<\/p>\n\n\n\n
Astma \u2013 viena seniausiai \u017einom\u0173 lig\u0173. \u0160iandien ji paplitusi labai pla\u010diai \u2013 manoma, kad pasaulyje ja serga ma\u017eiausiai 300 mln. gyventoj\u0173, o diagnozi\u0173 skai\u010dius nuolat auga. Pirmuosiuose istoriniuose \u0161altiniuose ji minima daugiau nei prie\u0161 kelis t\u016bkstan\u010dius met\u0173. \u0160iandien \u017einomas astmos apibr\u0117\u017eimas buvo sukurtas tik 19 am\u017eiuje. Nors \u0161iandien astmos atvej\u0173 tik daug\u0117ja, medicina jau gali pasi\u016blyti veiksming\u0173 b\u016bd\u0173 jai pa\u017eaboti \u2013 vienas t\u0173 b\u016bd\u0173 yra biologin\u0117 terapija.<\/em><\/p>\n\n\n\n Astmos prie\u017eastys<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n U\u017edegimin\u0117s bronch\u0173 reakcijos \u2013 pagrindin\u0117 astmos i\u0161sivystymo prie\u017eastis. Paprastai tariant, \u0161ios u\u017edegimin\u0117s bronch\u0173 reakcijos skatina bronch\u0173 spazmus, d\u0117l kuri\u0173 oras nebegali laisvai cirkuliuoti kv\u0117pavimo takais. Papildomai kv\u0117pavim\u0105 apsunkina ir bronch\u0173 gleivin\u0117s pabrinkimas, padid\u0117jusi gleivi\u0173 sekrecija, d\u0117l kuri\u0173 kv\u0117pavimo takai susiaur\u0117ja dar labiau. Asmen\u012f kamuoja dusulys, oro tr\u016bkumas, kr\u016btin\u0117s ver\u017eimo jausmas.<\/p>\n\n\n\n Pasteb\u0117ta, kad astmos i\u0161sivystymui daug \u012ftakos turi ir \u012fvairios bakterin\u0117s bei virusin\u0117s kv\u0117pavimo sistemos infekcijos. Daug \u017ealos daro r\u016bkymas, \u012fvair\u016bs cheminiai dirgikliai ar kenksmingais ter\u0161alais u\u017eter\u0161tas oras. Pastebima, kad astmos priepuolius neretai i\u0161provokuoja fizinis kr\u016bvis, nervin\u0117 \u012ftampa, stipr\u016bs kvapai, \u0161altis, klimato pasikeitimai. Labai daug \u012ftakos turi ir paveldimumas \u2013 jei liga sirgo \u0161eimos nariai, tuomet ja gali sirgti ir vaikai. Astmos pa\u016bm\u0117jimai gali b\u016bti susij\u0119 ir su kitomis ligomis, kuri\u0173 metu papildomai dirginami vir\u0161utiniai kv\u0117pavimo takai, pavyzd\u017eiui, gastroezofaginio refliukso ligos metu \u012f vir\u0161\u0173 kyla r\u016bg\u0161tus skrand\u017eio turinys, kuris aspiruojamas ir daro neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 kv\u0117pavimo sistemai. <\/p>\n\n\n\n Vaik\u0173 astma<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Itin daug susir\u016bpinimo kelia vaik\u0173 astma. Pasteb\u0117ta, kad alergija yra da\u017eniausia vaik\u0173 astmos i\u0161sivystymo prie\u017eastis. Teigiama, kad itin da\u017enai atrandamas prie\u017eastinis ry\u0161ys tarp astmos diagnoz\u0117s (kuri gali b\u016bti i\u0161girstama bet kuriuo gyvenimo metu) ir vaikyst\u0117s alergij\u0173. Neretai astma siejama su kitomis ligomis, pavyzd\u017eiui, alerginiu rinitu, alerginiu rinokonjunktyvitu, itin pla\u010diai \u0161iandien paplitusiu atopiniu dermatitu, kitais \u012fvairaus tipo odos b\u0117rimais ir kt. Da\u017eniausi antigen\u0173 \u0161altiniai yra \u017eiedadulk\u0117s, nam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117s, pel\u0117siniai grybai, gyv\u016bn\u0173 plaukai ir pleiskanos, plunksnos, kai kurie vabzd\u017eiai, maisto produktai (da\u017eniausiai tai pieno produktai, kiau\u0161inio baltymai, \u017euvies gaminiai, raudonos uogos, pavyzd\u017eiui, bra\u0161k\u0117s ar \u017eemuog\u0117s, rie\u0161utai ir kt.). Beje, vaikai ne taip jau ir retai alergi\u0161ki vaistams, pavyzd\u017eiui, acetilsalicilo r\u016bg\u0161\u010diai (aspirinui), kai kuriems antibiotikams (penicilinui) ir t.t.<\/p>\n\n\n\n Astmos simptomai<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Pagrindiniai astmos simptomai yra dusulys, pasunk\u0117j\u0119s kv\u0117pavimas ir nemalon\u016bs poj\u016b\u010diai kr\u016btin\u0117s srityje. Pacientui atrodo, kad jo kr\u016btin\u0119 tarsi ka\u017ekas spaust\u0173, ver\u017et\u0173 ar gniau\u017et\u0173. Gali b\u016bti girdimi ir tam tikri b\u016bdingi garsai kr\u016btin\u0117je, pavyzd\u017eiui, \u0161vok\u0161timas, cypimas. Asmen\u012f taip pat gali kamuoti kosulys, skrepliavimas. D\u0117l astmos gali sutrikti miegas, kamuoti nerimas ir mirties baim\u0117, tad pacientas gali jaustis nuolat pavarg\u0119s, o negydoma liga gali sukelti ir i\u0161sekim\u0105 ar net depresij\u0105, jau nekalbant apie tai, kad per astmos priepuol\u012f, nesulauk\u0119s tinkamos pagalbos, \u017emogus gali tiesiog u\u017edusti. Vert\u0117t\u0173 \u017einoti, kad ligos pa\u016bm\u0117jimai b\u016bdingi naktimis ir ankstyvais rytais.<\/p>\n\n\n\n Astmos eiga<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Astmos priepuolius gali i\u0161provokuoti \u012fvair\u016bs dirgikliai \u2013 nuo da\u017eniausiai gamtoje sutinkam\u0173 alergen\u0173 iki papras\u010diausio \u0161alto oro g\u016bsio. Kaip ir min\u0117ta prie\u0161 tai, da\u017eniausiai astmos priepuoliai pasirei\u0161kia naktimis arba ankstyvais rytais, o tarp j\u0173 pacientas paprastai jau\u010diasi gana gerai ir gali gyventi normal\u0173 gyvenim\u0105. Vis d\u0117lto sunkios astmos atveju priepuoliai ne tik da\u017enesni, bet ir \u017eymiai sunkesni, sukeliantys mirties baim\u0119. Sunkia astmos forma sergantiems pacientams astmos priepuoliai gali t\u0119stis net iki keli\u0173 savai\u010di\u0173, o j\u0173 metu pasirei\u0161kia progresuojantis dusulys. Nuolatinis deguonies tr\u016bkumas gali pa\u017eeisti \u012fvairias organ\u0173 sistemas ir psichologin\u0119 asmens b\u016bkl\u0119 \u2013 juk jis ne tik bijo u\u017emigti, bet dar labiau bijo \u012fvairi\u0173 dirgikli\u0173, kurie gali i\u0161provokuoti ar pasunkinti priepuolio eig\u0105.<\/p>\n\n\n\n Astmos gydymas<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Pacientams gali pakakti trumpo veikimo bronchus ple\u010dian\u010di\u0173 preparat\u0173, jei priepuoliai reti ir nesunk\u016bs. Sunkesniais atvejais skiriamas kompleksinis gydymas inhaliatoriais su pailginto veikimo bronchus ple\u010dian\u010diomis med\u017eiagomis ir kitais vaistiniais preparatais. Sergant sunkios eigos ir sunkiai kontroliuojama astma gali pad\u0117ti biologin\u0117 terapija. Tai naujiena medicinos padang\u0117je, kuri teikia labai daug vil\u010di\u0173 tiems, kuri\u0173 gyvenimas sukaustytas labai sunkios ligos formos. Toki\u0173 vaist\u0173 sud\u0117tyje yra baltym\u0173, atpa\u017e\u012fstan\u010di\u0173 organizme specifines med\u017eiagas – taikinius. \u0160iais vaistais gali b\u016bti gydoma suaugusi\u0173j\u0173, paaugli\u0173 bei 6 met\u0173 ir vyresni\u0173 vaik\u0173 sunki astma. Kai kuri\u0173 sunkia astma sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 kraujyje ir plau\u010diuose b\u016bna per daug eozinofil\u0173 (tam tikr\u0173 balt\u0173j\u0173 kraujo l\u0105steli\u0173). \u0160i b\u016bkl\u0117 yra vadinama eozinofiline astma \u2013 tai astmos tipas, kur\u012f galima gydyti min\u0117taisiais vaistais. Naujieji vaistai arba biologin\u0117 terapija gali suma\u017einti astmos priepuoli\u0173 skai\u010di\u0173, jeigu jau vartojama tam tikr\u0173 vaist\u0173 (pvz., pacientas vartoja dideles \u012fkvepiam\u0173j\u0173 vaist\u0173 dozes), bet astma n\u0117ra gerai kontroliuojama \u0161i\u0173 vaist\u0173. Jeigu vartojama vaist\u0173, kurie vadinami geriamaisiais kortikosteroidais, biologin\u0117 terapija taip pat gali pad\u0117ti suma\u017einti \u0161i\u0173 vaist\u0173 paros doz\u0119, b\u016btin\u0105 sunkiai astmai kontroliuoti. Taigi veiklioji vaisto med\u017eiaga slopina baltymo, vadinamo interleukinu 5, veikl\u0105. U\u017eslopin\u0119s \u0161io baltymo veikl\u0105, naujas vaistinis preparatas neleid\u017eia kaul\u0173 \u010diulpams gaminti daugiau eozinofil\u0173 bei ma\u017eina eozinofil\u0173 kiek\u012f kraujotakoje ir plau\u010diuose, pad\u0117damas kontroliuoti sunkios astmos eig\u0105.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n \u0160altinis Pasveik.lt<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Astma \u2013 viena seniausiai \u017einom\u0173 lig\u0173. \u0160iandien ji paplitusi labai pla\u010diai \u2013 manoma, kad pasaulyje ja serga ma\u017eiausiai 300 mln. gyventoj\u0173, o diagnozi\u0173 skai\u010dius nuolat auga. Pirmuosiuose istoriniuose \u0161altiniuose ji minima daugiau nei prie\u0161 kelis t\u016bkstan\u010dius met\u0173. \u0160iandien \u017einomas astmos apibr\u0117\u017eimas buvo sukurtas tik 19 am\u017eiuje. Nors \u0161iandien astmos atvej\u0173 tik daug\u0117ja, medicina jau gali…<\/p>\n","protected":false},"author":34,"featured_media":66128,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":true,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-66127","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66127","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/34"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66127"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66127\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66128"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66127"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66127"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66127"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66127"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66127"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}