{"id":66011,"date":"2021-03-01T09:32:30","date_gmt":"2021-03-01T11:32:30","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=66011\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2021-03-01T09:32:32","modified_gmt":"2021-03-01T11:32:32","slug":"arterine-hipertenzija-viena-dazniausiu-ligu-pasaulyje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/arterine-hipertenzija-viena-dazniausiu-ligu-pasaulyje\/66011\/","title":{"rendered":"Arterin\u0117 hipertenzija \u2013 viena da\u017eniausi\u0173 lig\u0173 pasaulyje"},"content":{"rendered":"\n<p>\u012evair\u016bs statistiniai duomenys rodo, kad arterine hipertenzija serga bene daugiausiai \u017emoni\u0173, ta\u010diau ir \u0161ie skai\u010diai gali meluoti. Kod\u0117l? Ogi tod\u0117l, kad apie lig\u0105 met\u0173 metus gali b\u016bti net ne\u017einoma \u2013 ji neretai diagnozuojama visai atsitiktinai, pamatavus arterin\u012f kraujo spaudim\u0105. Liga gali vystytis met\u0173 metus, tuo tarpu pacientas gali nejausti joki\u0173 simptom\u0173, i\u0161skyrus kartais paskaudan\u010di\u0105 galv\u0105 ar nemalonius poj\u016b\u010dius \u0161irdies plote, kurie po kurio laiko praeina, tod\u0117l da\u017eniausiai ignoruojami: \u201eGal tiesiog \u0161iek tiek susijaudinau, nieko tokio\u201c. Ar tikrai nieko tokio? Kaip atpa\u017einti \u0161i\u0105 lig\u0105 ir diagnozuoti j\u0105 laiku, kad apie <strong>arterin\u0119 hipertenzij\u0105<\/strong> neb\u016bt\u0173 su\u017einoma tik tuomet, kai organizmui jau b\u016bt\u0173 padaryta negr\u012f\u017etama \u017eala?<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kas yra arterin\u0117 hipertenzija?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Arterin\u0117 hipertenzija<\/strong>\u2013 tai liga, kuriai b\u016bdingas nuolatinis arterinio kraujo spaudimo padid\u0117jimas. Kraujo spaudimas laikomas padid\u0117jusiu tuomet, kai vir\u0161ija 140\/90mmHg. Tai daugialypis sveikatos sutrikimas \u2013 tarsi pasekm\u0117 viso to, k\u0105 \u017emoguje nul\u0117m\u0117 ir \u012fvair\u016bs genetiniai veiksniai, ir aplinkos faktoriai. Tikr\u0105sias <strong>arterin\u0117s hipertenzijos<\/strong> i\u0161sivystymo prie\u017eastis nustatyti pavyksta ne visuomet.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kokie po\u017eymiai prane\u0161a apie besivystan\u010di\u0105 arterin\u0119 hipertenzij\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong><a href=\"http:\/\/www.arterinehipertenzija.lt\">Arterin\u0117 hipertenzija<\/a><\/strong> pavojinga tuo, kad ji ilgus metus gali nerodyti visi\u0161kai joki\u0173 po\u017eymi\u0173. Asmuo gali jaustis visi\u0161kai sveikas ir net nepatik\u0117ti tuo, k\u0105 mato arterinio kraujo spaudimo aparato ekrane. Kai matomi skai\u010diai vir\u0161ija 140\/90mmHg ir daugiau, jau galima \u012ftarti arterin\u0119 hipertenzij\u0105 (\u017einoma, reik\u0117t\u0173 matuoti kelet\u0105 kart\u0173 ir tai daryti skirtingomis dienomis, tik ramyb\u0117s b\u016bsenoje bei atlikti kit\u0173 tyrim\u0173, surinkti ligos istorij\u0105, \u012fvertinti esan\u010dius rizikos faktorius). Kai kuriems pacientams jau ligos prad\u017eioje pasirei\u0161kia galvos skausmas, kuris da\u017eniausiai lokalizuojasi pakau\u0161io ir sprando srityje; da\u017eniausiai jis kamuoja ankstyvais rytais, o dienos b\u0117gyje i\u0161nyksta. Taip pat gali varginti svaigulys, spengimas ausyse, skausmas, diskomfortas ir d\u016brimas \u0161irdies plote. Kartais jau\u010diamas \u0161irdies plakimas ir nevienodi tvinksniai, kamuoja kraujavimas i\u0161 nosies, koordinacijos sutrikimai, regos pakitimai ir t.t. Tokie simptomai gali sustipr\u0117ti ir v\u0117l i\u0161nykti, tod\u0117l \u012f juos d\u0117mes\u012f atkreipia tikrai ne visi.<\/p>\n\n\n\n<p>Kaip ir min\u0117jome prie\u0161 tai, gali nepasirodyti joki\u0173 simptom\u0173 \u2013 tuomet liga vystosi tyliai, nepastebimai, kol vien\u0105 dien\u0105 smogia visa galia, sukeldama sunki\u0173 ar net mirtin\u0173 komplikacij\u0173.&nbsp; Ypatingai susir\u016bpinti reik\u0117t\u0173, jei asmen\u012f kamuoja labai stiprus galvos skausmas, kr\u016btin\u0117s ir pilvo skausmai, atsiranda pykinimas ir v\u0117mimas, vargina gal\u016bni\u0173 paraly\u017eiai, \u012fvairaus tipo s\u0105mon\u0117s sutrikimai, koordinacijos pakitimai, reg\u0117jimo pablog\u0117jimas. Tokie ir pana\u0161\u016bs simptomai gali rodyti, kad pacientui reikia skubios medicinos pagalbos.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kaip geriau kontroliuoti lig\u0105 ne vien vaist\u0173 pagalba?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Vaistai \u0161ios ligos gydyme taip pat labai svarb\u016bs. Da\u017eniausiai skiriami beta blokatoriai, AKF inhibitoriai, <strong>kalcio kanal\u0173 blokatoriai<\/strong>, diuretikai (\u0161lapimo i\u0161siskyrim\u0105 skatinantys vaistai), sartanai arba j\u0173 deriniai \u2013 priklausomai nuo to, kurie vaistai tinkamiausi konkre\u010diu atveju. Be tinkamai parinkt\u0173 vaist\u0173 daugumos pa\u017eengusi\u0173 l\u0117tin\u0117s ligos atvej\u0173 kontroliuoti prakti\u0161kai ne\u012fmanoma, ta\u010diau gyvenimo b\u016bdo korekcija arterin\u0117s <strong>hipertenzijos gydyme<\/strong> taip pat vaidina itin reik\u0161ming\u0105 vaidmen\u012f. Pateiksime kelet\u0105 patarim\u0173, \u012f kuriuos verta atkreipti d\u0117mes\u012f:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>B\u016btina daugiau jud\u0117ti;<\/li><li>Rekomenduojama sveikiau maitintis;<\/li><li>Reikia vengti streso;<\/li><li>B\u016btina atsisakyti alkoholio, r\u016bkal\u0173 ir kit\u0173 \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173;<\/li><li>Rekomenduojama sekti savo k\u016bno mas\u0119 ir vengti antsvorio bei nutukimo.<\/li><li>Reikia vengti druskos;<\/li><li>B\u016btina gerai pails\u0117ti, nepersidirbti, steb\u0117ti organizmo siun\u010diamus signalus.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p>\u0160altinis  | Pasveik.lt<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012evair\u016bs statistiniai duomenys rodo, kad arterine hipertenzija serga bene daugiausiai \u017emoni\u0173, ta\u010diau ir \u0161ie skai\u010diai gali meluoti. Kod\u0117l? Ogi tod\u0117l, kad apie lig\u0105 met\u0173 metus gali b\u016bti net ne\u017einoma \u2013 ji neretai diagnozuojama visai atsitiktinai, pamatavus arterin\u012f kraujo spaudim\u0105. Liga gali vystytis met\u0173 metus, tuo tarpu pacientas gali nejausti joki\u0173 simptom\u0173, i\u0161skyrus kartais paskaudan\u010di\u0105 galv\u0105&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":34,"featured_media":66012,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-66011","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66011","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/34"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66011"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66011\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66012"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66011"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66011"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66011"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66011"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66011"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}