{"id":66373,"date":"2021-04-23T15:06:38","date_gmt":"2021-04-23T17:06:38","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=66373\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2021-04-23T15:06:40","modified_gmt":"2021-04-23T17:06:40","slug":"kas-provokuoja-sirdies-skausmus-ir-kaip-grizti-i-normalu-gyvenima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/kas-provokuoja-sirdies-skausmus-ir-kaip-grizti-i-normalu-gyvenima\/66373\/","title":{"rendered":"Kas provokuoja  \u0161irdies skausmus ir kaip gr\u012f\u017eti \u012f normal\u0173 gyvenim\u0105?"},"content":{"rendered":"\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/krutines-angina\/\">Kr\u016btin\u0117s angina<\/a>, kartais vadinama stenokardija \u2013 tai toks sindromas, kurio metu pasirei\u0161kia priepuolinis durian\u010dio pob\u016bd\u017eio skausmas. Tok\u012f vaizd\u0105 \u012fsivaizduoti visai nesunku \u2013 \u017emogus tiesiog susigriebia u\u017e \u0161irdies srities ir negali nieko daugiau nei daryti, nei apie niek\u0105 daugiau galvoti. \u0160is <a href=\"http:\/\/www.skausmai.lt\">skausmas<\/a> atsiranda d\u0117l trumpalaik\u0117s \u0161irdies raumens i\u0161emijos \u2013 tai rei\u0161kia, kad \u0161irdies raumeniui tam tikr\u0105 laik\u0105 tiekiamas per ma\u017eas kiekis deguonies ir jis tarsi \u201ed\u016bsta\u201c. Manoma, kad stabilioji kr\u016btin\u0117s angina yra viena da\u017eniausi\u0173 i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos form\u0173. K\u0105 vert\u0117t\u0173 \u017einoti apie \u0161i\u0105 lig\u0105? Kaip ji kenkia gyvenimo kokybei?<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Kaip paplitusi kr\u016btin\u0117s angina?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Manoma, kad stabilioji <a href=\"http:\/\/www.angina.lt\">kr\u016btin\u0117s angina<\/a>, kai skausm\u0105 sukelia tam tikri faktoriai, labiau paplitusi vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je. Vis d\u0117lto net iki 5 procent\u0173 vos 45 met\u0173 asmen\u0173 jau gali b\u016bti kamuojami skausm\u0173 \u0161irdies plote, kurie susij\u0119 b\u016btent su miokardo i\u0161emija. O toks am\u017eius, atrodo, tur\u0117t\u0173 leisti \u017eyd\u0117ti j\u0117goms, juk taip?\u00a0 Manoma, kad \u012f septint\u0105 ir a\u0161tunt\u0105 de\u0161imt\u012f \u012f\u017eengusi\u0173 asmen\u0173 grup\u0117je kr\u016btin\u0117s angina gali kamuoti net iki 20 procent\u0173 pacient\u0173, tad \u0161ios problemos mastas gali b\u016bti gana didelis. Jei skai\u010diuotume visus pasaulio gyventojus, tuomet sp\u0117jama, kad \u0161is klinikinis sindromas paliet\u0119s apie 4 procentus \u2013 vadinasi, bent kas 25 \u2013 t\u0105 \u017eem\u0117s gyventoj\u0105.\u00a0 O su \u0161ia problema atkeliauja ir daug kit\u0173 nemalonum\u0173 \u2013 prast\u0117ja \u017emoni\u0173 gyvenimo kokyb\u0117, did\u0117ja j\u0173 mirties baim\u0117, pradedama vengti jud\u0117ti, nes b\u016btent fizinio aktyvumo metu pasirei\u0161kia nemalon\u016bs skausmai \u0161irdies plote. Gaila, bet fizinio aktyvumo stoka d\u0117l baim\u0117s ir v\u0117l patirti kr\u016btin\u0117s anginos priepuol\u012f tik dar labiau ma\u017eina tolerancij\u0105 jud\u0117jimui ir skatina lig\u0105 toliau progresuoti.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Kas didina kr\u016btin\u0117s anginos pasirei\u0161kimo rizik\u0105?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Gana daug \u012ftakos turi tam tikri dalykai, kuri\u0173 pakeisti mes negalime. Teigiama, kad da\u017eniau kr\u016btin\u0117s angina serga vyresnio am\u017eiaus vyrai, kuri\u0173 \u0161eimoje taip pat yra kr\u016btin\u0117s anginos atvej\u0173. Tai rei\u0161kia, kad daug \u012ftakos \u0161io klinikinio <a href=\"http:\/\/www.sindromas.lt\">sindromo<\/a> i\u0161sivystymui turi trys svarb\u016bs rizikos veiksniai, kuri\u0173 koreguoti, deja, negalime \u2013 tai vyresnis am\u017eius, vyri\u0161ka lytis ir paveld\u0117jimas. Ta\u010diau yra toki\u0173 dalyk\u0173, kuriuos pakeisti arba bent jau koreguoti (gydyti) mes galime. Prie koreguojam\u0173 rizikos veiksni\u0173 galime priskirti kai kurias l\u0117tines ligas, pavyzd\u017eiui, arterin\u0119 hipertenzij\u0105, cukrin\u012f diabet\u0105. Daug \u012ftakos turi r\u016bkymas, pernelyg riebaus maisto vartojimas, per ma\u017eas fizinis aktyvumas (hipodinamija), kai kurie kiti sveikatos sutrikimai. Pasteb\u0117ta, kad keli\u0173 rizikos faktori\u0173 patvirtinimas vienam asmeniui miokardo infarkto tikimyb\u0119 padidina net nuo keturi\u0173 iki keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 kart\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Kaip i\u0161sivysto miokardo i\u0161emija?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>Bene svarbiausia stabiliosios kr\u016btin\u0117s i\u0161sivystymo \u201ekaltinink\u0117\u201c yra ateroskleroz\u0117, d\u0117l kurios atsiranda vainikini\u0173 \u0161irdies arterij\u0173 stenoz\u0117.<\/li><li>Vainikini\u0173 arterij\u0173 spazmas, atsirandantis d\u0117l vazodilatacini\u0173 (kraujagysles ple\u010dian\u010di\u0173) med\u017eiag\u0173 i\u0161siskyrimo sutrikim\u0173. Esant tokiai endotelio disfunkcijai, sutrinka \u0161irdies raumens apr\u016bpinimas deguonimi.<\/li><li>Daug lemia visos kraujotakos sistemos b\u016bkl\u0117. Arterij\u0173 pa\u017eeidimus sukelia ilgalaikis r\u016bkymas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba, per ma\u017eas judrumas. Ilgainiui d\u0117l netinkamo gyvenimo b\u016bdo ir genetikos nulemt\u0173 faktori\u0173 i\u0161sivysto l\u0117tin\u0117s ligos, kurios dar labiau kenkia ma\u017eosioms \u0161irdies arterijoms. Vert\u0117t\u0173 pamin\u0117ti cukrin\u012f diabet\u0105, arterin\u0119 hipertenzij\u0105, hipercholesterolemij\u0105, inkst\u0173 funkcijos sutrikimus.<\/li><li>Neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 miokardo apr\u016bpinimui krauju daro ir kraujo sud\u0117ties pasikeitimai ar kraujo kokyb\u0117s suprast\u0117jimas, pavyzd\u017eiui, padid\u0117j\u0119s jo kre\u0161umas ar ma\u017eakraujyst\u0117.<\/li><li>Kr\u016btin\u0117s anginos priepuolius, atsirandan\u010dius d\u0117l deguonies deficito, stipriai provokuoja didel\u0117 nervin\u0117 \u012ftampa, ry\u0161kus fizinis kr\u016bvis. Kuo labiau pa\u017eengusi liga, tuo silpnesni\u0173 dirgikli\u0173 u\u017etenka tam, kad ir v\u0117l pasireik\u0161t\u0173 stiprus ir mirties baim\u0119 s\u0117jantis skausmas.<\/li><li>Itin sud\u0117tingomis, pa\u017eengusiomis ar retesn\u0117mis ligos formomis sergantiems pacientams kr\u016btin\u0117s anginos skausmo priepuolius gali i\u0161provokuoti \u0161altas vanduo, v\u0117juotas oras, persivalgymas ir t.t.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p><strong><em>Kokio sunkumo gali b\u016bti kr\u016btin\u0117s angina?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Lengviausios formos (I klas\u0117s) kr\u016btin\u0117s anginos priepuoliai atsiranda tik tuomet, kai pacientas patiria ne\u012fprastai didel\u012f fizin\u012f kr\u016bv\u012f. \u0160iek tiek sunkesnio laipsnio (II klas\u0117) angina \u012fvardijama tuomet, kai angininius priepuolius sukelia labai didelis, ta\u010diau pacientui gana \u012fprastas fizinis kr\u016bvis, pavyzd\u017eiui, kopimas laiptais \u012f ketvirt\u0105 auk\u0161t\u0105 arba didel\u0117 nervin\u0117 \u012ftampa. Dar sunkesn\u0117 kr\u016btin\u0117s angina (III klas\u0117) \u012fvardijama tuomet, kai pacientui priepuolius sukelia vidutinis fizinis kr\u016bvis ir nervin\u0117 \u012ftampa, o \u0161tai sergant sunkiausios formos kr\u016btin\u0117s angina priepuoliai gali atsirasti net ir ramyb\u0117s metu ar atliekant \u012fprastus dienos darbus (IV kr\u016btin\u0117s anginos klas\u0117). Jie gali kamuoti bene kiekvien\u0105 ankstyv\u0105 ryt\u0105 ar nu\u0117jus vos kelias de\u0161imtis metr\u0173. Tad nesunku suprasti, kad su tokia liga gyventi ne tik sunku, bet ir labai baisu.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>K\u0105 daryti?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Neignoruoti skausm\u0173 ir kreiptis \u012f gydytoj\u0105. \u0160iuolaikinis gydymas yra labai veiksmingas ir jei pacientui netinkami pirmos eil\u0117s vaistiniai preparatai, pavyzd\u017eiui, beta adrenoblokatoriai ar nitratai, tuomet galima rasti ir kit\u0173 efektyvi\u0173 kardiologini\u0173 preparat\u0173. \u017dinoma, vien medikamentinio gydymo nepakanka \u2013 pacientas turi b\u016bti nusiteik\u0119s keisti savo gyvenimo b\u016bd\u0105 tam, kad kiekviena diena ir v\u0117l tapt\u0173 kokybi\u0161ka. Tad gal prad\u0117kime nuo \u0161iandien?<\/p>\n\n\n\n<p>Pareng\u0117 vaistinink\u0117 R\u016btel\u0117 Foktien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kr\u016btin\u0117s angina, kartais vadinama stenokardija \u2013 tai toks sindromas, kurio metu pasirei\u0161kia priepuolinis durian\u010dio pob\u016bd\u017eio skausmas. Tok\u012f vaizd\u0105 \u012fsivaizduoti visai nesunku \u2013 \u017emogus tiesiog susigriebia u\u017e \u0161irdies srities ir negali nieko daugiau nei daryti, nei apie niek\u0105 daugiau galvoti. \u0160is skausmas atsiranda d\u0117l trumpalaik\u0117s \u0161irdies raumens i\u0161emijos \u2013 tai rei\u0161kia, kad \u0161irdies raumeniui tam tikr\u0105&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":66374,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":true,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[15929],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-66373","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-angina-infarktas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66373","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66373"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66373\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66374"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66373"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66373"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66373"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66373"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66373"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}