{"id":663,"date":"2018-02-21T15:50:25","date_gmt":"2018-02-21T15:50:25","guid":{"rendered":""},"modified":"2018-04-03T09:41:58","modified_gmt":"2018-04-03T09:41:58","slug":"viskas-ka-turite-zinoti-apie-virusus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/viskas-ka-turite-zinoti-apie-virusus\/663\/","title":{"rendered":"Viskas, k\u0105 turite \u017einoti apie virusus"},"content":{"rendered":"

„Am\u017eina ir piktavali\u0161ka virus\u0173 svajon\u0117 yra absoliutus pasaulinis\u00a0 dominavimas. Nesvarbu kokius baisius metodus jie \u0161iuo metu naudoja, ta\u010diau negali b\u016bti paneigtas virus\u0173 atkaklumas, i\u0161radingumas ir geb\u0117jimas paaukoti save, siekiant u\u017esibr\u0117\u017eto tikslo”- i\u0161minting\u0105 ties\u0105 d\u0117st\u0117 rus\u0173 mokslin\u0117s fantastikos klasikai\u00a0 broliai A. ir B. Strugatskiai. Virus\u0105 galima pamatyti \u00a0tik elektroninio mikroskopo pagalba. Ta\u010diau virus\u0173 sukeliamos ligos turi tokius b\u016bdingus simptomus, kad nereikia nei mikroskop\u0173, nei akini\u0173 – viskas ai\u0161ku ir taip.<\/p>\n

Pagrindin\u0117 ir svarbiausia bet kokio viruso biologin\u0117 ypatyb\u0117 yra \u0161i: virusai negali daugintis be kit\u0173 organizm\u0173 l\u0105steli\u0173. Virusas \u012fsiskverbia \u012f visi\u0161kai apibr\u0117\u017et\u0105 l\u0105stel\u0119, ir \u0161i u\u017ekr\u0117stoji l\u0105stel\u0117 virsta virus\u0173 gamybos \u201efabriku\u201c. Suprantama, kad l\u0105stel\u0117 negali veikti dviem frontais (tiek virusui, tiek k\u016bnui), tod\u0117l nebegali vykdyti savo pagrindin\u0117s paskirties – taigi atsiranda labai specifini\u0173 ligos simptom\u0173.<\/p>\n

Ne veltui minima „visi\u0161kai apibr\u0117\u017eta l\u0105stel\u0117”. Faktas yra tai, kad pagrindinis bet kurio viruso bruo\u017eas yra jo i\u0161rankumas arba, papras\u010diau tariant, pasirinkimas. Virusai negali gyventi bet kurioje l\u0105stel\u0117je – jiems reikalinga b\u016btent ta, kuri\u0105 gali priversti dirbti sau.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, infekcinio hepatito virusas gali egzistuoti ir daugintis tik kepen\u0173 l\u0105stel\u0117se ir niekur kitur. Kiaulyt\u0117s virusas (epideminis parotitas) pageidauja seili\u0173 liauk\u0173 l\u0105steli\u0173,\u00a0 gripo virusas – trach\u0117jos ir bronch\u0173 gleivin\u0117s l\u0105stel\u0117s, encefalito virusas – smegen\u0173 l\u0105stel\u0117s. Kiekvienam virusui galima nurodyti tam tikras \u017emogaus k\u016bno l\u0105steles ir audinius, kuriuos jis (virusas) veikia ar gali nugal\u0117ti.<\/p>\n

Virus\u0173 i\u0161rankumas pasirei\u0161kia\u00a0 ne tik\u00a0 tam tikr\u0173 l\u0105steli\u0173 pa\u017eeidime, bet ir\u00a0 geb\u0117jime sukelti tam tikras ligas specifin\u0117ms biologin\u0117ms r\u016b\u0161ims. Tym\u0173 virusas gali rasti l\u0105steles, kuri\u0173 yra tik \u017emogaus organizme. \u0160un\u0173 maro virusas n\u0117ra pavojingas \u017emon\u0117ms. Bet tai n\u0117ra bendra taisykl\u0117. I\u0161 ties\u0173, kai kurios \u012fvairi\u0173 \u017einduoli\u0173 l\u0105stel\u0117s yra labai pana\u0161ios viena \u012f kit\u0105, ir kai kurie virusai gali sukelti t\u0105 pa\u010di\u0105 lig\u0105 \u012fvairiausi\u0173 \u017einduoli\u0173 tarpe – tipi\u0161kas pavyzdys – pasiutlig\u0117s virusas.<\/p>\n

Bet kuri k\u016bno l\u0105stel\u0117 atlieka kelet\u0105 specifini\u0173, tik \u0161iai l\u0105stelei b\u016bding\u0173 funkcij\u0173. Apsikr\u0117tus virusu anks\u010diau ar v\u0117liau prasideda problemos. Virusas pa\u017eeid\u0117 \u00a0kepen\u0173 l\u0105steles \u2013 kilo gelta ir kiti kepen\u0173 nepakankamumo po\u017eymiai. Virusas paveik\u0117 bronch\u0173 gleivin\u0119 – atsirado kosulys<\/a>, <\/b>plau\u010di\u0173 \u0161vok\u0161timas, greitas kv\u0117pavimas<\/b>. Virusas prasiskverb\u0117 \u012f smegen\u0173 l\u0105steles \u2013 pastebimi s\u0105mon\u0117s sutrikimai, traukuliai, paraly\u017eius. Virusin\u0117s infekcijos sunkumas priklauso nuo to, kokios ir kiek \u00a0l\u0105steli\u0173 yra pa\u017eeista. Akivaizdu, kad smegen\u0173 pa\u017eeidimas sukels rimtesn\u0119 ir daug pavojingesn\u0119 lig\u0105, negu nosies gleivin\u0117s pa\u017eeidimas.<\/p>\n

Dar du pasteb\u0117jimai apie virus\u0173 i\u0161rankum\u0105 ir ligos sunkum\u0105<\/b><\/p>\n

    \n
  1. Bet kokios \u017emogaus k\u016bno l\u0105stel\u0117s tam tikru b\u016bdu kei\u010diasi augimo ir vystymosi procese. Papras\u010diau tariant, trij\u0173 met\u0173 vaiko kepen\u0173 l\u0105stel\u0117 yra ne tokia pati, kaip suaugusio kepen\u0173 l\u0105stel\u0117. Vaiko hepatocitas (pagrindin\u0117 kepen\u0173 l\u0105stel\u0117) dar nesubrend\u0119s. Tod\u0117l\u00a0 virusams, pavyzd\u017eiui hepatitui \u00a0A,\u00a0 nesubrendusiose l\u0105stel\u0117se daugintis sud\u0117tinga. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas beveik niekada negali susirgti hepatitu A, vyresni vaikai serga lengva forma, paaugliai- sunkesne forma, o suaugusieji-\u00a0 sunkiai. Tod\u0117l suaugusiems \u017emon\u0117ms\u00a0 vaik\u0173\u00a0 infekcijos (tymai, raudonuk\u0117s, v\u0117jaraupiai ) gali pasireik\u0161ti labai sunkia forma.<\/li>\n
  2. Ligos sunkum\u0105 daugiausia lemia b\u016bkl\u0117 arba, kitaip tariant, tam tikros l\u0105stel\u0117s sveikatos laipsnis. Pavyzd\u017eiui, da\u017enai alkohol\u012f gerian\u010dio vyro hepatocitas silpnesnis nei alkoholio negerian\u010dio paauglio. O r\u016bkan\u010diojo paauglio bronch\u0173 gleivin\u0117s l\u0105stel\u0117s silpnesn\u0117s, nei \u00a0ner\u016bkan\u010dios bendraam\u017e\u0117s. \u00a0Ir yra reali tikimyb\u0117, kad hepatito pa\u017eeidimo forma bus sunkesn\u0117 i\u0161gerian\u010diam vyrui ir r\u016bkan\u010diam paaugliui.<\/li>\n<\/ol>\n

    Kaip \u017emogaus organizmas reaguoja \u012f bet kokio viruso \u012fsiskverbim\u0105? Nat\u016bralu, kad jis pradeda su juo kovoti – pirmiausia imuniteto lygiu (interferonu), tada atsiranda antik\u016bn\u0173. Antik\u016bnai neutralizuoja virus\u0105 ir liga baigiasi. Bet viskas n\u0117ra taip paprasta, kaip atrodyt\u0173 i\u0161 pirmo \u017evilgsnio.<\/p>\n

    Kai kuriais atvejais, per laik\u0105, b\u016btin\u0105 antik\u016bn\u0173 vystymuisi, virusas pridaro rimt\u0173 pa\u017eeidim\u0173,\u00a0 \u017emog\u0173 net ne\u012fmanoma\u00a0 i\u0161gelb\u0117ti. B\u016bna, kad virusas \u012fsiskverbia \u012f \u017emogaus k\u016bn\u0105, u\u017ekre\u010dia tam tikras l\u0105steles ir \u0161i\u0105 \u201eveikl\u0105\u201c sustabdo.\u00a0 Virusas \u00a0t\u016bno \u00a0tam tikr\u0173 l\u0105steli\u0173 viduje, bet ligos n\u0117ra \u2013 d\u0117l kai kuri\u0173 \u00a0prie\u017eas\u010di\u0173 virusas nesidaugina, jis, atrodo, miega viduje, nepastebimai laukdamas tam tikro momento, kai imunin\u0117 sistema susilpn\u0117s.<\/p>\n

    Jei virusas gali aktyviai daugintis, tai veda prie sugautos l\u0105stel\u0117s mirties ir sunaikinimo. I\u0161 suirusios l\u0105stel\u0117s virusai patenka \u012f krauj\u0105, \u00a0ten j\u0173 laukia antik\u016bnai … Gaunasi, kad aktyv\u016bs virusai ( virusai l\u0105steli\u0173 naikintojai), sukelia \u016bmias infekcines ligas (raudonuk\u0119, tymus, kiaulyt\u0119, grip\u0105), kurios t\u0119siasi tiksliai tiek, kiek reikalinga organizmui antik\u016bnams prigaminti. Ir antik\u016bn\u0173 gamybos laikas yra gana ai\u0161kus ir paprastai t\u0119siasi \u00a05-10 dien\u0173. Tod\u0117l gydytojas, diagnozav\u0119s raudonuk\u0119, tiksliai pasakys, po kiek dien\u0173 grei\u010diausiai pager\u0117s. Tod\u0117l, jei gripas trunka 3 savaites, tai jau ne gripas.<\/p>\n

    \u0160is specifinis faktas, kad virusai yra \u017emogaus k\u016bno l\u0105stel\u0117se, sukelia pagrindinius sunkumus gydant bet koki\u0105 virusin\u0119 infekcij\u0105. Labai sunku sunaikinti virus\u0105 ir palikti l\u0105stel\u0119 gyv\u0105. Nenuostabu, kad sukurta labai ma\u017eai veiksming\u0173 antivirusini\u0173 vaist\u0173, ir jie paprastai yra labai specifiniai; jie veikia grie\u017etai konkret\u0173 virus\u0105 (pavyzd\u017eiui, rimantadine – tik gripo A virus\u0105), arba \u00a0apibr\u0117\u017et\u0105 grup\u0119 virus\u0173 (pavyzd\u017eiui, acyclovir – herpes virus\u0173 grup\u0119). Tampa ai\u0161ku, kad pagrindinis virusini\u0173 infekcij\u0173 gydymo principas yra pad\u0117ti organizmui nugal\u0117ti virus\u0105 pa\u010diam.<\/p>\n

    Kokie yra pagalbos organizmui principai?<\/b><\/p>\n

    Vis\u0173 pirma, sukurti s\u0105lygas, kuriomis viruso kova su organizmu grei\u010diausiai baigt\u0173si organizmo pergale. \u0160ios s\u0105lygos apima ir re\u017eim\u0105, ir diet\u0105, ir tam tikrus vaistus.<\/p>\n

    Gydymo esm\u0117:<\/b><\/p>\n

      \n
    1. Lengvinti ligos simptomus. Pavyzd\u017eiui, b\u0117rim\u0173 ant odos gydymas, kosulio lengvinimas, pur\u0161kalai \u012f nos\u012f<\/a>,<\/strong> auk\u0161tos k\u016bno temperat\u016bros ma\u017einimas.<\/li>\n
    2. Gerinti viruso paveikt\u0173 l\u0105steli\u0173 funkcionavim\u0105 arba suma\u017einti j\u0173 nat\u016brali\u0105 apkrov\u0105. Pavyzd\u017eiui, prie\u0161u\u017edegimin\u0117s priemon\u0117s arba preparatai, kurie gerina kepen\u0173 l\u0105steli\u0173 veikl\u0105, ar vaistai, kurie aktyvuoja kraujo tiekim\u0105 smegen\u0173 l\u0105stel\u0117ms.<\/li>\n<\/ol>\n

      Sud\u0117tingumas ir apribojimai, kurie kyla renkantis virusini\u0173 infekcij\u0173 gydymo metodus, daugiausia lemia tai, kad pirmenyb\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti teikiama\u00a0 prevencijos b\u016bdams.<\/p>\n

      Kokie yra virusini\u0173 infekcij\u0173 prevencijos principai?<\/b><\/p>\n

        \n
      1. Skiepijimas. Susilpninto viruso \u012fvedimas \u012f organizm\u0105 veda prie auk\u0161tos kokyb\u0117s antik\u016bn\u0173, saugojan\u010di\u0173 asmen\u012f nuo tam tikros virusin\u0117s infekcijos (tym\u0173, raudonuk\u0117s, poliomielito, hepatito B, gripo, erkinio encefalito) gamybos.<\/li>\n
      2. Kontakt\u0173 su galimais infekcijos \u0161altiniais (atskira patalpa sergantiems \u016bmia kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija, kauk\u0117 ligonio artimiesiems) u\u017ekirtimas ar apribojimas.<\/li>\n
      3. Gyvenimo b\u016bdas ir ugdymo sistema, formuojant normal\u0173 imunitet\u0105 .<\/li>\n<\/ol>\n

        Teisingai pad\u0117ti galima:<\/b><\/p>\n

          \n
        • \u017dinant, kad \u0161i liga yra tikrai virusin\u0117;<\/li>\n
        • \u017dinant, kaip \u0161is virusas perduodamas;<\/li>\n
        • \u017dinant ligos laik\u0105;<\/li>\n
        • \u017dinant, kokios l\u0105stel\u0117s ir organai pa\u017eeid\u017eiami;<\/li>\n
        • \u017dinant pagalbos priemones;<\/li>\n
        • \u017dinant gresian\u010dius pavojus.<\/li>\n<\/ul>\n

          Pareng\u0117: L.Varanavi\u010dien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

          „Am\u017eina ir piktavali\u0161ka virus\u0173 svajon\u0117 yra absoliutus pasaulinis\u00a0 dominavimas. Nesvarbu kokius baisius metodus jie \u0161iuo metu naudoja, ta\u010diau negali b\u016bti paneigtas virus\u0173 atkaklumas, i\u0161radingumas ir geb\u0117jimas paaukoti save, siekiant u\u017esibr\u0117\u017eto tikslo”- i\u0161minting\u0105 ties\u0105 d\u0117st\u0117 rus\u0173 mokslin\u0117s fantastikos klasikai\u00a0 broliai A. ir B. Strugatskiai. Virus\u0105 galima pamatyti \u00a0tik elektroninio mikroskopo pagalba. Ta\u010diau virus\u0173 sukeliamos ligos turi…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":664,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[515,26006,26005,6566,26007,633,47,138,1406,8],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-663","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas","tag-gripas","tag-hepatocitas","tag-isrankumas","tag-lasteles","tag-principai","tag-raudonukes","tag-tymai","tag-vaistai","tag-virusai","tag-virusas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/663","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=663"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/663\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/664"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=663"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=663"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=663"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=663"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=663"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}