\u016amin\u0117s kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos \u2013 tai iki 30 dien\u0173 trunkan\u010dios infekcijos, galin\u010dios paveikti bet kuri\u0105 kv\u0117pavimo tak\u0173 dal\u012f, nuo prienosini\u0173 an\u010di\u0173 iki pleuros ertm\u0117s. Pagal anatomij\u0105 \u0161ios \u016bmios ligos skirstomos \u012f VKT ir AKT infekcijas. VKT priskiriamos kv\u0117pavimo tak\u0173 dalys nuo nosies ertm\u0117s ir vidurin\u0117s ausies iki gerkl\u0173, o AKT \u2013 trach\u0117ja, bronchai ir plau\u010diai [1].<\/p>\n\n\n\n
VKT infekcijos yra da\u017enesn\u0117s, ta\u010diau kiek lengvesn\u0117s ir paprastai sukelia ma\u017eiau komplikacij\u0173, i\u0161 j\u0173 da\u017eniausiai komplikuojasi ausies infekcijos (klausos sutrikimai) ar faringotonzilitas (reumatin\u0117 kar\u0161tin\u0117). AKT infekcijos paprastai b\u016bna sunkesn\u0117s, tod\u0117l ir j\u0173 sukeltos komplikacijos yra da\u017enesn\u0117s, ypa\u010d tarp ma\u017e\u0173 vaik\u0173. Pagrindin\u0117s AKT infekcij\u0173 komplikacijos \u2013 sunki pneumonija, obstrukcinis bronchitas, sunkus bronchiolitas, kv\u0117pavimo nepakankamumas ar \u016bminis kv\u0117pavimo distreso sindromas, emfizema, plau\u010di\u0173 abscesai, meningoencefalitas [1].<\/p>\n\n\n\n
\u016amini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcij\u0173 paplitimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u012evairaus am\u017eiaus vaikams kv\u0117pavimo tak\u0173 ligos yra da\u017ena problema, o \u0161\u012f fakt\u0105 patvirtina visame pasaulyje renkami statistiniai duomenys. Olandijoje atlikto tyrimo duomenimis, surinktais nuo 1987 iki 2001 met\u0173, net 25 proc. vaik\u0173 \u012f pirmin\u0117s grandies gydytojus kreip\u0117si b\u016btent d\u0117l su kv\u0117pavimo takais susijusi\u0173 lig\u0173 [2]. Higienos instituto Lietuvoje registruotais duomenimis, vaik\u0173 sergamumas VKT ligomis 2016 metais siek\u0117 544,7\/1 000 vaik\u0173, sergamumas pneumonija 2016 metais \u2013 32,5\/1 000 vaik\u0173. Tai, kad vaikai da\u017eniau serga kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijomis, \u012frodo suaugusi\u0173j\u0173 sergamumo rodikliai. Tame pa\u010diame Higienos instituto 2016 met\u0173 registre suaugusi\u0173j\u0173 sergamumas VKT ligomis siek\u0117 127,1\/1 000 gyventoj\u0173, o pneumonija \u2013 20,8\/1 000 gyventoj\u0173 [3]. Sergamumas infekcin\u0117mis ligomis ir da\u017eniausi suk\u0117l\u0117jai yra skirtingi \u012fvairiose vaik\u0173 am\u017eiaus grup\u0117se, skiriasi ir tarp tam tikr\u0173 region\u0173. Europoje didelio infekcini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 lig\u0173 paplitimo regionais laikomos ryt\u0173 Europos \u0161alys, tarp j\u0173 ir Lietuva. Taigi d\u0117l didelio paplitimo bei svarbos vaik\u0173 sveikatai toliau bus \u012fvardijamos da\u017eniausios \u016bmin\u0117s kv\u0117pavimo tak\u0173 ligos, pagrindiniai j\u0173 suk\u0117l\u0117jai, rizikos veiksniai ir galimos komplikacijos.<\/p>\n\n\n\n Da\u017enos vaik\u0173 VKT infekcin\u0117s ligos<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u016aminis nazofaringitas \u2013 tai \u016bminis nosies ertm\u0117s, nosiarykl\u0117s ir rykl\u0117s gleivin\u0117s u\u017edegimas, kur\u012f da\u017eniausiai sukelia rinovirusai (daugiau kaip 50 proc. atvej\u0173), taip pat suk\u0117l\u0117jai gali b\u016bti kiti virusai (pvz., respiracinio sincitijaus viruso (RSV), gripo ir paragripo virusai, adenovirusai, koronavirusai, \u017emogaus metapneumovirusai, bokavirusai), retais atvejais \u2013 bakterijos (S. pneumoniae<\/em>, H. influenzae<\/em> ir kt.). Tai da\u017ena infekcin\u0117 VKT liga, kuriai b\u016bdingi protr\u016bkiai ir nuo suk\u0117l\u0117jo priklausantis sezoni\u0161kumas. Rizikos veiksniai: vaik\u0173 kolektyvo lankymas, imunin\u0117s sistemos nepakankamumas, gretutin\u0117s ligos, alergija, stresas, prasta mityba, aktyvus ar pasyvus r\u016bkymas. \u016aminis nazofaringitas pasirei\u0161kia per\u0161alimui b\u016bdingais simptomais, ta\u010diau kartais galimos jo komplikacijos, tokios kaip \u016bminis vidurin\u0117s ausies u\u017edegimas, astmos pa\u016bm\u0117jimas, \u016bminis sinusitas, \u016bmin\u0117s AKT ligos ar kraujavimas i\u0161 nosies [4].<\/p>\n\n\n\n \u016aminis faringotonzilitas \u2013 tai \u016bminis tonzili\u0173, rykl\u0117s ir aplinkini\u0173 mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 u\u017edegimas, kur\u012f gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Da\u017eniausi virusiniai suk\u0117l\u0117jai: adenovirusai, gripo ir paragripo virusai, enterovirusai, Ebsteino-Barr virusas, citomegalo, Herpes simplex<\/em> virusai, \u017dIV ir kt. Bakterin\u012f faringotonzilit\u0105 da\u017eniausiai sukelia A grup\u0117s beta hemolizinis streptokokas (S. pyogenes<\/em>), C ir G grupi\u0173 streptokokai \u2013 re\u010diau, kitos bakterijos \u2013 labai retais atvejais. Rizikos veiksniai: artimas kontaktas kolektyvuose, dar\u017eeliuose, mokyklose, \u0161eimose. Svarbiausia kuo anks\u010diau diagnozuoti ir prad\u0117ti gydyti streptokokin\u012f faringotonzilit\u0105 d\u0117l galim\u0173 sistemini\u0173 komplikacij\u0173, toki\u0173 kaip \u016bminis reumatas, \u016bminis glomerulonefritas, streptokokinis toksinio \u0161oko sindromas, neuropsichiatrinis sutrikimas. Galimos vietin\u0117s \u016bminio faringotonzilito komplikacijos: kaklo ar galvos p\u016bliniai, limfadenitas, \u016bminis vidurin\u0117s ausies u\u017edegimas, sinusitas, nekrotizuojantis fascitas, mastoiditas, pneumonija, meningitas, sepsinis artritas ir kt. [4].<\/p>\n\n\n\n \u016aminis vidurin\u0117s ausies u\u017edegimas \u2013 tai \u016bminis vidurin\u0117s ausies gleivin\u0117s u\u017edegimas, da\u017eniausiai sukeliamas bakterij\u0173, toki\u0173 kaip Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Moraxella catarrhalis<\/em>. Retesni suk\u0117l\u0117jai \u2013 kitos bakterijos (S. pyogenes, S. aureus, M. pneumoniae<\/em>) ar virusai (RSV, rinovirusai, gripo ar paragripo virusai). Rizikos veiksniai: imuniteto nepakankamumas, \u012fgimtosios anomalijos, VKT infekcijos, adenoid\u0173 hipertrofija, alergija, gastroezofaginio refliukso liga, \u010diulptuko naudojimas, vaik\u0173 kolektyvo lankymas, pasyvus r\u016bkymas. Komplikacijos pagal lokalizacij\u0105 skirstomos \u012f ekstrakranijines (b\u016bgnelio perforacija, mastoiditas, n. facialis<\/em> parez\u0117, labirintitas, petrozitas, l\u0117tinis vidurinis otitas) ir intrakranijines (smegen\u0173 abscesai, sigmoidinio sinuso tromboz\u0117, p\u016blingas meningoencefalitas), taip pat galimas otogeninis sepsis [4].<\/p>\n\n\n\n \u016aminis epiglotitas \u2013 tai gerkl\u0173 \u012feigos u\u017edegimas, kur\u012f gali sukelti infekciniai ir neinfekciniai veiksniai (svetimk\u016bniai, nudegimai, angioedema ir kt.). Infekcin\u012f epiglotit\u0105 da\u017eniausiai sukelia Haemophilus influenzae B <\/em>infekcija. Gerokai re\u010diau suk\u0117l\u0117jai yra kitos bakterijos (S. pneumoniae, S. aureus<\/em>, kit\u0173 tip\u0173 Haemophilus influenzae<\/em>, A grup\u0117s beta hemolizinis streptokokas), virusai (HSV-1, VZV, EBV, gripo ir paragripo virusai) ar grybeliai (Candida<\/em>, Aspergillus<\/em>). Rizikos veiksniai: ankstyvasis am\u017eius, \u012fgimtosios kv\u0117pavimo organ\u0173 ligos, neskiepijimas Hib vakcina, imunodeficitas, Dauno sindromas. Tai pavojinga infekcija, galinti sukelti tokias komplikacijas kaip antgerklio p\u016blinys, nekrozinis epiglotitas, antrin\u0117 infekcija (pneumonija, meningitas ir kt.) bei gyvybei pavojing\u0105 asfiksij\u0105 [4].<\/p>\n\n\n\n Pagrindin\u0117s vaik\u0173 AKT ligos<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u016aminis bronchitas \u2013 tai \u016bminiss bronch\u0173 gleivin\u0117s u\u017edegimas, da\u017eniausiai pasirei\u0161kiantis k\u016bdikiams ir ikimokyklinio am\u017eiaus vaikams. Net iki 25 proc. vis\u0173 \u016bmini\u0173 bronchit\u0173 traktuojami kaip obstrukciniai d\u0117l b\u016bdingo bronch\u0173 laidumo sutrikimo, pasirei\u0161kian\u010dio dusuliu. Obstrukcinis bronchitas b\u016bdingesnis vaikams iki 3 met\u0173, sergantiems \u016bmine virusine infekcija. Da\u017eniausiai \u016bmin\u012f bronchit\u0105 sukelia virusai (rinovirusai, adenovirusai, gripo, paragripo, RSV), kiek re\u010diau gali sukelti bakterijos ir atipiniai suk\u0117l\u0117jai (S. pneumoniae, Haemophilus influenzae, Mycoplasma pneumoniae, Bordetella pertussis<\/em> ir kt.). Rizikos veiksniai: jaunesnis am\u017eius, imunitet\u0105 slopinantys veiksniai, gretutin\u0117s ligos, obstrukcin\u012f bronchit\u0105 gali skatinti oro tar\u0161a, cheminiai dirgikliai [4].<\/p>\n\n\n\n Bronchiolitas \u2013 tai vaikams iki 2 met\u0173 b\u016bdinga infekcin\u0117 bronchioli\u0173 liga, pasirei\u0161kianti \u0161vok\u0161\u010dian\u010diu alsavimu ir dusuliu. \u0160i \u016bmin\u0117 AKT liga yra viena pagrindini\u0173 vaik\u0173 iki 1 met\u0173 hospitalizacijos prie\u017eas\u010di\u0173 [2, 4\u20135]. Da\u017eniausiai bronchiolit\u0105 sukelia RSV, re\u010diau \u2013 kiti virusai. Apie RSV viruso sukeltas vaik\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijas aptariama toliau. Rizikos veiksniai: nei\u0161ne\u0161iotumas, am\u017eius iki 3 m\u0117nesi\u0173, lydin\u010dios ligos, imunodeficitas, vyri\u0161koji lytis, motinos r\u016bkymas, prastos socialin\u0117s ir ekonomin\u0117s s\u0105lygos [4].<\/p>\n\n\n\n Pneumonija \u2013 tai plau\u010di\u0173 audinio infekcija. Suk\u0117l\u0117jai gali b\u016bti \u012fvair\u016bs virusai (pvz., RSV), o virusin\u0117s kilm\u0117s pneumonija vaikams iki 2 met\u0173 nustatoma net iki 80 proc. atvej\u0173. Neretai, ypa\u010d vyresniems vaikams, \u0161i\u0105 infekcij\u0105 sukelia bakterijos, i\u0161 kuri\u0173 da\u017eniausia S. pneumoniae<\/em>. Mi\u0161ri infekcija vaikams diagnozuojama iki 30 proc. atvej\u0173 [2, 4]. Visuomen\u0117je \u012fgyta pneumonija i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse kasmet paveikia apie 4 mln. vaik\u0173 iki 5 met\u0173 (pasirei\u0161kimo da\u017enis \u2013 0,05 atveji 1 vaikui), o besivystan\u010diose \u0161alyse siekia net iki 151 mln. nauj\u0173 atvej\u0173 per metus (pasirei\u0161kimo da\u017enis \u2013 0,29 atveji 1 vaikui) toje pa\u010dioje am\u017eiaus grup\u0117je. Lengv\u0105 ir vidutinio sunkumo visuomen\u0117je \u012fgyt\u0105 pneumonij\u0105 vaikams da\u017eniausiai sukelia virusai, o sunki\u0105 \u2013 bakterijos. S. pneumoniae<\/em> yra da\u017eniausias sunki\u0173 ir komplikuot\u0173 vaik\u0173 pneumonij\u0173 suk\u0117l\u0117jas, ta\u010diau reikia nepamir\u0161ti, kad RSV ir gripo virusai taip pat gali sukelti sunki\u0105 ir komplikuot\u0105 pneumonij\u0105 [6]. Rizikos veiksniai: ma\u017eas svoris, prasta mityba, imunodeficitin\u0117s b\u016bkl\u0117s, gretutin\u0117s ligos, prastos socialin\u0117s ir ekonomin\u0117s s\u0105lygos, aktyvus ar pasyvus r\u016bkymas, aplinkos u\u017eter\u0161tumas, neskiepijimas ar skiepijimo sistemos neefektyvumas [2, 4, 6].<\/p>\n\n\n\n AKT ligos yra retesn\u0117s u\u017e VKT ligas, ta\u010diau d\u0117l sunkesn\u0117s lig\u0173 formos da\u017eniau pasirei\u0161kia j\u0173 komplikacijos, vaikai d\u0117l j\u0173 neretai yra hospitalizuojami. RSV sukelta kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcija yra pati da\u017eniausia vaik\u0173 hospitalizacijos prie\u017eastis pasaulyje. RSV infekcija gali pasireik\u0161ti \u012fvairaus am\u017eiaus vaikams, ta\u010diau b\u016bdingiausia k\u016bdikiams. RSV yra viena i\u0161 trij\u0173 da\u017eniausi\u0173 (RSV, Streptococcus pneumoniae<\/em> ir Haemophilus influenzae<\/em>) naujagimi\u0173 infekcij\u0173 [7]. RSV paplitimas \u012fvairiuose \u0161altiniuose skiriasi, ta\u010diau visur \u012fvardijamas kaip didelis. \u0160altiniuose nurodoma, kad iki 50 proc. vaik\u0173 iki 1 met\u0173 ir beveik 100 proc. vaik\u0173 iki 2 met\u0173 sirgo RSV infekcija. Kasmet d\u0117l RSV sukelt\u0173 sunki\u0173 AKT infekcij\u0173 net apie 3,4 mln. vaik\u0173 iki 5 met\u0173 patenka \u012f ligonin\u0119 (dauguma \u2013 iki 6 m\u0117nesi\u0173). 2011 met\u0173 Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, hospitalizacij\u0173 da\u017enis d\u0117l bronchiolito, \u016bminio bronchito ir pneumonijos vaik\u0173 iki 1 met\u0173 grup\u0117je Lietuvoje buvo 4 846,6\/100 000 vaik\u0173, Lenkijoje \u2013 2 773,7\/100 000 vaik\u0173, Did\u017eiojoje Britanijoje \u2013 2 937,2\/100 000 vaik\u0173, Norvegijoje \u2013 1 187,9\/100 000 vaik\u0173 [2]. Retais atvejais RSV ar kita kv\u0117pavimo takus veikianti infekcija gali komplikuotis k\u016bdikio mirtimi d\u0117l progresuojan\u010dio kv\u0117pavimo nepakankamumo [7]. Mir\u010di\u0173 da\u017enis d\u0117l komplikuoto bronchiolito, \u016bminio bronchito ar pneumonijos tarp vaik\u0173 iki 1 met\u0173, 2011 met\u0173 PSO duomenimis, Lietuvoje siek\u0117 iki 28,01\/100 000 vaik\u0173, Lenkijoje \u2013 iki 14,36\/100 000 vaik\u0173, Did\u017eiojoje Britanijoje \u2013 iki 5,1\/100 000 vaik\u0173, Norvegijoje \u2013 iki 1,63\/100 000 vaik\u0173 (1 pav.) [2]. D\u0117l ger\u0117jan\u010dios vaik\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros sistemos Did\u017eiojoje Britanijoje nuo 1979 met\u0173 iki 2000 met\u0173 vaik\u0173 iki 1 met\u0173 mirtingumas nuo \u0161ios infekcijos komplikacij\u0173 suma\u017e\u0117jo nuo 21,5\/100 000 iki 1,8\/100 000 (2 pav.) [8].<\/p>\n\n\n\n \u012evair\u016bs veiksniai, didinantys kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcij\u0173 rizik\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n Jau prie anks\u010diau apra\u0161yt\u0173 da\u017en\u0173 vaik\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcij\u0173 pamin\u0117ti b\u016bdingi rizikos veiksniai. Siekiant \u012fvertinti svarbiausius rizikos veiksnius, 2013 metais atlikta metaanaliz\u0117, kurioje tirta 19-os veiksni\u0173 reik\u0161m\u0117 AKT infekcijoms: ma\u017eas gimimo svoris, ankstyvas gimimas, nemaitinimas motinos pienu, prasta mityba, vitamino A ar cinko tr\u016bkumas, anemija, gyvenimas didel\u0117se \u0161eimose, vaik\u0173 ugdymo \u012fstaig\u0173 lankymas, oro tar\u0161a, nepakankama imunizacija, \u017dIV, pasyvus r\u016bkymas, gimdyvi\u0173 ugdymo stoka, vyri\u0161koji lytis ir kt. \u012evertinus metaanaliz\u0117s duomenis, i\u0161skirti 7 svarbiausi rizikos veiksniai: ma\u017eas gimimo svoris (RS 3,18), nepakankamas maitinimas motinos pienu (RS 2,34), tuose pa\u010diuose namuose gyvenanti daugiau kaip 7 asmen\u0173 \u0161eima (RS 1,96), patalp\u0173 oro tar\u0161a (RS 1,57), nepakankama imunizacija (RS 1,83), prasta mityba, kai svoris pagal am\u017ei\u0173 yra \u017eemiau nei 2 standartiniai nuokrypiai (RS 4,47), \u017dIV infekcija (RS 4,15) [9].<\/p>\n\n\n\n Nutukimas daugelyje tyrim\u0173 \u012fvardijamas kaip nepriklausomas rizikos veiksnys pacientams, sergantiems AKT infekcijomis. Pasteb\u0117ta, kad nutuk\u0119 vaikai ne tik da\u017eniau hospitalizuojami d\u0117l kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcij\u0173, bet j\u0173 gydymas trunka ilgiau, kainuoja daugiau ir da\u017eniau prireikia reanimacini\u0173 priemoni\u0173 [10]. Japonijoje atliktame retrospektyviniame tyrime, \u012f kur\u012f \u012ftraukti d\u0117l RSV sukelt\u0173 infekcij\u0173 hospitalizuoti vaikai, pasteb\u0117ta, kad tiek nutukimas, tiek per ma\u017eas k\u016bno svoris yra susij\u0119 su ilgiau trunkan\u010diais kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijoms b\u016bdingais simptomais tarp 1\u20136 met\u0173 vaik\u0173 [11].<\/p>\n\n\n\n Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u016amin\u0117s kv\u0117pavimo tak\u0173 ligos pasaulyje kasmet pasirei\u0161kia daugeliui vaik\u0173, ypa\u010d k\u016bdikiams ir ikimokyklinio am\u017eiaus vaikams. \u0160ios ligos pavojingos galimomis komplikacijomis, retais atvejais galin\u010diomis baigtis mirtimi. Ger\u0117jant sveikatos apsaugos sistemai mirtingumas ma\u017e\u0117ja, ta\u010diau tai i\u0161lieka \u0161i\u0173 laik\u0173 problema, ypa\u010d besivystan\u010diose \u0161alyse. Siekiant suma\u017einti sergamum\u0105 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcin\u0117mis ligomis ir norint i\u0161vengti j\u0173 komplikacij\u0173, reik\u0117t\u0173 \u0161alinti ar koreguoti sergamum\u0105 didinan\u010dius rizikos veiksnius, susijusius su gyvenimo s\u0105lyg\u0173 gerinimu, socialiniais ir ekonominiais veiksniais, imunizacija ir kt. Aist\u0117 Aleknait\u0117<\/strong> Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1. Vardanyan L. Risk Factors Related to Complications of Acute Respiratory Infections among Children under Five Years Old in Yerevan, Armenia, A Case Control Study. School of Public Health American University of Armenia Yerevan, Armenia, 2013. \u016amin\u0117s kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos \u2013 tai iki 30 dien\u0173 trunkan\u010dios infekcijos, galin\u010dios paveikti bet kuri\u0105 kv\u0117pavimo tak\u0173 dal\u012f, nuo prienosini\u0173 an\u010di\u0173 iki pleuros ertm\u0117s. Pagal anatomij\u0105 \u0161ios \u016bmios ligos skirstomos \u012f VKT ir AKT infekcijas. VKT priskiriamos kv\u0117pavimo tak\u0173 dalys nuo nosies ertm\u0117s ir vidurin\u0117s ausies iki gerkl\u0173, o AKT \u2013 trach\u0117ja, bronchai ir plau\u010diai [1]. VKT…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":66121,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-66120","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66120","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66120"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66120\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66121"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66120"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66120"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66120"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66120"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66120"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
<\/strong><\/p>\n\n\n\n
Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinikos<\/p>\n\n\n\n
2. European Respiratory Society. Pediatric respiratory diseases. In European Lung white book, 16 chapter, 184-195. Prieiga internetu [2018-01-30]: https:\/\/www.erswhitebook.org\/chapters\/paediatric-respiratory-diseases\/.
3. Higienos institutas. Lietuvos gyventoj\u0173 ligotumas kai kuriomis ligomis 2004-2016 metais. Prieiga internetu [2018-01-30]: http:\/\/sic.hi.lt\/php\/serg15.php?dat_file=serg15.txt<\/a>.
4. Martinkien\u0117 R, Rad\u017ei\u016bnien\u0117 V, Narkevi\u010di\u016bt\u0117 I, Dum\u010dius S. Aus\u0173, nosies, gerkl\u0117s ir kv\u0117pavimo organ\u0173 sistemos ligos. Sud. Kin\u010dinien\u0117 O. Pediatrijos praktikos vadovas. Leidinys skirtas medicinos specialistams, medicinos studij\u0173 studentams. Vilnius: UAB \u201eBaltijos id\u0117j\u0173 grup\u0117\u201c, 2015, psl. 134-184.
5. \u00d8ymar et al. Acute bronchiolitis in infants, a review. Scandinavian Journal of Trauma, Resuscitation and Emergency Medicine, 2014, 22:23.
6. Principi N, Esposito S. Management of severe community-acquired pneumonia of children in developing and developed countries. Thorax 2011; 66: 815\u2013822.
7. Jepsen MT, Trebbien R, Emborg HD, et al. Incidence and seasonality of respiratory syncytial virus hospitalisations in young children in Denmark, 2010 to 2015. Euro Surveill. 2018;23(3):pii=17-00163.
8. Panickar JR, Dodd SR, Smyth RL, Couriel JM: Trends in deaths from respiratory illness in children in England and Wales from 1968 to 2000. Thorax 2005, 60:1035\u20131038.
9. Jackson S, Mathews K H, Pulani\u0107 D, Falconer R, Rudan I, Campbell H, Nair H. Risk factors for severe acute lower respiratory infections in children \u2013 a systematic review and meta-analysis<\/a>. Croat Med J. 2013 Apr; 54(2): 110\u2013121.
10. Okubo Y, Morisaki N, Michihata N, et al. Dose-dependent relationships between weight status and clinical outcomes among infants hospitalized with respiratory syncytial virus infections<\/a>. Pediatric Pulmonology. 2018;1\u20136.
11. Akiyama N, Segawa T, Ida H, Mezawa H, Noya M, Tamez S, Urashima M. Bimodal effects of obesity ratio on disease duration of respiratory syncytial virus infection in children. Allergol Int. 2011;60:305\u2013308.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"