{"id":66200,"date":"2021-04-02T06:38:09","date_gmt":"2021-04-02T08:38:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=66200\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2021-04-02T06:42:00","modified_gmt":"2021-04-02T08:42:00","slug":"europos-kruties-vaizdinimo-draugijos-ir-30-nacionaliniu-radiologijos-istaigu-poziuris-i-atrankine-mamografine-patikra-del-kruties-vezio","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/europos-kruties-vaizdinimo-draugijos-ir-30-nacionaliniu-radiologijos-istaigu-poziuris-i-atrankine-mamografine-patikra-del-kruties-vezio\/66200\/","title":{"rendered":"Europos kr\u016bties vaizdinimo draugijos ir 30 nacionalini\u0173 radiologijos \u012fstaig\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f atrankin\u0119 mamografin\u0119 patikr\u0105 d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio"},"content":{"rendered":"\n<p>\u0160is po\u017ei\u016br\u012f \u012f atrankin\u0119 patikr\u0105 d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio (KV) apib\u016bdinantis straipsnis buvo pasi\u016blytas EUSOBI ir patvirtintas 30 nacionalini\u0173 radiologijos \u012fstaig\u0173 \/ organizacij\u0173 (<em>1\u00a0lentel\u0117<\/em>). Pagrindinis jo tikslas yra i\u0161samiai informuoti nacionalines\u00a0\/\u00a0vietines vald\u017eias, politikus, sveikatos apsaugos specialistus ir pla\u010di\u0105j\u0105 visuomen\u0119, kod\u0117l naudinga pagal atrankin\u0117s patikros program\u0105 atlikti mamografij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Esminiai momentai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>Europos kr\u016bties vaizdinimo draugijos (angl<em>. European Society of Breast Imaging\u00a0\u2013 <\/em>EUSOBI) ir 30 nacionalini\u0173 radiologijos organizacij\u0173 pritaria atrankin\u0117s mamografin\u0117s patikros id\u0117jai.<\/li><li>Pirmenyb\u0117 teikiama tokiai atrankin\u0117s patikros d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio (KV) programai, kuri\u0105 vykdant 50\u201369 met\u0173 moterims, dalyvaujan\u010dioms programoje, nustatytu periodi\u0161kumu atliekama mamografija, o kiekvien\u0105 mamogram\u0105 vertina 2 radiologai.<\/li><li>Pagal atrankin\u0117s patikros program\u0105 atliekamos mamografijos paslaug\u0105 turin\u010di\u0173 teis\u0119 gauti moter\u0173 am\u017eiaus ribas skatinama i\u0161pl\u0117sti nuo 50\u201369 met\u0173 iki 73\u201375 met\u0173 ir nuo 40\u201345 met\u0173 iki 49 met\u0173.<\/li><li>Tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliekama skaitmenin\u0117 mamografija (ne filmin\u0117 ar skaitmenizuota). \u2022 Manoma, kad netolimoje ateityje skaitmenin\u0117 kr\u016bties tomosintez\u0117 taps kasdieniu \u012frankiu atliekant atrankin\u0119 patikr\u0105 d\u0117l KV.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p><strong>1&nbsp;lentel\u0117. 30 nacionalini\u0173 kr\u016bt\u0173 radiologijos draugij\u0173, kurios pasira\u0161\u0117 supratimo memorandum\u0105 kartu su EUSOBI, s\u0105ra\u0161as<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table\"><table><tbody><tr><td>Austrija<\/td><td>Austrijos rentgeno draugija (<em>\u00d6sterreichische R\u00f6ntgengesellschaft&nbsp;\u2013 <\/em>\u00d6RG)<\/td><\/tr><tr><td>Belgija<\/td><td>Belgijos radiolog\u0173 draugijos senolog\u0173 sekcija<\/td><\/tr><tr><td>Bosnija ir Hercegovina<\/td><td>Bosnijos ir Hercegovinos radiolog\u0173 asociacija<\/td><\/tr><tr><td>Bulgarija<\/td><td>Bulgarijos kr\u016bties vaizdinimo draugija<\/td><\/tr><tr><td>Kroatija<\/td><td>Kroatijos radiolog\u0173 draugijos darbin\u0117 kr\u016bties grup\u0117<\/td><\/tr><tr><td>\u010cekija<\/td><td>\u010cekijos kr\u016bties radiolog\u0173 asociacija<\/td><\/tr><tr><td>Danija<\/td><td>Danijos kr\u016bties vaizdinimo draugija<\/td><\/tr><tr><td>Estija<\/td><td>Estijos radiolog\u0173 draugijos kr\u016bties vaizdinimo pogrupis<\/td><\/tr><tr><td>Suomija<\/td><td>Suomijos radiolog\u0173 draugija\/Suomijos kr\u016bties radiologai<\/td><\/tr><tr><td>Pranc\u016bzija<\/td><td><em>Societe d\u2018Imagerie de la Femme<\/em> (SIFEM)<\/td><\/tr><tr><td>Vokietija<\/td><td><em>AG Mammadiagnostik&nbsp;<\/em>\/&nbsp;Vokietijos rentgeno draugijos kr\u016bties vaizdinimo darbo grup\u0117<\/td><\/tr><tr><td>Graikija<\/td><td>Graikijos kr\u016bties vaizdinimo draugija<\/td><\/tr><tr><td>Vengrija<\/td><td>Vengr\u0173 radiolog\u0173 draugijos kr\u016bties diagnostikos skyrius<\/td><\/tr><tr><td>Islandija<\/td><td>Islandijos radiolog\u0173 draugijos kr\u016bties vaizdinimo grup\u0117<\/td><\/tr><tr><td>Airija<\/td><td>Airijos kr\u016bties radiologijos grup\u0117<\/td><\/tr><tr><td>Izraelis<\/td><td>Izraelio kr\u016bties vaizdinimo draugija<\/td><\/tr><tr><td>Italija<\/td><td>Italijos kr\u016bties radiolog\u0173 koled\u017eas prie SIRM (<em>Societ\u00e0 Italiana di<\/em> <em>Radiologia Medica<\/em>)<\/td><\/tr><tr><td>Lietuva<\/td><td>Lietuvos radiolog\u0173 asociacija<\/td><\/tr><tr><td>Moldova<\/td><td>Moldovos Respublikos vaizdintoj\u0173 draugijos kr\u016bties vaizdinimo departamentas<\/td><\/tr><tr><td>Nyderlandai<\/td><td>Oland\u0173 kr\u016bties vaizdinimo koled\u017eas<\/td><\/tr><tr><td>Norvegija<\/td><td>Norveg\u0173 kr\u016bties vaizdinimo draugija<\/td><\/tr><tr><td>Lenkija<\/td><td>Lenkijos radiolog\u0173 draugija; Kr\u016bt\u0173 lig\u0173 vaizdin\u0117s diagnostikos skyrius (<em>Sekcja Diagnostyki Obrazowej Chor\u00f3b Piersi; Polskie Towarzystwo<\/em> <em>Radiologiczne<\/em>)<\/td><\/tr><tr><td>Rumunija<\/td><td>Rumunijos kr\u016bties vaizdinimo draugija<\/td><\/tr><tr><td>Serbija<\/td><td>Kr\u016bties vaizdinimo mokykla<\/td><\/tr><tr><td>Slovakija<\/td><td>Slovakijos radiolog\u0173 draugijos kr\u016bties vaizdinimo skyrius<\/td><\/tr><tr><td>Ispanija<\/td><td>Ispanijos kr\u016bties vaizdinimo draugija (<em>Sociedad Espa\u0148ola de Diagnostico e<\/em> <em>Interventencionismo de la Mama&nbsp;\u2013 <\/em>SEDIM)<\/td><\/tr><tr><td>\u0160vedija<\/td><td>\u0160vedijos kr\u016bties vaizdinimo draugija<\/td><\/tr><tr><td>\u0160veicarija<\/td><td>\u0160veicar\u0173 radiolog\u0173 draugijos kr\u016bties atrankin\u0117s patikros atstovai<\/td><\/tr><tr><td>Turkija<\/td><td>Turkijos radiolog\u0173 draugijos kr\u016bties vaizdinimo darbo grup\u0117<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>KV kaip pagrindin\u0117 sveikatos problema ir mamografijos vieta ankstyvojoje diagnostikoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>KV yra pagrindin\u0117 visuomen\u0117s sveikatos problema visame pasaulyje. Nustatyta, kad nauj\u0173 KV atvej\u0173 ir mir\u010di\u0173 nuo KV skai\u010dius did\u0117ja tiek ekonomi\u0161kai stipriose, tiek ekonomi\u0161kai silpnose \u0161alyse, ir tik dalis \u0161io did\u0117jimo prie\u017eas\u010di\u0173 gali b\u016bti priskirta populiacijos sen\u0117jimui. 2012 metais 28 Europos S\u0105jungos (ES) \u0161alyse buvo u\u017eregistruoti 361&nbsp;608 nauji KV atvejai ir apskai\u010diuota, kad 2015 metais \u0161is skai\u010dius i\u0161augo iki 373&nbsp;733 (+3,4&nbsp;proc.), atitinkamai u\u017efiksuota mir\u010di\u0173&nbsp;\u2013 91&nbsp;585 ir 95&nbsp;357 (+4,1&nbsp;proc.) [1]. \u0160i did\u0117jimo tendencija buvo pana\u0161i visose ES \u0161alyse.<\/p>\n\n\n\n<p>Nepaisant tam tikr\u0173 jautrumo ir specifi\u0161kumo tr\u016bkum\u0173, mamografija i\u0161lieka pagrindiniu populiacin\u0117s atrankin\u0117s patikros \u012frankiu. \u012erodyta, kad mamografin\u0117 atrankin\u0117 patikra efektyviai suma\u017eina mirtingum\u0105 ir leid\u017eia taikyti ma\u017eiau agresyv\u0173 gydym\u0105&nbsp;[2]. Net \u0161iuolaikin\u0117je efektyvaus sisteminio gydymo eroje kr\u016bties naviko dydis nustatant diagnoz\u0119 vis dar turi svari\u0105 \u012ftak\u0105 bendrajam i\u0161gyvenamumui. Taigi ankstyvoji diagnostika i\u0161lieka lemiamu aspektu. Neseniai Nyderland\u0173 v\u0117\u017eio registro atliktas \u012fdomus populiacinis tyrimas, kuriame \u012fvertinta daugiau kaip 170&nbsp;t\u016bkst. KV sergan\u010di\u0173 pacien\u010di\u0173, patvirtino \u0161\u012f princip\u0105. Pacien\u010di\u0173 dalis, kuriai skiriama neoadjuvantin\u0117&nbsp;\/&nbsp;adjuvantin\u0117 sistemin\u0117 terapija, padid\u0117jo nuo 53&nbsp;proc. 1995\u20132005 metais iki 65&nbsp;proc. 2006\u20132012 metais. 2006\u20132012 metais mirtingumas nuo didesni\u0173 navik\u0173 i\u0161liko didesnis negu nuo ma\u017eesni\u0173 navik\u0173, ypa\u010d palyginus T1c ir T1a stadijas, ir tai nepriklaus\u0117 nuo limfmazgi\u0173 b\u016bkl\u0117s&nbsp;[3]. Neseniai Tarptautin\u0117 v\u0117\u017eio tyrimo agent\u016bra (angl.<em>&nbsp;Agency for Research on Cancer&nbsp;\u2013 <\/em>IARC) apibendrino atrankin\u0117s mamografin\u0117s patikros naudingumo \u012frodymus&nbsp;[4]. Atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 klinikiniuose tyrimuose \u012frodyta, kad d\u0117lpagal atrankin\u0119 mamografin\u0117s patikros program\u0105 atliekam\u0173 mamografij\u0173 ma\u017e\u0117ja mirtingumas nuo KV tarp 50\u201369 met\u0173 moter\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Remiantis 20 kohortini\u0173 tyrim\u0173 ir 20 atvejo ir kontrol\u0117s tyrim\u0173 duomenimis, apskai\u010diuota, kad mirtingumas nuo KV suma\u017e\u0117ja 40&nbsp;proc. tarp t\u0173 50\u201369 met\u0173 moter\u0173, kurios atsiliepia \u012f kvietim\u0105 dalyvauti atrankin\u0117s mamografin\u0117s patikros programoje, ir tarp dar 23&nbsp;proc., jei skai\u010diuojamos ir moterys, kurios patikroje nedalyvavo, bet joms atrankin\u0117s patikros programa tur\u0117jo visuomenin\u012f poveik\u012f&nbsp;\u2013 paskatino labiau r\u016bpintis savo sveikata. Mirtingumo suma\u017e\u0117jimas kohortiniuose tyrimuose vertintas ir tarp 40\u201349 met\u0173 ir tarp 70\u201374 met\u0173 moter\u0173, ta\u010diau manoma, kad skelbt\u0173 tyrim\u0173 duomenys yra nepakankami. \u0160iandien turimi duomenys neleid\u017eia IARC darbinei grupei nustatyti optimalaus mamografini\u0173 tyrim\u0173 periodi\u0161kumo atliekant atrankin\u0119 kr\u016bt\u0173 patikr\u0105 d\u0117l v\u0117\u017eio. Reikia pabr\u0117\u017eti, kad dauguma ES \u0161ali\u0173 yra pasirinkusios atlikti mamografin\u012f tyrim\u0105 kas 2 metus 50\u201369 met\u0173 moter\u0173 kohortoje. Kai moterys yra 40\u201349 met\u0173, da\u017eniausiai renkamasis 1 met\u0173 intervalas tarp mamografij\u0173, nes \u0161io am\u017eiaus moter\u0173 KV augimo greitis didesnis, o mamografijos jautrumas ma\u017eesnis d\u0117l tankaus kr\u016bties audinio.<\/p>\n\n\n\n<p>IARC apskai\u010diavo, kad vidutin\u0117 kumuliacin\u0117 pakartotinio i\u0161kvietimo d\u0117l klaidingai teigiamo rezultato rizika yra apie 20&nbsp;proc. 50\u201369 met\u0173 moterims, kurioms per 20 met\u0173 atliekama 10 mamografij\u0173. Biopsijos da\u017enis d\u0117l klaidingai teigiamo rezultato yra ma\u017eiau nei 1&nbsp;proc. per vien\u0105 patikr\u0105 [4]. Reikia pa\u017eym\u0117ti, kad atrankin\u0117 mamografin\u0117 patikra leid\u017eia suma\u017einti tiek klinikinius patologinius invazinio KV ypatumus, tiek vietinio ir adjuvantinio gydymo poreik\u012f [5\u20138].<\/p>\n\n\n\n<p>IARC darbo grup\u0117 sutinka su <em>Euroscreen<\/em> darbo grup\u0117s [9] apskai\u010diuotu vidutiniu hiperdiagnostikos (atrankin\u0117s patikros programoje nustatyti KV atvejai, kurie kitu b\u016bdu neb\u016bt\u0173 nustatyti per vis\u0105 paciento gyvenimo laik\u0105) da\u017eniu, kuris atitinka 6,5&nbsp;proc. (ribos&nbsp;\u2013 1\u201310&nbsp;proc.). \u0160is da\u017enis apskai\u010diuotas remiantis kumuliacin\u0117s spinduliuot\u0117s sukeliamo KV galimybe tarp moter\u0173, dalyvaujan\u010di\u0173 ir nedalyvaujan\u010di\u0173 programoje, turint omeny u\u017edelsto laiko trukm\u0119 (angl.&nbsp;<em>lead time<\/em>) ir bazin\u012f did\u0117jant\u012f sergamum\u0105. Kruop\u0161\u010diai \u012fvertinus \u0161iuos veiksnius, pana\u0161us (4\u201311&nbsp;proc.) hiperdiagnostikos da\u017enis nustatytas ir kontroliuojamuose atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 tyrimuose [4].<\/p>\n\n\n\n<p>Labai svarbios tolesn\u0117s pastangos suma\u017einti svarbiausi\u0105 neigiam\u0105 hiperdiagnostikos padarin\u012f&nbsp;\u2013 hipergydym\u0105, nepamir\u0161tant atskirti hiperdiagnostikos (<em>overdetection<\/em>) d\u0117l kr\u016bties radiologo, \u012fvertinusio radinius kaip \u012ftartinus, klaid\u0173 nuo neteisingos patologin\u0117s hiperdiagnostikos (neteisinga patologo vaizd\u0173 interpretacija)&nbsp;[10].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Rentgeno spinduliuot\u0117s sukeltas KV ir jo rizika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Atliekant mamografij\u0105 gaunamos rentgeno spinduliuot\u0117s sukeltas KV buvo vertintas remiantis modeliais, apiman\u010diais \u012fvairius veiksnius. Apskai\u010diuota, kad 50\u201369 met\u0173 moter\u0173 grup\u0117je rizika mirti nuo spinduliuot\u0117s sukelto KV yra 1 i\u0161 100&nbsp;t\u016bkst. patikrint\u0173 pacien\u010di\u0173 (atsi\u017evelgta \u012f 10 met\u0173 latentin\u012f period\u0105 ir 2,5&nbsp;mGy doz\u0119, gaunam\u0105 per patikr\u0105). D\u0117l per atrankin\u0119 patikr\u0105 gautos spinduliuot\u0117s rizika susirgti KV yra 100 kart\u0173 ma\u017eesn\u0117, nei galimyb\u0117 i\u0161vengti mirties nuo KV&nbsp;[4]. Turint omeny 43&nbsp;proc. mirtingumo rizikos suma\u017e\u0117jim\u0105, kas 2 metus atliekama atrankin\u0117 mamograma i\u0161 100&nbsp;t\u016bkst. moter\u0173 i\u0161gelbsti 350 gyvybi\u0173 [11]. Jaunesni\u0173 moter\u0173 grup\u0117je (40\u201349 met\u0173) spinduliuot\u0117s poveikis turi b\u016bti \u012fvertintas kruop\u0161\u010diau. Svarbu, kad dauguma atvej\u0173 spinduliuot\u0117s sukeltas KV gali b\u016bti s\u0117kmingai i\u0161gydytas [12].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Atrankin\u0117s patikros modeliai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>EUSOBI ir anks\u010diau i\u0161vardyti nacionaliniai kr\u016bties radiologijos centrai, remdamiesi turimais \u012frodymais, itin remia atrankin\u0119 mamografin\u0119 patikr\u0105 moterims, kuri\u0173 vidutin\u0117 KV rizika da\u017eniausiai b\u016bna sulaukus 50\u201369 met\u0173. Antras prioritetas yra am\u017eiaus rib\u0173 i\u0161pl\u0117timas iki 73\u201375 met\u0173, mamogram\u0105 atliekant kas 2 metus. Kiekviena \u0161alis tur\u0117t\u0173 \u012fvertinti galimyb\u0119 \u012f atrank\u0105 \u012ftraukti moteris nuo 40 arba nuo 45\u201349 met\u0173, mamogram\u0105 atliekant kasmet. Am\u017eiaus pasirinkimas ir patikros intervalas tur\u0117t\u0173 b\u016bti pritaikytas prie nacionalini\u0173 demografini\u0173 rodikli\u0173 ir vietini\u0173 poreiki\u0173. Svarbu, kad \u0161ios draugijos gie\u017etai nepritaria kit\u0173 metod\u0173 (termografija, kitos optinio vaizdinimo priemon\u0117s) taikymui per atrankin\u0119 patikr\u0105 kaip alternatyvos mamografiniam tyrimui [13]. Be to, \u0161ios draugijos nepritaria ir ultragarso kaip pirminio atrankos b\u016bdo taikymui Europos \u0161ali\u0173 moterims, kurios neturi simptom\u0173 ir yra vidutin\u0117s KV i\u0161sivystymo rizikos grup\u0117je.<\/p>\n\n\n\n<p>Pirmenyb\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti teikiama organizuotoms populiacin\u0117ms mamografin\u0117ms atrankin\u0117ms patikros programoms ir 2 radiolog\u0173 mamogram\u0173 vertinimui, o ne spontaninei (oportunistinei) mamografinei atrankinei patikrai ir 1 radiologo vertinimui, nes pirmuoju atveju galima u\u017etikrinti didesn\u012f specifi\u0161kum\u0105 ir teigiam\u0105 predikcin\u0119 vert\u0119 [14, 15], ma\u017eesn\u0119 kain\u0105, strukt\u016brizuot\u0105 kokyb\u0117s kontrol\u0119, centralizuot\u0105 duomen\u0173 tvarkym\u0105. \u0160i\u0173 aspekt\u0173 svarba pabr\u0117\u017eta ir IARC neseniai i\u0161leistame anks\u010diau min\u0117tame leidinyje&nbsp;[4].<\/p>\n\n\n\n<p>\u017dvelgiant pla\u010diau, EUSOBI ir min\u0117ti radiologijos centrai yra susipa\u017ein\u0119 su atvira diskusija d\u0117l mamografini\u0173 patikr\u0173, vykstan\u010dia Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose (JAV), kur Kr\u016bties vaizdinimo draugija (angl.&nbsp;<em>Society of Breast Imaging<\/em>) ir Amerikos radiolog\u0173 koled\u017eas (angl.&nbsp;<em>American College of Radiology<\/em>) remia kasmet\u012f pagal atrankin\u0117s patikros program\u0105 atliekam\u0105 mamografin\u012f tyrim\u0105 moterims nuo 40 met\u0173 ir informuoja jas apie ankstyvosios KV diagnostikos naud\u0105 [16]. Naujausios paskelbtos Amerikos v\u0117\u017eio draugijos (angl.&nbsp;<em>American Cancer<\/em> <em>Society<\/em>) rekomendacijos JAV:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>reguliari mamografin\u0117 patikra nuo 45 met\u0173 (grie\u017eta rekomendacija);<\/li><li>kasmet\u0117 mamografin\u0117 patikra nuo 45\u201354 met\u0173 (negrie\u017eta rekomendacija);<\/li><li>nuo 55 met\u0173 galima tirti kas 2 metus arba t\u0119sti kasmet\u0119 patikr\u0105 (negrie\u017eta rekomendacija);<\/li><li>galima prad\u0117ti kasmet\u0119 patikr\u0105 nuo 40\u201344 met\u0173 (negrie\u017eta rekomendacija);<\/li><li>galima t\u0119sti atrankin\u0119 mamografin\u0119 patikr\u0105 tol, kol bendra moters b\u016bkl\u0117 yra gera ir tik\u0117tina gyvenimo trukm\u0117 yra daugiau kaip 10 met\u0173 (negrie\u017eta rekomendacija);<\/li><li>n\u0117 vienai am\u017eiaus grupei kaip atrankin\u0117s patikros metodas nesi\u016blomas klinikinis kr\u016bt\u0173 i\u0161tyrimas.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p><strong>Kr\u016bties audinio tankumas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>EUSOBI ir min\u0117tos radiolog\u0173 organizacijos nerimauja d\u0117l kr\u016bties audinio didesnio tankio maskuojamojo poveikio, kuris smarkiai riboja pagal atrankin\u0117s patikros program\u0105 atliekamos mamografijos jautrum\u0105. \u0160is jautrumas ma\u017e\u0117ja nuo 86\u201389&nbsp;proc., kai kr\u016btyse beveik visi\u0161kai vyrauja riebalinis audinys, iki 62\u201368&nbsp;proc., kai kr\u016btyse vyrauja ypa\u010d tankus liaukinis audinys&nbsp;[18]. Skatinami tyrimai, kuri\u0173 tikslas b\u016bt\u0173 suma\u017einti \u0161\u012f neigiam\u0105 poveik\u012f pritaikant papildomus atrankos b\u016bdus, tokius kaip rankinis ar automatizuotas ultragarsinis tyrimas, ypa\u010d jei vertinama toki\u0173 papildom\u0173 tyrim\u0173 finansin\u0117 nauda didel\u0117s apimties populiacin\u0117se atrankin\u0117s patikros programose. \u0160ios draugijos atsi\u017evelgia \u012f kr\u016bties tankum\u0105 kaip \u012f nepriklausom\u0105 KV rizikos veiksn\u012f, nors \u0161is veiksnys kartais ir yra pervertinamas [19, 20]. Tyrimuose, kur kontrolin\u0117 grup\u0117 neapribota moterimis, kuri\u0173 kr\u016btyse vyrauja riebalinis audinys, t\u0173 moter\u0173, kuri\u0173 kr\u016btys yra tankaus audinio, reliatyvioji rizika krinta iki 2 ir ma\u017eiau [21, 22]. Min\u0117tos radiolog\u0173 draugijos pripa\u017e\u012fsta, kad siekiant padidinti mamografinio tyrimo jautrum\u0105, kai kr\u016bties audinys yra tankus, pirmojo pasirinkimo galimyb\u0117 yra taikyti skaitmenin\u0119 mamografij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Skaitmenin\u0117s kr\u016bties tomosintez\u0117s potencialas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Radiolog\u0173 draugijos apsvarst\u0117 vis da\u017eniau pateikiamus duomenis apie skaitmenin\u0117s kr\u016bties tomosintez\u0117s (SKT) (angl.<em> digital breast tomosynthesis&nbsp;<\/em>\u2013 DBT) panaudojim\u0105 atrankin\u0117je patikroje d\u0117l KV. 3 perspektyviniai tyrimai parod\u0117, kad SKT, taikoma kaip metodas, papildomas [23\u201325] ar alternatyvus [26] \u012fprastinei dviej\u0173 dimensij\u0173 (2D) skaitmeninei mamogramai, leid\u017eia gauti geresn\u012f diagnostin\u012f vaizd\u0105. SKT padidina v\u0117\u017eio nustatymo da\u017en\u012f (0,5\u20132,7 atvejo 1&nbsp;t\u016bkst. patikrint\u0173 moter\u0173) ir suma\u017eina papildom\u0173 i\u0161kvietim\u0173 da\u017en\u012f (0,8\u20133,6 atvejo 100 patikrint\u0173 moter\u0173) [27]. \u0160iuo metu SKT si\u016bloma kartu su 2D vaizdais, o tai leid\u017eia i\u0161spr\u0119sti padid\u0117jusios spinduliuot\u0117s rizik\u0105, kai SKT taikoma kaip papildomas metodas kartu su 2D skaitmenine mamografija [28\u201330]. \u0160ie aspektai suteiks galimyb\u0119 SKT vadintis ateities <em>\u012fprastine mamografija<\/em> atrankin\u0117s patikros programoje. Ta\u010diau prie\u0161 \u012fdiegiant SKT \u012f atrankines patikros programas d\u0117l KV, reikia, kad b\u016bt\u0173 \u012frodytas statisti\u0161kai reik\u0161mingas ir klini\u0161kai svarbus intervalini\u0173 kr\u016bties navik\u0173 da\u017enio suma\u017e\u0117jimas. \u0160ios atsargumo priemon\u0117s reikalingos, nes stengiamasi i\u0161vengti hiperdiagnostikos ir programos s\u0105naud\u0173 padid\u0117jimo, nes kol kas finansin\u0117 SKT taikymo atrankinei patikrai nauda n\u0117ra \u012frodyta (\u012frodymams gauti gali prireikti ilgai trunkan\u010di\u0173 tyrim\u0173). Neseniai buvo publikuoti didel\u0117s apimties JAV atlikto tyrimo duomenys [31], kur pirm\u0105 kart\u0105 konstatuotas intervalini\u0173 navik\u0173 da\u017enio suma\u017e\u0117jimas nuo 0,7 (taikant 2D mamografij\u0105) iki 0,5 (taikant SKT) 100 patikrint\u0173 moter\u0173. Ta\u010diau reikia ir daugiau \u012frodym\u0173 apie SKT naud\u0105. Be to, prie\u0161 \u012fdiegiant SKT \u012f kasdien\u0119 praktik\u0105, reikia apsvarstyti tai, kad SKT naudojimas atliekant atrankin\u0119 patikr\u0105 pailgina mamogram\u0173 vertinimo laik\u0105 [32] ir turi \u012ftak\u0105 atrankin\u0117s patikros programos stabilumui.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Skaitmenin\u0117 mamografija vietoj filmin\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Atsi\u017evelgiant \u012f mamografijos technin\u0117s evoliucijos eig\u0105 per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius ir daugiau pateikiam\u0173 \u012frodym\u0173 apie SKT naud\u0105, min\u0117tos radiolog\u0173 draugijos visose \u0161alyse vienareik\u0161mi\u0161kai rekomenduoja vietoj filmin\u0117s mamografijos naudoti tiesiogin\u0119 skaitmenin\u0119 mamografij\u0105 (ne fosforo plok\u0161tel\u0117s kompiuterin\u0119 mamografij\u0105, kitaip&nbsp;\u2013 skaitmenizuot\u0105 mamografij\u0105). I\u0161 tikr\u0173j\u0173 skaitmenin\u0117 mamografija turi daugiau reik\u0161ming\u0173 privalum\u0173, toki\u0173 kaip ma\u017eesn\u0117 spinduliuot\u0117s doz\u0117, geresn\u0117 vaizdo kokyb\u0117, vaizdo apdorojimo galimyb\u0117, skaitmeninis archyvavimas, vaizd\u0173 persiuntimas ir cheminio u\u017eter\u0161tumo nebuvimas. Si\u016bloma, kad visuose naujuose mamografijos centruose tyrimai b\u016bt\u0173 atliekami skaitmenin\u0117s mamografijos metodu ir, kur \u012fmanoma, b\u016bt\u0173 SKT \u012franga.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Sertifikuot\u0173 ir specialiai apmokyt\u0173 radiolog\u0173 poreikis kr\u016bties gydymo centruose<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pagal atrankines patikras atliktas mamogramas (nesvarbu, ar naudojama SKT ar ne) turi vertinti radiologai, kurie turi b\u016bti kvalifikuoti \u012fvertinti konkre\u010di\u0105 atrankin\u0117s patikros mamogram\u0105. Skatinami regioninio, nacionalinio ir europinio lygio profesinio patikrinimo testai, kurie garantuot\u0173 standartizuot\u0105 vertinimo kokyb\u0119. Nurodomas ir minimalus atrankini\u0173 mamografij\u0173 vertinimo skai\u010dius per metus.<\/p>\n\n\n\n<p>B\u016btina u\u017etikrinti dalyvaujan\u010dios atrankin\u0117je patikroje moters prie\u017ei\u016bros t\u0119stinum\u0105 nuo atrankin\u0117s mamografijos iki diagnostinio kr\u016bties vaizdinimo, biopsijos ir gydymo planavimo tiek specializuotame KV centre, tiek atrankin\u0117s patikros centre, turin\u010diame gerai organizuot\u0105 ry\u0161\u012f su diagnostiniu padaliniu. Jei yra galimyb\u0117, radiologai tur\u0117t\u0173 dirbti integruotuose KV centruose, kur galima organizuota KV specialist\u0173 tarpusavio pagalba. Planuojamose i\u0161leisti naujose ES rekomendacijose, kaip reik\u0117t\u0173 vykdyti KV atrankin\u0119 patikr\u0105, diagnostik\u0105 ir gydym\u0105, raginama kr\u016bties radiologijos centruose&nbsp;\/ skyriuose \u012fdiegti kokyb\u0117s u\u017etikrinimo programas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Storos adatos ir vakuumin\u0117 biopsija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pirmenyb\u0117 turi b\u016bti teikiama ne plonos adatos aspiracijai, o storos adatos ir vakuuminei biopsijai [33], nes taip galima u\u017etikrinti ma\u017eesn\u012f klaidingai neigiam\u0173 rezultat\u0173 da\u017en\u012f ir nepakankamos med\u017eiagos skai\u010diaus da\u017en\u012f, nebent glaudus bendradarbiavimas su citologais leid\u017eia u\u017etikrinti toki\u0105 pat ger\u0105 diagnostikos kokyb\u0119 atliekant plonos adatos aspiracij\u0105. \u0160is reikalavimas netaikomas pa\u017easties limfmazgi\u0173, kurie tiriant ultragarsu \u012ftariami galintys b\u016bti metastaziniai, tyrimui naudojant plonos adatos aspiracij\u0105, nes \u012frodyta, kad ji yra gana efektyvi [34].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Padid\u0117jusios rizikos susirgti KV grup\u0117s moterys<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Radiolog\u0173 draugijos didel\u0117s rizikos susirgti KV grup\u0117s moterims (rizika per gyvenim\u0105 lygi arba didesn\u0117 nei 20&nbsp;proc.) si\u016blo magnetinio rezonanso tyrim\u0105 atsi\u017evelgiant \u012f nacionalines ir tarptautines rekomendacijas [35\u201337]. \u0160iuo at\u017evilgiu strategijos bus skirtingos priklausomai nuo \u0161ali\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros sistemos skirtum\u0173. Moteris, kuri\u0173 rizika susirgti KV yra padid\u0117jusi, raginama atlikti tyrimus, leid\u017eian\u010dius \u012fvertinti skirting\u0173 atrankin\u0117s patikros b\u016bd\u0173 tinkamum\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>EUSOBI ir 30 nacionalini\u0173 kr\u016bties radiologijos organizacij\u0173 vienareik\u0161mi\u0161kai pasisako u\u017e mamografijos taikym\u0105 populiacinei masinei atrankinei patikrai vykdyti, nes tai leid\u017eia gerokai suma\u017einti mirtingum\u0105 nuo KV, leid\u017eia suma\u017einti vietinio ir adjuvantinio gydymo poreik\u012f moterims, dalyvaujan\u010dioms patikros programoje. Asmenys ir institucijos, abejojantys \u0161io metodo nauda, nepaisydami didelio skai\u010diaus \u012frodym\u0173, sukaupt\u0173 per daugiau kaip 3 de\u0161imtme\u010dius, sukelia rizik\u0105 moter\u0173 gyvyb\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Dr. Laura Steponavi\u010dien\u0117<sup>1, 2<\/sup>, dr. R\u016bta Briedien\u0117<sup>3<\/sup><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>1 Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto V\u0117\u017eio epidemiologijos laboratorija<br>2 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos moksl\u0173 instituto Visuomen\u0117s sveikatos katedra<br>3 Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto Radiologijos skyrius<\/p>\n\n\n\n<p>Parengta pagal<em> Europos kr\u016bties vaizdinimo draugijos (angl.&nbsp;<\/em>European Society of Breast Imaging<em>&nbsp;\u2013 EUSOBI) med\u017eiag\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>1. Globocan Online Analysis (http:\/\/globocan.iarc.fr\/Pages\/burden_ sel.aspx, accessed on June 3, 2016).<br>2. Sardanelli F, Helbich TH, European Society of Breast Imaging (EUSOBI) (2012). Mammography: EUSOBI recommendations for women&#8217;s information. Insights Imaging 3(1):7\u201310.<br>3. Saadatmand S, Bretveld R, Siesling S, Tilanus-Linthorst MM (2015) Influence of tumour stage at breast cancer detection on sur- vival in modern times: population based study in 173,797 patients. BMJ 351:h4901.<br>4. Lauby-Secretan B, Scoccianti C, Loomis D, International Agency for Research on Cancer Handbook Working Group et al (2015) Breast Cancer Screening \u2013 Viewpoint of the IARC Working Group. N Engl J Med 372(24):2353\u20132358.<br>5. Hofvind S, S\u00f8rum R, Thoresen S (2008) Incidence and tumor char- acteristics of breast cancer diagnosed before and after implementa- tion of a population-based screening-program. Acta Oncol 47(2): 225\u2013231.<br>6. Cutuli B, Dalenc F, Cottu PH et al (2015) Impact of screening on clinicopathological features and treatment for invasive breast can- cer: results of two national surveys. Cancer Radiother 19(5):295\u2013 302.<br>7. Dong W, Berry DA, Bevers TB et al (2008) Prognostic role of detection method and its relationship with tumor biomarkers in breast cancer: the university of Texas M.D. Anderson Cancer Center experience. Cancer Epidemiol Biomark 17(5):1096\u20131103.<br>8. Nagtegaal ID, Allgood PC, Duffy SW et al (2011) Prognosis and pathology of screen-detected carcinomas: how different are they? Cancer 117(7):1360\u20131368.<br>9. Paci E, EUROSCREEN Working Group (2012) Summary of the evidence of breast cancer service screening outcomes in Europe and first estimate of the benefit and harm balance sheet. J Med Screen 19(Suppl 1):5\u201313.<br>10. Colin C, Devouassoux-Shisheboran M, Sardanelli F (2014) Is breast cancer overdiagnosis also nested in pathologic misclassifica- tion? Radiology 273(3):652\u2013655.<br>11. Hauge IH, Pedersen K, Olerud HM, Hole EO, Hofvind S (2014) The risk of radiation-induced breast cancers due to biennial mam- mographic screening in women aged 50-69 years is minimal. Acta Radiol 55(10):1174\u20131179.<br>12. Yaffe MJ, Mainprize JG (2011) Risk of radiation-induced breast cancer from mammographic screening. Radiology 258(1):98\u2013105.<br>13. Brkljaci\u0107 B, Mileti\u0107 D, Sardanelli F (2013) Thermography is not a feasible method for breast cancer screening. Coll Antropol 37(2): 589\u2013593.<br>14. Kemp Jacobsen K, Abraham L, Buist DS et al (2015) Comparison of cumulative false-positive risk of screening mammography in the United States and Denmark. Cancer Epidemiol 39(4):656\u2013663.<br>15. Kemp Jacobsen K, O&#8217;Meara ES, Key D, et al (2015) Comparing sensitivity and specificity of screening mammography in the United States and Denmark. Int J Cancer 137(9):2198\u20132207.<br>16. Society of Breast Imaging. https:\/\/www.sbi-online.org\/Portals\/0\/ Position%20Statements\/2016\/SBI%20ACR%20Response%20 to%20 USPSTF%20Recommendations.pdf. Accessed on February 8, 2016.<br>17. Oeffinger KC, Fontham ET, Etzioni R, et al (2015) Breast cancer screening for women at average risk: 2015 guideline update from the American Cancer Society. JAMA 314(15):1599\u20131614.<br>18. Freer PE (2015) Mammographic breast density: impact on breast cancer risk and implications for screening. RadioGraphics 35(2): 302\u2013315.<br>19. Colin C, Prince V, Valette PJ (2013) Can mammographic assess- ments lead to consider density as a risk factor for breast cancer? Eur J Radiol 82(3):404\u2013411.<br>20. Colin C, Schott AM, Valette PJ (2014) Mammographic density is not a worthwhile examination to distinguish high cancer risk wom- en in screening. Eur Radiol 24(10):2412\u20132416.<br>21. Brandt KR, Scott CG, Ma L, Mahmoudzadeh AP et al (2016) Comparison of clinical and automated breast density measure- ments: Implications for risk prediction and supplemental screening. Radiology 279(3):710\u2013719.<br>22. McCormack VA, dos Santos SI (2006) Breast density and paren- chymal patterns as markers of breast cancer risk: a meta-analysis. Cancer Epidemiol Biomarkers Prev 15(6):1159\u20131169.<br>23. Skaane P, Bandos AI, Gullien R et al (2013) Comparison of digital mammography alone and digital mammography plus tomosynthesis in a population-based screening program. Radiology 267(1):47\u201356.<br>24. Skaane P, Bandos AI, Gullien R, et al (2013) Prospective trial com- paring full-field digital mammography (FFDM) versus combined FFDM and tomosynthesis in a population-based screening pro- gramme using independent double reading with arbitration. Eur Radiol 23(8):2061\u20132071.<br>25. Ciatto S, Houssami N, Bernardi D, et al (2013) Integration of 3D digital mammography with tomosynthesis for population breast cancer screening (STORM): a prospective comparison study. Lancet Oncol 14(7):583\u2013589.<br>26. L\u00e5ng K, Andersson I, Rosso A, Tingberg A, Timberg P, Zackrisson S (2016) Performance of one-view breast tomosynthesis as a stand- alone breast cancer screening modality: results from the Malm\u00f6 Breast Tomosynthesis Screening Trial, a population-based study. Eur Radiol 26(1):184\u2013190.<br>27. Houssami N (2015) Digital breast tomosynthesis (3D-mammography) screening: data and implications for population screening. Expert Rev Med Devices 12(4):377\u2013379.<br>28. Svahn TM, Houssami N, Sechopoulos I, Mattsson S (2015) Review of radiation dose estimates in digital breast tomosynthesis relative to those in two-view full field digital mammography. Breast 24(2):93\u201399.<br>29. Gur D, Zuley ML, Anello MI, et al (2012) Dose reduction in digital breast tomosynthesis (TM) screening using synthetically recon- structed projection images: an observer performance study. Acad Radiol 19(2):166\u2013171.<br>30. Skaane P, Bandos AI, Eben EB, et al (2014) Two-view Digital Breast Tomosynthesis screening with synthetically reconstructed projections images: comparison with digital breast tomosynthesis with full-field digital mammographic images. Radiology 271(3): 655\u2013663.<br>31. McDonald ES, Oustimov A, Weinstein SP, Synnestvedt MB, Schnall M, Conant EF (2016) Effectiveness of digital breast tomosynthesis compared with digital mammography: Outcomes analysis from 3 years of breast cancer screening. JAMA Oncol 2(6):737-743.<br>32. Gilbert FJ, Tucker L, Young KC (2016) Digital breast tomosynthesis (DBT): a review of the evidence for use as a screen- ing tool. Clin Radiol 71(2):141\u2013150.<br>33. van Breest SV, Nederend J, Voogd AC, et al (2013) Trends in breast biopsies for abnormalities detected at screening mammography: a population-based study in the Netherlands. Br J Cancer 109(1):242\u2013248.<br>34. Castellano I, Deambrogio C, Muscar\u00e0 F, et al (2014) Efficiency of a preoperative axillary ultrasound and fine-needle aspiration cytology to detect patients with extensive axillary lymph node involvement. PLoS One 9(9), e106640.<br>35. Saslow D, Boetes C, Burke W, American Cancer Society Breast Cancer Advisory Group et al (2007) American Cancer Society guidelines for breast screening with MRI as an adjunct to mammog- raphy. CA Cancer J Clin 57(2):75\u201389.<br>36. Sardanelli F, Boetes C, Borisch B et al (2010) Magnetic resonance imaging of the breast: recommendations from the EUSOMA work- ing group. Eur J Cancer 46(8):1296\u20131316.<br>37. Mann RM, Balleyguier C, Baltzer PA, European Society of Breast Imaging (EUSOBI), with language review by Europa Donna\u2013The European Breast Cancer Coalition et al (2015) Breast MRI: EUSOBI recommendations for women&#8217;s information. Eur Radiol 25(12):3669\u20133678.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160is po\u017ei\u016br\u012f \u012f atrankin\u0119 patikr\u0105 d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio (KV) apib\u016bdinantis straipsnis buvo pasi\u016blytas EUSOBI ir patvirtintas 30 nacionalini\u0173 radiologijos \u012fstaig\u0173 \/ organizacij\u0173 (1\u00a0lentel\u0117). Pagrindinis jo tikslas yra i\u0161samiai informuoti nacionalines\u00a0\/\u00a0vietines vald\u017eias, politikus, sveikatos apsaugos specialistus ir pla\u010di\u0105j\u0105 visuomen\u0119, kod\u0117l naudinga pagal atrankin\u0117s patikros program\u0105 atlikti mamografij\u0105. Esminiai momentai Europos kr\u016bties vaizdinimo draugijos (angl. European Society&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":66201,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27309],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-66200","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66200","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66200"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66200\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66201"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66200"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66200"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66200"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66200"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66200"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}