VLK Vaist\u0173 kompensavimo skyriaus ved\u0117ja Kristina Garuolien\u0117 skait\u0117 prane\u0161im\u0105 konferencijoje \u201eFarmacijos aktualijos\u201c, kuri vyko Vilniuje, apie \u0161alyje vykdom\u0105 vaist\u0173 vartojimo politik\u0105, kurios tikslas \u2013 skatinti kuo racionalesn\u012f vaist\u0173 vartojim\u0105.<\/i><\/p>\n
Garuolien\u0117 i\u0161skyr\u0117 keturias pagrindines kryptis, kuriomis siekiama vystyti kuo ai\u0161kesn\u0119 ir objektyvesn\u0119 vaist\u0173 vartojimo politik\u0105: 1) tolygaus vaist\u0173 (ypa\u010d inovatyvi\u0173) prieinamumo pacientams u\u017etikrinimas; 2) racionalus vaist\u0173 vartojimas; 3) i\u0161laid\u0173 vaistams valdymas ir 4) efektyvi vaist\u0173 kokyb\u0117s kontrol\u0117. Prane\u0161\u0117ja pirmiausia akcentavo, jog vaistin\u0117s b\u016btent ir yra ta sritis, ta vieta, kuri vaidina did\u017eiausi\u0105 vaidmen\u012f skatinant kuo racionaliau vartoti vaistus, kartu \u2013 ir tinkamai paskirstyti vaistus bei ma\u017einti pacient\u0173 sumokamas priemokas u\u017e vaistus. \u201eTolygaus inovatyvi\u0173 vaist\u0173 prieinamumo u\u017etikrinimas yra glaud\u017eiai susij\u0119s su visa vaist\u0173 kainodara, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 K. Garuolien\u0117. \u2013 Tik efektyviai ma\u017einant generini\u0173 vaist\u0173 kainas galima u\u017etikrinti didesn\u012f inovatyvi\u0173 vaist\u0173 prieinamum\u0105. Tai yra pagrindinis tiek Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173 nari\u0173, tiek kit\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173 tikslas vystant vaist\u0173 politik\u0105\u201c. Kalb\u0117dama apie vaist\u0173 prieinamum\u0105, prane\u0161\u0117ja atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, jog Lietuvoje atitinkamos terapin\u0117s sritys esti skirtingose situacijose. \u201eJei vertiname \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistem\u0105 veikian\u010di\u0173 vaist\u0173 suvartojimo duomenis ir lyginame juos su kit\u0173 \u0161ali\u0173 analogi\u0161kais duomenimis, tai Lietuvoje \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemai skirt\u0173 vaist\u0173 suvartojama pakankamai, tr\u016bkumo nejuntama, ta\u010diau kyla kur kas didesn\u0117 \u2013 racionalaus vaist\u0173 vartojimo \u2013 problema.<\/p>\n
Tuo tarpu kitos terapin\u0117s sritys tuo nepasi\u017eymi. Na, o vertinant, pavyzd\u017eiui, labai brangi\u0173, inovatyvi\u0173 vaist\u0173, skirt\u0173 gydyti onkologin\u0117ms ligoms, prieinamum\u0105, tenka konstatuoti, jog kai kurioms tokioms ligoms gydyti vaist\u0173 prieinamumo problema i\u0161ties yra pakankamai didel\u0117\u201c.Lietuvoje vaist\u0173 kompensavimo sistema naudojasi apie 40 proc. gyventoj\u0173, kitose Europos S\u0105jungos \u0161alyse kompensuojamuosius vaistus gauna apie 60 proc. populiacijos. Daugiausia kompensuojam\u0173j\u0173 vaist\u0173 i\u0161ra\u0161oma \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173 gydymui (60 proc. pacient\u0173), tuo tarpu prie kit\u0173 terapini\u0173 sri\u010di\u0173 priskiriamiems pacientams kompensuojam\u0173j\u0173 vaist\u0173 i\u0161ra\u0161oma ma\u017eiau (20 proc. antibiotik\u0173, nerv\u0173 sistem\u0105 veikian\u010di\u0173 vaist\u0173). Prane\u0161\u0117ja pateik\u0117 duomenis, kiek vaist\u0173 Lietuvoje (pinigine i\u0161rai\u0161ka) kompensuojama vienam pacientui ir kokia yra vidutin\u0117 paciento priemoka. Taigi vidutini\u0161kai vienam pacientui per metus (vertinamas laikotarpis \u2013 2014 metai) buvo i\u0161leisti 176 eurai, o priemoka, kuri\u0105 reik\u0117jo sumok\u0117ti \u012fsigyjant kompensuojamuosius vaistus, siek\u0117 45 eurus. Anot prane\u0161\u0117jos, yra terapini\u0173 sri\u010di\u0173, kada paciento priemoka sudar\u0117 tik nedidel\u0119 kainos dal\u012f, o bendra kompensavimo suma buvo pakankamai \u017eenkli (tarkime, onkologine liga sergan\u010diam pacientui min\u0117tu laikotarpiu vidutini\u0161kai buvo kompensuojama vaist\u0173 u\u017e 1412 eur\u0173), tuo tarpu infekcin\u0117ms ligoms gydyti kompensavimo sumos buvo palyginti nedidel\u0117s. Kod\u0117l? Tod\u0117l, kad infekcini\u0173 lig\u0173 gydymas yra vienkartinis, o l\u0117tin\u0117ms ligoms gydyti ra\u0161omi t\u0119stiniai receptai.<\/p>\n
\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 sistem\u0105 veikian\u010di\u0173 kompensuojam\u0173j\u0173 vaist\u0173 priemokos, kaip informavo K. Garuolien\u0117, yra did\u017eiausios, nes valstyb\u0117 kompensuoja 63 eurus, o pacientas vidutini\u0161kai primoka 44 eurus. Anot prane\u0161\u0117jos, jeigu vaistininkai patart\u0173 pacientams rinktis pigesnius vaistus, toki\u0173 dideli\u0173 i\u0161laid\u0173 pacientai tikrai nepatirt\u0173. Mat kuo vaistai pigesni, tuo priemokos u\u017e juos \u2013 ma\u017eesn\u0117s.<\/p>\n
Apie vaist\u0173 prieinamum\u0105<\/b><\/p>\n
\u201eLabai svarbus Pasaulio banko i\u0161skiriamas vaist\u0173 politikos tikslas yra tolygus vaist\u0173 prieinamumas, \u2013 akcentavo VLK Vaist\u0173 skyriaus ved\u0117ja K. Garuolien\u0117. \u2013 Tai rei\u0161kia, kad visoje \u0161alyje pacientai turi vienodai gauti jiems reikaling\u0105 efektyv\u0173 gydym\u0105. Lietuvoje \u0161iuo at\u017evilgiu situacija skirtinguose regionuose n\u0117ra tokia pati. I\u0161 turim\u0173 duomen\u0173 galima daryti i\u0161vad\u0105, kad daugiausia l\u0117\u0161\u0173, taigi daugiausia vaist\u0173, skiriama ir vartojama Kauno regione. Tokia \u0161io regiono specifika i\u0161lieka met\u0173 metus. Tai \u2013 did\u017eiausias regionas \u0161alyje, kuriame suvartojama daugiausia vaist\u0173, kur tenka skirti daugiausia l\u0117\u0161\u0173 vaistams kompensuoti\u201c. K. Garuolien\u0117 pateik\u0117 pavyzd\u012f, \u012frodant\u012f, kad egzistuoja \u017eenkl\u016bs skirtumai, vertinant regionuose ligoms gydyti skiriam\u0173 kompensuojam\u0173j\u0173 vaist\u0173 kiekius: kompensuojam\u0173j\u0173 vaist\u0173 cukriniam diabetui gydyti vidutini\u0161kai vienam pacientui skirta 186 eurai, tuo tarpu Kauno regione vienam pacientui buvo skiriama toki\u0173 vaist\u0173 vidutini\u0161kai u\u017e 227 eurus. Tai rodo, kad reikalingi i\u0161samesni tyrimai, kod\u0117l viename \u0161alies regione vaist\u0173 tokia liga sergantiems pacientams skiriama u\u017e \u017eenkliai didesn\u0119 sum\u0105.<\/p>\n
Apie i\u0161laid\u0173 valdym\u0105 ir finansinio tvarumo u\u017etikrinim\u0105<\/b><\/p>\n
Kitas vaist\u0173 politikos tikslas \u2013 i\u0161laid\u0173 valdymo bei sistemos finansinio tvarumo u\u017etikrinimas. \u201eKasmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo biud\u017eete vaistams kompensuoti numatoma vis daugiau l\u0117\u0161\u0173, ta\u010diau j\u0173 negalima i\u0161leisti daugiau, nei numatyta, nes sugriausime bendr\u0105 finansavimo sistem\u0105, be to, negal\u0117sime laiku atsiskaityti su vaistin\u0117mis ir vaist\u0173 gamintojais, \u2013 akcentavo prane\u0161\u0117ja. \u2013 \u0160tai matome, kokios tendencijos buvo iki 2009 met\u0173 kriz\u0117s \u2013 i\u0161laidos kasmet augo, tuo tarpu kriz\u0117s laikotarpiu jos buvo suma\u017e\u0117jusios. Pastaraisiais metais i\u0161laidos yra stabiliai ne\u017eenkliai did\u0117jan\u010dios, tai leid\u017eia u\u017etikrinti finansin\u012f sistemos tvarum\u0105. \u0160iandien VLK gali laiku atsiskaityti su vaistin\u0117mis, vadinasi, sistema valdoma\u201c.<\/p>\n
Apie inovatyvi\u0173 vaist\u0173 prieinamum\u0105<\/b><\/p>\n
Ar, i\u0161laidoms did\u0117jant, did\u0117ja inovatyvi\u0173 vaist\u0173 preinamumas? Kaip informavo K. Garuolien\u0117, pernai inovatyvi\u0173 vaist\u0173 (su naujomis veikliosiomis med\u017eiagomis) \u012f s\u0105ra\u0161\u0105 buvo \u012ftraukta net 35 \u2013 lyginant su prie\u0161 tai buvusiu laikotarpiu, tai yra didelis prover\u017eis. Tikimasi, kad kuo toliau, tuo labiau bus galima apr\u016bpinti pacientus inovatyviais vaistais, i\u0161laikant sistemos finansin\u012f tvarum\u0105, nesutrikdant finansini\u0173 atsiskaitym\u0173.<\/p>\n
Apie kompensuojam\u0173j\u0173 vaist\u0173 recept\u0173 skai\u010diaus ma\u017e\u0117jim\u0105<\/b><\/p>\n
Anot prane\u0161\u0117jos, \u012fvedus recept\u0173 ra\u0161ymo taisykles (kuomet buvo leista pacientams vaistus \u012fsigyti ilgesniam laikotarpiui (kai kuriais atvejais \u2013 net pus\u0117s met\u0173 laikotarpiui) bei prailginus vaist\u0173 \u012fsigijimo laikotarp\u012f, \u017eenkliai suma\u017e\u0117jo i\u0161ra\u0161yt\u0173 recept\u0173 skai\u010dius. Toki\u0105 tendencij\u0105 es\u0105 galima sieti ir su poky\u010diais kardiologini\u0173 vaist\u0173 grup\u0117je, kai vis daugiau vaist\u0173 skiriama deriniais (t. y. vietoj dviej\u0173 recept\u0173 i\u0161ra\u0161omas vienas). Na, o kai vaistin\u0117ms pateikiama ma\u017eiau recept\u0173, spart\u0117ja pacient\u0173 aptarnavimas, sugai\u0161tama ma\u017eiau laiko ir pan. Kalb\u0117dama apie vidutin\u0119 kompensuojam\u0173j\u0173 vaist\u0173 recepto kain\u0105, K. Garuolien\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad tai irgi yra informatyvus vaist\u0173 kompensavimo rodiklis.<\/p>\n
Kaip rodo turima statistika, kasmet vaist\u0173 kompensavimo kaina auga, o kartu, tiesa, \u0161iek tiek did\u0117ja ir pacient\u0173 priemokos. Tai es\u0105 susij\u0119 ne tiek su tuo veiksniu, jog kompensuojama daugiau brangesni\u0173 vaist\u0173, kiek su tuo, kad ma\u017e\u0117ja recept\u0173 skai\u010dius. Informuodama apie vaist\u0173 kompensavimo vertinim\u0105, analizuojant statistik\u0105 pagal pacient\u0173 am\u017eiaus grupes es\u0105 akivaizdu, jog did\u017eioji dalis l\u0117\u0161\u0173 skiriama vyresnio am\u017eiaus pacientams. Apskritai vaist\u0173 kompensavimo sistema yra labiau skirta vyresnio am\u017eiaus pacientams, nes tokie pacientai kur kas da\u017eniau serga (taip pat l\u0117tin\u0117mis ligomis). Kaip rodo turimi duomenys, daugiausia l\u0117\u0161\u0173, \u012fsigydamos kompensuojamuosius vaistus, i\u0161leid\u017eia vyresnio am\u017eiaus moterys (34 proc.). Analogi\u0161kas vyr\u0173 rodiklis yra 22 proc. Vertindama priemokas u\u017e kompensuojamuosius vaistus, prane\u0161\u0117ja informavo, jog iki 47 proc. sumokam\u0173 priemok\u0173 sumos dal\u012f sudaro vaistus \u012fsigijusios vyresnio am\u017eiaus pacient\u0117s moterys.<\/p>\n
\u00a0Apie racional\u0173 vaist\u0173 vartojim\u0105<\/b><\/p>\n
S\u0105voka \u201eracionalus vaist\u0173 vartojimas\u201c buvo prad\u0117ta vartoti ne taip seniai. Kod\u0117l pasaulyje buvo susir\u016bpinta, kad vaistus b\u016btina vartoti kuo racionaliau? Pirmiausia tokias nuostatas l\u0117m\u0117 vis did\u0117jantis antimikrobinis atsparumas. \u201eKai buvo sukurti antimikrobiniai preparatai, visi labai apsid\u017eiaug\u0117, kad atsirado efektyv\u016bs vaistai, \u2013 kalb\u0117jo K. Garuolien\u0117. \u2013 Ta\u010diau kai tie vaistai tapo nebeveiksmingi, prad\u0117ta ai\u0161kintis \u0161io rei\u0161kinio prie\u017eastis. Ir paai\u0161k\u0117jo, kad da\u017eniausiai tai \u2013 m\u016bs\u0173 netinkamas elgesys. Bet kok\u012f produkt\u0105 reikia vartoti atsakingai, protingai, racionaliai, juo labiau \u2013 vaistus. Tod\u0117l nuo 1985 met\u0173 racionalaus vaist\u0173 vartojimo s\u0105voka yra laikoma labai aktualia ir svarbia vaist\u0173 politikos dalimi. Es\u0105 kai vaistai vartojami neracionaliai, ne tik m\u0105\u017eta efektyvaus gydymo galimyb\u0117, bet ir auga sergamumas, did\u0117ja ligoni\u0173 i\u0161laidos, gydantis nepageidaujamas vaist\u0173 reakcijas, o kartais gali \u012fvykti pats blogiausias dalykas \u2013 pacient\u0105 i\u0161tikti mirtis. Kokie veiksniai lemia vaist\u0173 vartojim\u0105 ir kod\u0117l vaistai da\u017enai vartojami neracionaliai?<\/p>\n
Pasak prane\u0161\u0117jos, \u0161iuos rei\u0161kinius galima skirti \u012f kelias grupes. Pirma, tai informacijos apie vaistus nebuvimas ar tam tikra prasme neteisingos informacijos apie vaistus gavimas. Tai da\u017eniausiai b\u016bna \u012fvardijama kaip neteisinga paciento samprata apie vaist\u0105, kai i\u0161 vaisto labai daug tikimasi, norima vaistais gydytis, ta\u010diau nenorima keisti savo gyvensenos, neketinama elgtis kitaip, pamir\u0161tant, jog daugeliu atvej\u0173 pasveikti \u012fmanoma ir be vaist\u0173 \u2013 tik laikantis tam tikro re\u017eimo, subalansuotos mitybos, sveikos gyvensenos ir pan. Kai kurie pacientai link\u0119 apsiriboti vaist\u0173 i\u0161g\u0117rimu, o apie kit\u0173 veiksni\u0173 \u012ftak\u0105 sveikatai galvoti nenori.<\/p>\n
Apie vaist\u0173 vartojim\u0105 Lietuvoje<\/b><\/p>\n
Kokia situacija Lietuvoje, vertinant vaist\u0173 vartojim\u0105? Daug j\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alyje suvartojama ar ma\u017eai? Lyginant vaist\u0173 suvartojim\u0105 Lietuvoje su kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173 statistika, lietuviai vaist\u0173 suvartoja palyginti nedaug. Tiesa, yra tam tikros terapin\u0117s sritys, kuriose m\u016bs\u0173 \u0161alies rodikliai yra didesni, pavyzd\u017eiui, kai kuri\u0173 vaist\u0173, skiriam\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligoms gydyti. Pagrindin\u0117s ligos, kuriomis sergant skiriama daugiausia l\u0117\u0161\u0173 kompensuoti vaistams, yra arterin\u0117 hipertenzija ir cukrinis diabetas. Dar viena prie\u017eastis, kod\u0117l vaistai kartais vartojami neracionaliai, yra per ma\u017eo terapinio efektyvumo vaist\u0173 paskyrimas pacientui, u\u017euot i\u0161ra\u0161ius efektyviau veikian\u010di\u0173 vaist\u0173; kai vaistai vartojami netinkamomis doz\u0117mis; kai u\u017esiimama savigyda. Pastaruoju atveju vaistininkai tur\u0117t\u0173 b\u016bti aktyvesni, ai\u0161kindami toki\u0173 nusistatym\u0173 \u017eal\u0105, nes b\u016btent vaistininkai tiesiogiai kontaktuoja su savigyda u\u017esiiman\u010diais pacientais. Kartu reik\u0117t\u0173 keisti pacient\u0173 nusistatym\u0105, nusiteikim\u0105 vaistus vartoti labai gausiai. Dar, anot K. Garuo lien\u0117s, sunkiai suprantama, kai yra vartojami brangesni to paties efektyvumo vaistai, esant galimybei pasirinkti lygiai taip pat veikian\u010dius, ta\u010diau pigesnius medikamentus. O juk tai yra ne kas kita, kaip neracionalus valstyb\u0117s resurs\u0173 ir paties paciento l\u0117\u0161\u0173 \u0161vaistymas.<\/p>\n
Apie po\u017ei\u016brio \u012f vaistus keitim\u0105<\/b><\/p>\n
Anot K. Garuolien\u0117s, diegiamos \u012fvairios priemon\u0117s, siekiant, kad vaistai visose \u0161alyse b\u016bt\u0173 vartojami kuo racionaliau. Lietuva \u2013 ne i\u0161imtis. Ir pirmieji veiksmai, koki\u0173 imamasi, \u2013 tai po\u017ei\u016brio \u012f vaistus keitimas. Svarbiausia yra pakeisti gyventoj\u0173 m\u0105stym\u0105, nes tai yra labai svarbus elementas, svarstant vaist\u0173 vartojimo klausimus.<\/p>\n
Apie vaist\u0173 rink\u0105<\/b><\/p>\n
\u201eVaist\u0173 rink\u0105 galima suskirstyti pagal vaisto priklausomyb\u0119 patentui, \u2013 kalb\u0117jo prane\u0161\u0117ja. \u2013 Visi suprantame, kad patentas yra vertyb\u0117, kad patentiniai vaistai yra saugomi patento ir yra gan\u0117tinai brang\u016bs, o kai patentas baigiasi, atpinga\u201c. Lietuvoje es\u0105 beveik pus\u0117 vaist\u0173 yra generiniai; apie 36 proc. vaist\u0173 \u2013 original\u016bs, kurie ka\u017ekada buvo saugomi patento, bet dabar turi generinius analogus, ir vis dar Lietuvoje yra populiar\u016bs. O original\u016bs patento saugomi vaistai sudaro apie 13 proc. (tiek \u0161i\u0173 vaist\u0173 recept\u0173 i\u0161ra\u0161oma nuo bendro recept\u0173 skai\u010diaus). Tokios tendencijos nelabai kei\u010diasi met\u0173 metus. Did\u017eiausia tikimyb\u0117 sutaupyti tiek valstyb\u0117s, tiek pa\u010di\u0173 pacient\u0173 l\u0117\u0161\u0173, anot VLK atstov\u0117s, yra pastangos ma\u017eiau vartoti originali\u0173 patento nesaugom\u0173 vaist\u0173, juo pakei\u010diant \u012f generinius vaistus. Pavyzd\u017eiui, 2014 metais vidutin\u0117 generinio vaisto kaina buvo tik 7,3 euro, o patentinio \u2013 9,8 euro. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio kain\u0173 skirtumas, atrodo, n\u0117ra didelis, bet, \u012fvertinus recept\u0173 skai\u010di\u0173, \u012fmanoma sutaupyti milijonus. Kartu b\u016bt\u0173 galima keisti visuomen\u0117s \u012fpro\u010dius vaistus vartoti racionaliau (jei vaist\u0173 efektyvumas yra vienodas, rinktis pigesn\u012f).<\/p>\n
Garuolien\u0117 apgailestavo, jog Lietuvoje gyventojai ka\u017ekod\u0117l \u012ftik\u0117j\u0119, jog brang\u016bs vaistai veikia geriau nei pigesni. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties vaistininkams kartais b\u016bna pakankamai sud\u0117tinga toki\u0105 pacient\u0173 nuostat\u0105 pakeisti. Juo labiau tai pasirei\u0161kia, kai i\u0161ra\u0161yti vaistai kompensuojami 100 proc. ir i\u0161duodami be priemokos \u2013 pacientai nieku gyvu nenori rinktis pigesn\u012f variant\u0105. Keisti tokias gyventoj\u0173 nuostatas es\u0105 reik\u0117t\u0173 labiau pasitelkti spaud\u0105 ir kitas \u017einiasklaidos priemones \u2013 \u017emones b\u016btina \u0161viesti, daugiau ai\u0161kinti jiems apie racional\u0173 vaist\u0173 vartojim\u0105. Prane\u0161\u0117ja akcentavo, jog kartais \u017einiasklaida netgi pateikia prie\u0161ing\u0105 pozicij\u0105, klaidingai informuodama, es\u0105 generiniai vaistai yra ne tokie efektyv\u016bs, be to, galb\u016bt turi \u0161alutini\u0173 priemai\u0161\u0173 ir pan.<\/p>\n
Apie planuojamas vaist\u0173 kompensavimo naujoves<\/b><\/p>\n
Anot K. Garuolien\u0117s, \u0161iandien yra \u012fgyvendinamos priemon\u0117s, kurios \u012fne\u0161 tam tikr\u0173 teigiam\u0173 poky\u010di\u0173 \u012f vaist\u0173 kompensavimo sistem\u0105. Viena j\u0173 ta, jog u\u017e pigiausi\u0105 generin\u012f vaist\u0105 bus nustatyta nulin\u0117 paciento priemoka. Vadinasi, vaistas bus visi\u0161kai kompensuojamas (esant 100 proc. kompensacijos lygiui ir tik tie vaistai, kuri\u0173 generiniai gamintojai Lietuvai suteiks ma\u017eiausias kainas). Kitos priemon\u0117s, kurios keist\u0173 gyventoj\u0173 elges\u012f ir m\u0105stym\u0105, siekiant racionalesnio vaist\u0173 vartojimo, yra numatytas projektas \u201eGydykime ir gydykim\u0117s i\u0161mintingai\u201c. \u0160io projekto tikslas \u2013 kad gydytojai ir farmacijos specialistai skleist\u0173 informacij\u0105 pacientams apie pigesni\u0173 vaist\u0173 vartojim\u0105, kartu \u2013 ir apie racional\u0173 antimikrobini\u0173 preparat\u0173 vartojim\u0105, taip stiprindami visuomen\u0117s suvokim\u0105, kas tai yra racionalus vaist\u0173 vartojimas.<\/p>\n
Dar viena farmacijos specialistams aktuali naujiena ta, jog diskutuojama d\u0117l \u201eVaist\u0173 komitet\u0173\u201c, kurie veikt\u0173 kiekvienoje apskrityje, kiekviename regione, sudarymo. \u012e \u0161i\u0173 komitet\u0173 veikl\u0105 b\u016btinai tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012ftraukti ir vaistininkai. Vaist\u0173 komitetas aptarin\u0117t\u0173 vaist\u0173 vartojimo problemas tame regione \u2013 ai\u0161kint\u0173si, koki\u0173 grupi\u0173 vaist\u0173 vartojama per daug, o koki\u0173 \u2013 galb\u016bt per ma\u017eai. Tikimasi, kad \u0161i naujov\u0117 bus \u012fgyvendinta artimiausiu metu ir duos ap\u010diuopiam\u0173 rezultat\u0173.<\/p>\n
\u00a0<\/i><\/p>\n
Pareng\u0117 V. Grigali\u016bnien\u0117<\/b><\/i><\/p>\n
\u0160altinis: „Farmacija ir laikas” Nr.3, 2016m.<\/b><\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
VLK Vaist\u0173 kompensavimo skyriaus ved\u0117ja Kristina Garuolien\u0117 skait\u0117 prane\u0161im\u0105 konferencijoje \u201eFarmacijos aktualijos\u201c, kuri vyko Vilniuje, apie \u0161alyje vykdom\u0105 vaist\u0173 vartojimo politik\u0105, kurios tikslas \u2013 skatinti kuo racionalesn\u012f vaist\u0173 vartojim\u0105. Garuolien\u0117 i\u0161skyr\u0117 keturias pagrindines kryptis, kuriomis siekiama vystyti kuo ai\u0161kesn\u0119 ir objektyvesn\u0119 vaist\u0173 vartojimo politik\u0105: 1) tolygaus vaist\u0173 (ypa\u010d inovatyvi\u0173) prieinamumo pacientams u\u017etikrinimas; 2) racionalus vaist\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6607,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[24989,24988,255,254,6891,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-6606","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-eurai","tag-garuoliene","tag-priemoka","tag-priemokos","tag-situacija","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6606","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6606"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6606\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6607"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6606"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6606"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6606"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6606"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6606"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}