Apie skausm\u0105 medicinoje daug kalbama ir nema\u017eai prira\u00ad\u0161yta. Tai t\u0119siasi nuo medicinos t\u0117vo Hipokrato, kuris skaus\u00admo gydym\u0105 pavadino dievi\u0161ku darbu, laik\u0173, o gal ir i\u0161 anks\u00ad\u010diau. O diskusijos, kas yra skausmas ir kaip j\u012f nugal\u0117ti, ne\u00adtyla ir vargu ar kada nutils. Apie skausmo medicinos pro\u00adblemas \u0161iandien kalbiname ilgamet\u012f Lietuvos skausmo drau\u00adgijos prezident\u0105, Tarptautin\u0117s skausmo studij\u0173 asociacijos tikr\u0105j\u012f nar\u012f nuo 1994 met\u0173, Londono karali\u0161kosios gydyto\u00adj\u0173 kolegijos nar\u012f dr. Ar\u016bn\u0105 \u0160\u010diupok\u0105<\/b>.<\/p>\n
Kas yra skausmas? Ar per pastaruosius metus skaus\u00admo samprata kito? <\/b><\/p>\n
Pacientui skausmas \u2013 tai nemalonus simptomas, pavo\u00adjaus signalas, rei\u0161kiantis, kad jo organizmui ka\u017ekas negerai ir b\u016btina kreiptis \u012f gydytoj\u0105. Gydytojui paprastai skausmas \u2013 tai ligos, traumos ar kitos kilm\u0117s audini\u0173 pa\u017eaidos sukel\u00adtas sindromas. Vadovaujantis \u0161ia samprata, ie\u0161kant skaus\u00admo prie\u017easties, reikia atlikti reikalingus tyrimus, nustatyti lig\u0105, j\u0105 i\u0161gydyti. Skausmo \u0161altinio neliks \u2013 neliks ir paties skausmo. Bet tai labai supaprastintas po\u017ei\u016bris \u012f skausm\u0105, vedantis beveik keturis \u0161imtme\u010dius atgal, kai Descartesas (1644) apra\u0161\u0117 skausm\u0105, kaip audini\u0173 pa\u017eaidos sukelt\u0105 signal\u0105, kuris pasiekia galvos smegenis ir \u010dia suvokiamas. Toks vienpusis skausmo signalo supratimas buvo paneig\u00adtas praeito \u0161imtme\u010dio viduryje (P. D. Wall ir R. Melzack, 1965), paskelbus Nauj\u0105j\u0105 skausmo teorij\u0105<\/i>, kuri populia\u00adriai geriau \u017einoma kaip skausmo vart\u0173 teorija<\/i>. Tapo ai\u0161\u00adku, kad d\u0117l audini\u0173 pa\u017eaidos kil\u0119s skausmo signalas kin\u00adta, yra moduliuojamas. Pagrindin\u0117 skausmo signalo mo\u00adduliacija vyksta u\u017epakaliniuose nugaros smegen\u0173 raguose esan\u010dioje nervin\u0117je jungtyje (sinaps\u0117je), taip pat d\u0117l sinap\u00ads\u0119 slopinan\u010dio nusileid\u017eian\u010dio poveikio i\u0161 galvos smegen\u0173. Taip skausmo signalas yra prislopinamas vadinamuosiuose skausmo vartuose iki jam patenkant \u012f centrin\u0119 nerv\u0173 siste\u00adm\u0105. Praeito am\u017eiaus pabaigoje \u012frodyta, kad pats skausmo signalas yra ir svarbiausias homeostaz\u0117s rodiklis (Amerikos skausmo draugija, 1995) arba penktasis gyvyb\u0117s signalas, kurio kontrol\u0117 arba steb\u0117jimas yra svarbiausias u\u017edavinys teikiant pagalb\u0105 pacientams. \u0160iandien samprata yra tokia, kad skausmas \u2013 tai nemalonus jutiminis ir emocinis poty\u00adris, atsirandantis d\u0117l esamos ar galimos audinio pa\u017eaidos, ar tik nusakomas taip pat, kaip ir esant audinio pa\u017eaidai. Skausmas visada subjektyvus <\/i>(Tarptautin\u0117 skausmo studij\u0173 asociacija, 1979). Tad naujoji skausmo samprata jokiu b\u016bdu nepaneig\u0117 skausmo, kaip pavojaus signalo, koncep\u00adcijos. Ji tik prapl\u0117t\u0117 skausmo supratimo erdv\u0119, sakydama, kad skausmas visada yra subjektyvus potyris, kuris kartu yra ir jutiminis, ir emocinis.<\/p>\n
I\u0161 kur kyla skausmas? Kokia skausmo fiziologija ir patofiziologija? <\/b><\/p>\n
Skausmo signalas plinta \u017einomais keliais. Pirmiausia jis keliauja pirmin\u0117mis aferent\u0117mis, kurios yra dvejopos \u2013 tai jutimin\u0117s A-delta ir C skaidulos. Toliau \u2013 jutiminis pirma\u00adsis neuronas (g. spinale<\/i>), dar toliau \u2013 svarbiausioji skaus\u00admo signalo kelion\u0117s stotel\u0117 \u2013 nugaros smegen\u0173 u\u017epakaliniai ragai, skausmo vartai, kur signalas moduliuojamas (slopi\u00adnamas). Nugaros smegenyse skausmo signalas plinta v\u0117l ta pa\u010dia kryptimi, bet 2 keliais. Greitasis plitimo kelias siekia pagrindin\u012f smegenyse jutim\u0173 branduol\u012f \u2013 gumbur\u0105, i\u0161 jo to\u00adliau pasiekia sensorin\u0119 \u017eiev\u0119, kuri vertina skausmo loka\u00adlizacij\u0105. L\u0117tasis skausmo plitimo kelias siekia migdolin\u012f k\u016bn\u0105, emocin\u012f, vadinam\u0105j\u012f baim\u0117s branduol\u012f, kas padeda vertinti skausmo emocin\u012f poveik\u012f ir, taip pat labai svar\u00adbu, skausmo intensyvum\u0105 (stiprum\u0105). D\u0117l to paveikia\u00admi smegen\u0173 kamiene apie vandentek\u012f esantys pilkosios med\u017eiagos dariniai, produkuojami endogeniniai endor\u00adfinai \u2013 nat\u016bral\u016bs m\u016bs\u0173 organizmo opioidai, kurie nusi\u00adleid\u017eian\u010diais takais pasiekia \u017einomus skausmo vartus ir v\u0117l moduliuoja skausmo signal\u0105. Taigi skausmo fiziolo\u00adgija yra ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eta skausmo signalo plitimo ir slo\u00adpinimo CNS sistema, u\u017edara grandine. Kai skausmo si\u00adgnalo \u0161altinio nelieka, grandin\u0117s veikla sustoja. Ta\u010diau, kai signalas \u0161ioje grandin\u0117je ilgokai nenuslopinamas ir u\u017etrunka, grandin\u0117 \u012fjautrinama (sensibilizuojama). Nor\u00admaliai vyk\u0119s skausmo signalo perdavimas ir slopinimas trinka. Jam u\u017esit\u0119sus, procesas gali negr\u012f\u017etamai sutrikti. Tuomet skausmo signalas keliaus grandin\u0117je nenustojamai. Pacientas patirs ilgai besit\u0119siant\u012f skausm\u0105 net ir tuomet, jei pradinio skausmo \u0161altinio jau senokai neb\u0117ra.<\/p>\n
Kokios yra skausmo r\u016b\u0161ys? Koks skausmas da\u017eniau\u00adsiai vargina \u017emones? <\/b><\/p>\n
Pirmiausia skausmas klasifikuojamas pagal kilm\u0119. Kie\u00adkvienas gydytojas visuomet apie tai tur\u0117t\u0173 pagalvoti, kai su\u00adtinka skausm\u0105 patiriant\u012f ligon\u012f. Nor\u0117\u010diau pabr\u0117\u017eti, kad kal\u00adbu ne apie audinio pa\u017eeidimo kilm\u0119, ne apie tam tikr\u0105 lig\u0105, traum\u0105 ar kit\u0105 galim\u0105 etiologij\u0105. Kalbu apie skausmo kilm\u0119 pagal tai, kokios skausmo jutimo strukt\u016bros pa\u017eeistos arba, jei nepa\u017eeistos tiesiogiai, skausmas patiriamas kaip signalo plitimo ir slopinimo sutrikimo padarinys. Taigi skausmo kil\u00adm\u0117 gali b\u016bti: a) nocicepcin\u0117, b) neuropatin\u0117, c) idiopatin\u0117. Nocicepcin\u0119 skausmo kilm\u0119 suprantame, kai signalas kyla audiniuose, kur nociceptoriai atlieka savo darb\u0105, transfor\u00admuodami informacij\u0105 apie audinio pa\u017eeidim\u0105 \u012f signal\u0105. Kar\u00adtu da\u017enai pa\u017eeid\u017eiami audiniai, tod\u0117l nocicepcinis skausmas kartais dar vadinamas u\u017edegiminiu skausmu. Kita skaus\u00admo kilm\u0117 \u2013 kai tiesiogiai pa\u017eeid\u017eiamos signalo perdavimo strukt\u016bros (pirmin\u0117s aferent\u0117s, nugariniai mazgai, nugaros smegenys, gumburas ir kt.). Tokiu atveju skausmo kilm\u0117 yra neuropatin\u0117 (gr. Pathos \u2013 <\/i>liga). Jei skausmo signalas pati\u00adriamas d\u0117l sutrikimo jo perdavimo ir slopinimo grandin\u0117je, kalbame apie idiopatin\u0119 skausmo kilm\u0119. Taigi nieko nepa\u00adprasto, viskas labai ai\u0161ku, ir gydytojui tereikia susikaupti ir teisingai vertinti skausmo kilm\u0119 j\u012f patirian\u010diam pacientui. Deja, per beveik 15 met\u0173 praktik\u0105 siuntimuose apie skaus\u00admo kilm\u0119 dar neteko perskaityti… Dauguma (per 50 proc.) pacient\u0173 skund\u017eiasi nugaros skausmu, o diagnoz\u0117se para\u00ad\u0161yta disko i\u0161var\u017ea, radikulopatija, spondiloz\u0117, artroz\u0117, bet n\u0117ra skausmo kilm\u0117s.<\/p>\n
Skausmas taip pat klasifikuojamas pagal skausmo tru\u00adkm\u0119 ir t\u0119stinum\u0105 (t\u0105s\u0105). Ir v\u0117l b\u016btina k\u016brybi\u0161kai tirti ligon\u012f ir tiksliai interpretuoti \u0161i\u0105 svarbi\u0105j\u0105 skausmo charakteris\u00adtik\u0105. Reikia pasakyti, kad jos supratimas pastaruoju laiku kiek keit\u0117si. Jei pavartysime 10\u201315 met\u0173 senumo skaus\u00admo vadov\u0117lius, rasime, kad 3 m\u0117nesiai yra tarsi riba, kai buv\u0119s \u016bminis skausmas virsta l\u0117tiniu. \u0160iandien \u016bminis skausmas apibr\u0117\u017eiamas kaip d\u0117l audinio pa\u017eeidimo kil\u0119s skausmo signalas, kuris sukelia nervini\u0173 strukt\u016br\u0173 \u012fjautri\u00adnim\u0105 (sensibilizacija). Ta\u010diau jo trukm\u0117 ai\u0161kiai neapibr\u0117\u00ad\u017eiama, tik teigiama, kad tai priklauso nuo audini\u0173 gijimo, signalo slopinimo proceso ir, kas svarbiausia, nuo jude\u00adsi\u0173. Tai svarbi u\u017euomina, kad fizin\u0117 terapija ir reabilita\u00adcija privaloma stabdant skausmo t\u0105s\u0105. O l\u0117tinis skausmas pagal \u0161i\u0173 dien\u0173 realijas suprantamas kaip neonkologin\u0117s etiologijos skausmas, kil\u0119s kaip l\u0117tinio sveikatos sutriki\u00admo padarinys, pa\u017eeid\u017eiantis fizines ir mentalines funkci\u00adjas, neigiamai veikiantis gyvenimo pilnatv\u0119 (kokyb\u0119).<\/p>\n
Jei\u00adgu \u0161iuos skausmo klasifikavimo klausimus nepamir\u0161tume ir su diagnoz\u0117mis b\u016bt\u0173 geriau. Dabar, galima sakyti, m\u016bs\u0173 gydytojai skausmo nediagnozuoja. Jei nediagnozuoja, va\u00addinasi, gydytojai skausmo dar nepa\u017e\u012fsta. Geriau nieko ne\u00adgalvoti ir si\u0173sti pacientus \u012f skausmo klinik\u0105 \u2013 ten visk\u0105 i\u0161\u00adsiai\u0161kins. Bet juk gydytojo pa\u0161aukimas yra diagnozuoti ir gydyti ligas, taip pat ir skausm\u0105, kuris \u0161iandien pripa\u017ein\u00adtas savaranki\u0161ka liga!<\/p>\n
K\u0105 tur\u0117t\u0173 \u017einoti ir atlikti gydytojas, sutik\u0119s skaus\u00adm\u0105 patiriant\u012f pacient\u0105? <\/b><\/p>\n
Skausmo kilm\u0117s ir trukm\u0117s \u012fvertinimas, apie k\u0105 kal \u00adb\u0117ta anks\u010diau, yra b\u016btinas. Skausmas i\u0161rei\u0161kiamas ir nu\u00adsakomas \u017eod\u017eiais. Jokie naujausi ir \u012fmantriausi tyrimai nepakeis kruop\u0161\u010diai surinktos skausmo istorijos. Pacien\u00adto apklausa yra skausmo tyrimo centrin\u0117 a\u0161is. Pokalbyje su pacientu tiksliai suprasime, kokios yra skausmo sti\u00adprumo, jo pob\u016bd\u017eio charakteristikos. Standartizuotame \u017emogaus fig\u016bros pie\u0161inyje pacientas ai\u0161kiai pavaizduos j\u012f varginan\u010di\u0105 skausmo lokalizacij\u0105. Visa tai leis susida\u00adryti pirmin\u0119 nuomon\u0119 apie skausmo kilm\u0119 ir trukm\u0119. Bet tai ne viskas. Labai svarbi paciento apklausos dalis yra ir farmakoanamnez\u0117. Juk kiekvienas, ypa\u010d l\u0117tinio skaus\u00admo varginamas pacientas, atsine\u0161a vadinam\u0105j\u0105 skausmo vaistin\u0117l\u0119, kuri neretai yra labai gausi ir \u012fvairi. Tai bu\u00advusio skausmo gydymo, neretai \u2013 savigydos, padarinys. Tai irgi b\u016btina \u012fvertinti. Juk skausm\u0105 svarbu prad\u0117ti gy\u00addyti ir gydyti i\u0161 esm\u0117s.<\/p>\n
K\u0105 svarbu \u017einoti apie skausmo gydym\u0105? <\/b><\/p>\n
Pirmiausia svarbu \u012fsis\u0105moninti ir be joki\u0173 i\u0161ved\u017eiojim\u0173 suprasti, kad skausm\u0105 gydo pirmasis j\u012f sutik\u0119s gydytojas. \u010cia b\u016btina veikti kaip skubiosios ir neatid\u0117liotinos pagalbos atvejais. Galb\u016bt m\u016bs\u0173 gydytojai jau primir\u0161o, o tie, kurie ne\u00adseniai baig\u0117 universitetus, galb\u016bt n\u0117 nei\u0161moko, kas tiesiog apgail\u0117tina, kad skausmas yra b\u016btinosios ir neatid\u0117liotinos pagalbos klausimas. Tai patvirtina 2004 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 26 dienos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeri\u00adjos \u012fsakymas. Dar prie\u0161 5\u20137 metus \u0161\u012f \u012fsakym\u0105 buvo galima rasti ligonini\u0173 pri\u0117mimo skyriuose skelbim\u0173 lentose, bet il\u00adgainiui jis i\u0161 \u010dia i\u0161nyko. Bet skausmas niekur nedingo! Pagal m\u016bs\u0173 tyrimus i\u0161 t\u0173, kurie kreipiasi \u012f ligonini\u0173 priimamuo\u00adsius, ma\u017eiausiai trys penktadaliai pacient\u0173 patiria skausm\u0105. Pacientai atvyksta nor\u0117dami skubios pagalbos.<\/p>\n
Jiems svarbu greitai ir tiksliai \u012fvertinti skausm\u0105, paskirti skausmo gydy\u00adm\u0105, atsi\u017evelgiant \u012f patiriamo skausmo intensyvum\u0105, vartoti stipri\u0173j\u0173 opioidini\u0173 analgetik\u0173 (morfino), jei skausmas sti\u00adprus ar nepakeliamas. Paskyrus skausmo gydym\u0105, ten pat, pri\u0117mimo palatoje, b\u016btina atlikti skausmo gydymo kontro\u00adl\u0119, t. y. i\u0161 naujo vertinti skausm\u0105 po paskirto gydymo ir spr\u0119sti, k\u0105 daryti toliau. Kaip rodo patirtis, \u0161i\u0173 taisykli\u0173 da\u017enai nepaisoma. \u0160iandien ligonini\u0173 priimamieji vis ge\u00adriau apr\u016bpinami \u012fvairiais diagnostiniais aparatais.Tai, be abejo, labai gerai, nes ligonis i\u0161tiriamas \u010dia pat, nereikia guldyti \u012f stacionar\u0105. Ta\u010diau atrodo, kad ligonini\u0173 priima\u00admieji praranda paskirt\u012f teikti gydom\u0105j\u0105 pagalb\u0105. M\u016bs\u0173 tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad ma\u017edaug keturi penktadaliai pacient\u0173, patirian\u010di\u0173 skausm\u0105, su skausmu ir palieka prii\u00admam\u0105j\u012f, vyksta namo.<\/p>\n
Tolesnis toki\u0173 pacient\u0173 kelias veda pas \u0161eimos gydytoj\u0105. Jei ligonis pri\u0117mimo skyriuje buvo i\u0161\u00adtirtas ir specialist\u0173 ap\u017ei\u016br\u0117tas, atrodyt\u0173, tereikia vadovau\u00adtis rekomendacijomis ir t\u0119sti paskirt\u0105 skausmo gydym\u0105, gal kiek koreguoti. Bet i\u0161ra\u0161e nieko konkretaus apie skausmo gydym\u0105 paprastai neb\u016bna. Teko skaityti ne vien\u0105 epikriz\u0119-i\u0161ra\u0161\u0105 i\u0161 garsiomis save laikan\u010di\u0173 klinik\u0173, tarp j\u0173 ir gydan\u00ad\u010di\u0173 onkologinius ligonius, kuriuose apie skausmo kontrol\u0119 para\u0161ytas vienas \u017eodis \u2013 analgetikai. Nei juoktis, nei verkti \u0161eimos gydytojui, gavusiam tokias rekomendacijas, tod\u0117l jis n\u0117 negalvodamas siun\u010dia ligon\u012f \u012f skausmo klinik\u0105. Nors pra\u0117jo tik kelios dienos po gausios specialist\u0173 komandos sprendimo apie jo patiriam\u0105 skausm\u0105.<\/p>\n
Kokios da\u017eniausiai daromos klaidos? <\/b><\/p>\n
Did\u017eioji problema \u0161eimos gydytojui \u2013 l\u0117tinis skausmas, \u0161ioje srityje daugiausia ir klaid\u0173. M\u016bs\u0173 tyrimai (2009) rodo, kad Lietuvoje daugiau kaip penktadalis suaugusi\u0173j\u0173 per 18 met\u0173 patiria l\u0117tin\u012f skausm\u0105. Vidutin\u0117 tokio patiriamo skaus\u00admo trukm\u0117 \u2013 beveik 8 metai. Da\u017eniausios lokalizacijos \u2013 nu\u00adgaros apatin\u0117 dalis, s\u0105nariai, galva. Tyrimai rodo, kad per 40 proc. \u0161i\u0173 ligoni\u0173 u\u017esiima savigyda, o motyvas labai ai\u0161\u00adkus \u2013 jokie gydytojai, jokia medicina d\u0117l skausmo negali pa\u00add\u0117ti<\/i>. Tai nema\u017eas akmen\u0117lis \u012f gydytoj\u0173 dar\u017e\u0105. O ir skiriant gydym\u0105, m\u016bs\u0173 gydytojo virtuv\u0117je pilna \u012fvairi\u0173, kartais ne\u00adsuprantam\u0173 skausmo gydymo recept\u0173. Pavyzd\u017eiui, jei pa\u00adciento skausmas pagal etiologij\u0105 yra griau\u010di\u0173 raumen\u0173 kil\u00adm\u0117s, da\u017eniausiai gydymas susiveda \u012f \u012fvairi\u0173 nesteroidini\u0173 vaist\u0173 nuo u\u017edegimo (NVNU) kaitaliojim\u0105 ar j\u0173 derinius, kartais skiriant tam pa\u010diam pacientui net po 3 skirtingus… Ne\u017einau, i\u0161 kur toks iracionalus vaist\u0173 skyrimas ir kaip jis \u0161auna \u012f galv\u0105. Jei l\u0117tinio skausmo intensyvumas stiprus ir nepakeliamas, ligonis neserga onkologine liga, labai retas \u0161eimos gydytojas paskirs opioidinio analgetiko, net silpno, pavyzd\u017eiui, kodeino ar tramadolio.<\/p>\n
Tenka i\u0161girsti i\u0161 pacien\u00adt\u0173, kad to neleid\u017eia daryti \u012fstatymai. Apie kokius \u012fstatymus ir kas prikalb\u0117jo \u0161eimos gydytojams, irgi neai\u0161ku. Gal tai vietiniai \u012fstaigos \u012fstatymai, kai administracija atsiriboja nuo speciali\u0173 recept\u0173 opioidiniams preparatams \u012fsigijimo, saugojimo ir kitokios kontrol\u0117s taisykli\u0173, kurios b\u016btinos. \u0160eimos gydytojas pats niekada nepaskiria stipraus opioido (morfino, fentanilio pleistr\u0173) net onkologin\u012f skausm\u0105 ken\u00ad\u010dian\u010diam, siun\u010dia vargan\u0105 pacient\u0105 kad ir kelis \u0161imtus ki\u00adlometr\u0173 \u012f skausmo klinik\u0105. U\u017euot pakelt\u0173 ragel\u012f ir pasitar\u00adt\u0173 su skausmo klinika. Labai da\u017enai nekorekti\u0161kai elgiasi \u0161eimos gydytojai ir su senyvo am\u017eiaus pacientais, kuriems skausmas yra tikrai da\u017enas simptomas ir \u012fvairi\u0173 l\u0117tini\u0173 lig\u0173 palydovas. Sprendimas nukreipti \u0161iuos ligonius konsultuo\u00adtis \u012f skausmo klinik\u0105, ver\u010diant keliauti tolim\u0105 atstum\u0105, la\u00adbai nepamatuotas. Neretai po toki\u0173 kelioni\u0173 pacientams pablog\u0117ja ne skausmo problema, o lydin\u010dios ligos, ne vie\u00adn\u0105 teko skubiai nukreipti \u012f pri\u0117mimo skyri\u0173 d\u0117l sutrikusios \u0161irdies veiklos ar kit\u0173 organ\u0173 veiklos nepakankamumo. Bet \u010dia matau ir bendr\u0105 m\u016bs\u0173 sveikatos sistemos organizacijos tr\u016bkum\u0105, jei pagal ka\u017ekokius nurodymus \u0161eimos gydytojas privalo siuntin\u0117ti pacientus specialistams konsultuoti. Ir tai vyksta elektronikos am\u017eiuje?!<\/p>\n
Dar vienas svarbus dalykas, kurio \u0161iandien pasigendu pirmin\u0117je ligoni\u0173 prie\u017ei\u016broje ir kuris gydant skausm\u0105 labai svarbus, yra fizin\u0117s terapijos ir reabilitacijos neprieinamu\u00admas. Taip, neprieinamumas. Anais gerais laikais fiziotera\u00adpija poliklinikose buvo vienas pirm\u0173j\u0173 sprendim\u0173 pacien\u00adtams, patyrusiems nugaros, peties, s\u0105nari\u0173 ir kitus skaus\u00admus. Kur tai \u0161iandien? Jei gausi \u0161ias proced\u016bras, tai stov\u0117\u00adsi ilgoje eil\u0117je, o jei sulauksi j\u0173, pagalba bus labai ribota, gal 5 proced\u016bros \u2013 ir viskas. Nors visi puikiai \u017einome, kad skausmas pirmiausia trikdo funkcij\u0105, toliau sukelia neigia\u00adm\u0105 emocij\u0105. Be judesio terapijos, fizin\u0117s terapijos niekur ne\u00adnueisime, vien medikamentais tik u\u017edelsime \u016bminio skaus\u00admo gydym\u0105, \u201egaminsime\u201c daugiau l\u0117tinio skausmo ligoni\u0173.<\/p>\n
Koks \u0161iuolaikinis skausmo gydymo modelis? <\/b><\/p>\n
N\u0117ra vieno modelio. Skausmas subjektyvus, skausmo potyris individualus, tai paveikia kiekvien\u0105 ligon\u012f skirtin\u00adgai, jo emocin\u0117 reakcija \u012f skausm\u0105 irgi skirtinga. Skausmui t\u0119siantis, susiformuoja skirtinga skausmo elgsena, skausm\u0105 \u012fvairiai veikia i\u0161orin\u0117 aplinka, dar prisideda medicininis lau\u00adkas, t. y. gydymas. Ai\u0161ku, bendrieji gydymo principai yra ir jie galioja. Pad\u0117ti suvaldyti skausmo signal\u0105 jo perdavimo ir slopinimo sistemoje b\u016btina, kai paai\u0161k\u0117ja, kad pats or\u00adganizmas su tuo nesusidoros. Yra audinio pa\u017eaida, yra ir skausmas. Jei tai nedidel\u0117 pa\u017eaida, gal u\u017eteks vienkarti\u00adnio NVNU pavartojimo, nors tiesiogin\u0117s koreliacijos \u010dia n\u0117ra. \u0160iandien chirurgin\u0117s intervencijos atliekamos die\u00adnos stacionare, pj\u016bviai minimal\u016bs, chirurginis efektas grei\u00adtas\u2026 O skausmas? Pooperacinis skausmas b\u016bna visuomet, bet garbingi chirurgai labai da\u017enai pamir\u0161ta apie b\u016btinyb\u0119 valdyti skausmo signal\u0105 po operacij\u0173, o gal anesteziologai jiems neprimena\u2026<\/p>\n
Taigi, gydant bet kok\u012f skausm\u0105, turi b\u016bti 3 priemoni\u0173 derinys: a) medikamentin\u0117 terapija, b) judesio terapija ir reabilitacija, c) psichologin\u0117 pagalba ir psichote\u00adrapija. Jei kalb\u0117sime apie medikamentin\u012f gydym\u0105, jo princi\u00adpiniai pagrindai buvo pad\u0117ti prie\u0161 30 met\u0173, nusakant, kaip reikia valdyti onkologin\u012f skausm\u0105. Tai pakopin\u0117 skausmo valdymo sistema. 3 pakopos, 3 medikament\u0173 grup\u0117s, 3 \u012fvai\u00adr\u016bs deriniai tarp j\u0173.<\/p>\n
Neopioidiniai analgetikai, opioidiniai analgetikai, adjuvantiniai analgetikai \u2013 tai 3 banginiai, ant kuri\u0173 laikosi medikamentinis skausmo gydymas. Sutikai skausm\u0105 patiriant\u012f pacient\u0105 \u2013 pagalvok, kok\u012f vien\u0105 prepa\u00adrat\u0105 pasirinksi i\u0161 kiekvienos grup\u0117s. Kuris vaistas bus pa\u00adgrindinis, kuris pagalbinis? Kaip pasieksi reikiam\u0105 doz\u0119? Kaip vertinsi ir ma\u017einsi nepageidaujam\u0105 vaisto poveik\u012f? Kaip kontroliuosi skausmo gydym\u0105? Kaip da\u017enai vertinsi skausmo potyr\u012f? Labai daug klausim\u0173 kyla ir kils, bet tai ir yra skausmo gydymas \u2013 dievi\u0161kas darbas.<\/p>\n
Jei skausmas silpnas, u\u017eteks paracetamolio ir NVNU, kad slopintume skausmo transdukcij\u0105. Bet b\u016btinai reikia pri\u00add\u0117ti analgetiko adjuvanto, nes skausmo signalas plinta ir yra slopinamas. K\u0105 pasirinkti \u2013 vaist\u0105 nuo epilepsijos ar tricikl\u012f antidepresant\u0105?<\/p>\n
Labai individualu, bet reikia mok\u0117ti suvokti, ko paciento skausmo sistemoje tr\u016bksta. Jei skausmas vidu\u00adtinio intensyvumo, pagrindiniu preparatu pasirinksime sil\u00adpn\u0105j\u012f opioid\u0105 (kodein\u0105, tramadol\u012f), paliksime NVNU (u\u017e\u00addegimas niekur nedingo!), v\u0117lgi \u2013 nepamir\u0161ime adjuvanto. Kai skausmas stiprus ir \/ ar nepakeliamas \u2013 griebsim\u0117s sti\u00adpraus opioido. Atrodo, kad m\u016bs\u0173 pacientai jau persirgo opio\u00adfobija, kai morfino paskyrimas buvo siejamas su paskutin\u0117\u00admis sunkios ligos stadijomis ir tod\u0117l morfino jie kratydavosi kaip \u012fmanydami. Tiesa, m\u016bs\u0173 gydytojai, kaip min\u0117jau, tokia opiofobija dar serga\u2026 Skiriant stipr\u0173 opioid\u0105, kaip pagrin\u00addin\u012f preparat\u0105, esama tam tikr\u0173 niuans\u0173. Reikia \u017einoti, kad \u0161ie vaistai yra patys nat\u016braliausi m\u016bs\u0173 organizmo draugai. J\u0173 kiekvienas turime, j\u0173 pritr\u016bksta skausmui nuslopinti, kai skausmo signalas yra stipriausias. Tod\u0117l reikia papildymo. Kiek? Klausimas labai teisingas, nes opioidinio analgetiko doz\u0117ms rib\u0173 n\u0117ra. Tiek, kiek reikia pacientui, ir tai labai individualu. Reikia mok\u0117ti tai nustatyti (titruoti). Stipraus opioidinio analgetiko reikalinga paros doz\u0117 parenkama taip, kad skausmas b\u016bt\u0173 gydomas 24 val. per par\u0105. Principas \u2013 skausmo gydymas pagal valandas \u2013 yra dar vienas kardi\u00adnalus principas. Skausmo gydymas pagal princip\u0105, kai rei\u00adkia, gali b\u016bti taikomas tik tada, kai nustatyto paros skaus\u00admo gydymo neu\u017etenka, yra skausmo prover\u017eiai, tod\u0117l rei\u00adkia papildomo gydymo.<\/p>\n
Kaip nustatyti reikiam\u0105 opioidini\u0173 analgetik\u0173 paros doz\u0119? Be skausmo matavimo neapsieisime. Skausmo ska\u00adl\u0117s \u2013 skai\u010di\u0173 ar \u017eodin\u0117s analogijos panaudojimas \u2013 yra b\u016b\u00adtinos. Jei pacientas stacionare ar skausmo klinikoje ir gali\u00admas perenteralinis vaisto \u012fvedimas, dideli\u0173 problem\u0173 titruo\u00adjant paros doz\u0119 nei\u0161kyla. K\u0105 daryti \u0161eimos gydytojui am\u00adbulatorijoje? Ai\u0161ku, gali b\u016bti, kad jau bus opioidini\u0173 anal\u00adgetik\u0173, kad ir silpn\u0173j\u0173 (tramadolio), ligoniui skyrimo pa\u00adtirties. Tada galima perskai\u010diuoti buvusio preparato doz\u0119 \u012f, pavyzd\u017eiui, morfino paros doz\u0119 ir prid\u0117ti kiek daugiau, nes jos nepakako. Jei tokios patirties n\u0117ra, reikia suktis empi\u00adri\u0161kai. Jei skausmas onkologinis, jis niekada nebus silpnas, jis bus stiprus ar nepakeliamas. Injekcinio morfino (10 mg) per par\u0105 niekada nebus ma\u017eiau kaip 2\u20133 doz\u0117s. 20 mg parai injekcinio morfino rodo, kad table\u010di\u0173 reikia 3 kartus dau\u00adgiau \u2013 60 mg\/p. Vadinasi, tai b\u016bt\u0173 30 mg morfino sulfato (Doltard<\/i>\u00ae) table\u010di\u0173 2 k\/p. (kas 12 val.). Morfinui, kaip ir ki\u00adtiems opioidams, b\u016bdingas nepageidaujamas poveikis \u2013 vi\u00adduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas, tod\u0117l j\u012f b\u016btina koreguoti. Taip pat priva\u00adloma kontroliuoti skausmo gydym\u0105, t. y. pacientas turi b\u016bti apmokomas registruoti skausmo stiprum\u0105 skausmo dieny\u00adne 3 k.\/d., geriausia skai\u010di\u0173 analogijos arba \u017eodin\u0117s analo\u00adgijos skal\u0117je. Po 3, v\u0117liausiai \u2013 po 5 dien\u0173 b\u016btina skausmo gydymo kontrol\u0117. Reikia per\u017ei\u016br\u0117ti paciento skausmo die\u00adnyn\u0105, \u012fvertinti lydin\u010dius skausm\u0105 po\u017eymius, nepageidauja\u00adm\u0105 poveik\u012f ir tada koreguoti gydym\u0105.<\/p>\n
Daug nepasakysiu apie kitus 2 skausmo gydymo prin\u00adcipus \u2013 judesio terapij\u0105 ir reabilitacij\u0105 bei psichologin\u0119 pa\u00adgalb\u0105 ir psichoterapij\u0105. Tai specialist\u0173 klausimas. Gydyto\u00adjo pareiga \u2013paskirti ir steb\u0117ti, kad veikt\u0173. \u0160iandien to labai pasigendama, o dar prie\u0161 daugiau kaip 20 met\u0173 \u016bminio nu\u00adgaros skausmo rekomendacijose buvo ra\u0161oma \u2013 nejudri pa\u00add\u0117tis arba lovos re\u017eimas galimas ne ilgiau kaip par\u0105\u2026 Ir \u2013 pirmyn mak\u0161tintis!<\/p>\n
Skausmo klinikos \u012fkurtos. Ar jos dirba taip, kaip tu\u00adr\u0117t\u0173, ar jose dirba daugiadisciplinin\u0117 specialist\u0173 koman\u00adda? Ar Lietuvoje jau yra skausmo specialist\u0173? <\/b><\/p>\n
Prie\u0161 pusmet\u012f i\u0161leidome leidin\u012f Paciento konsultacija skausmo klinikoje<\/i>. Jame apra\u0161yti gydytojui kylantys klau\u00adsimai, kada ir kaip pacient\u0105 nukreipti \u012f skausmo klinik\u0105.<\/p>\n
Taigi pirmajai skausmo klinikai Lietuvoje \u2013 jau 22 me\u00adtai, o oficialiai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos \u012fsakymu skausmo klinikos \u012fteisintos prie\u0161 13 met\u0173. \u0160iandien j\u0173 did\u017eiuosiuose miestuose ir apskrityse yra 7, be to, dar yra skausmo gydymo kabinet\u0173 kai kuriose on\u00adkologin\u0117se ir paliatyviojo gydymo ligonin\u0117se.<\/p>\n
Nor\u0117t\u0173si dar kart\u0105 priminti, kas yra skausmo klinika. Skausmo klinika \u2013 tai skausm\u0105 gydan\u010dios strukt\u016bros pava\u00addinimas, kuris naudojamas pasaulyje daugiau kaip bendras principas, nes \u0161ios strukt\u016bros variant\u0173 gali b\u016bti \u012fvairi\u0173. Pir\u00admiausia, svarbu nepamir\u0161ti, kad tai yra ambulatorin\u0117 gran\u00addis, nors ir \u0161iandien pasitaiko, kad \u0161eimos gydytojai siun\u00ad\u010dia guldyti ligonius \u012f skausmo klinik\u0105. Pirmosios skaus\u00admo klinikos pasaulyje buvo \u012fkurtos prie\u0161 daugiau 60 met\u0173 JAV. Tai \u012fvyko, kai aneteziologas J. Bonika, v\u0117liau pripa\u00ad\u017eintas skausmo medicinos t\u0117vu, ai\u0161kiai suprato, kad skaus\u00admas n\u0117ra vien anestezija operacijoms, ne vien anestezio\u00adlog\u0173 problema. Jis suprato ir savo garsiose tez\u0117se para\u0161\u0117, kad pasaulyje po Did\u017eiojo karo gaus\u0117ja l\u0117tin\u012f skausm\u0105 pati\u00adrian\u010di\u0173 asmen\u0173 gretos, kad reikia spr\u0119sti, kaip jiems pad\u0117ti. J. Bonika paskelb\u0117 ir tai, kad l\u0117tinis skausmas yra dauge\u00adlio disciplin\u0173 problema, kad tai \u2013 daugiadisciplininis klau\u00adsimas. Jo vadov\u0117liai, kurie laikomi kanonais, atv\u0117r\u0117 vartus naujai disciplinai \u2013 skausmo medicinai, kuri i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra integruota vienoje daugiadisciplinin\u0117je specialyb\u0117je. Tod\u0117l antrasis skausmo klinikos principas yra daugiadisciplininis. Vadinasi, \u010dia turi b\u016bti gydytojai, bet turi b\u016bti ir slaugytojai, ir fizin\u0117s medicinos specialistai, ir psichologai. Dar vienas principas \u2013 visi \u0161ie specialistai turi b\u016bti licencijuoti. Skaus\u00admo klinik\u0105 galima vadinti ir skausmo gydymo centru, bet tokie terminai skiriami tokioms klinikoms, kuriose, be gy\u00addytojo, vykdomas ir pedagoginis darbas, t. y. mokomi stu\u00addentai, rezidentai, specialistai.<\/p>\n
K\u0105 turime Lietuvoje? Vis\u0173 princip\u0173 neatitinka n\u0117 vie\u00adna \u012fstaiga. Taip, \u0161ios strukt\u016bros oficialiai veikia kaip prie ligonini\u0173 \u012fkurti dienos stacionarai, kur teikiamos gydy\u00adtoj\u0173 konsultacijos ir invazin\u0117s anesteziologin\u0117s proced\u016b\u00adros, taigi lyg tai ir ambulatorinis principas. Bet tie patys gydytojai privalo konsultuoti ir ligonius, kuriems skaus\u00admo problem\u0173 kyla \u0161alia esan\u010dios ligonin\u0117s stacionaruose. Vadinasi, reikia teikti pagalb\u0105 ir \u016bminio skausmo atve\u00adjais. \u0160iuolaikin\u0117 pasaulin\u0117 praktika numato, kad ligoni\u00adn\u0117se, ypa\u010d jei jos teikia chirurgin\u0119 pagalb\u0105, yra privalo\u00adma \u016bminio skausmo tarnyba, be jos jokia ligonin\u0117 licen\u00adcijos veiklai negaus.<\/p>\n
Nieko negalima pasakyti ir apie daugiadisciplinin\u012f \u00a0prin\u00adcip\u0105. Jo n\u0117ra n\u0117 vienoje m\u016bs\u0173 skausmo klinikoje. Fakti\u0161\u00adkai visos jos yra vieno gydytojo specialisto, t.y. anestezi\u00adologijos gydytojo, skausmo klinikos. Taip buvo dar prie\u0161 60 met\u0173, iki J. Bonikos laik\u0173. Apie 3 princip\u0105 \u2013 licenci\u00adjuotus skausmo specialistus \u2013 i\u0161 viso sunku kalb\u0117ti… Taip, skausmo klinikose dirba gydytojai, kurie ne vienus ir ne dvejus metus paskyr\u0117 \u0161iam kilniam tikslui \u2013 pad\u0117ti skaus\u00adm\u0105 ken\u010dian\u010diam pacientui. Jie mok\u0117si \u012fvairiose \u0161alyse, da\u00adlyvavo kursuose, kongresuose, bendravo su \u017einomais pa\u00adsauliniais skausmo medicinos specialistais. Yra pas mus ir toki\u0173, kurie turi pripa\u017eint\u0173 pasaulyje skausmo medicinos organizacij\u0173 sertifikatus, suteikian\u010dius teis\u0119 gydyti skaus\u00admo ligonius ir taikyti jiems sud\u0117tingas proced\u016bras. Ta\u010diau Lietuvos sveikatos prie\u017ei\u016bros sistema \u0161iuolaikiniam po\u00ad\u017ei\u016briui \u012f skausmo medicin\u0105 yra tarsi akla. \u012esivaizduokite, ar j\u016bs s\u0117stum\u0117te \u012f l\u0117ktuv\u0105, kur\u012f valdys pilotas, turintis tik vairuotojo teises? Pasirodo, Lietuvoje taip galima. Skaus\u00admo klinikos dirba jau 13 met\u0173, bet be licencijuot\u0173 skaus\u00admo medicinos paslaugoms teikti specialist\u0173. Ne kart\u0105 ir ne du teko \u012frodin\u0117ti, kad taip b\u016bti negali, kol pagaliau 2011\u2013 2012 metais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos mi\u00adnisterijos darbo grup\u0117je, kurioje teko dirbti ir man, buvo paruo\u0161tas dokumentas. Juo atskiriama skausmo medicina kaip specializuota sritis, numatoma, kaip turi b\u016bti ruo\u0161ia\u00admi ir licencijuojami skausmo specialistai. Ta\u010diau paruo\u0161\u00adtas projektas nugul\u0117 \u012f valdinink\u0173 stal\u010dius, m\u016bs\u0173 akademi\u00adn\u0117s institucijos taip pat sald\u017eiai miegojo. Ir tik \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje susigriebta, kad ka\u017ekas negerai, kad mus jau toli u\u017e nugaros paliko kaimyn\u0173 \u0161alys, kur skausmo medicina spar\u010diai progresuoja. Bet skausmo pirmin\u0117s specializaci\u00adjos programos m\u016bs\u0173 universitetuose iki \u0161iol n\u0117ra, n\u0117ra ir skausmo specialist\u0173. Jei jais paversime visus rezident\u016br\u0105 baigusius gydytojus anesteziologus, dar labiau apsijuok\u00adsime prie\u0161 pasaul\u012f\u2026<\/p>\n
Nepaisant to, skausmo klinikos dirbo, dirba ir dirbs to\u00adliau. \u012e jas kasdien keliauja ligoniai, vedami neretai pasku\u00adtin\u0117s vilties. Klinikose dirbantys skausmo entuziastai slau\u00adgytojai, gydytojai pataria, taiko gydom\u0105sias proced\u016bras. Li\u00adgoniams kur\u012f laik\u0105 palengv\u0117ja. Kada sulauksime esmini\u0173 sprendim\u0173, daugiadisciplininio skausmo klinikos modelio ir daugiaprofilin\u0117s pagalbos m\u016bs\u0173 ligoniams, nedr\u012fstu progno\u00adzuoti. Bijau net pagalvoti, jei m\u016bs\u0173 sveikatos apsaugos sis\u00adtemos valdininkai vis dar tebegyvena ir toliau gyvens su nuostata, kad skausmas gali palaukti.<\/p>\n
\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n
D\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f. <\/i><\/b><\/p>\n
Kalb\u0117josi Natalija Voronaja<\/i><\/p>\n
\u017durnalo INTERNISTAS priedas SKAUSMO MEDICINOS AKTUALIJOS, 2016m.
<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Apie skausm\u0105 medicinoje daug kalbama ir nema\u017eai prira\u00ad\u0161yta. Tai t\u0119siasi nuo medicinos t\u0117vo Hipokrato, kuris skaus\u00admo gydym\u0105 pavadino dievi\u0161ku darbu, laik\u0173, o gal ir i\u0161 anks\u00ad\u010diau. O diskusijos, kas yra skausmas ir kaip j\u012f nugal\u0117ti, ne\u00adtyla ir vargu ar kada nutils. Apie skausmo medicinos pro\u00adblemas \u0161iandien kalbiname ilgamet\u012f Lietuvos skausmo drau\u00adgijos prezident\u0105, Tarptautin\u0117s skausmo studij\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6631,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[828,24959,205,234,137,101,24956,5972,24955,24954,653,7652,60,24957,138,24958],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-6630","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-analgetikai","tag-bonika","tag-gydytojai","tag-klinika","tag-ligonis","tag-medicina","tag-nugaros","tag-pacientas","tag-penktadaliai","tag-potyris","tag-siekia","tag-skausmas","tag-terapija","tag-uzteks","tag-vaistai","tag-vertinsi"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6630","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6630"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6630\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6631"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6630"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6630"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6630"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6630"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6630"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}