{"id":66261,"date":"2021-04-07T11:15:54","date_gmt":"2021-04-07T13:15:54","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=66261\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2021-04-07T11:15:55","modified_gmt":"2021-04-07T13:15:55","slug":"funkciniai-vaiku-slapinimosi-sutrikimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/funkciniai-vaiku-slapinimosi-sutrikimai\/66261\/","title":{"rendered":"Funkciniai vaik\u0173 \u0161lapinimosi sutrikimai"},"content":{"rendered":"\n<p>Pediatr\u0173 gydomi vaikai da\u017enai patiria pasikartojan\u010dias \u0161lapimo organ\u0173 sistemos infekcijas ar naktin\u0117s enurez\u0117s (NE) simptomus (seil\u0117tekis, tro\u0161kulys) dien\u0105. Jeigu taip nutinka, svarbu apsvarstyti galim\u0105 funkcin\u012f \u0161lapinimosi sutrikim\u0105 ir i\u0161tirti pacient\u0105. Ankstyvoji diagnostika gali u\u017ekirsti keli\u0105 inkst\u0173 pa\u017eeidimui, kuris kyla d\u0117l didelio \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s spaudimo. Funkciniai \u0161lapinimosi sutrikimai vaikams pasirei\u0161kia, kai organizme n\u0117ra neurologin\u0117s patologijos bei \u012fgimt\u0173j\u0173 ar anatomini\u0173 \u0161lapimo organ\u0173 sistemos sutrikim\u0173. \u0160iame straipsnyje aptarsime funkcinius \u0161lapinimosi sutrikimus, kaip juos atpa\u017einti ir diferencijuoti nuo organin\u0117s patologijos.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u012evadas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160lapimo p\u016bsl\u0117&nbsp;\u2013 tai elastingas organas, prisitaikantis prie did\u0117jan\u010dio t\u016brio, nedid\u0117jant sl\u0117giui \u0161lapimo p\u016bsl\u0117je. Viena did\u017eiausi\u0173 problem\u0173, susijusi\u0173 su \u0161lapimo p\u016bsle, yra \u0161lapimo nelaikymas, kuris gali pasireik\u0161ti d\u0117l anatomini\u0173 arba neurologini\u0173 anomalij\u0173. Yra ir kit\u0173 atvej\u0173, kada problemos ne tokios akivaizd\u017eios, o pediatr\u0173 gydomi vaikai patiria pasikartojan\u010dias \u0161lapimo organ\u0173 sistemos infekcijas ar NE simptomus dien\u0105. Jeigu taip nutinka, svarbu apsvarstyti galim\u0105 funkcin\u012f \u0161lapinimosi sutrikim\u0105 ir i\u0161tirti pacient\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Funkciniai \u0161lapinimosi sutrikimai&nbsp;\u2013 da\u017ena vaik\u0173 problema, sudaranti beveik pus\u0119 apsilankym\u0173 pas vaik\u0173 urologus [1]. Kai kuri\u0173 pacient\u0173 funkciniai \u0161lapinimosi sutrikimai yra glaud\u017eiai susij\u0119 su \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s ir \u017earnyno funkcijos sutrikimais. Ankstyvoji diagnostika gali u\u017ekirsti keli\u0105 inkst\u0173 pa\u017eeidimui d\u0117l didelio \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s spaudimo [2]. Prie\u0161 pradedant gydyti tokius vaikus, reikia suprasti normalaus \u0161lapinimosi fiziologij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Normalaus \u0161lapinimosi fiziologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pagrindin\u0117s \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s funkcijos\u00a0\u2013 \u0161lapimo kaupimas ir pa\u0161alinimas. Jas kontroliuoja autonomin\u0117 ir somatin\u0117 nerv\u0173 sistemos. Koordinuotas ir visi\u0161kas \u0161lapimo i\u0161siskyrimas priklauso nuo nepa\u017eeistos inervacijos. Autonomin\u0117 nerv\u0173 sistema inervuoja \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 per parasimpatinius ir simpatinius kelius. Simpatin\u0117 sistema yra atsakinga u\u017e veiksming\u0105 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s prisipildym\u0105, o parasimpatin\u0117 sistema\u00a0\u2013 u\u017e \u0161lapinim\u0105si. \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s raumenys ir jungiamasis audinys yra gausiai apraizgyti nervini\u0173 skaidul\u0173. Kai \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 prisipildo \u0161lapimo ir padid\u0117ja jos t\u016bris, atsiranda noras prad\u0117ti \u0161lapintis. Jeigu n\u0117ra patologini\u0173 organizmo pakitim\u0173, \u0161is atsakas gali b\u016bti s\u0105moningai pakeistas. Galime sulaikyti \u0161lapinim\u0105si, jei tam yra netinkamas laikas ar vieta. Nors nerv\u0173 sistema (apimanti galvos ir nugaros smegenis) atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f palaikant pastovum\u0105 ir u\u017ekertant keli\u0105 enurezei, \u0161lapimo saugojimas taip pat priklauso ir nuo elastini\u0173 ir miogenini\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sienos savybi\u0173 [3].\u00a0<br>Manoma, kad gimus vaikui \u0161lapinimasis atsiranda spontani\u0161kai kaip nugaros smegen\u0173 refleksas. Nuo 1 iki 2 met\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s paj\u0117gumas palaipsniui did\u0117ja kartu su priekin\u0117s ir parietalin\u0117s skilties nerv\u0173 sujaudinimu. Koordinuota veikla tarp galvos smegen\u0173, po\u017eievio ir nugaros smegen\u0173 nerv\u0173 centr\u0173, dalyvaujan\u010di\u0173 reguliuojant \u0161lapimo organ\u0173 funkcijas, paprastai prasideda sveikiems 4\u20136 met\u0173 vaikams. \u0160io am\u017eiaus vaikai jau tur\u0117t\u0173 normaliai \u0161lapintis. Prad\u0117jus valingai kontroliuoti \u0161lapinim\u0105si, did\u0117jant \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s t\u016briui, dalis vaik\u0173 pradeda \u0161lapintis re\u010diau. Jau 90\u00a0proc. 3 met\u0173 ir vyresni\u0173 vaik\u0173 \u0161lapinasi 3\u00a0k.\/d. ir da\u017eniau. Normaliai vyresni negu 3 met\u0173 vaikai \u0161lapinasi 5\u20136\u00a0k.\/d. Taigi subrend\u0119s organizmas turi didelio paj\u0117gumo \u0161lapimo p\u016bsl\u0119, autonomi\u0161k\u0105 i\u0161orinio sfinkterio valdym\u0105 ir galvos smegen\u0173 \u017eiev\u0117s sugeb\u0117jim\u0105 skatinti ir slopinti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumens (detruzoriaus) susitraukim\u0105 [4].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Funkciniai \u0161lapinimosi sutrikimai <\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Funkciniai \u0161lapinimosi sutrikimai\u00a0\u2013 da\u017ena vaik\u0173 problema, sudaranti iki 40\u00a0proc. apsilankym\u0173 pas vaik\u0173 urologus. Kai kuriems vaikams \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s disfunkcija b\u016bna kartu su \u017earnyno disfunkcija (\u0161lapinimosi ir tu\u0161tinimosi sutrikimais). Funkciniai \u0161lapinimosi sutrikimai\u00a0\u2013 tai toks \u0161lapinimasis, kai organizme n\u0117ra pa\u017eeist\u0173 neuronini\u0173 keli\u0173, n\u0117ra \u012fgimt\u0173j\u0173 ar anatomini\u0173 \u0161lapimo organ\u0173 sistemos sutrikim\u0173. Pakitim\u0173 gali i\u0161sivystyti \u0161lapimo prisipildymo arba pa\u0161alinimo etapu. Remiantis urodinaminiais tyrimais, \u0161ie \u0161lapinimosi sutrikimai yra klasifikuojami \u012f stimuliavimo sindrom\u0105 su detruzoriaus nestabilumu ir prisipildymo faz\u0117s sutrikim\u0105 (kitaip\u00a0\u2013 disfunkcin\u012f \u0161lapinim\u0105si), kai yra \u0161lapimo \u0161alinimo faz\u0117s sutrikimas [5].<br>Svarbu \u0161iuos \u0161lapinimosi sutrikimus diagnozuoti laiku, nes tai susij\u0119 su pasikartojan\u010diomis \u0161lapimo organ\u0173 sistemos infekcijomis [4]. Prie funkcini\u0173 \u0161lapinimosi sutrikim\u0173 priskiriama ir ureterinis refliuksas. K\u016bdiki\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s tyrimai parod\u0117, kad da\u017enai pasirei\u0161kiantis detruzoriaus nestabilumas i\u0161 dalies gali paai\u0161kinti nat\u016brali\u0105 refliukso eig\u0105, kuri, kaip \u017einoma, regresuoja su am\u017eiumi [3]. B\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f NE simptomus dien\u0105 (seil\u0117tekis, tro\u0161kulys). Enurez\u0117 skirstoma \u012f monosimptomin\u0119 (n\u0117ra kit\u0173 apatini\u0173 \u0161lapimo organ\u0173 sistemos disfunkcijos simptom\u0173) ir nemonosimptomin\u0119 (enurez\u0117 su apatini\u0173 \u0161lapimo organ\u0173 sistemos disfunkcijos simptomais). I\u0161skiriami 2 pagrindiniai patofiziologiniai enurez\u0117s tipai: naktin\u0117 poliurija d\u0117l nakt\u012f suma\u017e\u0117jan\u010dios vazopresino koncentracijos ir per ma\u017ea pagal am\u017ei\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117, da\u017enai susijusi su \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s hiperaktyvumu (da\u017enesn\u0117 sergant nemonosimptomine enureze). Galima enurez\u0117s prie\u017eastis yra abiej\u0173 \u0161i\u0173 patofiziologini\u0173 mechanizm\u0173 derinys, be to, visiems vaikams b\u016bdingas sutrik\u0119s pabudimo i\u0161 miego mechanizmas, kada prisipildo \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 [6, 7].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>I\u0161tyrimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Gydant pacient\u0105, sergant\u012f \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s disfunkcija, turime tiksliai \u017einoti suk\u0117lusi\u0105 prie\u017east\u012f. Prie\u0161 diagnozuojant funkcin\u012f \u0161lapinimosi sutrikim\u0105, svarbu diferencijuoti funkcin\u0119 patologij\u0105 nuo organin\u0117s (1&nbsp;lentel\u0117).<\/p>\n\n\n\n<p>Viena svarbiausi\u0173 diagnostikos dali\u0173 yra anamnez\u0117s rinkimas. Renkant anamnez\u0119, svarbios \u0161ios dalys:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li><em>\u0161lapinimosi ypatumai<\/em>. Simptom\u0173, atspindin\u010di\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s disfunkcij\u0105, i\u0161siai\u0161kinimas. Klausiama, ar neatsiranda staigus noras \u0161lapintis, skausmas \u0161lapinimosi metu, ar nereikalingos papildomos stangos, norint prad\u0117ti \u0161lapintis, ar nestebima varvanti, intermituojanti, silpna srov\u0117;<\/li><li><em>tu\u0161tinimosi ypatumai. <\/em>Svarbu i\u0161siai\u0161kinti paciento tu\u0161tinimosi \u012fpro\u010dius. U\u017ekiet\u0117jus viduriams, da\u017enai pacientus vargina ir \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s disfunkcija. \u0160\u012f rei\u0161kin\u012f ai\u0161kina kelios teorijos. Viena teorij\u0173 teigia, kad tiesiosios \u017earnos pertempimas sukuria tiesiogin\u012f spaudim\u0105 \u012f u\u017epakalin\u0119 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sien\u0105, tod\u0117l stebimas detruzoriaus hiperaktyvumas arba pablog\u0117j\u0119s \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s i\u0161situ\u0161tinimas. Kita teorija ai\u0161kina, kad \u0161lapl\u0117s ir tiesiosios \u017earnos sfinkteriai sudaro vien\u0105 neurologin\u012f vienet\u0105, tod\u0117l prailg\u0117jusi tiesiosios \u017earnos sfinkterio kontrakcija d\u0117l didelio i\u0161mat\u0173 kiekio sukuria neteising\u0105 tarpviet\u0117s raumen\u0173 susitraukim\u0105 ir antrin\u0119 detruzoriaus ir sfinkterio dissinergij\u0105. Tre\u010dioji hipotez\u0117 teigia, kad prailg\u0117jusi tiesiosios \u017earnos sfinkterio kontrakcija d\u0117l didelio i\u0161mat\u0173 kiekio sukelia neteising\u0105 tarpviet\u0117s raumen\u0173 susitraukim\u0105 kartu su \u0161lapl\u0117s sfinkterio neatsipalaidavimu. Tai sukelia detruzoriaus ir sfinkterio diskordinacij\u0105, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s hiperaktyvum\u0105, \u0161lapimo nelaikym\u0105, \u0161lapimo organ\u0173 sistemos infekcijas ir&nbsp;\/&nbsp;ar vezikoureterin\u012f refliuks\u0105. B\u016btina paklausti apie tu\u0161tinimosi da\u017en\u012f, i\u0161mat\u0173 konsistencij\u0105, form\u0105 ir dyd\u012f. Reik\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, ar tu\u0161tindamasis vaikas nejau\u010dia skausmo, kaip da\u017enai pasitaiko viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo, i\u0161mat\u0173 nelaikymo epizodai [8];<\/li><li><em>\u0161eimin\u0117 anamnez\u0117.<\/em> Svarbu i\u0161siai\u0161kinti, ar \u0161eimoje nebuvo \u0161lapimo organ\u0173 sistemos sutrikim\u0173, ar n\u0117ra b\u016bdingi v\u0117lyvieji \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s valdymo \u012fpro\u010diai;<\/li><li><em>skys\u010di\u0173 vartojimas.<\/em> Vertinamas suvartojam\u0173 skys\u010di\u0173 kiekis. Per didelis skys\u010di\u0173 vartojimas vakare gali atsispind\u0117ti pada\u017en\u0117jusiu \u0161lapinimusi;<\/li><li><em>\u0161lapimo organ\u0173 sistemos lig\u0173 anamnez\u0117. <\/em>Buvusios \u0161lapimo organ\u0173 sistemos infekcijos (su&nbsp;\/&nbsp;be vezikoureteriniu refliuksu) gali b\u016bti stebimos vaikams, sergantiems \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s disfunkcija. Pacient\u0173, turin\u010di\u0173 vezikoureterin\u012f refliuks\u0105, gydymas da\u017enai b\u016bna sud\u0117tingesnis&nbsp;[9];<\/li><li><em>perinatalin\u0117 ir neonatalin\u0117 anamnez\u0117<\/em>. Perinatalin\u0117 anoksija ar \u012fgimtosios infekcijos gali tur\u0117ti \u012ftak\u0105 normaliai centrin\u0117s ar periferin\u0117s nerv\u0173 sistemos funkcijai, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s funkcijai [10, 11];<\/li><li><em>neurologinis ir psichologinis i\u0161sivystymas<\/em>. Vaikai, kurie psichologi\u0161kai vystosi l\u0117\u010diau, gali v\u0117liau i\u0161mokti kontroliuoti \u0161lapinim\u0105si. Dauguma pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s disfunkcija, turi padid\u0117jusi\u0105 rizik\u0105 sirgti aktyvumo ir d\u0117mesio sutrikimo sindromu. Keletas atlikt\u0173 studij\u0173 \u012frod\u0117, kad apie 20\u201350&nbsp;proc. vaik\u0173, turin\u010di\u0173 psichologini\u0173 problem\u0173 (pvz., depresija, aktyvumo ir d\u0117mesio sutrikimo sindromas, nerimas), vargino ir \u0161lapimo&nbsp;\/&nbsp;i\u0161mat\u0173 nelaikymas [9\u201311];<\/li><li><em>nesutarimai \u0161eimoje, stresas<\/em>. Manoma, kad funkciniai \u0161lapinimosi sutrikimai yra susij\u0119 su elgsenos sutrikimais, atsiradusiais mokant vaik\u0105 \u0161lapintis&nbsp;\/&nbsp;tu\u0161tintis (s\u0117dant ant puoduko). T\u0117v\u0173 sukeliamas streso dydis koreliuoja su \u017earnyno ar \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s disfunkcijos sunkumo laipsniu, kaip ir su psichosocialiniais sunkumais [12];<\/li><li><em>mokymas \u0161lapintis&nbsp;\/&nbsp;tu\u0161tintis (s\u0117dant ant puoduko)<\/em>. Klausiama, ar procesas nebuvo sud\u0117tingas ir ilgas, ar vaikas nepatyr\u0117 streso, ar po mokym\u0173 buvo sausieji periodai. Esant anatominiams poky\u010diams (pvz., ektopin\u0117 \u0161lapl\u0117), da\u017eniausiai saus\u0173j\u0173 period\u0173 neb\u016bna (1&nbsp;lentel\u0117).<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p>Kita labai svarbi i\u0161tyrimo dalis&nbsp;\u2013 tai \u0161lapinimosi dienora\u0161tis. B\u016btina pildyti \u0161lapinimosi dienora\u0161t\u012f ne trumpiau kaip 48&nbsp;val. ir \u012fvertinti \u0161lapinimosi da\u017en\u012f, \u0161lapimo kiek\u012f, \u0161lapinimosi, tu\u0161tinimosi ypatumus. Tai suteikia \u017eini\u0173 apie funkcin\u012f \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s paj\u0117gum\u0105, ne\u012fprast\u0105 skys\u010di\u0173 vartojim\u0105, poliurij\u0105 ir \u0161lapinimosi problem\u0173 sunkum\u0105. Da\u017enas ma\u017eo kiekio \u0161lapinimasis parodo nedidel\u012f funkcin\u012f \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s paj\u0117gum\u0105, blog\u0105 i\u0161situ\u0161tinim\u0105. Detruzoriaus nestabilum\u0105 ar nevisi\u0161kai prisipildan\u010di\u0105 \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 rodo apatini\u0173 kelnai\u010di\u0173 dr\u0117gnumas ir nelaimingi \u0161lapinimosi atsitikimai [12].<\/p>\n\n\n\n<p>Objektyvaus tyrimo metu ap\u017ei\u016brima apatin\u0117 nugaros dalis. Ie\u0161koma nugaros smegen\u0173 agenez\u0117s. Patologij\u0105 gali parodyti apatin\u0117je nugaros dalyje esanti presakralin\u0117 duobut\u0117, plauk\u0173 lopin\u0117lis, lipoma ar nesimetri\u0161kas s\u0117dmen\u0173 ply\u0161ys. Neurologinio i\u0161tyrimo metu tiriama apatini\u0173 gal\u016bni\u0173 j\u0117ga, gilieji sausgysli\u0173 refleksai, koordinacija, tarpviet\u0117s ir tiesiosios \u017earnos jutimai, tiesiosios \u017earnos sfinkterio refleksai, j\u0117ga. Nusta\u010dius neatitikimus, galime \u012ftarti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s disfunkcij\u0105 [8].<\/p>\n\n\n\n<p>Tiriant berniuk\u0173 urologin\u0119 sistem\u0105, b\u016btina pacient\u0105 ap\u017ei\u016br\u0117ti d\u0117l galimos fimoz\u0117s, o tiriant mergaites, ar n\u0117ra s\u0105aug\u0173, trukdan\u010di\u0173 nutek\u0117ti \u0161lapimui. Ap\u017ei\u016brint tarpviet\u0119, reikia \u012fvertinti i\u0161ang\u0117s viet\u0105, odos b\u016bkl\u0119, i\u0161matas i\u0161ang\u0117je (j\u0173 konsistencij\u0105, kiek\u012f), i\u0161ang\u0117s \u012ftr\u016bkimus, hemorojinius mazgus [8]. Jei \u012fmanoma, reik\u0117t\u0173 gyvai \u012fvertinti \u0161lapimo srov\u0119. Nepamir\u0161ti \u012fvertinti, ar n\u0117ra vaiko seksualinio i\u0161naudojimo po\u017eymi\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Laboratoriniai tyrimai nesuteikia daug papildomos ir naudingos informacijos diagnozuojant apatini\u0173 \u0161lapimo organ\u0173 sistemos disfunkcij\u0105, tod\u0117l reik\u0117t\u0173 apsiriboti bendruoju \u0161lapimo tyrimu ir \u0161lapimo pas\u0117liu. Jei atlikus \u0161lapimo tyrim\u0105 nustatoma leukociturija, reikia atlikti \u0161lapimo pas\u0117l\u012f, nes vaikams, sergantiems \u0161lapimo organ\u0173 sistemos disfunkcija, da\u017enai diagnozuojama ir j\u0173 infekcija [8].<\/p>\n\n\n\n<p>Toliau tiriant funkcin\u012f \u0161lapinimosi sutrikim\u0105, pacientui galima atlikti instrumentinius tyrimus. Der\u0117t\u0173 apsvarstyti, ar vaikas atitinka \u0161ias indikacijas tolesniam i\u0161tyrimui:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>kelis m\u0117nesius nepavyksta kontroliuoti \u0161lapinimosi konservatyviaisiais gydymo metodais (pvz., tu\u0161tinimosi&nbsp;\/&nbsp;\u0161lapinimosi dienora\u0161tis);<\/li><li>\u012ftariama neurologin\u0117 ar anatomin\u0117 patologija;<\/li><li>norint skirti medikamentin\u012f gydym\u0105 vaikams, kuriems nepadeda elgesio terapija;<\/li><li>nuolat, be pertraukos kartojasi \u0161lapimo nelaikymo epizodai ir \u012ftariama organin\u0117 prie\u017eastis;<\/li><li>da\u017enos \u0161lapimo organ\u0173 sistemos infekcijos;<\/li><li>\u012ftariamas inkst\u0173 pa\u017eeidimas, pasirei\u0161kiantis proteinurija ar padid\u0117jusiu kreatinino kiekiu kraujyje [8].<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p>Galimi instrumentiniai tyrimai vaikams, kuriems \u012ftariama \u0161lapimo organ\u0173 sistemos disfunkcija:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li><em>tyrimas ultragarsu (UG).<\/em> Reik\u0117t\u0173 atlikti visiems vaikams, kuriems \u012ftariama neurologin\u0117 ar anatomin\u0117 patologija, \u0161lapimo organ\u0173 sistemos infekcija, ar yra stenoz\u0117s simptom\u0173 (pvz., silpna \u0161lapimo srov\u0117) [13, 14]. UG urogenitalin\u0117s sistemos tyrimas suteikia informacijos apie:<br><em>anatominius neatitikimus<\/em>. Atlikus UG tyrim\u0105, galima pasteb\u0117ti hidronefroz\u0119, dvigub\u0105 kolektorin\u0119 sistem\u0105, ektopin\u012f inkst\u0105 ar surand\u0117jimus inkstuose;<br><em>liekam\u0105j\u012f \u0161lapim\u0105.<\/em> Daugiau nei 20\u00a0ml liekamojo \u0161lapimo rodo esant\u012f nepakankam\u0105 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s i\u0161situ\u0161tinim\u0105. Padid\u0117j\u0119s liekamojo \u0161lapimo kiekis b\u016bdingas \u0161lapimo organ\u0173 sistemos disfunkcijai;<br><em>\u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sienel\u0117s matmenis<\/em>. Norma\u00a0\u2013 3\u00a0mm storio, esant pilnai \u0161lapimo p\u016bslei, ir 5\u00a0mm storio, esant santykinai tu\u0161\u010diai \u0161lapimo p\u016bslei. Sustor\u0117jusi \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sienel\u0117 gali rodyti, kad yra obstrukcija d\u0117l anatomini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ir funkcin\u0117 patologija. Pati da\u017eniausia sustor\u0117jusios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sienel\u0117s prie\u017eastis yra hiperaktyvi \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 [15];<\/li><li><em>cistometrografija (cistometrija)\u00a0<\/em>\u2013 tai kontrastinis tyrimas, kuriuo yra kateterizuojama \u0161lapimo p\u016bsl\u0117, vertinama prisipildymo ir tu\u0161tinimosi faz\u0117s. \u0160is tyrimas naudingas diagnozuojant vezikoureterin\u012f refliuks\u0105, padeda vertinant \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s t\u016br\u012f, form\u0105, i\u0161situ\u0161tinim\u0105 [16]. Galimos indikacijos cistometrografijos tyrimui:<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p>vaikai, sirg\u0119 2 ar daugiau \u0161lapimo organ\u0173 sistemos infekcijomis;<br>vaikai, sergantys \u0161lapimo organ\u0173 sistemos infekcijomis pirm\u0105 kart\u0105 ir:<br>nustatyta patologija UG;<br>k\u016bno temperat\u016bra \u226539\u00a0\u00b0C ir infekcijos suk\u0117l\u0117jas ne <em>E.\u00a0coli<\/em>;<br>sutrik\u0119s vaiko augimas arba diagnozuota arterin\u0117 hipertenzija;<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li><em>magnetinio rezonanso tyrimas (MRT).<\/em> Kiekvienam vaikui, kuriam \u012ftariama neurologine patologija, privalo b\u016bti atliktas MRT. Taip pat MRT reik\u0117t\u0173 atlikti ir tiems vaikams, kuriems nepavyksta paskirti tinkamo gydymo ir d\u0117l to gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u012ftarta neurologin\u0117 patologija [17];<\/li><li><em>\u0161lapimo srov\u0117s tyrimas (urofloumetrija).<\/em> \u0160is tyrimas atliekamas pacientams, galintiems savaranki\u0161kai pasi\u0161lapinti. Prie\u0161 tyrim\u0105 pacientas i\u0161geria didesn\u012f kiek\u012f skys\u010di\u0173, paciento pra\u0161oma nesi\u0161lapinti, kol neatsiras stiprus noras. Tyrimo metu \u0161lapinamasi \u012f specialiai tam skirt\u0105 ind\u0105. Kompiuterine urodinamine aparat\u016bra fiksuojami \u012fvair\u016bs \u0161lapinimosi parametrai (\u0161lapimo srov\u0117s greitis, \u0161lapimo kiekis). Tarpviet\u0117s srityje priklijavus lipnius elektrodus, galima su\u017einoti apie tarpviet\u0117s raumen\u0173 darb\u0105 \u0161lapinimosi metu [15].<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p><strong>Apibendrinimas \u00a0<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Funkciniai \u0161lapinimosi sutrikimai yra da\u017ena vaik\u0173 sveikatos problema, paveikianti tiek jaunojo paciento, tiek artim\u0173j\u0173 gyvenim\u0105. Svarbu surinkti tinkam\u0105 anamnez\u0119, kuri ir be papildomo i\u0161tyrimo suteikia galimyb\u0119 tiksliai nustatyti diagnoz\u0119, parinkti tinkam\u0105 gydym\u0105. Vaikams, kuriems pasirei\u0161kia pasikartojan\u010dios \u0161lapimo organ\u0173 sistemos infekcijos, nuolatinis vezikoureterinis refliuksas arba NE dien\u0105, b\u016btina pagalvoti apie funkcin\u012f \u0161lapinimosi sutrikim\u0105. I\u0161samus i\u0161tyrimas, kuris baigiasi urodinaminiu tyrimu, padeda diagnozuoti nestabil\u0173 detruzori\u0173, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sfinkterio dissinergij\u0105 ir atmesti organin\u0119 patologij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table\"><table><tbody><tr><td><strong>Diagnostinis tyrimas<\/strong><\/td><td><strong>Indikacija<\/strong><\/td><td><strong>Komentarai<\/strong><\/td><td><strong>Radiniai<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>Anamnez\u0117<\/td><td>Visiems pacientams<\/td><td>Leid\u017eia tinkamai pasirinkti tolesn\u0119 tyrim\u0173 krypt\u012f tiriant funkcin\u012f \u0161lapimo nelaikym\u0105, anatomin\u0119, ar neurologin\u0119 patologij\u0105<\/td><td>&nbsp;<\/td><\/tr><tr><td>Objektyvus i\u0161tyrimas<\/td><td>Visiems pacientams<\/td><td>Leid\u017eia tinkamai pasirinkti tolesn\u0119 tyrim\u0173 krypt\u012f tiriant funkcin\u012f \u0161lapimo nelaikym\u0105, anatomin\u0119, ar neurologin\u0119 patologij\u0105<\/td><td>&nbsp;<\/td><\/tr><tr><td>\u0160lapinimosi dienora\u0161tis<\/td><td>Visiems pacientams<\/td><td>Padeda \u012fvertinti, ar \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 yra hiperaktyvi<\/td><td>&nbsp;<\/td><\/tr><tr><td>Bendrasis \u0161lapimo tyrimas<\/td><td>Visiems pacientams<\/td><td>Vaikai, sergantys \u0161lapimo organ\u0173 sistemos disfunkcija, da\u017enai serga \u0161lapimo organ\u0173 sistemos infekcijomis<\/td><td>Bakteriurija&nbsp;\/&nbsp;leukociturija \u2013 infekcija. Proteinurija \u2013 inkst\u0173 pa\u017eeidimas. Gliukozurija \u2013 cukrinis diabetas.<\/td><\/tr><tr><td>Ultragarsinis tyrimas<\/td><td>Reik\u0117t\u0173 atlikti visiems vaikams, kuriems \u012ftariama neurologin\u0117, anatomin\u0117 patologija, \u0161lapimo organ\u0173 sistemos infekcija ar esant simptomams, rodantiems stenoz\u0119<\/td><td>Tyrimas naudingas ie\u0161kant anatomini\u0173 neatitikim\u0173, vertinant liekam\u0105j\u012f \u0161lapim\u0105, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sienel\u0117s matmenis<\/td><td>Anatominiai neatitikimai&nbsp;\u2013 hidronefroz\u0117, dviguba kolektorin\u0117 sistema, ektopinis inkstas ar surand\u0117jimai. &gt;20&nbsp;ml liekamojo \u0161lapimo&nbsp;\u2013 nepakankamas \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s i\u0161situ\u0161tinimas. Sustor\u0117jusi \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sienel\u0117&nbsp;\u2013 obstrukcija d\u0117l anatomini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, funkcin\u0117 patologija, hiperaktyvi \u0161lapimo p\u016bsl\u0117<\/td><\/tr><tr><td>Cistometrografija<\/td><td>Vaikai, sirg\u0119 2 ar daugiau \u0161lapimo organ\u0173 sistemos infekcijomis. Vaikai sergantys \u0161lapimo organ\u0173 sistemos infekcija pirm\u0105 kart\u0105 ir esant kitiems simptomams<\/td><td>Padeda vertinant \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s t\u016br\u012f, form\u0105, i\u0161situ\u0161tinim\u0105<\/td><td>Vezikoureterinis refliuksas<\/td><\/tr><tr><td>Magnetinio rezonanso tyrimas<\/td><td>Kiekvienas vaikas, kuriam \u012ftariama neurologin\u0117 patologija<\/td><td>Reikalinga vaiko sedacija<\/td><td>Identifikuojami anatominiai nugaros smegen\u0173 neatitikimai<\/td><\/tr><tr><td>\u0160lapimo srov\u0117s tyrimas<\/td><td>Vaikai, kuriems \u012ftariama neurologin\u0117 patologija<\/td><td>\u012evertinami \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s talpos matmenys ir \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s i\u0161situ\u0161tinimo dyd\u017eiai<\/td><td>Identifikuojama neurologin\u0117 etiologija &nbsp;<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><figcaption>1 lentel\u0117. <strong>Diagnostini\u0173 tyrim\u0173 apibendrinimas.<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><strong>Severija Pa\u017eemeckait\u0117<\/strong><br>Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakultetas<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Gabriel\u0117 \u010cibirait\u0117<\/strong><br>Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakultetas<\/p>\n\n\n\n<pre class=\"wp-block-preformatted\"><strong>Literat\u016bra<\/strong><\/pre>\n\n\n\n<p>1. Allen HA, Austin JC, Boyt MA, et al. Initial trial of timed voiding is warranted for all children with daytime incontinence. Urology 2007;69:962.<br>2. Farhat W, B\u00e4gli DJ, Capolicchio G, et al. The dysfunctional voiding scoring system: quantitative standardization of dysfunctional voiding symptoms in children. J Urol 2000;164:1011.<br>3. Chandra M, Maddix H. Urodynamic dysfunction in infants with vesicoureteral reflux. J Pediatr. 2000;136(6):754\u2013759.<br>4. Kenneth G Nepple, MD, FACS Christopher S Cooper, MD, FACS, FAAP Management of bladder dysfunction in children. 2015<br>5. Thom M, Campigotto M, Vemulakonda V, et al. Management of lower urinary tract dysfunction: a stepwise approach. J Pediatr Urol 2012;8:20.<br>6. Robson WL, Jackson HP, Blackhurst D, Leung AK. Enuresis in children with attention-deficit hyperactivity disorder. South Med J 1997;90:503.<br>7. Vande Walle J, Rittig S, Bauer S, et al. Practical consensus guidelines for the management of enuresis. Eur J Pediatr 2012;171:971.<br>8. Burgers RE, Mugie SM, Chase J, et al. Management of functional constipation in children with lower urinary tract symptoms: report from the Standardization Committee of the International.<br>9. Von Gontard A, Lettgen B, Olbing H, et al. Behavioural problems in children with urge incontinence and voiding postponement: a comparison of a paediatric and child psychiatric sample. Br J Urol 1998; 81 Suppl 3:100.<br>10. Duel BP, Steinberg-Epstein R, Hill M, Lerner M. A survey of voiding dysfunction in children with attention deficit-hyperactivity disorder. J Urol 2003; 170:1521.<br>11. Robson WL, Jackson HP, Blackhurst D, Leung AK. Enuresis in children with attention-deficit hyperactivity disorder. South Med J 1997;90:503.<br>12. <a href=\"https:\/\/www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt\/contents\/etiology-and-clinical-features-of-bladder-dysfunction-in-children\/abstract\/20\">Sureshkumar P, Craig JC, Roy LP, Knight JF. Daytime urinary incontinence in primary school children: a population-based survey. J Pediatr 2000;137:814.<\/a><br>13. Yeung CK, Sreedhar B, Leung YF, Sit KY. Correlation between ultrasonographic bladder measurements and urodynamic findings in children with recurrent urinary tract infection. BJU Int 2007;99:651.<br>14. Jequier S, Rousseau O. Sonographic measurements of the normal bladder wall in children. AJR Am J Roentgenol 1987;149:563.<br>15. Austin PF, Bauer SB, Bower W, et al. The standardization of terminology of lower urinary tract function in children and adolescents: update report from the Standardization Committee of the International Children&#8217;s Continence Society. J Urol 2014; 191:1863.<br>16. Westwood ME, Whiting PF, Cooper J, Watt IS, Kleijnen J. Further investigation of confirmed urinary tract infection (UTI) in children under five years: a systematic review. BMC Pediatr. 2005;5(1):2. Epub 2005 Mar 15.\u00a0<br>17. Arikan N, Soyg\u00fcr T, Sel\u00e7uki M, et al. Role of magnetic resonance imaging in children with voiding dysfunction: retrospective analysis of 81 patients. Urology 1999;54:157.<br>18. Austin PF, Bauer SB, Bower W, et al. The standardization of terminology of lower urinary tract function in children and adolescents: update report from the Standardization Committee of the International Children&#8217;s Continence Society. J Urol 2014;191:1863.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pediatr\u0173 gydomi vaikai da\u017enai patiria pasikartojan\u010dias \u0161lapimo organ\u0173 sistemos infekcijas ar naktin\u0117s enurez\u0117s (NE) simptomus (seil\u0117tekis, tro\u0161kulys) dien\u0105. Jeigu taip nutinka, svarbu apsvarstyti galim\u0105 funkcin\u012f \u0161lapinimosi sutrikim\u0105 ir i\u0161tirti pacient\u0105. Ankstyvoji diagnostika gali u\u017ekirsti keli\u0105 inkst\u0173 pa\u017eeidimui, kuris kyla d\u0117l didelio \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s spaudimo. Funkciniai \u0161lapinimosi sutrikimai vaikams pasirei\u0161kia, kai organizme n\u0117ra neurologin\u0117s patologijos bei&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":66262,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-66261","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66261","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66261"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66261\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66262"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66261"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66261"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66261"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66261"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66261"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}