\u012f jaunoms moterims [4, 18, 22].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pastaruoju metu prioritetas skiriamas nat\u016braliam estrogenui&nbsp;\u2013 17 beta&nbsp;estradioliui, ypa\u010d vartojamam transderminiu b\u016bdu. Taip gydant kraujo plazmoje cirkuliuoja daugiau aktyvaus estrogeno&nbsp;\u2013 periferine kraujotaka aplenkdamas kepenis, estradiolis (E2) n\u0117ra i\u0161 karto metabolizuojamas \u012f ma\u017eiau biologi\u0161kai aktyv\u0173 estron\u0105 (E1). Kartu u\u017etikrinama stabilesn\u0117 estrogeno paros koncentracija organizme, nei estradiol\u012f vartojant peroraliai [29]. Svarbu, kad aplenkiant kepenis pager\u0117ja PHT saugumas, nes susidaro ma\u017eiau trombogenini\u0173 metabolit\u0173 [27, 28]. Naujausios alternatyvos transderminei terapijai estrogenais&nbsp;\u2013 estradiolio gelis ir individualiai dozuojamas estradiolio pur\u0161kalas. Jie kur kas ma\u017eiau dirgina od\u0105, palyginti su estrogeno pleistrais. Tiesa, gel\u012f sud\u0117tingiau dozuoti, ypa\u010d jei skiriama daugiau nei 1&nbsp;mg\/p. Estradiolio pur\u0161kalo pradedama naudoti nuo 1,53&nbsp;mg\/p. (1 papur\u0161kimas). Jei reikia, paros doz\u0117 gali b\u016bti palaipsniui didinama iki 4,59&nbsp;mg (3 papur\u0161kimai vienu metu per dien\u0105). Estrogen\u0173 vartojimas turi b\u016bti derinamas su cikli\u0161ku progestin\u0173 vartojimu (10&nbsp;mg\/p. didrogesterono, 200&nbsp;mg\/p. geriamojo mikronizuoto progesterono) moterims, turin\u010dioms gimd\u0105. Progestinai turi b\u016bti vartojami 10\u201312&nbsp;d.\/m\u0117n., sukeliant kasm\u0117nesinius \u012f menstruacijas pana\u0161ius kraujavimus. Neskiriant progestin\u0173 ar vartojant per ma\u017e\u0105 j\u0173 doz\u0119, gali i\u0161sivystyti gimdos gleivin\u0117s hiperplazija&nbsp;[23]. Patogiausia vartoti sud\u0117tinius PHT preparatus, kuri\u0173 sud\u0117tyje yra abu hormonai. Tokiu b\u016bdu pasiekiama geriausia gydymo kontrol\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Sud\u0117tin\u0117s kontraceptin\u0117s tablet\u0117s (SKT) gydymui nerekomenduojamos, nes SKT sud\u0117tyje esantys sintetiniai estrogenai pasi\u017eymi didesniu biologiniu aktyvumu&nbsp;[4, 22].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Esant prie\u0161laikiniam kiau\u0161id\u017ei\u0173 i\u0161sekimui, stebimas suma\u017e\u0117j\u0119s androgen\u0173 lygis. Pakaitin\u0117 androgen\u0173 terapija gal\u0117t\u0173 b\u016bti skiriama moterims, jau\u010dian\u010dioms nuolatin\u012f nuovarg\u012f, suma\u017e\u0117jus lytiniam potraukiui [4, 18, 22].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kalcis ir vitaminas&nbsp;D yra svarb\u016bs osteoporoz\u0117s prevencijai. Pacient\u0117s, sergan\u010dios PKN, tur\u0117t\u0173 suvartoti 1&nbsp;200\u20131&nbsp;500&nbsp;mg\/d. elementinio kalcio kartu su vitaminu D. Pasaulin\u0117se gair\u0117se rekomenduojama gauti 2&nbsp;000\u20134&nbsp;000 TV\/d. vitamino&nbsp;D.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Moterys tur\u0117t\u0173 b\u016bti skatinamos sportuoti po 30&nbsp;min. kasdien ir ne ma\u017eiau nei 3&nbsp;k.\/sav. (daryti svorio ir j\u0117gos pratimus raumenims stiprinti ir normaliau kaulinei mase palaikyti). &nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Vaisingumo i\u0161saugojimas ir atk\u016brimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pacien\u010di\u0173, sergan\u010di\u0173 PKN, nat\u016bralaus pastojimo tikimyb\u0117 yra 5\u201310&nbsp;proc. Gr\u012f\u017etamasis kiau\u0161id\u017ei\u0173 funkcijos sutrikimas yra nenusp\u0117jamas. Norin\u010dios pastoti pacient\u0117s turi planuoti reguliarius lytinius santykius kas 2\u20133 dienas, kad pastojimo tikimyb\u0117 b\u016bdu kuo didesn\u0117&nbsp;[22].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jeigu kiau\u0161id\u017ei\u0173 rezervas n\u0117ra visi\u0161kai i\u0161sek\u0119s, galima bandyti stimuliuoti ovuliacij\u0105 ir bandyti pastoti nat\u016braliu b\u016bdu arba atliekant intrauterinin\u0119 inseminacij\u0105. Jeigu sav\u0173 folikul\u0173 n\u0117ra, naudojamas pagalbinis apvaisinimas donorine kiau\u0161ial\u0105ste.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pacient\u0117s, kurioms numatomas onkologin\u0117s ligos gydymas, turi b\u016bti informuotos apie vaisingumo i\u0161saugojimo b\u016bdus, pavyzd\u017eiui, taikant kiau\u0161id\u017ei\u0173 transpozicij\u0105 prie\u0161 planuojam\u0105 spindulin\u012f gydym\u0105. Po pasveikimo, nusta\u010dius suma\u017e\u0117jus\u012f kiau\u0161id\u017ei\u0173 rezerv\u0105, galima prognozuoti, kad vaisingas laikotarpis bus sutrump\u0117j\u0119s. Tai svarbu planuojant n\u0117\u0161tum\u0105 ir numatant PHT prad\u017ei\u0105. \u0160ioms pacient\u0117ms atid\u0117lioti n\u0117\u0161tumo nerekomenduojama&nbsp;[24, 25].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>EURAPAG&nbsp;2017<\/em> kongrese, vykusiame Lietuvoje, dalyvavo Karali\u0161kojo Aku\u0161eri\u0173 ir ginekolog\u0173 kolegijos (angl.<em>&nbsp;Royal College of Obstetritians and Gynaecologists&nbsp;\u2013 <\/em>RCOG) direktorius, i\u0161rinktasis Menopauz\u0117s draugijos valdybos narys ir generalinis sekretorius, <em>Daisy Networks<\/em> glob\u0117jas gydytojas ginekologas Nickas Panay\u02bcis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Prane\u0161ime jis akcentavo, kad prie\u0161laikinio kiau\u0161id\u017ei\u0173 i\u0161sekimo problema apima didesn\u012f mast\u0105, nei manyta. Sp\u0117jama, kad yra daug nediagnozuot\u0173 ligos atvej\u0173 d\u0117l ai\u0161ki\u0173 diagnostini\u0173 kriterij\u0173 stokos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jo teigimu, laiku diagnozuoti PKN yra labai svarbu. Deja, diagnostika da\u017eniausiai u\u017etrunka. Daugiau negu pus\u0117 pacien\u010di\u0173 aplanko 3 ir daugiau gydytoj\u0173, kol joms diagnozuojama liga. Ketvirtadaliui pacien\u010di\u0173 diagnostikos nustatymas u\u017etrunka ilgiau nei 5 met\u0173. \u0160i\u0173 pacien\u010di\u0173 gydymui ginekologas rekomendavo naudoti didesnes estrogen\u0173 dozes, pavyzd\u017eiui, 2\u20134&nbsp;mg\/p. estradiolio. Pirmaisiais 5 metais galima naudoti ir SKT, kuri\u0173 sud\u0117tyje yra nat\u016bralaus estradiolio.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u012evairios organizacijos (NICE, ESHRE, BMS) rengia naujus PKN diagnostinius kriterijus. Tarptautinis bendradarbiavimas gali pad\u0117ti grei\u010diau \u012fgyvendinti \u0161iuos tikslus. Tam sukurtas PKN atvej\u0173 registras. Jame registruoti PKN atvejus gali kiekviena \u0161alis. Kongreso dalyvis pasid\u017eiaug\u0117 bendradarbiavimu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikin\u0117s medicinos instituto Aku\u0161erijos ir ginekologijos klinika.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kongrese dalyvavo Man\u010desterio \u0160ventosios Marijos ligonin\u0117s (Anglija) gydytojas konsultantas Mouradas&nbsp;W.&nbsp;Seifas. Jis yra garbingas Man\u010desterio universiteto lektorius, <em>Multidisciplinary&nbsp; &nbsp;Menopause&nbsp; &nbsp;Service<\/em> konsultantas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dr.&nbsp;M.&nbsp;W.&nbsp;Seifas pabr\u0117\u017e\u0117, kad pager\u0117jus vaik\u0173 v\u0117\u017eio gydymo i\u0161eitims padid\u0117jo ankstyvojo kiau\u0161id\u017ei\u0173 nepakankamumo paplitimas. Neseniai prad\u0117tos pagalbin\u0117s apvaisinimo proced\u016bros (kiau\u0161id\u017ei\u0173 ir kiau\u0161ial\u0105s\u010di\u0173 \u0161aldymas) gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti dal\u012f problem\u0173, ta\u010diau jos daugiausiai priklauso nuo valstyb\u0117se turim\u0173 i\u0161tekli\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gydytojas kalb\u0117jo apie klinikini\u0173 tyrim\u0173 tr\u016bkum\u0105, susijus\u012f su kiau\u0161id\u017ei\u0173 funkcijos sutrikim\u0173 nustatymu ir gydymu paauglyst\u0117je. Manoma, kad kiau\u0161id\u017ei\u0173 disfunkcija paauglyst\u0117je gali tur\u0117ti \u012ftakos \u012fvairiems sutrikimams sulaukus vyresnio am\u017eiaus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kita svarbi visuomen\u0117s sveikatos problema yra jaun\u0173 \u017emoni\u0173 nutukimas. Jis yra susij\u0119s su daugybe lig\u0173. Nutukusios pacient\u0117s patirti reprodukcin\u0117s funkcijos sutrikim\u0173 (policistinis kiau\u0161id\u017ei\u0173 sindromas, m\u0117nesini\u0173 ciklo sutrikimas, nevaisingumas).&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Jelena Klima\u0161enko<\/strong><br>Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikin\u0117s medicinos instituto Aku\u0161erijos ir ginekologijos klinika<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Saul\u0117 Vil\u0161inskait\u0117<\/strong><br>Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>\u017dana Bumbulien\u0117<\/strong><br>Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikin\u0117s medicinos institutas Aku\u0161erijos ir ginekologijos klinika<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ol class=\"wp-block-list\" type=\"1\"><li>WHO Scientific Group on Research on Menopause, 1996.<\/li><li>Van Kasteren YM, Schoemaker J. Premature ovarian failure: a systematic review on therapeutic interventions to restore ovarian function and achieve pregnancy. Hum Reprod Update. 1999; 5:483-492.<\/li><li>Luborsky JM, Meyer P, Sowers MF, et al. Premature menopauze in a multi-ethnic population study of the menopauze transition. Hum Reprod. 2003; 18:199-206.<\/li><li>Nelson LM, Covington SN, Rebar RW. An update: spontaneous premature ovarian failure is not an early menopause. Fertil Steril. 2005; 83(5):1327-32.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Rafique%20S%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=23182561\">Rafique S<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Sterling%20EW%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=23182561\">Sterling EW<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Nelson%20LM%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=23182561\">Nelson LM<\/a>. A new approach to primary ovarian insufficiency. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=PMC3727655\">Obstet Gynecol Clin North Am.<\/a> 2012; 39(4):567-86.<\/li><li>Van Kasteren YM. Familial idiopathic premature ovarian failure: an overrated and underestimated genetic disease? Hum Reprod. 1999; 14:2455-2459.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Zinn%20AR%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=11223369\">Zinn AR<\/a>. The X chromosome and the ovary. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=11223369\">J Soc Gynecol Investig.<\/a> 2001; 8(1):S34-6.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Ebrahimi%20M%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=24963360\">Ebrahimi M<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Akbari%20Asbagh%20F%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=24963360\">Akbari Asbagh F<\/a>. Pathogenesis and causes of premature ovarian failure: an update. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=PMC4059950\">Int J Fertil Steril.<\/a> 2011; 5(2):54-65.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=LaBarbera%20AR%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=3289410\">LaBarbera AR<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Miller%20MM%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=3289410\">Miller MM<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Ober%20C%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=3289410\">Ober C<\/a>, et al. Autoimmune etiology in premature ovarian failure. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/3289410\">Am J Reprod Immunol Microbiol.<\/a> 1988; 16(3):115-22.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Bakalov%20VK%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=12151443\">Bakalov VK<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Vanderhoof%20VH%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=12151443\">Vanderhoof VH<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Bondy%20CA%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=12151443\">Bondy CA<\/a>, et al. Adrenal antibodies detect asymptomatic auto-immune adrenal insufficiency in young women with spontaneous premature ovarian failure. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/12151443\">Hum Reprod.<\/a> 2002; 17(8):2096-100.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Morrison%20JC%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=1171028\">Morrison JC<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Givens%20JR%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=1171028\">Givens JR<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Wiser%20WL%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=1171028\">Wiser WL<\/a>, et al. Mumps oophoritis: a cause of premature menopause. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/1171028\">Fertil Steril.<\/a> 1975; 26(7):655-9.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Testa%20G%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=11150874\">Testa G<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Chiaffarino%20F%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=11150874\">Chiaffarino F<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Vegetti%20W%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=11150874\">Vegetti W<\/a>, et al. Case-control study on risk factors for premature ovarian failure. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/11150874\">Gynecol Obstet Invest.<\/a> 2001; 51(1):40-3.<\/li><li>&nbsp;<a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Ohta%20H%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=8703577\">Ohta H<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Sugimoto%20I%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=8703577\">Sugimoto I<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Masuda%20A%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=8703577\">Masuda A<\/a>, et al. Decreased bone mineral density associated with early menopause progresses for at least ten years: cross-sectional comparisons between early and normal menopausal women. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/8703577\">Bone.<\/a> 1996; 18(3):227-31.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=de%20Kleijn%20MJ%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=11836198\">de Kleijn MJ<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=van%20der%20Schouw%20YT%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=11836198\">van der Schouw YT<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Verbeek%20AL%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=11836198\">Verbeek AL<\/a>, et al. Endogenous estrogen exposure and cardiovascular mortality risk in postmenopausal women. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/11836198\">Am J Epidemiol.<\/a> 2002; 15;155(4):339-45.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Smith%20JA%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=14769589\">Smith JA<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Vitale%20S%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=14769589\">Vitale S<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Reed%20GF%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=14769589\">Reed GF<\/a>, et al. Dry eye signs and symptoms in women with premature ovarian failure. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/14769589\">Arch Ophthalmol.<\/a> 2004; 122(2):151-6.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Nelson%20LM%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=19196677\">Nelson LM<\/a>. Clinical practice. Primary ovarian insufficiency. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/19196677\">N Engl J Med.<\/a> 2009; 5;360(6):606-14.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Kruszy%C5%84ska%20A%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=28721129\">Kruszy\u0144ska A<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=S%C5%82owi%C5%84ska-Srzednicka%20J%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=28721129\">S\u0142owi\u0144ska-Srzednicka J<\/a>.&nbsp; &nbsp;Anti-M\u00fcllerian hormone (AMH) as a good predictor of time of menopause. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=28721129\">Prz Menopauzalny.<\/a> 2017; 16(2):47-50.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Maclaran%20K%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=21367702\">Maclaran K<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Panay%20N%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=21367702\">Panay N<\/a>. Premature ovarian failure. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/21367702\">J Fam Plann Reprod Health Care.<\/a> 2011; 37(1):35-42.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Rebar%20RW%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=19461434\">Rebar RW<\/a>. Premature ovarian failure. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/19461434\">Obstet Gynecol.<\/a> 2009; 113(6):1355-63.<\/li><li><a href=\"http:\/\/www.who.int\/about\/mission\/en\/\">http:\/\/www.who.int\/about\/mission\/en\/<\/a>.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Liao%20KL%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=11076338\">Liao KL<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Wood%20N%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=11076338\">Wood N<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Conway%20GS%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=11076338\">Conway GS<\/a>. Premature menopause and psychological well-being. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/11076338\">J Psychosom Obstet Gynaecol.<\/a> 2000; 21(3):167-74.<\/li><li><em>\u0427\u0435\u0431\u043e\u0442\u043d\u0438\u043a\u043e\u0432\u0430<\/em> T. \u041f\u0440\u0435\u0436\u0434\u0435\u0432\u0440\u0435\u043c\u0435\u043d\u043d\u0430\u044f \u043d\u0435\u0434\u043e\u0441\u0442\u0430\u0442\u043e\u0447\u043d\u043e\u0441\u0442\u044c \u044f\u0438\u0447\u043d\u0438\u043a\u043e\u0432: \u043c\u043d\u0435\u043d\u0438\u0435 \u044d\u043a\u0441\u043f\u0435\u0440\u0442\u043e\u0432. <a href=\"https:\/\/cyberleninka.ru\/journal\/n\/vestnik-reproduktivnogo-zdorovya\">\u0412\u0435\u0441\u0442\u043d\u0438\u043a \u0440\u0435\u043f\u0440\u043e\u0434\u0443\u043a\u0442\u0438\u0432\u043d\u043e\u0433\u043e \u0437\u0434\u043e\u0440\u043e\u0432\u044c\u044f<\/a> 2007; 22-32.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Bjarnason%20K%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=10515673\">Bjarnason K<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Cerin%20A%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=10515673\">Cerin A<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Lindgren%20R%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=10515673\">Lindgren R<\/a>, et al. Adverse endometrial effects during long cycle hormone replacement therapy. Scandinavian Long Cycle Study Group. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/10515673\">Maturitas.<\/a> 1999; 16;32(3):161-70.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Irtan%20S%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=24275133\">Irtan S<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Orbach%20D%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=24275133\">Orbach D<\/a>, <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Helfre%20S%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=24275133\">Helfre S<\/a>, et al. Ovarian transposition in prepubescent and adolescent girls with cancer. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/24275133\">Lancet Oncol.<\/a> 2013; 14(13):601-8.<\/li><li><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Romao%20RL%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=28265333\">Romao<\/a> LRP,<a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Lorenzo%20AJ%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=28265333\"> Lorenzo<\/a> AJ. Fertility preservation options for children and adolescents with cancer. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pmc\/articles\/PMC5332250\/\">Can Urol Assoc J<\/a>. 2017; 11(1):97\u2013102.<\/li><li>Kahled Mohammed et al. Oral vs Transdermal Estrogen Therapy and Vascular Events: A Systematic Review and Meta-Analysis. J Clin Endocrinol Metab 100: 4012-4020, 2015.<\/li><li>D. F. Archer et al. Sturdee and Updated IMS recommendations on postmenopausal hormonal therapy and preventive strategies for midlife health. Climacteric 2011;14:302-320.<\/li><li>Castelo Branco C, Soverai I. Clinical Efficacy of estradiol transdermal system in the treatment of hot flashes in postmenopausal women. Dove Medical Press Limited. 1 Jul 2014 Volume 2014:3 Pages 1-8.<\/li><\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Prie\u0161laikinis kiau\u0161id\u017ei\u0173 nepakankamumas (PKN, sinonimai&nbsp;\u2013 prie\u0161laikinis kiau\u0161id\u017ei\u0173i\u0161sekimas, prie\u0161laikin\u0117 menopauz\u0117, hipergonadotropin\u0117 amenor\u0117ja, hipergonadotropinis hipogonadizmas, pokastracinis sindromas)&nbsp;\u2013 tai klinikinis sindromas, pasirei\u0161kiantis kiau\u0161id\u017ei\u0173 funkcijos nepakankamumu d\u0117l prie\u0161laikinio kiau\u0161id\u017ei\u0173 folikul\u0173 i\u0161eikvojimo ar j\u0173 disfunkcijos. PKN b\u016bdingas m\u0117nesini\u0173 ciklo sutrikimas (oligomenor\u0117ja, retos m\u0117nesin\u0117s) ar m\u0117nesini\u0173 nebuvimas (amenor\u0117ja), nevaisingumas, estrogen\u0173 tr\u016bkumo negalavimai jaunesniems nei 40 met\u0173 moterims. Atlikus kraujo tyrimus, nustatoma&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":65999,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27238],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-65998","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65998","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65998"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65998\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/65999"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65998"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65998"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65998"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=65998"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=65998"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}